7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Naujųjų laikų dainos

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 31 (1438), 2022-10-07
Kinas Rodo TV
„Modernūs laikai“
„Modernūs laikai“

Dominico Cooke’o „Kurjeris“ (LNK, šįvakar, 7 d., 21 val.) prasideda 7-ojo dešimtmečio vaizdais, kai įtampa tarp JAV ir SSRS pasiekė apogėjų ir iškilo trečiojo pasaulinio karo grėsmė: Nikita Chruščiovas grasina imperialistams atominiu ginklu. Tarp besiklausančiųjų – GRU pulkininkas Olegas Penkovskis. Jis dažnai važinėja į užsienio komandiruotes, bet po Chruščiovo kalbos pasiūlys savo paslaugas amerikiečių žvalgybai. Ši jo pasiūlymą perduos anglams ir MI6 pradės ieškoti asmens, galinčio Maskvoje užmegzti ryšius su Penkovskiu.

 

Tokia „Kurjerio“ pradžia lyg ir nežada gana kameriško pasakojimo apie šnipo ir ryšininko draugystę. Bet filmui įpusėjus svarbūs istoriniai įvykiai taip ir liks fone, tiksliau, televizorių, kuriuos žiūri filmo veikėjai, ekranuose. Cooke’ą labiau domina Penkovskio (Merab Ninidzė) ryšininku tapęs anglas verslininkas Greville’as Wynne’as. Benedictas Cumberbatchas vaidina ne itin sėkmės lydimą žmogų, kuris nuoširdžiai rūpinasi žmona ir sūnumi. Kadaise Grevilas buvo neištikimas Šeilai (Jessie Buckley) ir dabar stengiasi ją apsaugoti nuo įtarimų, kurie, deja, vėl įsibraus į jų gyvenimą, kai Grevilas sutiks bendradarbiauti su žvalgybininkais. Kaip ir Penkovskio atveju, nusveria humanitariniai argumentai, nes karo grėsmė atrodo labai reali.

 

Cooke’as atiduoda filmą į aktorių rankas – Cumberbatcho ir Penkovskį vaidinančio Merabo Ninidzės stambūs planai yra svarbiausi. Tai logiška: negalėdami visko pasakyti žodžiais (Maskvoje jų nuolat kažkas klausosi, net ir tada, kai lieka vieni), abu veikėjai mokosi suprasti vienas kitą padedami žvilgsnių, gestų, kūno kalbos.

 

Tikroji Penkovskio ir Grevilo istorija filme atkurta gana tiksliai, žinoma, kiek tai įmanoma vaidybiniame filme, kur į pusantros valandos reginį reikia sukišti poros metų įvykius. „Kurjeris“ primygtinai nesiūlo vieno iš personažų versijos, nors ir pabrėžia, kad Penkovskis buvo sėkmingiausiai veikęs Šaltojo karo šnipas, perdavęs net penkis tūkstančius dokumentų, iš kurių svarbiausi buvo įrodymai, kad į Kubą sovietai atvežė savo branduolines raketas.

 

Rusų šnipai Amerikoje – taip pat neišsemiama tema, bet J Blakesono filme „Nes jai labai rūpi“ (TV3, 9 d. 22 val.) ji tik pagyvina siužetą apie tai, kaip nesaugu būti senam ir turtingam. Pavojų kelia ne tik giminės ar paveldėtojai, bet ir suvešėjusi globos sistema, įvairūs pensionai, kur tėvus atiduoda amžinai užsiėmę jų vaikai. Ypač pavojinga, jei esi vienišas ir niekas nesidomės, kur atsidūrei. Tokie vienišiai – tikras lobis profesionaliems globėjams ar globėjoms. Ypač tokioms kaip Marla Greison (Rosamund Pike). Seni, turtingi, bet dar ne visai paliegę – jos turtų šaltinis. Marla nesuinteresuota, kad oficialiai jos globon patekę senukai mirtų iškart. Ji turėtų spėti parduoti jų namus, turtą ir kuo daugiau užsidirbti iš savo paslaugų. Sistema ideali, ji remiasi glaudžiu bendradarbiavimu su gydytojais ir teisėjais.

 

Blakesono filme rasi visko: tai ir šiuolaikinio kapitalizmo satyra, ir trileris, ir Holivudo mėgstama komedija apie dviejų sukčių dvikovą. Iš pradžių gali pasirodyti, kad ši dvikova vyks tarp Marlos ir jos naujos globotinės Dženifer (Dianne Wiest), kuri turėjo tapti tikra vyšnele ant Marlos torto. Tačiau prievarta į prabangų pensioną uždaryta Dženifer – visai ne tas žmogus, kokio tikėjosi Marla. Už jos nugaros – rusų mafija ir žiaurumu garsėjantis sūnus Romanas (Peter Dinklage).

 

Žmonija sensta, tad ir filmų apie pagyvenusius žmones daugėja. Jų problemoms dažnai pritaikomas komedijos žanras, nes ir pats pastebėjau, kad į tokius kaip aš dažnai žvelgiama iš jaunystės aukštumų. Robo Reinerio komedijos „O štai ir ji“ (TV3, 8 d. 16.35) veikėjas Orenas (Michael Douglas) po žmonos mirties vengia bendrauti, yra nemalonus, uždaras žmogus. Vieną dieną sūnus jo paprašo priimti pagyventi devynerių metų anūkę. Mergaitės dėka Orenas susipažins su vieniša kaimyne (Diane Keaton), kuri taip pat jaučiasi vieniša. Į klausimą, ar pensininkai dar sugeba mylėti, galite atsakyti patys.

 

Philippe’o Le Guay komedijos „Florida“ (LRT Plius, šįvakar, 7 d., 21.30) herojui Klodui (Jean Rochefort) – aštuoniasdešimt ir jis įsitikinęs, kad laikosi šauniai. Tik vis dažniau pradeda pamiršti ir painiotis, nors to ir nepripažįsta. Toks užsispyrimas kelia nerimą dukteriai (Sandrine Kiberlain), kuri rūpinasi, kad tėvas neliktų vienas. Staiga Klodas nusprendžia skristi į Floridą. Kas slypi už to sprendimo, atsakyti bus sunkiau. 

 

Dar vienos komedijos – Josho Greenbaumo „Barb ir Star keliauja prie jūros“ (LNK, 8 d. 21.25) – herojės taip pat ne pirmos jaunystės, bet nusprendžia traukti į gyvenimo kelionę. Barb (Annie Mumolo) ir Star (Kristen Wiig) gyvena mažame miestelyje ir pirmąkart vyksta prie jūros. Draugių laukia viskas, apie ką pagalvojote, ir dar daugiau, jei šeštadienio vakarą užsinorėsite atvirai neprotingos komedijos. 

 

Vis dėlto su Charlie Chaplinu konkuruoti sunku, nors nuo jo „Modernių laikų“ (LRT Plius, 8 d. 21.30) premjeros praėjo beveik devyniasdešimt metų. Žmonės ir jų problemos taip greit nesikeičia. Filmas perkelia į Didžiosios depresijos laikus. Čarlis yra proletaras, naktinis sargas, bedarbis, kalinys, trumpai tariant – sunkių laikų auka. Jis imasi visko, kad išgyventų, kovoja su sistema bei įvairiomis socialinėmis institucijomis. Beje, po keliolikos metų „Modernūs laikai“ tapo vienu „komunistinių“ režisieriaus simpatijų įrodymų.

 

Iš pat pradžių Chaplinas nepripažino garsinio kino, tvirtino, kad garsas griauna „begalinį tylos grožį“. „Modernūs laikai“ – tai garsinis, bet nekalbantis filmas, tačiau jame Chaplinas dainuoja. Kabarete Čarlis atlieka populiarią tada dainą, bet ji skamba neįprastai, nes susilieja anglų, vokiečių, italų, prancūzų, rusų ir jidiš kalbų žodžiai.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Modernūs laikai“
„Modernūs laikai“
„Florida“
„Florida“
„Kurjeris“
„Kurjeris“