Autorius: 7md inf.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Vasario 15 d., būdamas 77-erių, gimtajame Ciuriche po sunkios ligos mirė aktorius Bruno Ganzas. Jis gyveno Ciuriche, Berlyne ir Venecijoje. Kine Ganzas įkūnijo įvairiausius personažus – ir paskutines gyvenimo dienas bunkeryje leidžiantį Adolfą Hitlerį Oliverio Hirschbiegelio „Žlugime“ (2004), ir angelą, sutinkantį prarasti nemirtingumą, kad taptų žmogumi, Wimo Wenderso „Danguje virš Berlyno“ (1987). Lietuvoje dar galime pamatyti vieną paskutinių aktoriaus vaidmenų, kurį jis sukūrė Larso von Triero filme „Namas, kurį pastatė Džekas“ (2018).

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

Vasario 8 d., būdamas 82-ejų, mirė britų aktorius Albertas Finney – vienas garsiausių britų „įtūžėlių“ kartos kino ir teatro aktorių, režisierius, scenaristas, prodiuseris. Aktoriaus karjerą Finney pradėjo teatre, jo „specializacija“ buvo vaidmenys Shakespeare’o dramose. Kine Finney debiutavo 1960 m. bene garsiausio „įtūžėlio“ Tony Richardsono filme „The Entertainer“, netrukus suvaidino „įtūžėlių manifestu“ vadinamame Karelo Reiszo „Saturday Night and Saturday Morning“ (1960), o pasaulinę šlovę aktoriui pelnė Tony Richardsono filmas „Tomo Džonso nuotykiai“ („Tom Jones“, 1963). Šioje Henry Fieldingo romano ekranizacijoje Finney suvaidino gyvenimo malonumais besimėgaujantį nuotykių ieškotoją ir buvo pirmąkart nominuotas „Oskarui“. Iš viso aktorius sulaukė penkių nominacijų, bet apdovanojimo taip ir negavo. Užtat galėjo pasigirti dviem BAFTA apdovanojimais, „Emmy“ ir trimis „Auksiniais gaubliais“ (buvo nominuotas devynis kartus). 2000-aisiais karalienė Elizabeth II pasiūlė suteikti Finney aristokrato titulą, tačiau jis atsisakė, sakydamas, kad tai būtų snobizmas.

7md inf.

Elsa Zylberstein vaidins prancūzų politikę Simone Veil (1927–2017). Ši viena gerbiamiausių Prancūzijos moterų buvo Aušvico kalinė, jos tėvas ir brolis dingo Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje. Po karo Veil tapo juriste. Nuo 6-ojo dešimtmečio antrosios pusės ji buvo ministrė, politikė, diplomatė, pirmoji Europos Parlamento prezidentė (1979), Holokausto fondo pirmininkė. Veil iškovojo Prancūzijos moterims teisę į abortus. 2017 m. pasirodė autobiografinė jos knyga „Gyvenimas“ („La Vie“). Veil – penktoji moteris, palaidota Panteone.

Biografinį filmą apie Veil kurs Olivier Dahanas, scenarijų parašęs kartu su žurnaliste Vanessa Schneider. Dahanas yra sukūręs filmus apie Edith Piaf (2007) ir apie Monako kunigaikštienę Grace (2014). Zylberstein bus trečia aktorė, įkūnijanti ekrane Veil. Pirmąkart ją suvaidino Marina Foïs, antrą – Emmanuelle Devos.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sausio 25 d. Belgrade mirė režisierius, scenaristas, vienas svarbiausių Jugoslavijos kino kūrėjų Dušanas Makavejevas. Jis gimė 1932 m. Belgrade, režisieriaus tėvą, architektą Sergejų Makavejevą, 1944 m. areštavo rusų saugumas SMERŠ ir nuo tada jo likimas nežinomas. Makavejevas Belgrade studijavo psichologiją ir kino režisūrą, nuo 1953 m. kūrė trumpo metražo ir dokumentinius filmus.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Paskelbti „Oskarų“ nominantai

Sausio 22-osios popietę Ameriko kino akademija Berli Hilso kino teatre „Samuel Goldwyn Theater“ paskelbė 2019 m. „Oskarų“ nominantus. Favoritais tapo Alfonso Cuarono „Roma“ ir Yorgoso Lanthimoso „Favoritė“ – abu filmai gavo po dešimt  nominacijų. Bradley‘io Cooperio filmas  „Žvaigždės gimimas“ ir Adamo McKay‘aus „Valdžia“ surinko po aštuonias  nominacijas. 91-oji apdovanojimų ceremonija vyks vasario 24 d. Holivude.

7md inf.

Pagrindinė „Žiemos ekranų“ programa

Sausio 24 d. Vilniuje prasideda „Žiemos ekranai“. Pristatome prancūzų kino naujienas, kurias bus galima pamatyti pagrindinėje festivalio programoje. Šiemet joje 14 filmų, kai kurie dar net nepasirodė Prancūzijos ekranuose. Jie turėtų sudominti ir prancūzų komedijų gerbėjus, ir tuos, kurie laukia jaudinančių meilės istorijų, ir art-house kino mėgėjus.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šių metų pradžioje pasaulį apskriejo žinia, kad 2018 m. gruodžio 30 d. Kolkatoje (anksčiau Kalkuta) mirė Mrinalis Senas, didis indų kino režisierius ir centrinė paraleliniu, arba naujuoju, kinu vadinto judėjimo figūra. Priešingai nei grandiozinėse Bolivudo fantazijose su šokiais ir dainomis, paraleliniame kine (tarp jo kūrėjų – Satyajitas Ray’us ir Ritwikas Ghatakas) buvo rodoma tikrovė ir kalbama apie aštrias socialines problemas, paprastus žmones ir jų nutikimus. Didelės įtakos šios krypties kūrėjams turėjo italų neorealizmas. Senas beveik visus filmus sukūrė bengalų kalba.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Kornélis Mundruczó kurs serialą apie pornoindustriją

Vengrų teatro ir kino režisierius Kornélis Mundruczó („Baltasis šuo“, „Delta“, „Jupiterio mėnulis“) pradėjo naują projektą – serialą apie tarptautinę pornoindustriją, kuris kol kas dar neturi pavadinimo. Serialo prodiuseris – Aleksandras Rodnianskis, prodiusavęs ne vieną Andrejaus Zviagincevo ir Aleksandro Sokurovo filmą bei populiarius serialus, tarp kurių „Mano asmeninis priešas“, „Ypatingos paskirties draugė“, „Kipšai“.

Serialo veiksmas rutuliosis Budapešte, kuris dabar laikomas pasauliniu pornografinių filmų gamybos centru. Veikėjais taps šių filmų prodiuseriai, režisieriai, aktoriai, gydytojai ir vairuotojai. Serialo kūrėjai naudosis medžiaga, kurią Europos žurnalistai surinko kalbėdamiesi su pagrindiniais pornoindustrijos veikėjais Budapešte, Niujorke ir Ibicoje.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Kazimierzas Kutzas

Gruodžio 18 d. mirė Kazimierzas Kutzas – vienas iškiliausių lenkų kino ir teatro režisierių, scenaristas, politikos veikėjas. Jis gimė 1929 m. Silezijoje, kuriai skirta svarbi kūrybos ir gyvenimo dalis. Kutzas paliko per šimtą filmų, televizijos spektaklių, teatro pastatymų. 1953 m. jis baigė Lodzės kino mokyklą, dirbo Andrzejaus Wajdos asistentu kuriant filmus „Karta“ ir „Kanalas“, tačiau jo debiutą palaimino Tadeuszas Konwickis. Kutzas 1959 m. debiutavo filmu „Krzyż Walecznych“, kuris polemizavo su tuometiniu požiūriu į Antrojo pasaulinio karo patirtį, o režisieriui pelnė tobulo realisto, gebančio gilintis į žmogaus psichiką, vardą. 1960 m. pasirodė antras Kutzo filmas „Nikt nie woła“ – vienas originaliausių 7-ojo dešimtmečio ne tik lenkų filmų, kuris kritikuotas už formos eksperimentus ir, regis, tinkamai įvertintas jau tik šiame amžiuje. Šiame filme kartu su operatoriumi Jerzy Wójciku Kutzas parodė dviejų įsimylėjėlių, kuriems milžinišką įtaką padarė karas, psichikos peizažą. Trečiasis filmas „Ludzie z pociągu“ (1961) taip pat kurtas Kutzui sąmoningai polemizuojant su vadinamosios Lenkų kino mokyklos stiliumi ir estetika. Filmuose jis atsisakė romantiškų metaforų ir martirologijos, rėmėsi kasdienio personažų gyvenimo stebėjimu, jo vėlesnių filmų veiksmas taip pat dažnai rutuliojasi provincijos miesteliuose ir kaime, bet jų gyventojus kankina ir egzistenciniai klausimai.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Gruodžio 15 d. Sevilijoje vyko iškilminga Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Daugiau nei trys tūkstančiai akademijos narių jau 31 kartą rinko geriausius metų filmus ir kūrėjus. Šiemet daugiausia apdovanojimų pelnė filmas „Šaltasis karas“.

Geriausiu 2018 m. Europos filmu tapo Paweło Pawlikowskio filmas „Šaltasis karas“. Pawlikowskiui taip pat atiteko geriausio metų režisieriaus apdovanojimas bei apdovanojimas už geriausią scenarijų. Už geriausią moters vaidmenį apdovanota pagrindinį vaidmenį filme sukūrusi Joanna Kulig. Filmą sumontavęs Jarosławas Kamińskis pelnė apdovanojimą už geriausią montažą. 

Geriausia Europos komedija paskelbta Armando Iannucci „Stalino mirtis“. Europos atradimo – FIPRESCI prizas įteiktas belgų režisieriui Lukasui Dhontui už filmą „Mergina“. Geriausiu Europos dokumentiniu filmus išrinktas Jane Magnusson filmas „Bergmanas: lemtingi metai“. Geriausiu pilno metražo animaciniu filmu tapo Raulio de la Fuente’s ir Damiano Nenowo filmas „Dar viena gyvenimo diena“ („Another day of life“). Geriausiu trumpo metražo filmu išrinkti „Metai“ („The Years“, rež. Sara Fgaier).