Autorius: 7md inf.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

„Kinotavr“ laureatai

Birželio 16 d. Sočyje baigėsi 30-asis atviras Rusijos kino festivalis „Kinotavr“. Festivalio žiuri šiemet vadovavo aktorius ir režisierius Konstantinas Chabenskis. Didžiuoju prizu žiuri apdovanojo debiutanto Boriso Akopovo filmą „Jautis“ („Byk“), filmo operatoriui, taip pat debiutantui, Glebui Filatovui atiteko ir prizas už geriausią operatoriaus darbą. „Jautis“ pasakoja apie 10-ąjį dešimtmetį, kai žlugo SSRS. Filmo veikėjas – mažo miestelio gyventojas, svajojantis persikelti į sostinę. Jis jau spėjo atlikti bausmę kalėjime ir dabar vadovauja vietos „autoriteto“ interesus aptarnaujančiai nusikaltėlių „brigadai“. Aleksandro Lungino debiutinis filmas „Didžioji poezija“ („Bolšaja poezija“) apdovanotas už geriausią režisūrą ir geriausią aktoriaus darbą (Aleksandras Kuznecovas), Annos Parmas filmas „Skirkimės!“ („Davai razvediomsia!“) – už geriausią debiutą ir scenarijų. Geriausios aktorės apdovanojimas paskirtas Viktorijai Tolstoganovai („Virš debesų“, „Vyše neba“, rež. Oksana Karas), geriausio kompozitoriaus apdovanojimas – Igoriui Vdovinui („Minčių vilkas“, „Myslennyj volk“, rež. Valerija Gai-Germanika), o kritikų palankumą pelniusi Niginos Saifullajevos erotinė drama „Ištikimybė“ („Vernost“) įvertinta diplomu.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Franco Zeffirelli

Birželio 15 d. Romoje mirė italų teatro, kino ir operos režisierius, scenografas Franco Zeffirelli. Jis gimė 1923 m. Florencijoje kaip Gian Franco Corsi, jo tėvas prekiavo audiniais. Šešerių metų be mamos likusį berniuką globojo Florencijoje gyvenusios britės, vėliau įkvėpusios autobiografinį Zeffirelli filmą „Arbatėlė su Musoliniu“ (1999). 1941 m. jis baigė Florencijos dailės akademiją, Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo italų pasipriešinimo judėjime, kovojo partizanų būryje. Po karo tęsė meno ir architektūros studijas Florencijos universitete.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Lenkų vaidybinių filmų festivalis paskelbė, kad šiemet rugsėjo 21 d., uždarant 44-ąjį festivalį, „Platininiai liūtai“ už gyvenimo nuopelnus bus įteikti kino ir teatro režisieriui, scenaristui, prodiuseriui, eseistui, filosofui Krzysztofui Zanussi. Šį apdovanojimą skiria festivalio direkcija. Tarp anksčiau apdovanotųjų – Andrzejus Wajda, Jerzy Antczakas, Sylwesteris Chęcińskis, Tadeuszas Chmielewskis, Tadeuszas Konwickis, Januszas Majewskis, Romanas Polańskis, Witoldas Sobocińskis, Jerzy Wójcikas, Jerzy Gruza, Jerzy Skolimowskis.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienį, gegužės 11 d., Paryžiuje, būdamas 74-erių, po ilgos ligos mirė prancūzų kino režisierius Jeanas-Claude’as Brisseau. Tai buvo kontroversiškai vertinama asmenybė – 2005 m. režisierius buvo nuteistas metus kalėti už seksualinį priekabiavimą prie jaunų aktorių. Brisseau buvo savamokslis režisierius, pasižymėjęs dideliu literatūriniu ir kinematografiniu išprusimu. Kine jis debiutavo palyginti vėlai – prieš tai keliasdešimt metų dėstė prancūzų kalbą, buvo kino mėgėjas. Mėgėjiški Brisseau filmai sužavėjo Ericą Rohmerą, šis ir paskatino Brisseau debiutuoti profesionaliame kine. Jis debiutavo 1988 m. filmu „Iš triukšmo ir pykčio“ („De bruit et de fureur“) – pasakojimu apie prievartą priemiesčiuose.

7md inf.

Balandžio 29-ąją iškilmingoje tarptautinių Operos apdovanojimų ceremonijoje Londone Asmik Grigorian buvo paskelbta geriausia pasaulyje operos soliste. Šiuose svarbiausiuose apdovanojimuose ji išskiriama jau antrą kartą – 2016-aisiais tapo nugalėtoja Jaunojo atlikėjo kategorijoje. Pastarojoje yra apdovanota ir dar viena lietuvė – jaunoji operos pažiba Justina Gringytė.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Elina Bystrickaja

Balandžio 26 d., sulaukusi 91 metų, mirė Elina Bystrickaja, viena gražiausių ir populiariausių rusų kino ir teatro aktorių. Bystrickaja gimė 1928 m. Kijeve. Jos tėvas, karo gydytojas Abramas Bystrickis, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui dirbo Vilniuje. Bystrickaja mokėsi medicinos seserų kursuose, nuo trylikos metų dirbo karo ligoninėje sanitare, 1947 m. baigė felčerių kursus ir pradėjo dalyvauti saviveikloje. 1948 m. ji įstojo į Kijevo teatro meno institutą. Baigusi, 1953–1956 m. dirbo Vilniaus rusų dramos teatre. 1956 m. Bystrickaja buvo pakviesta į Maskvą. Iš pradžių vaidino A. Puškino dramos teatre, o 1958–2012 m. – Maskvos Mažajame teatre, klasikinio rusų teatro citadelėje, kur sukūrė daug įsimintinų kalsikinio repertuaro vaidmenų.

7md inf.

Ko laukti Kanuose

Balandžio 18 d. Paryžiuje Kanų kino festivalio direktorius Thierry Frémaux ir festivalio prezidentas Pierre’as Lescure’as pristatė oficialiosios šiųmečio Kanų kino festivalio programos filmus. 72-asis festivalis vyks gegužės 14–25 d., jį atidarys Jimo Jarmuscho filmas „Mirusieji nemiršta“ („The Dead Don’t Die“).

7md inf.

Įsibėgėja kovo 27 d. prasidėjęs XXI tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“, kuriame  – 17 koncertų, dalyvauja 17 užsienyje gyvenančių Lietuvos muzikų, 11 jų kolegų užsieniečių, 18 Lietuvoje gyvenančių atlikėjų. Koncertuoja atvykę iš Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Portugalijos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos, Pietų Korėjos, D. Britanijos, Uzbekijos, Italijos, Austrijos, Izraelio, Japonijos ir JAV.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Bibi Andersson

Balandžio 14 d. Stokholme mirė aktorė Bibi Andersson. Jai buvo 83-eji. Andersson gimė 1935 m. Stokholme, studijavo teatro mokykloje prie Karališkojo dramos teatro. Pasaulinės šlovės 6-ajame dešimtmetyje sulaukė suvaidinusi keliuose Ingmaro Bergmano filmuose. Režisierius ją pastebėjo dar 1951-aisiais, kai ieškojo aktorių savo kuriamai muilo „Bris“ reklamai.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Balandžio 3 d. mirė lenkų kino operatorius ir režisierius Jerzy Wójcikas. Jam buvo 88-eri. Wójcikas 1955 m. baigė Lodzės kino mokyklą, kino karjerą pradėjo Andrzejaus Wajdos „Kanalo“ (1956) kameros operatoriumi. Wójcikas buvo nespalvotos kino juostos meistras. Tarptautinį pripažinimą jam pelnė svarbiausi Lenkų kino mokyklos filmai – Wajdos „Kanalas“, „Pelenai ir deimantas“ (1958), pirmas savarankiškas operatoriaus filmas – Andrzejaus Munko „Heroika“ (1957), Jerzy Kawalerowicziaus „Joana – angelų motina“ (1960). Iš spalvotoje juostoje filmuotų išsiskiria Kawalerowicziaus „Faraonas“ (1965) ir Jerzy Hoffmano „Tvanas“ (1973–1974). Hoffmanas yra sakęs, kad Wójcikas buvo atmosferos meistras, jam sekėsi atkurti įvairius spalvų atspalvius, gamtos grožį. Tačiau jis puikiai filmavo ir avangardinius filmus. Iš tokių išsiskiria Kazimierzo Kutzo „Nikt nie wola“ (1960), kuriame apšvietimas toks išskirtinis, kad nespalvotas filmas primena tapybos albumą.