Muzika

Laimutė Ligeikaitė

In memoriam Gražinai Ručytei-Landsbergienei (1930 01 28–2020 03 10)

„Praėjusio laiko besiklausant“ – taip pavadinta kompaktinė plokštelė, į kurią pianistė profesorė Gražina Ručytė-Landsbergienė sudėjo gražiausius savo ilgametės muzikinės veiklos epizodus. Atrodo, dar visai neseniai, sausio mėnesį, buvau trumpam pas ją užbėgusi dėl šio laikraščio puslapiuose publikuoto Donato Katkaus straipsnio. Šilta ir išsamiai jos gyvenimą bei veiklą nušviečiančia publikacija dar spėjome pradžiuginti G. Ručytę jos garbingo 90-mečio jubiliejaus proga (siūlau dar kartą, niekur neskubant, atsiversti tą straipsnį: sausio 10-osios „7md“, internete https://www.7md.lt/muzika/2020-01-10/Scenos-ir-istorijos-gilumoje). Tądien pasitarėme dėl publikacijos nuotraukų ir gavau dovanų šį jos įgrotą dvigubą albumą su užrašu – „Pasiklausykit ir nuspręskit“. Dėl jau tada silpnos profesorės sveikatos nesiryžau skambinti ir kalbėtis apie plokštelėje įrašytą muziką... Dabar, profesorės netekus, plokštelė skamba jau kitaip, o jos pavadinimas kaip niekad taiklus ir prasmingas. Praėjęs laikas, deja, yra nusinešęs ne vieną iškilią Lietuvos kultūros asmenybę, o kartu ir didelę dalį šiandien jau ne visiems suprantamo atsidavimo, idealizmo, bekompromisio profesionalumo ir aukštai iškeltos kartelės siekio.

Jūratė Katinaitė

Mintys po premjeros „Theater an der Wien“

Senoji, turistų apgulta Vienos opera („Wiener Staatsoper“) XXI a. turi tolydžio stiprėjantį konkurentą – municipalinį operos teatrą „Theater an der Wien“. Wien – ne tik miesto, bet ir per jo centrą tekėjusios upės pavadinimas.

Fragmentai iš pokalbio su dirigentu Yannicku Nézet-Séguinu

2018 metų pabaigoje Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro naujuoju muzikos vadovu tapo kanadiečių kilmės dirigentas Yannickas Nézet-Séguinas, kuris pakeitė 45 metus teatro orkestrui vadovavusį dirigentą Jamesą Levine’ą. 2009 m. šiame teatre debiutavęs Georges’o Bizet operoje „Karmen“, per dešimtmetį Y. Nézet-Séguinas dirigavo daugiau kaip 100 spektaklių. Maestro dar yra Kanados Monrealio „Metropolitan“ ir Filadelfijos orkestrų pagrindinis dirigentas ir muzikos vadovas, Roterdamo filharmonijos orkestro garbės dirigentas, Europos kamerinių orkestrų garbės narys. Maestro kalbino Jeanas-Baptiste’as Urbainas, interviu publikuotas 2020 m. sausio 3 d. prancūzų žurnale „France musique“ (https://www.francemusique.fr/musique-classique/yannick-nezet-seguin-80082). Skaitytojų dėmesiui pateikiame pokalbio su kovo mėnesį sukaktį pažyminčiu dirigentu fragmentus. 

Rita Nomicaitė

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Giedrės Šlekytės, ir violončelininko Kiano Soltani koncertas „Didieji vokiečių romantikai“ Nacionalinėje filharmonijoje

Mūsų muzikos kultūrai taip trūkstamą vakarietišką skonį įtakingiausiai skiepija didžiosiose Europos šalyse išsilavinę ir besidarbuojantys lietuviai – orkestro dirigentai ir dirigentės. Viena jų – Giedrė Šlekytė. Jos publikai pristatyti nebereikia, dirigentė namuose gražiai koncertuoja ne vienus metus. Iš puošniausių pastarųjų Šlekytės pasirodymų prisiminkime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto Vilniaus festivalio koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, kai greta suomio Essa-Pekka Saloneno Koncerto fortepijonui ir orkestrui nuaidėjo Ramintos Šerkšnytės kantata-oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui (Rabindranato Tagorės tekstais). Netrukus šio opuso įrašas su tais pačiais atlikėjais buvo atrinktas Šerkšnytės autorinei kompaktinei plokštelei, išleistai etaloninės garbiausios firmos „Deutsche Grammophon“!

Vytautė Markeliūnienė

Mintys po Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir smuikininkės Rusnės Mataitytės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Kai pasirenki šeštadienio vakarą praleisti Nacionalinės filharmonijos salėje ir pasiklausyti simfoninės muzikos, ko gero, svarbiausiu motyvu tampa koncerto programa. Ne mažiau svarbiu – atlikėjai (solistai, dirigentai). O kadangi filharmonija pirmiausia yra ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro namai, kaskart eini į šio orkestro koncertą norėdamas išgirsti jo interpretacinės kaitros, techninės ir meninės temperatūros bei kūrybinio proceso būties paliudijimą. Ir tasai klausymosi procesas, nors ir atsikartojantis dažną šeštadienį, geba įtraukti į nerutinišką kūrybinio vyksmo patirtį, kokią ir gali pasiūlyti „gyvas“ koncertas. Ir to pakanka, kartais netgi su kaupu.

Monika Sokaitė

Įspūdžiai iš choro „Jauna muzika“ 30-mečio koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Kas nutiko per pastaruosius 30 metų? Baltijos kelias, atkurta nepriklausomybė, priimta Respublikos Konstitucija, įstota į NATO bei ES ir t.t. Lietuva šiandien – Europos ir pasaulio dalis. Tikriausiai vienas svarbiausių mūsų laimėjimų – Lietuvos piliečių karta, gimusi ir subrendusi nepriklausomybėje. Tai laisvės karta, jos vardai skamba garsiausiose pasaulio senose ir arenose, jų kūryba ir pasiekti rezultatai įkvepia, palieka įspaudą pasaulio kultūros, meno, sporto ir kt. metraščiuose.

Ona Jarmalavičiūtė

Pokalbis su ansamblio „Profeti della Quinta“ vadovu Elamu Rotemu

Šeštojo tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio svečiai – ansamblis „Profeti della Quinta“ (Šveicarija): Doronas Schleiferis, Romanas Melishas (kontratenorai), Lioras Leibovici, Jacobas Lawrence’as (tenorai), Elamas Rotemas (bosas, ansamblio vadovas), Orí Harmelinas (kitaronas). Kovo 12 d. Valdovų rūmuose ansamblis pristato programą „Ariadnės rauda. Italų Renesanso muzika nuo Rore iki Monteverdi“, kurioje atskleidžiama vieno populiariausių XVI a. dvaro muzikos žanrų – madrigalo – raida nuo Renesanso iki ankstyvojo baroko, drąsios, eksperimentinės to meto idėjos. Gyvybingumu sceną puošiantys dainininkai istoriškai pagrįstu atlikimu kviečia prisiminti ir iš naujo išgyventi muzikinį Renesanso ir baroko srovių tekėjimą, kuris tryško ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. Kalbiname visame pasaulyje koncertuojančio ansamblio „Profeti della Quinta“ įkūrėją ir vadovą – dainininką, klavesinininką ir kompozitorių Elamą Rotemą, kuris  pasakoja apie vienuolika metų trunkančią bendrą ansamblio kelionę, kūrybiškumą ir šiuolaikinio muzikanto kasdienybę.

Algirdas Klova

Įspūdžiai iš Knygų mugės

Šiemet Vilniaus knygų mugėje (vasario 20–23 d.) Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA jau šeštą kartą surengta Muzikos salė sujungė gausybę įvairiausių žanrų Lietuvos muzikantų. Ir ko tik čia nebuvo: blaškėsi popmuzikos atlikėjai, siautėjo jaunimėlis, oriai vaikštinėjo džiazo muzikantai, diskutavo klasikai, pagarbiai šmėžavo alternatyvininkai. Skambėjo devynios galybės muzikos. Ir nors spaudoje bei AGATA puslapiuose minėtos tik dešimt Muzikos salėje pristatytų premjerų, iš tikrųjų jų buvo kur kas daugiau. Kai kurios jų net nepateko į sąrašus. Štai ir šių eilučių autorius „Muzikos zonos“ stende pristatė naujausią savo solo albumą „Versmės tėkmė“, kuriame savo muziką groju visiškai vienas, o elektroniniais efektais man padeda garsus muzikas Philas Vonas.

Ona Jarmalavičiūtė

Pokalbis su smuikininku Domenico Nordio

Dėmesio! Dėl Lombardijos regione, Italijoje, paskelbto karantino smuikininkas Domenico Nordio kovo 13 d. negalės atvykti į Lietuvą. Vietoje jo J. Brahmso koncertą smuikui D-dur, op. 77, koncerte grieš ryškiausia šių dienų Lietuvos smuikininkė Dalia Kuznecovaitė.

Kovo 13 d. Vilniaus kongresų rūmuose grieš žymus italų smuikininkas Domenico Nordio. Su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis atliks Johanneso Brahmso Koncertą smuikui D-dur, op. 77. Vakaro pradžioje skambės Arvydo Malcio kompozicija „Virš mūsų tik dangus“ simfoniniam orkestrui, o pabaigoje – Ludwigo van Beethoveno Septintoji simfonija A-dur. Klausytojai turės retą galimybę išvysti Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Gintaras Rinkevičius) diriguojant Modestą Pitrėną.

Živilė Ramoškaitė

Mintys po dirigento Gintaro Rinkevičiaus jubiliejinio koncerto

Kas jau kas, o Gintaras Rinkevičius be iššūkių gyventi negali. Tuo įsitikinome ne pirmą ir net nebe dešimtą kartą. Užuot be rūpesčių šventęs savo gražią sukaktį, jis sumanė užsikrauti dar vieną sunkią naštą. Per pačią savo gimimo dieną, vasario 20-ąją, sukvietė į Kongresų rūmus savo talento gerbėjus ir atliko jiems įspūdingą XX a. pradžios veikalą – Arnoldo Schönbergo kantatą „Gurre-Lieder“ („Gurės dainos“) solistams, chorui ir orkestrui. Iš karto sakau: atlikimas buvo geras, atmosfera šventiška, o sausakimša salė jubiliato sumanymą įvertino ovacijomis.