7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Vytautė Markeliūnienė

Vytautė Markeliūnienė

Dovana Beethovenui? Kodėl gi ne

Naujausia pianisto Daumanto Kirilausko kompaktinė ir vinilinė plokštelės

1911 m. sausio 1 d. dailininkas, abstrakčiojo meno pradininkas Vasilijus Kandinskis Miunchene išgirdo kompozitoriaus Arnoldo Schönbergo muzikos koncertą. Tąkart skambėjo jo Styginių kvartetas, op. 10, bei Trys pjesės fortepijonui, op. 11. Muzika Kandinskiui paliko neišdildomą įspūdį, todėl po poros savaičių kaip nepažįstamasis jis parašo laišką kompozitoriui, prisistato, podraug prideda keletą savo darbų kopijų. Laiške skaitome: „Tai, ko mes abu siekiame, visas mąstymo ir pajautos būdas turi daug bendro. (...) Savo kūriniuose jūs išpildėte tai, ko mano nuojauta taip ilgėjosi muzikoje.“ 1911-ieji ir keleri aplinkiniai metai – ypatingi abiejų menininkų gyvenime.

Daumantas Kirilauskas. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Kirilauskas. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Mėnulio giesmės. Vadovauja meilė

Dianos Čemerytės autorinė kompaktinė plokštelė „Mondgesänge“ („Mėnulio giesmės“), „GENUIN classics“, Leipcigas.

Vietoj epigrafo: „Taip, labai svarbus ir darbštumas, ir įžvalgos, ir vaizduotė, bet tik tada, jei viskam vadovauja niekuo nepakeičiamoji meilė. (...) Aišku, neabejodamas sutinku, kad tai – neeilinė prigimties dovana, nes juk sakoma, kad „širdžiai neįsakysi“. Šventa tiesa. (Iš nepublikuoto Edmundo Gedgaudo teksto.)

Diana Čemerytė. S. Vergien nuotr.
Diana Čemerytė. S. Vergien nuotr.
Kompaktinė plokštelė „Mondgesänge“
Kompaktinė plokštelė „Mondgesänge“
Vytautė Markeliūnienė

Muzikos ir žodžio sambūvis

Pokalbis su pianiste Gaiva Bandzinaite

Kad ir gerokai įrudenėjus, šiaip ne taip tęsiant naująjį muzikinį sezoną, mintys sugrįžta ir prie praeities įspūdžių, įsismelkusių dar neseniai praėjusią vasarą. Štai XXIII ir XXIV Tarptautiniuose Thomo Manno festivaliuose girdėjome du stebėtinus Lied rečitalius. Dainavo austrų baritonas Wolfgangas Holzmairas, fortepijonu skambino pianistė Gaiva Bandzinaitė. Abu rečitaliai – visiška retenybė mūsų scenose, nes abu publiką sutelkė į tikrąjį Lied grožį, į šio žanro esmę pasiekiančią estetiką, o joje balso ir fortepijono ansamblis išgyveno stiprų poezijos pasaulio poveikį. 2019 m. pirmąkart festivalio publikai atsivėrė Franzo Schuberto ir Ernsto Křeneko muzikos koncertas, kaip dviejų epochų sąskambis, ataustas Lied tradicija bei giminingomis poetinėmis temomis. 2020 m. W. Holzmairas ir G. Bandzinaitė pateikė ir kitą, ne mažiau įdomią programą, praskleidžiančią Ludwigo van Beethoveno, Schuberto ir Carlo Phillippo Emmanuelio Bacho dainų kūrybą. O čia ir vėl prabilo srauni poezijos dvasia (dalis dainų – pagal Christiano Furchtegotto Gellerto, įžymios Švietimo epochos asmenybės, moralės filosofo, didelio savo laiko autoriteto, žodžius), tarytum nurodanti kelią, kur turėtume ieškoti Lied ištakų.  

 

 

Gaiva Bandzinaitė. Gintauto Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė. Gintauto Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Wolfgang Holzmair. Gintauto Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Wolfgang Holzmair. Gintauto Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Wolfgang Holzmair. Gintauto Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Wolfgang Holzmair. Gintauto Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Violeta Urmana. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Violeta Urmana. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Violeta Urmana. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Violeta Urmana. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Atverkime užmaršties vartus

Vilniaus kvarteto sezonas pradėtas dedikacija Onai Narbutienei

„Atverk užmaršties vartus“ – tokia poetiška antraštė papuošė pirmąjį Vilniaus kvarteto naujojo sezono koncertą, kuriame ansamblis pagriežė kompozitorės Onutės Narbutaitės to paties pavadinimo Styginių kvartetą Nr. 2. Minint Ludwigo van Beethoveno jubiliejines 250-ąsias gimimo metines, buvo atliktas ir jo Dvyliktasis kvartetas Es-dur, op. 127.  

Ona Narbutienė. V. Koreškovo nuotr.
Ona Narbutienė. V. Koreškovo nuotr.
Eduardas Balsys ir Ona Narbutienė. Autorės asmeninio archyvo nuotr.
Eduardas Balsys ir Ona Narbutienė. Autorės asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Landsbergis, Ona Narbutienė, Algirdas Ambrazas, Teisutis Makačinas. Autorės asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Landsbergis, Ona Narbutienė, Algirdas Ambrazas, Teisutis Makačinas. Autorės asmeninio archyvo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus kvartetas po koncerto. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus kvartetas po koncerto. D. Matvejevo nuotr.
Po koncerto. Iš kairės: Devidas Dumčius, Dalia Kuznecovaitė, Kristina Anusevičiūtė, Artūras Šilalė, Audronė Vainiūnaitė, Augustinas Vasiliauskas, Onutė Narbutaitė. D. Matvejevo nuotr.
Po koncerto. Iš kairės: Devidas Dumčius, Dalia Kuznecovaitė, Kristina Anusevičiūtė, Artūras Šilalė, Audronė Vainiūnaitė, Augustinas Vasiliauskas, Onutė Narbutaitė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Dedikacija įprasmintas koncertas

Mintys po Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir smuikininkės Rusnės Mataitytės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Kai pasirenki šeštadienio vakarą praleisti Nacionalinės filharmonijos salėje ir pasiklausyti simfoninės muzikos, ko gero, svarbiausiu motyvu tampa koncerto programa. Ne mažiau svarbiu – atlikėjai (solistai, dirigentai). O kadangi filharmonija pirmiausia yra ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro namai, kaskart eini į šio orkestro koncertą norėdamas išgirsti jo interpretacinės kaitros, techninės ir meninės temperatūros bei kūrybinio proceso būties paliudijimą. Ir tasai klausymosi procesas, nors ir atsikartojantis dažną šeštadienį, geba įtraukti į nerutinišką kūrybinio vyksmo patirtį, kokią ir gali pasiūlyti „gyvas“ koncertas. Ir to pakanka, kartais netgi su kaupu.

Rusnė Mataitytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Mataitytė. M. Aleksos nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Mūza. Melancolia

Mintys išklausius kompaktinę plokštelę

Tai vienos kompaktinės plokštelės viršelyje išdėstyti žodžiai, savaimingai sudarantys jautriai skambantį junginį. Šis kaip tik pradeda „Melancolia“ pasakojimą: pradžioje – žodžiais (kompaktinės plokštelės bukleto teksto autorė – Beata Baublinskienė), vėliau – muzika, kurią atlieka pianistė Mūza Rubackytė, jos mama pianistė, pedagogė Taïsa Teresė Gomolickaitė-Rubackienė, tėvas dainininkas Vladimiras Rubackis, teta pianistė, pedagogė Irena Gomolickaitė. Skaityti šį pasakojimą galima įvairiu režimu: nuo pradžių iki pabaigos, nuo pabaigos ligi pradžių arba pasirinkta sava tvarka, nes kiekviena padala skatina atminties darbą, procesą, kai muzikos kūrinys ar jo fragmentas savaip asmeninasi. Ir nebūtinai tai susitapatina su plokštelės sumanytojos Mūzos Rubackytės intymiąja „programa“.

Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Nauji dialogai

Mintys po Daumanto Kirilausko rečitalio ir prasidėjusio Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso

Įkalnėn kylant Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso link, pasipylė gausybė pianistų rečitalių. Vieni jų – Muzikos ir teatro akademijos salėje, kurioje būsimi konkurso dalyviai rodė kaupiamą interpretacinį įkarštį, kiti rengiami fortepijonų salone „Organum“, kur tebevyksta koncertų ciklas „Fortepijono Aukso amžius“. Lapkričio 5 d. viena šio ciklo grandžių tapo Daumanto Kirilausko rečitalis.

Daumantas Kirilauskas. A. Jurkūnienės nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jurkūnienės nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jurkūnienės nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jurkūnienės nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Nepaisant laiko riboženklių

Dirigento Algio Žiūraičio 90-ųjų gimimo metinių refleksija

Praėję 2018-ieji, pirmiausia suvokti kaip šimtmečio metai, išsidriekė ir kitų sukakčių, jubiliejų punktyru. Gausesnių ar pavienių renginių palydėti, jie buvo tarytum linkę suspėti ir nepavėluoti, o vėliau gal savaip ir „užsidaryti“ kalendorinėje tikrovėje. Tačiau viena – paminėti, o kita – nepamiršti, tęsti, įsipareigojant ir atsimenant, tiriant ar apmąstant, nepaisant datos riboženklio. 2018-ieji savaip dar ir dirigento Algio Žiūraičio (1928–1998) metai: jei ne prieš dvidešimtmetį pasibaigusi jo žemiškoji kelionė, būtume šventę jo 90 metų jubiliejų. Ir nors šis rašinys riboženklio atveju vėluoja, juo kaip tik norėtųsi pasvarstyti apie interpretacinio meno, kūrybos nepavaldumą konkrečių datų ribotumui.

Algis Žiūraitis Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Stasio Vainiūno klasė. Algis Žiūraitis stovi pirmas iš dešinės. 1948 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Stasio Vainiūno klasė. Algis Žiūraitis stovi pirmas iš dešinės. 1948 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis Maskvos Didžiajame teatre. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis Maskvos Didžiajame teatre. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis diriguoja spektakliui „Romeo ir Džuljeta“ Maskvos Didžiajame teatre. 1976 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis diriguoja spektakliui „Romeo ir Džuljeta“ Maskvos Didžiajame teatre. 1976 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis su šeima Palangoje. Pirmoje eilėje (kairėje) su dukra Audrone, greta brolis pianistas Kazys Žiūraitis su sūnumi Baliu. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis su šeima Palangoje. Pirmoje eilėje (kairėje) su dukra Audrone, greta brolis pianistas Kazys Žiūraitis su sūnumi Baliu. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis ir Audronė Žiūraitytė Vilniaus oro uoste. 1997 m. gegužė. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis ir Audronė Žiūraitytė Vilniaus oro uoste. 1997 m. gegužė. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Vytautė Markeliūnienė

Klostosi dialogas

Mintys po Onutės Narbutaitės „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ ir Mozarto muzikos koncerto su Lietuvos kameriniu orkestru

Du sausio mėnesio koncertai – 13 ir 19 dienomis, nors skambėję skirtingomis intencijomis, paskatino atkreipti dėmesį į keletą šioje koncertų arkoje susidariusių prasmingų jungčių. Minint mūsų valstybei lemtingą Sausio 13-ąją, Operos ir baleto teatre išgirdome Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“, atliekamas Nacionalinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio ir Nacionalinės operos chorų, o sausio 19 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos koncertas, griežiamas Lietuvos kamerinio orkestro, soluojant Vytautui Sriubikiui (fleita), Joanai Daunytei (arfa), Pijui Paškevičiui (obojus).

Vytautas Sriubikis ir Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis ir Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis. D. Matvejevo nuotr.
Pijus Paškevičius ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pijus Paškevičius ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Kaip senas rylininkas

Savaitgalio renginiai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir jos prieigose

Penktadienio vakarą, lapkričio 23-iąją, Nacionalinės filharmonijos kaimynystėje įsikūrė Jonas Basanavičius (skulptoriai Gediminas Piekuras ir Algirdas Rasimavičius, architektas Gediminas Antanas Sakalis). Pakito, ir tikrai į gera, pastatų, gatvės, gatvių santakos ir tarp jų susidarančios erdvės – dabar jau besivadinsiančios Basanavičiaus aikšte – santykis, darna.

Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas