7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Vytautė Markeliūnienė

Vytautė Markeliūnienė

Nepaisant laiko riboženklių

Dirigento Algio Žiūraičio 90-ųjų gimimo metinių refleksija

Praėję 2018-ieji, pirmiausia suvokti kaip šimtmečio metai, išsidriekė ir kitų sukakčių, jubiliejų punktyru. Gausesnių ar pavienių renginių palydėti, jie buvo tarytum linkę suspėti ir nepavėluoti, o vėliau gal savaip ir „užsidaryti“ kalendorinėje tikrovėje. Tačiau viena – paminėti, o kita – nepamiršti, tęsti, įsipareigojant ir atsimenant, tiriant ar apmąstant, nepaisant datos riboženklio. 2018-ieji savaip dar ir dirigento Algio Žiūraičio (1928–1998) metai: jei ne prieš dvidešimtmetį pasibaigusi jo žemiškoji kelionė, būtume šventę jo 90 metų jubiliejų. Ir nors šis rašinys riboženklio atveju vėluoja, juo kaip tik norėtųsi pasvarstyti apie interpretacinio meno, kūrybos nepavaldumą konkrečių datų ribotumui.

Algis Žiūraitis Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Stasio Vainiūno klasė. Algis Žiūraitis stovi pirmas iš dešinės. 1948 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Stasio Vainiūno klasė. Algis Žiūraitis stovi pirmas iš dešinės. 1948 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis Maskvos Didžiajame teatre. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis Maskvos Didžiajame teatre. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis diriguoja spektakliui „Romeo ir Džuljeta“ Maskvos Didžiajame teatre. 1976 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis diriguoja spektakliui „Romeo ir Džuljeta“ Maskvos Didžiajame teatre. 1976 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis su šeima Palangoje. Pirmoje eilėje (kairėje) su dukra Audrone, greta brolis pianistas Kazys Žiūraitis su sūnumi Baliu. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis su šeima Palangoje. Pirmoje eilėje (kairėje) su dukra Audrone, greta brolis pianistas Kazys Žiūraitis su sūnumi Baliu. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis ir Audronė Žiūraitytė Vilniaus oro uoste. 1997 m. gegužė. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis ir Audronė Žiūraitytė Vilniaus oro uoste. 1997 m. gegužė. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Vytautė Markeliūnienė

Klostosi dialogas

Mintys po Onutės Narbutaitės „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ ir Mozarto muzikos koncerto su Lietuvos kameriniu orkestru

Du sausio mėnesio koncertai – 13 ir 19 dienomis, nors skambėję skirtingomis intencijomis, paskatino atkreipti dėmesį į keletą šioje koncertų arkoje susidariusių prasmingų jungčių. Minint mūsų valstybei lemtingą Sausio 13-ąją, Operos ir baleto teatre išgirdome Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“, atliekamas Nacionalinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio ir Nacionalinės operos chorų, o sausio 19 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos koncertas, griežiamas Lietuvos kamerinio orkestro, soluojant Vytautui Sriubikiui (fleita), Joanai Daunytei (arfa), Pijui Paškevičiui (obojus).

Vytautas Sriubikis ir Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis ir Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis. D. Matvejevo nuotr.
Pijus Paškevičius ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pijus Paškevičius ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Kaip senas rylininkas

Savaitgalio renginiai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir jos prieigose

Penktadienio vakarą, lapkričio 23-iąją, Nacionalinės filharmonijos kaimynystėje įsikūrė Jonas Basanavičius (skulptoriai Gediminas Piekuras ir Algirdas Rasimavičius, architektas Gediminas Antanas Sakalis). Pakito, ir tikrai į gera, pastatų, gatvės, gatvių santakos ir tarp jų susidarančios erdvės – dabar jau besivadinsiančios Basanavičiaus aikšte – santykis, darna.

Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Bendrieji vardikliai

Kamerinės ir simfoninės muzikos koncertų Nacionalinėje filharmonijoje įspūdžiai

Pastarąsias savaites Vilniuje intensyviai tvinksi kultūros pulsas, o įkandin jo sekantiems iš tikrųjų yra ką veikti, ir dar kaip. Antai įsibėgėjančios MO muziejaus veiklos ir jau 28-ą kartą vykstančio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ kontekstuose, o dar prie jų pridedant ir 46-osios tarptautinės Baltijos muzikologų konferencijos „Kultūros pokyčiai ir muzikos kritikos diskursas“ matmenį (patrauklių renginių sąrašą, žinoma, galėtume dar tęsti ir tęsti), – taigi, tokiuose kontekstuose, regis, būtų linkę nutolti įprastine vaga tekantys sezoniniai akademinės muzikos vakarai, tarkim, kad ir Nacionalinėje filharmonijoje. Bet ne.

Keri-Lynn Wilson. D. Matvejevo nuotr.
Keri-Lynn Wilson. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Keri-Lynn Wilson ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Keri-Lynn Wilson ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Keri-Lynn Wilson ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Keri-Lynn Wilson ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sandra Janušaitė, Keri-Lynn Wilson ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sandra Janušaitė, Keri-Lynn Wilson ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sandra Janušaitė, Keri-Lynn Wilson ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sandra Janušaitė, Keri-Lynn Wilson ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Golda Vainberg-Tatz ir Valstybinis Vilniaus kvartetas. V. Peseckienės nuotr.
Golda Vainberg-Tatz ir Valstybinis Vilniaus kvartetas. V. Peseckienės nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Meistriškumo ženklai

„Konzerthausorchester Berlin“ koncerto Nacionalinėje filharmonijoje įspūdžiai

Kad ir neteko naujojo, 78-ojo Nacionalinės filharmonijos sezono pradėti lankantis pirmuose oficialaus atidarymo koncertuose, paskutinės rugsėjo savaitės renginiai Didžiojoje salėje nenusileido atidarymui savo išraiška.

„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
Vargoninikė Iveta Apkalna, „Konzerthausorchester Berlin“. D. Matvejevo nuotr.
Vargoninikė Iveta Apkalna, „Konzerthausorchester Berlin“. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“, Iveta Apkalna ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“, Iveta Apkalna ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Protinga šypsena ir ideali harmonija

Pianistų Luco ir Arthuro Jussenų bei Lietuvos kamerinio orkestro koncertas Vilniaus festivalyje

Į koncertų sezono pabaigos fazę šįmet netikėtai įsiveržė Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos skersvėjis. Per keletą dienų – du premjeriniai operos „Idomenėjas“ spektakliai (gegužės 31 ir birželio 2 d.), podraug ir du instrumentiniai ciklai viename Vilniaus festivalio koncerte. Pastarajame, birželio 5 d. Nacionalinėje filharmonijoje, skambėjo Penktasis koncertas smuikui ir orkestrui A-dur, KV 219, bei Koncertas dviem fortepijonams Nr. 10 Es-dur KV 365/316a. Gana reta mūsų koncertinėje praktikoje Mozarto muzikos koncentracija, gebėjusi šįkart atverti tą stilistinį matmenį, kuris lyg koks karščio bangoje patiriamas skersvėjis maloniai gaivina, bet sykiu provokuoja, retsykiais sudirgina. Summa sumarum – palieka daugiaprasmės pilnatvės pojūtį.

Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Skirtingų aspiracijų veikiama muzika

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas su Luku Geniušu

Nacionalinio simfoninio orkestro 77-ojo sezono pabaigai skirtas gegužės 12 d. koncertas filharmonijoje sukėlė įvairių minčių, o jas jau kuris laikas suponuoja ir pritemusi filharmonijos salė – neliko palubės šviesos srauto, buvusį sietyną pakeitė prožektoriai, sukuriantys ne itin jaukią, nešventišką salės prieblandą, gal net prietemą. Palydėjome ne tik sezoną, bet jau savaip nusiteikėme ir šios istorinės salės palydoms – tiesa, laikinoms, kiek tai pareikalaus 2019 m. planuojamas pastato remontas.

Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr
Vytautė Markeliūnienė

Jaunystės ir brandos ženklai

Mintys apsilankius Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse bei simfoniniame koncerte Nacionalinėje filharmonijoje

Praėjusi savaitė kaip reta buvo dosni įvairialypių tarptautinių muzikinių įspūdžių praalkusiam ieškotojui. Fortepijoninės ir kamerinių ansamblių muzikos srautas VIII tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse teikė galimybę intensyviai dalyvauti ambicingoje, per kelis turus išsidriekusioje „mažų koncertų“ (tą „mažumą“ lėmė reglamentuota pasirodymų trukmė) programoje.

Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras.
Martynas Stakionis, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras.
Martynas Stakionis, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras.
Martynas Stakionis, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras.
Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Beethoveno Magnum Opus

„Missa solemnis“ nacionalinėje filharmonijoje

Nors monografinės (vieno kompozitoriaus kūrybos) muzikinės programos ar didžiosiomis partitūromis grįsti koncertai nėra tapę natūraliu mūsų koncertinio gyvenimo dėsningumu, jų netikėtas įsiliejimas į koncertų sezoną visada iš anksto sukelia kaitrų lūkestį. Juk gyvai, o ne iš įrašo klausomos didžiosios simfonijos, oratorijos, mišios geba formuoti labai specifinį, intymų klausytojo, atlikėjų ir kūrinio bei jo autoriaus dialogą. Tai tampa tarsi kartu išgyvento tarpsnio patirtimi, kartais išliekančia gal tik išklausyto opuso fakto pavidalu, laikinu atminties pasažu, o kartais – į gilesnę kūrybos paslaptį įsiskverbiančia suvokimo dimensija.

„Missa solemnis“ atlikimas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
„Missa solemnis“ atlikimas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
„Missa solemnis“ atlikimas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
„Missa solemnis“ atlikimas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė, Juozas Domarkas, Algirdas Bagdonavičius, Liudas Mikalauskas, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė, Juozas Domarkas, Algirdas Bagdonavičius, Liudas Mikalauskas, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
„Missa solemnis“ atlikimas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
„Missa solemnis“ atlikimas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas, Algirdas Bagdonavičius, Liudas Mikalauskas. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas, Algirdas Bagdonavičius, Liudas Mikalauskas. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė, Juozas Domarkas, Algirdas Bagdonavičius, Liudas Mikalauskas, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė, Juozas Domarkas, Algirdas Bagdonavičius, Liudas Mikalauskas, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Stabilūs ir nenuspėjami

„Atvirų fortepijonų dienos“ su Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoniniu duetu

Įdomu ir malonu jau porą pastarųjų dešimtmečių sekti pianistų Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto sceninę veiklą, juoba šioji linkusi tarsi nejučiom įtraukti į kelių kūrybinių lygmenų sambūvį. Greta koncerto, kaip vienetinės, nepasikartojančios šventės, nuolat šliejasi vidinis repertuaro dialogas, gebantis atsiverti ir lokaliai, ir retrospektyviai, ir perspektyviai. Kartu gebantis šio fortepijoninio dueto veiklai suteikti ne faktų, įvykių sekos, o ištisinio proceso, net reiškinio matmenį. Neatsitiktinai čia paminėtas ir koncertas kaip šventė, nes, regis, būtent tokia koncerto prerogatyva švyti kaip nuolatinė apraiška abiejų šių pianistų būties sampratoje. Ir tą šventę paprastai pajaučiame iškart, visose detalėse – nuo pat Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto žvilgsnio atėjus į sceną. Nekasdienė, savaip artistiškai didinga laikysena, stabilumas ir nenuspėjamumas – ko gero, būdingiausios šio dueto žymės.

 

Naujausią programą R. Rikterė ir Z. Ibelhauptas skambino „Organum“ koncertų salėje, gegužės 23 d. užbaigdami penkių koncertų festivalį „Atvirų fortepijonų dienos“. Baigiamieji festivalių koncertai – visada nemenkas galvosūkis rikiuojant jų programą. Taip, ko gero, nepraloši sukeldamas nerūpestingą visuotinę linksmybę, įskeltą atitinkamo lengvo žanro ar kokio popuri. Kitaip tariant, pakanka parengti kompromisą, „kad visiems patiktų“. Tačiau yra sudėtingesnis kelias, kurį, žinoma, ir pasirinko duetas, sukomponuodamas šią programą kaip savotišką savo vertybių mikropasaulį. Duris į jį atvėrė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, dirigento Jono Aleksos transkripcija – kaip yra prisipažinę atlikėjai, vienas mėgstamiausių jų kūrinių. Šią poemos versiją, Rūtos ir Zbignevo skambinamą, teko girdėti turbūt mažiausiai penkiskart nuo pat 2005-ųjų, ir toje dešimtmečio perspektyvoje laipsniškai vis vėrėsi, koregavosi, tarpo ši naujos versijos muzikos forma, tapdama visiškai savarankišku fortepijoniniu veikalu. Ir tam, kad paantraštė „transkripcija“ ilgainiui taptų tik technine remarka, šis duetas įdėjo labai daug.

Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Mikulėno nuotr.
Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Mikulėno nuotr.
Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Mikulėno nuotr.
Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Mikulėno nuotr.
Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Mikulėno nuotr.
Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Mikulėno nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas