7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Vytautė Markeliūnienė

Vytautė Markeliūnienė

Dabarties muzikos mįslės

Narbutaitė, Vaskas, Messiaenas ir Lietuvos kamerinis orkestras Nacionalinėje filharmonijoje

Koncertai, o ypač kai kurie koncertai, sukelia įvairių minčių – ne tik apie muzikos meno matmenis, girdėtą muziką, jos idėjas, apie atlikimą, apie visumos kompoziciją. Tos mintys kartais perlipa konkretaus koncerto turinio ribas ir kaip koks „ausies kirminas“ graužiasi gilyn. Ir štai išsidriekia virtinė retorinių klausimų: kodėl šiuolaikinei muzikai nesusidaro daugiau galimybių organiškai ir tolygiai tyvuliuoti klasikiniame koncertų repertuare (netampant jai vien, tarkim, „Gaidos“ festivalio tikrove), kodėl interpretuojant šiuolaikinę muziką nebūtinai pripažįstama būtent jai būdinga specifinė atlikimo technika be romantinių arba klasikinių prieskonių ar klišinių „muzikinių įvykių“ logikos? Arba kodėl, klausydamasis „Klasikos“ radijo programos, ypač laidų „Intermezzo“, dažnai patiri beviltišką nuobodulį, nes girdi dešimtis kartų nuzulintas partitūras (net poros mėnesių laikotarpiu), ką jau kalbėti apie jų (ne)tinkamumą konkrečiam paros laikui?

Dirigentas Benjaminas Haemhoutsas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Benjaminas Haemhoutsas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Haemhoutsas ir Onutė Narbutaitė. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Haemhoutsas ir Onutė Narbutaitė. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Anusevičiūtė, Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Benjaminas Haemhoutsas. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Anusevičiūtė, Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Benjaminas Haemhoutsas. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Anusevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Anusevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Silkauskienė, Jonė Punytė-Svigarienė. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Silkauskienė, Jonė Punytė-Svigarienė. D. Matvejevo nuotr.
Choro „Vilnius“ moterų grupė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Choro „Vilnius“ moterų grupė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Motiejus Bazaras (Martenot bangos). D. Matvejevo nuotr.
Motiejus Bazaras (Martenot bangos). D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Muzikiniai punktyrai: Viena–Vilnius

Pokalbis su pianiste Han-Gyeol Lie

Vieną snieguotą Vilniaus pavakarę susitikome pokalbio su pianiste Han-Gyeol Lie. Pernai Nacionaliniame dramos teatre vyko Baltijos trienalės prologas, kuriame skambėjo jos rečitalis, tarsi karoliukai suvertas iš įvairių stilių kūrinių (nuo Bacho iki Cage’o), susijusių vidiniais ryšiais, nebūtinai plika akimi pastebimais. Megzti tuos ypatingus ryšius – tarp kūrinių, tarp menų, tarp aptariamų temų, tarp kūrybinio proceso detalių – bene esmingiausia Han-Gyeol Lie savybė. Šia savybe nekart galėjo mėgautis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, klausydamiesi Han-Gyeol paskaitų. Jų tema buvo parengta ir laida LRT Klasikos programoje. Pianistė yra skambinusi ir Tarptautiniame Thomo Manno festivalyje. Jau kone dešimt metų ji tarytum siuvinėja savo patirties projekcijos punktyrą mūsų kultūrinių procesų audinyje. Mūsų pokalbyje reikšmingai dalyvavo ir germanistė, vertėja Kristina Sprindžiūnaitė.

Han-Gyeol Lie. V. Markeliūnienės nuotr.
Han-Gyeol Lie. V. Markeliūnienės nuotr.
Han-Gyeol Lie. M. Pramatarov nuotr.
Han-Gyeol Lie. M. Pramatarov nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Kilni ir graži, be jokių grimasų

Kamerinės muzikos vakarai „Organum“ salėje

Patinka per vieną radijo programą pasiklausyti „Intermezzo“ valandos, kuri kartais ir stebina: štai 9 valandą ryto kaitinti aplinką ima Ludwigo van Beethoveno Penktosios ar Trečiosios simfonijų energija, nors tokiu laiku, ko gero, labiau tiktų kurių nors kitų Beethoveno simfonijų dalys ar kažkas iš šimtų klasicizmo arba vėlesnių laikų kamerinės muzikos pavyzdžių, siūlančių nebūtinai heroizmo, dramatizmo galių šėlsmą, bet įdomių, net labai dinamiškų pokalbių, instrumentinių diskusijų naratyvus. Didžiųjų viešų erdvių ir kamerinių aplinkų muzika – abi vertingos, tačiau skleidžiasi labai skirtingų poveikių trajektorijose.

Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Vytautė Markeliūnienė, Emilė Riškevičiūtė

Kamerinės muzikos užburti

Pokalbis su altininke Silvija Čiuladyte

Lapkričio 5 d. „Organum“ koncertų salėje vyks retos sudėties – smuiko ir alto – ansamblio „Duo Simile“ koncertas. Atlikėjos – Milda Kraujutaitytė (smuikas) ir Silvija Čiuladytė (altas). Programoje skambės Wolfgango Amadeus Mozarto Du duetai (KV 423, 424), Bohuslavo Martinů Trys madrigalai (H. 313) bei užsakytas naujas Justinos Repečkaitės kūrinys smuikui ir altui. Abi koncerto dalyvės greta savo kasdienio darbo orkestruose siekia gilinti kamerinės muzikos matmenį, o gal ir tęsti sukauptos patirties potencialą. Kamerinė muzika – vienas Europos muzikinės tapatybės ženklų, o šiai muzikai tapti mūsų koncertinių salių visaverte, sistemine savastimi kaip rimtosios muzikos ambasadore – ne visada lengva.

„Duo Simile“: Silvija Čiuladytė ir Milda Kraujutaitytė. R. Matutienės nuotr.
„Duo Simile“: Silvija Čiuladytė ir Milda Kraujutaitytė. R. Matutienės nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Stengiuosi išsemti iki dugno

Pokalbis su dirigente Giedre Šlekyte Thomo Manno festivalyje

Austrijoje reziduojančią dirigentę Giedrę Šlekytę kartkartėmis galime išgirsti koncertuojant Lietuvoje, tačiau visavertė profesinė jos veikla pulsuoja užsienyje. Baigusi Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, vėliau akademines studijas ji tęsė Graco menų universitete, Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje, Ciuricho menų universitete. Dirigentės patirtį Šlekytė kaupia ir simfoninės muzikos, ir operos srityje, ir abi šios sritys kaskart pasipildo rinktinėmis partitūromis, garsiais orkestrais bei scenos partneriais. Pasižvalgius į artimiausius jos koncertinius planus matyti koncertas su Duisburgo simfoniniu orkestru, su Frankfurto radijo, „Wiener Symphoniker“, Suomijos radijo orkestrais, gastrolės Japonijoje etc.

Giedre Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedre Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Edgaras Montvidas. Th. Manno festivalio archyvo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Edgaras Montvidas. Th. Manno festivalio archyvo nuotr.
Giedrė Šlekytė su operos „Didonė ir Enėjas“ atlikėjais. Th. Manno festivalio archyvo nuotr.
Giedrė Šlekytė su operos „Didonė ir Enėjas“ atlikėjais. Th. Manno festivalio archyvo nuotr.
Giedrė Šlekytė su operos „Didonė ir Enėjas“ atlikėjais. Th. Manno festivalio archyvo nuotr.
Giedrė Šlekytė su operos „Didonė ir Enėjas“ atlikėjais. Th. Manno festivalio archyvo nuotr.
Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Ar tu tiki, kad šiame mieste glūdi gyvybės paslaptis?

Vilniaus festivalį užbaigė Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“

Vienas garsus Apšvietos amžiaus mokslininkas yra sakęs, jog stilius – pats žmogus. Kaip tik ši frazė įkyriai, bet maloniai mintyse tyvuliavo paskutinio Vilniaus festivalio koncerto metu, klausantis Onutės Narbutaitės oratorijos „Centones meae urbi“. Pradedant veikalo pavadinimu, kurį, manding, labai greitai išmokome tarti gražia lotynų kalba nuo pat kūrinio premjeros 1997 m. rugpjūtį, baigiant giliai įsimintina kai kurių artefaktų raiška: dunksintys akmenys, bažnyčių varpų melodijų polifoniją sukuriantys tikrieji varpai (ačiū Dievui, kad niekas nesusiviliojo to kur nors pamėgdžioti, nusavinti), – visa tai ir galėjo rastis tik Narbutaitės kūryboje, autentiškai muzikinėje, bet ir linkusioje gerokai peržengti muzikinio teksto ribas. Nes pati autorė savaimingai kuria savo stilių iš daugybės meninių, istorinių, estetinių, etinių ir asmeninių sluoksnių. O kadangi pasakyta „pradedant“ ir „baigiant“, tai ne mažiau svarbu išplėtoti dar ir tąjį „tęsiant“, kuris atsiduria tarp karštinių pozicijų. Apie tai ir norėtųsi pasidalinti, bet tebūnie dar ir trumpas intermezzo.

Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Buvo draugas gyvenimui

Pianistą, pedagogą Aleksandrą Jurgelionį (1937–2021) prisimenant

„Neturim laiko su vaikais lankyti koncertus, su vaikais išeiti į mišką, pažiūrėti, kaip atrodo apsnigtas miškas, parodas aplankyti. Tokio pilnakraujo gyvenimo, man atrodo, gali būti daugiau mūsų mokiniams“, – šiais pianisto, fortepijono mokytojo Aleksandro Jurgelionio žodžiais, skirtais Nacionalinei M.K. Čiurlionio menų mokyklai, buvo pradėtas 2017 m. sausio 20 d. „Muzikinis pastišas“ (LRT „Klasika“, laidos vedėja Gerūta Griniūtė, nuoroda čia), skirtas Jurgelionio 80-mečiui. Ir visas minimos laidos turinys – tai, ko gero, paskutinės plačiai pasklidusios šio pedagogo mintys, nors kai kurioms jų dar buvo lemta kurį laiką plėtotis kituose nedideliuose, jaukiuose jo aplinkos rateliuose.

Aleksandras Jurgelionis. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Jurgelionis. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Jurgelionis su mokiniais: stovi Justas Maknickas, Monika Sakalauskaitė, Jurgis Jurgelionis, Aleksandras Jurgelionis, Donaldas Račys, tupi Audrius Blažiūnas, Simona Zajančauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Jurgelionis su mokiniais: stovi Justas Maknickas, Monika Sakalauskaitė, Jurgis Jurgelionis, Aleksandras Jurgelionis, Donaldas Račys, tupi Audrius Blažiūnas, Simona Zajančauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Jurgelionis. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Jurgelionis. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Jurgelionis kalnuose. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Jurgelionis kalnuose. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras ir Julius Jurgelioniai su Baliu Dvarionu, tolimesniame plane Aldona Dvarionaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras ir Julius Jurgelioniai su Baliu Dvarionu, tolimesniame plane Aldona Dvarionaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Jurgelionis (pirmas iš dešinės su kolegomis kalnuose). Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Jurgelionis (pirmas iš dešinės su kolegomis kalnuose). Asmeninio archyvo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Skonis, išmintis, sąmojis

Koncertas „Manchester Camerata“ ir Jean-Efflam Bavouzet sveikina Vilnių!“ Vilniaus 700-ajam gimtadieniui

Jau senokai teko suprasti, kad ne visada koncertas prasideda nuo pirmojo akordo, kartais – ir gerokai anksčiau. Štai išgirsti jį anonsuojantį reklamos tekstą, prisimeni kažkokius savo patirties įspūdžius, kai jau buvai susidūręs su tuo konkrečiu atlikėju ar orkestru, paskui stebi, kaip jie visi ateina į sceną, kaip pabaigia koncertą, ką parengia encore, etc. Šios pastabos skirtos veikiau ne mūsų pažįstamų atlikėjų pasirodymams, o gastrolių atvykstantiems žymiems užsienio menininkams, kurie vis dėlto reti paukščiai.

Gábor Takács-Nagy ir „Manchester Camerata“. D. Matvejevo nuotr.
Gábor Takács-Nagy ir „Manchester Camerata“. D. Matvejevo nuotr.
Gábor Takács-Nagy ir „Manchester Camerata“. D. Matvejevo nuotr.
Gábor Takács-Nagy ir „Manchester Camerata“. D. Matvejevo nuotr.
Jean-Efflam Bavouzet. D. Matvejevo nuotr.
Jean-Efflam Bavouzet. D. Matvejevo nuotr.
Jean-Efflam Bavouzet, Gábor Takács-Nagy, „Manchester Camerata“. D. Matvejevo nuotr.
Jean-Efflam Bavouzet, Gábor Takács-Nagy, „Manchester Camerata“. D. Matvejevo nuotr.
Jean-Efflam Bavouzet, Gábor Takács-Nagy, „Manchester Camerata“. D. Matvejevo nuotr.
Jean-Efflam Bavouzet, Gábor Takács-Nagy, „Manchester Camerata“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Nesitikėkite atsikratyti rečitalių

Jubiliejų švenčiančio pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis „Organum“ salėje

Pradėsiu nuo Umberto Eco minties: „Knyga įrodė savo pranašumus, ir neaišku, kaip būtų įmanoma padaryti ką nors geresnio už ją, išlaikant tas pačias funkcijas. Galbūt keisis sudedamosios jos dalys, gal lapus gaminsime ne iš popieriaus. Bet ji liks tuo, kuo yra“ (Jean-Claude Carrière, Umberto Eco „Nesitikėkite atsikratyti knygų“. Vertė Elena Macevičiūtė, Adas Macevičius. Vilnius, „Žara“, 2011).

Daumantas Kirilauskas. A. Jakšto nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jakšto nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jakšto nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jakšto nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Grožis ir darna

Valentinas Silvestrovas, Katia ir Marielle Labèque su simfoniniu orkestru festivalyje „Gaida“

Į tokią gražią polifoniją šį rudenį susipynė kompozitorių sukaktys, jubiliejai. Toji polifonija net ir vienkartiniame XXXII „Gaidos“ festivalio koncerte (spalio 22 d. Nacionalinėje filharmonijoje) išniro kaip atgarsis kažko svarbaus iš praeities. Minime Broniaus Kutavičiaus 90-metį, įvairiais lygiais – nuo moksleivių koncertų mokyklose iki profesionalų pasirodymų svarbiausiose koncertinėse institucijose, operos teatruose. Minime ir Vytauto Landsbergio 90-metį, Osvaldo Balakausko 85-metį. Įkvepianti karta!

Katia ir Marielle Labèque, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Katia ir Marielle Labèque, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Katia ir Marielle Labèque. K. Bingelio nuotr.
Katia ir Marielle Labèque. K. Bingelio nuotr.
Modestas Pitrėnas, Katia ir Marielle Labèque, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Modestas Pitrėnas, Katia ir Marielle Labèque, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas