7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Jūratė Katinaitė

Jūratė Katinaitė

Naujoji „Strazdo“ giesmė

Broniaus Kutavičiaus „Strazdas – žalias paukštis“ Panevėžio muzikiniame teatre

Spalio 27 d. Panevėžio muzikinis teatras surengė išskirtinę premjerą – pristatė iš šio krašto kilusio kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus legendomis apipintą operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis“ (1980, past. 1984 m. Kauno dramos teatre, rež. Jonas Vaitkus) pagal Sigito Gedos poemą „Strazdas“ (1967). Retas mano kartos meno lauko žmogus matė ilgai godotą Gedos-Kutavičiaus-Vaitkaus-Mataitienės spektaklį, nes anuomet dar buvome vaikai, bet šiek tiek vyresnių tokių jau buvo kur kas daugiau. Ir mes brendome, studijavome paveikti jų pasakojimų apie visas operos konvencijas nuneigusį įstabųjį spektaklį.

Gunta Gelgotė ir choras. G. Lukoševičiaus nuotr.
Gunta Gelgotė ir choras. G. Lukoševičiaus nuotr.
Raimundas Juzuitis ir choras. G. Lukoševičiaus nuotr.
Raimundas Juzuitis ir choras. G. Lukoševičiaus nuotr.
Gunta Gelgotė, Raimundas Juzuitis ir choras. G. Lukoševičiaus nuotr.
Gunta Gelgotė, Raimundas Juzuitis ir choras. G. Lukoševičiaus nuotr.
Gunta Gelgotė, Raimundas Juzuitis ir choras. G. Lukoševičiaus nuotr.
Gunta Gelgotė, Raimundas Juzuitis ir choras. G. Lukoševičiaus nuotr.
Spektaklio atlikėjai ir kūrybinė grupė. G. Lukoševičiaus nuotr.
Spektaklio atlikėjai ir kūrybinė grupė. G. Lukoševičiaus nuotr.
Jūratė Katinaitė

Antono Brucknerio „gulbės giesmė“

Lapkričio 9 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, užbaigs keletą sezoną trukusį austrų kompozitoriaus Antono Brucknerio simfonijų pristatymą paskutiniąja, Devintąja simfonija d-moll. Koncerte taip pat skambės žymiausio XX a. pirmosios pusės lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanovskio Antrasis koncertas smuikui ir orkestrui (solisto partiją grieš Vadimas Gluzmanas ) – taip pat vienas paskutiniųjų jo opusų. Taigi abu kūriniai – aukščiausios jų autorių meistrystės, sukauptos per ilgus kūrybos dešimtmečius, įrodymas.

Jūratė Katinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Jūratė Katinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Jūratė Katinaitė

Apie didingumą

In memoriam muzikologui Jonui Vytautui Bruveriui (1939 03 19–2023 03 18)

Kovo 18-ąją netekome išskirtinės muzikologų bendruomenės asmenybės profesoriaus Jono Bruverio. Iki 84-ojo gimtadienio pristigo vienos dienos... Nekrologuose paprastai rašoma „eidamas 84-uosius...“. Tačiau iš tikrųjų Profesorius užbaigė visą jam skirtą laiko ratą ir nebeįžengė į savo naują metų ciklą... Simboliška – turbūt taip jis pats pasakytų. Mėgo filosofinę simbolių analizę.

Jonas Bruveris. T. Bauro nuotr.
Jonas Bruveris. T. Bauro nuotr.
Jonas Bruveris ir Jūratė Katinaitė. LNOBT. 2019 m. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bruveris ir Jūratė Katinaitė. LNOBT. 2019 m. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bruveris. Asm. archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asm. archyvo nuotr.
Jūratė Katinaitė

Judita reikalauja Putino galvos!

Antonio Vivaldi opera „Juditos triumfas“ Kauno nacionaliniame dramos teatre

Sausio 13-osios ir Rusijos karo Ukrainoje aukoms pagerbti Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) kartu su teatru „Utopia“ atgaivino 2014 m. Baroko operos teatro (dabar jau lyg ir nebeegzistuojančio?) sumanytą ir įkūnytą Antonio Vivaldi operą „Juditos triumfas“ anuometiniame vis dar operos teatro dvasią menančiame Lietuvos rusų dramos teatre (dabar Vilniaus senasis teatras). Spektaklį tąsyk režisuoti sutiko stilingomis ir įkvepiančiomis operų interpretacijomis garsėjęs režisierius Gintaras Varnas.

Dalma Krajnyák ir Indrė Anankaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Indrė Anankaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jomantė Paukštė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jomantė Paukštė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Katinaitė

Ar tikrai Šostakovičiaus simfonija apie stalinizmą?

Lapkričio 24 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, kviečia klausytis Dmitrijaus Šostakovičiaus (1906–1975) Dešimtosios simfonijos e-moll, kurios premjera įvyko 1953-aisiais – Stalino mirties metais.

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Jūratė Katinaitė

Vasaros operos piligrimystė

Įspūdžiai iš maršruto Zalcburgas–Miunchenas–Talinas

2022-ųjų vasara įstrigs į atmintį visam laikui. Pirmoji karo Ukrainoje vasara (o kaip norėtųsi, kad kita vasara jau būtų pirmoji po karo!). Ir pirmoji vasara, kai po kelių karantininių sezonų prisikėlė beveik įprastas kultūrinis gyvenimas. Regis, įpratome gyventi su naujuoju normalumu – kasdieniu informacijos apie situaciją Ukrainos frontuose patikrinimu ir sąžinės nuraminimu pervedant kuklesnę ar stambesnę sumą į kurį nors paramos ukrainiečiams fondą.

Misha Kiria (Džanis Skikis), Asmik Grigorian (Laureta) operoje „Džanis Skikis“. © SF  Monika Rittershaus nuotr.
Misha Kiria (Džanis Skikis), Asmik Grigorian (Laureta) operoje „Džanis Skikis“. © SF Monika Rittershaus nuotr.
Asmik Grigorian (Džiordžeta), Roman Burdenko (Mikelė) operoje „Apsiaustas“. © SF  Monika Rittershaus nuotr.
Asmik Grigorian (Džiordžeta), Roman Burdenko (Mikelė) operoje „Apsiaustas“. © SF Monika Rittershaus nuotr.
Joshua Guerrero (Luidžis), Asmik Grigorian (Džiordžeta) operoje „Apsiaustas“. © SF  Monika Rittershaus nuotr.
Joshua Guerrero (Luidžis), Asmik Grigorian (Džiordžeta) operoje „Apsiaustas“. © SF Monika Rittershaus nuotr.
Asmik Grigorian (Andželika), Karita Mattila (Teta) operoje „Sesuo Andželika“. © SF  Monika Rittershaus nuotr.
Asmik Grigorian (Andželika), Karita Mattila (Teta) operoje „Sesuo Andželika“. © SF Monika Rittershaus nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Veljo Tormio sodyboje. J. Katinaitės nuotr.
Veljo Tormio sodyboje. J. Katinaitės nuotr.
Jūratė Katinaitė

Vėl turime Karalių „Don Karle“!

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vėl parodė Giuseppe’s Verdi operą „Don Karlas“

„Don Karlas“ – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro istorijoje ypatinga opera. 1981 m. režisierės Nijolės Krotkutės režisuotas spektaklis – garsiojo teatro dailininko Liudo Truikio gulbės giesmė – dar gyvas kelių kartų atminty. Na, ir Vaclovo Daunoro įkūnytas karaliaus Pilypo II vaidmuo. Regis, Pilypo monologas žiūrovų atminty susiliejo su V. Daunoro tembru, o pačiam dainininkui tapo karjeros viršūne, „vizitine kortele“.

Gaston Rivero ir Tadas Girininkas operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Gaston Rivero ir Tadas Girininkas operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas ir Steponas Zonys operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas ir Steponas Zonys operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Gaston Rivero ir Steponas Zonys operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Gaston Rivero ir Steponas Zonys operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Gaston Rivero, Teresa Romano ir Steponas Zonys operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Gaston Rivero, Teresa Romano ir Steponas Zonys operoje „Don Karlas“. M. Aleksos nuotr.
Jūratė Katinaitė

Elegantiškoji Kauno „Traviata“

Giuseppe’s Verdi „Traviatos“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Šimtmečio „Traviata“ grįžo kaip nugalėtoja, trykšdama emocijų fejerverkais ir tikrut tikrutėliu publikos ažiotažu. Vilnietiškosios „Traviatos“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre bilietai iššluoti, planuojami papildomi spektakliai pavasarį. Naujųjų išvakarėse LRT parodyto Niujorko „Metropolitan Opera“ spektaklio peržiūros mediatekoje per parą šoktelėjo dvigubai aukščiau nei visų iki šiol rodytų operų mėnesio peržiūros.

Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Stančikaitė (Violeta) ir Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Agnė Stančikaitė (Violeta) ir Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Žermonas) ir Agnė Stančikaitė (Violeta). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Žermonas) ir Agnė Stančikaitė (Violeta). M. Aleksos nuotr.
„Traviatos“ statytojai ir atlikėjai. M. Aleksos nuotr.
„Traviatos“ statytojai ir atlikėjai. M. Aleksos nuotr.
Jūratė Katinaitė

Pagaliau pavytas laikas

Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Richardas Straussas – reikšmingiausias XX a. pirmosios pusės operų kūrėjas, išvedęs žanrą iš vėlyvojo romantizmo patetikos ir atvėręs naujas, modernias operos prieigas. Būtent Straussas pradėjo esminę operos peržvalgą ir pasiūlė tiek temų ir būdų plėtoti žanro galimybes, kad iki šiol jie dar nėra išsemti.

Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Jūratė Katinaitė

Maksimali artistė

Operos solistės Aušrinės Stundytės monospektaklis Kristupo festivalyje

Liepos 7 d. Kristupo festivalis pakvietė į išskirtinį šios vasaros meninį įvykį Lietuvoje – vienos ryškiausių tarptautinės operos scenos artisčių Aušrinės Stundytės monospektaklį „Laukimas“, kurį autentišku draminiu talentu pasižymėjusiai dainininkei specialiai sukūrė kultinis ispanų operos režisierius Calixto Bieito. Tokio projekto įgyvendinimas vienareikšmiškai kilsteli festivalį į aukštesnį programinį lygmenį virš vyraujančių malonaus atsipalaidavimo kafešantanų, piknikų, penktąkart peraranžuotų aranžuočių ir panašios vasarojimo koncertinės produkcijos. Sukurti ką nors originalesnio – nelengva, dažniausiai ir nebesivarginama. Atviros lauko scenos su retu atveju pakenčiamos kokybės įgarsinimu tarsi įteisina „bendro pobūdžio“ koncertus. Todėl bravo Kristupo festivaliui už ambicingumą ir originalumą! Pagūglinus paaiškėja, kad pirmasis šio projekto pristatymas įvyko mėnesiu anksčiau Ispanijoje, Bilbao „Teatro Arriaga“.

Andrej Hovrin, Aušrinė Stundytė, Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Andrej Hovrin, Aušrinė Stundytė, Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas