7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Jūratė Katinaitė

Jūratė Katinaitė

Pagaliau pavytas laikas

Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Richardas Straussas – reikšmingiausias XX a. pirmosios pusės operų kūrėjas, išvedęs žanrą iš vėlyvojo romantizmo patetikos ir atvėręs naujas, modernias operos prieigas. Būtent Straussas pradėjo esminę operos peržvalgą ir pasiūlė tiek temų ir būdų plėtoti žanro galimybes, kad iki šiol jie dar nėra išsemti.

Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Jūratė Katinaitė

Maksimali artistė

Operos solistės Aušrinės Stundytės monospektaklis Kristupo festivalyje

Liepos 7 d. Kristupo festivalis pakvietė į išskirtinį šios vasaros meninį įvykį Lietuvoje – vienos ryškiausių tarptautinės operos scenos artisčių Aušrinės Stundytės monospektaklį „Laukimas“, kurį autentišku draminiu talentu pasižymėjusiai dainininkei specialiai sukūrė kultinis ispanų operos režisierius Calixto Bieito. Tokio projekto įgyvendinimas vienareikšmiškai kilsteli festivalį į aukštesnį programinį lygmenį virš vyraujančių malonaus atsipalaidavimo kafešantanų, piknikų, penktąkart peraranžuotų aranžuočių ir panašios vasarojimo koncertinės produkcijos. Sukurti ką nors originalesnio – nelengva, dažniausiai ir nebesivarginama. Atviros lauko scenos su retu atveju pakenčiamos kokybės įgarsinimu tarsi įteisina „bendro pobūdžio“ koncertus. Todėl bravo Kristupo festivaliui už ambicingumą ir originalumą! Pagūglinus paaiškėja, kad pirmasis šio projekto pristatymas įvyko mėnesiu anksčiau Ispanijoje, Bilbao „Teatro Arriaga“.

Andrej Hovrin, Aušrinė Stundytė, Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Andrej Hovrin, Aušrinė Stundytė, Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Jūratė Katinaitė

Sudie, Karaliau!

In memoriam Vaclovui Daunorui (1937–2020)

Spalio 19-oji išsivedė scenos karalių Vaclovą Daunorą. Diena pasitaikė ryški, saulėta ir smarkiai vėjuota, nerami. Tarsi operos Karaliaus gyvenimo iliustracija. Kad ir kiek vėtė ir mėtė likimas, kad ir kokios audros siautėjo, jo sielos žiburėlis vis tiek visada išvesdavo į ryškią šviesą. Antraip negi galėtum visam gyvenimui pavergti publiką, kuri net 25 metus Lietuvoje jo nebemačiusi ilgėtųsi taip, kad sugužėtų pasižiūrėti, kad ir į nebedainuojantį, negalios kamuojamą? Talento ir įtaigos nenusipirksi, nesuvaidinsi. Ir nepamirši!

Vaclovas Daunora . M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Daunora . M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Daunoras
Vaclovas Daunoras
Vaclovas Daunoras operoje „Borisas Godunovas“.
Vaclovas Daunoras operoje „Borisas Godunovas“.
Vincentas Kuprys, Vaclovas Daunoras, Eduardas Kaniava
Vincentas Kuprys, Vaclovas Daunoras, Eduardas Kaniava
Vaclovas Daunoras ir Jūratė Katinaitė. M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Daunoras ir Jūratė Katinaitė. M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Daunoras. M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Daunoras. M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Daunoras ir Jūratė Katinaitė. M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Daunoras ir Jūratė Katinaitė. M. Aleksos nuotr.
Jūratė Katinaitė ir Vaclovas Daunoras. J. Katinaitės asmeninio archyvo nuotr.
Jūratė Katinaitė ir Vaclovas Daunoras. J. Katinaitės asmeninio archyvo nuotr.
Jūratė Katinaitė

Dieviškai skambantis pragaro kankanas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – Jacques’o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“

Kaip sakoma, humoras – dalykas rimtas, tad operetė šių dienų statytojams yra tarsi sunkioji artilerija, su kuria netyčia gali susisprogdinti. Rafinuotas humoras ir elegancija – aristokratiškas derinys, nuobodžiaujančios aukštuomenės dykinėjimo stilius, įvaldytas XIX a. Europos didmiesčiuose, kur ir tarpo operetė.

Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Gytis Šimelionis (Merkurijus), Dalia Kužmarskytė (Viešoji nuomonė). KVMT nuotr.
Gytis Šimelionis (Merkurijus), Dalia Kužmarskytė (Viešoji nuomonė). KVMT nuotr.
Beata Ignatavičiūtė (Euridikė) ir Kęstutis Nevulis (Orfėjas). KVMT nuotr.
Beata Ignatavičiūtė (Euridikė) ir Kęstutis Nevulis (Orfėjas). KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Tadas Jakas (Plutonas, Aristėjas). KVMT nuotr.
Tadas Jakas (Plutonas, Aristėjas). KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Jūratė Katinaitė

Šimtmečio įvykis

Mintys po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeros „Skrajojantis olandas“

2020-ųjų rugpjūčio 1-oji išliks Lietuvos operos metraštyje kaip ypatinga diena. Nors nacionalinio profesionalaus operos teatro šimtmetį rengiamės minėti susigrąžinta naujamete „Traviata“, niekas šiandien negalėtų garantuoti, kad vis dar neslopstantis koronos virusas nesujauks šventinių planų. Net jei taip ir nutiktų, šimtmetis jau nebeliktų be atgarsio. Rugpjūčio 1-oji paženklinta dviem išskirtiniais Lietuvos operos kultūros įvykiais. Tą vakarą viename seniausių, prestižiškiausių Europos festivalių, šimtmetį taip pat mininčiame Zalcburgo festivalyje įvykusioje Richardo Strausso operos „Elektra“ premjeroje pagrindinius vaidmenis atliko dvi lietuvaitės – Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian.

Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa (Olandas). M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa (Olandas). M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė (Zenta), Almas Švilpa (Olandas). M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė (Zenta), Almas Švilpa (Olandas). M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa (Olandas), Tadas Girininkas (Dalandas). M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa (Olandas), Tadas Girininkas (Dalandas). M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Jūratė Katinaitė

Edgaro Montvido debiutinis „Egmontas“

Mintys po premjeros „Theater an der Wien“

Senoji, turistų apgulta Vienos opera („Wiener Staatsoper“) XXI a. turi tolydžio stiprėjantį konkurentą – municipalinį operos teatrą „Theater an der Wien“. Wien – ne tik miesto, bet ir per jo centrą tekėjusios upės pavadinimas.

Edgaras Montvidas operoje „Egmontas“. Theater an der Wien / M. Rittershaus nuotr.
Edgaras Montvidas operoje „Egmontas“. Theater an der Wien / M. Rittershaus nuotr.
Edgaras Montvidas operoje „Egmontas“. Theater an der Wien / M. Rittershaus nuotr.
Edgaras Montvidas operoje „Egmontas“. Theater an der Wien / M. Rittershaus nuotr.
Edgaras Montvidas ir Bo Skovhusas operoje „Egmontas“. Theater an der Wien / M. Rittershaus nuotr.
Edgaras Montvidas ir Bo Skovhusas operoje „Egmontas“. Theater an der Wien / M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Egmontas“. Theater an der Wien / M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Egmontas“. Theater an der Wien / M. Rittershaus nuotr.
Jūratė Katinaitė

Niekada nežinai, kada išloši

Mintys po Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ premjerų LNOBT

Prieš gerus penkerius metus britų muzikos kritikas Normanas Lebrechtas savo tinklaraštyje atsainiai mestelėjo, girdi, iš trijų Baltijos valstybių tik Lietuvos negarsina muzikai. Va, latvių ir estų žvaigždės jau būriuojasi didžiosiose scenose ir muzikos žurnalų viršeliuose. Prisimenu, kaip pyktelėjau: o ką, Violeta Urmana nesiskaito? Nemanau, kad kontroversiškasis kritikas nežinojo pirmosios išsilaisvinusių Baltijos kraštų dainininkės, įžengusios į didžiuosius Europos teatrus, pavardės. Esu tikra, kad paprasčiausiai buvo pamiršęs. Kaip sakoma, išimtis tik patvirtina taisyklę.

Asmik Grigorian (Polina) ir Dmitrijus Golovninas (Aleksejus) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian (Polina) ir Dmitrijus Golovninas (Aleksejus) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Arminas Skirvainis (Potapyčius), Ieva Prudnikovaitė (Blanša), Inesa Linaburgytė (Bobulytė), Tomas Pavilionis (Markizas) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Arminas Skirvainis (Potapyčius), Ieva Prudnikovaitė (Blanša), Inesa Linaburgytė (Bobulytė), Tomas Pavilionis (Markizas) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Dmitrijus Golovninas (Aleksejus), Asmik Grigorian (Polina), Kotryna Chmieliauskaitė (Mergaitė) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Dmitrijus Golovninas (Aleksejus), Asmik Grigorian (Polina), Kotryna Chmieliauskaitė (Mergaitė) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian (Polina) ir Dmitrijus Golovninas (Aleksejus) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian (Polina) ir Dmitrijus Golovninas (Aleksejus) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Inesa Linaburgytė (Bobulytė) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Inesa Linaburgytė (Bobulytė) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Markizas)  ir Dmitrijus Golovninas (Aleksejus) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Markizas) ir Dmitrijus Golovninas (Aleksejus) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Generolas) ir Rafailas Karpis (Kunigaikštis Nilskis) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Generolas) ir Rafailas Karpis (Kunigaikštis Nilskis) operoje „Lošėjas“. M.Aleksos nuotr.
Jūratė Katinaitė

Ilga kelionė į Tilžę

Eduardo Balsio 100-mečio metų kulminacija – operos „Kelionė į Tilžę“ premjera

Operos „Kelionė į Tilžę“ premjera buvo ypač laukiama kaip Eduardo Balsio 100-mečio renginių svarbiausia intriga. Dauguma Balsio įvairių žanrų kūrinių atlikėjų prisimenami ne tik sukakčių proga, „Eglė – žalčių karalienė“ (1965) – daugiausia pastatymų sulaukęs nacionalinis baletas, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969) irgi nuskamba gyvai dažniau nei kompozitoriaus jubiliejiniai minėjimai.

Scena iš operos „Kelionė į Tilžę“. „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Scena iš operos „Kelionė į Tilžę“. „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Scena iš operos „Kelionė į Tilžę“. „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Scena iš operos „Kelionė į Tilžę“. „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Agnė Stančikaitė (Indrė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Agnė Stančikaitė (Indrė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Agnė Stančikaitė (Indrė). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Agnė Stančikaitė (Indrė). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Gabrielė Kuzmickaitė (Bušė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Gabrielė Kuzmickaitė (Bušė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Gabrielė Kuzmickaitė (Bušė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Gabrielė Kuzmickaitė (Bušė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Bušė) ir Mindaugas Zimkus (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Bušė) ir Mindaugas Zimkus (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Bušė). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Bušė). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Jūratė Katinaitė

Sudie, azartiškasis Rygos Maestro!

In memoriam Andrejui Žagarui (1958–2019)

Pasklidus žiniai apie aktoriaus, režisieriaus, impresarijaus, verslininko, ilgamečio Latvijos nacionalinės operos direktoriaus Andrejaus Žagaro mirtį, nekrologą derėtų pradėti žodžiais „Latvija neteko...“. Tačiau teisingiau būtų tarti „netekome...“. Išties, liūdime kartu su latviais, netekome didingos tarptautinės operos scenos asmenybės, į didžiąsias scenas išvedusios ne tik žymiuosius latvių dainininkus Elīną Garančą, Kristīnę Opolais, Aleksandrą Antoņenką, dirigentą Andrį Nelsoną, bet ir mūsiškius – Asmik Grigorian, Edgarą Montvidą, Laimoną Pautienių, Kostą Smoriginą, Ievą Prudnikovaitę, Modestą Pitrėną. Būtina paminėti ir Gintarą Varną, kurio operos režisieriaus talentas irgi pirmiau atsiskleidė Rygoje – „Salomėja“ (1999), „Don Karlas“ (2000), „Kaukių balius“ (2002).

Andrejus Žagaras
Andrejus Žagaras
Jūratė Katinaitė

Anapus kanono

Mintys po Jano Krzysztofo Brojos rečitalio „Vaidiloje“

Tie, kurie domisi ir seka tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso istoriją, niekada nepamirš 1999 m. konkurso nugalėtojo lenkų pianisto Jano Krzysztofo Brojos, lig šiol kontroversiškiausiai vertinamo laureato. Pianistui tuomet buvo 27-eri, jis buvo gerokai vyresnis ir brandesnis už savo varžovus, išsiskyrė savitu, drąsiu, kad nepasakius, ekscentrišku požiūriu į skambinamus kūrinius, krintančia į akis, beveik atsainia, savimi pasitikinčios personos scenine laikysena. Vienus tai žavėjo, kitus piktino, publika, ypač fortepijono pedagogai, pasidalino į dvi stovyklas. Kažkas panašaus, matyt, nutiko ir žiuri, tačiau Broja vis dėlto buvo išrinktas laureatu, nors antrame ture privalomus Čiurlionio kūrinius paskambino ne itin vykusiai, net su klaidomis, matyt, neįvertino mažai žinomo kompozitoriaus stiliaus ir pristigo laiko išmokti privalomus jo kūrinius.

Jan Krzysztof Broja. A. Žukovo nuotr.
Jan Krzysztof Broja. A. Žukovo nuotr.
Jan Krzysztof Broja. A. Žukovo nuotr.
Jan Krzysztof Broja. A. Žukovo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas