7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ona Jarmalavičiūtė

Ona Jarmalavičiūtė

Muzika reikia gyventi, o ne apie ją kalbėti

Pokalbis su „The Bad Plus“ trio nariu pianistu Orrinu Evansu

Savaitgalį žymiausią sostinės džiazo šventę „Mama Jazz“ užbaigė amerikiečių trio „The Bad Plus“ – Dave’as Kingas, Reidas Andersonas ir Orrinas Evansas. Šis ansamblis savo skambesyje derina populiariosios muzikos paprastumą ir snobišką džiazinį virtuoziškumą. Visiška trijų instrumentų (fortepijono, kontraboso ir perkusijos) dermė atsiskleidžia ne tik eksperimentiniuose ir originaliuose trio kūriniuose, bet ir tokių grupių kaip „Radiohead“, „Nirvana“ ar „Tears For Fears“ muzikos perdirbiniuose. Prieš pusantrų metų ansamblis išgyveno esminius pokyčius ir ilgametį trio pianistą pakeitė amerikietis Orrinas Evansas. Su pianistu kalbamės apie jo aistrą muzikai, atsidavimą ansambliui ir muzikanto kasdienybę.

Orrinas Evansas „Mama Jazz“ festivalyje. D. Klovienės nuotr.
Orrinas Evansas „Mama Jazz“ festivalyje. D. Klovienės nuotr.
Trio „The Bad Plus“. D. Klovienės nuotr.
Trio „The Bad Plus“. D. Klovienės nuotr.
Orrin Evans. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Orrin Evans. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ona Jarmalavičiūtė

Skirtybių susitikimas su Čiurlionio vardu

Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso I turo apžvalga

Ketverius metus lauktas VIII Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau įsibėgėjo, spėdamas sukelti ant kojų visą pianistų bendruomenę. Kiekvienam savi čempionatai – fortepijono pasaulyje šis profesionaliosios muzikos atlikimo konkursas yra didžiausias ir prasmingiausias įvykis, lemiantis muzikinės kultūros raidos procesus, formuojantis muzikos pasaulio ateities kontūrus ir konkretizuojantis Europos pianistinių mokyklų vystymosi kryptį. Solidžias tradicijas turintis muzikos renginys priklauso Pasaulinei muzikos konkursų federacijai, kas diktuoja aukštą jo meninį lygį, profesionalumą ir siekį puoselėti Lietuvos atlikimo meno tradicijas.

Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.
Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.
Aleksandras Kashpurinas. M. Mikulėno nuotr.
Aleksandras Kashpurinas. M. Mikulėno nuotr.
Neringa Valuntonytė. M. Mikulėno nuotr.
Neringa Valuntonytė. M. Mikulėno nuotr.
Onutė Gražinytė. M. Mikulėno nuotr.
Onutė Gražinytė. M. Mikulėno nuotr.
Young Ho Park. M. Mikulėno nuotr.
Young Ho Park. M. Mikulėno nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Nuolat ieškant atsakymų

Pokalbis su festivalyje „Gaida“ grojusiu pianistu Kirillu Gersteinu

Neseniai praūžusio festivalio „Gaida“ uždarymo koncerte, greta naujausios Steve’o Reicho kompozicijos „Music For Ensemble And Orchestra“ ir Niujorke gyvenančios kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės „Saudade“ orkestrui, skambėjo britų kompozitoriaus ir dirigento Thomo Adèso kūriniai: „Polaris“ simfoniniam orkestrui bei koncertas fortepijonui ir orkestrui „In Seven Days“. Solinės partijos atlikėjas – žymus rusų kilmės amerikiečių pianistas, itin vertinamas už išskirtinį fortepijoninį artistiškumą, Kirillas Gersteinas.

Kirillas Gersteinas ir LVSO „Gaidoje“. V. Abramausko nuotr.
Kirillas Gersteinas ir LVSO „Gaidoje“. V. Abramausko nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Juokėsi prieš tris šimtus metų, juokiasi ir šiandien

Humoras operoje – reikšmingas elementas nuo pat šio žanro atsiradimo ir klestėjimo XVII a. pradžioje. Komiška opera daugeliu atveju publikai buvo net patrauklesnė nei istorinė ir sunkiasvorė opera seria. Žmonės žavėjosi vaizduojamų personažų ir jų situacijų tikrumu, žemiškumu ir žmogiškumu.

Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ muzikantai. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ muzikantai. V. Abramausko nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Atlikėjas tėra ekranas – vaizdinius klausytojas susikuria pats

Pokalbis su dainininku Tore’u Tomu Denysu

Tore Tomas Denysas – belgų tenoras, įkūręs keletą senosios muzikos ansamblių. Dainininkas pasižymi nepaprastu kūrybingumu ir drąsa išbandyti save ir kitose meno srityse – buvo aktoriumi, muzikos prodiuseriu, videomenininku bei dirigentu. Be to, muzikinį kelią pradėjo kaip trimitininkas, bet pamažu atrado aistrą dainavimui. Šešerius metus dalyvavo Zalcburgo vasaros festivalyje kaip Vienos operos teatro choro narys. Šiemet T. T. Denysas grįžo į festivalį kaip solistas, su savo ansambliais atliekantis Renesanso muzikos repertuarą. Su dainininku kalbamės apie jo karjerą, darbo kasdienybę ir kūrybinius siekius.

Ansamblis  „Vivante“. Nuotr. iš www.vivante.at
Ansamblis „Vivante“. Nuotr. iš www.vivante.at
Ansamblis „Cinquecento“. Theresa Pewal nuotr.
Ansamblis „Cinquecento“. Theresa Pewal nuotr.
Tore Tomas Denys. Asmeninio archyvo nuotr.
Tore Tomas Denys. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Emocijų lavina iš Karpatų kalnų

Šv. Kristupo vasaros festivalio koncerto „Muzika iš Karpatų kalnų“ įspūdžiai

 

Šv. Kristupo vasaros festivalis jau 25-erius metus iš eilės lepina Vilnių ir jo svečius naujais muzikiniais atradimais. Liepos 11-ąją Šv. Kotrynos bažnyčioje publika buvo kviečiama susipažinti su ryškų atgarsį šiuolaikinės muzikos pasaulyje keliančiu ansambliu „Vołosi“. Šis lenkų styginių kvintetas – Krzysztofas Lasońas (smuikas), Zbigniewas Michałekas (smuikas), Janas Kaczmarzykas (tristygis altas, vamzdžiai), Stanisławas Lasońas (violončelė), Robertas Waszutas (kontrabosas) – sėkmės susilaukė savo kūryboje atskleisdami folklorinių elementų žavesį ir jungdami jį su dar negirdėta, patrauklia, iš Karpatų kalnų sklindančia energija.

„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Skambantis karilionas ir jo galimybių ribos

Kariliono festivalio atidarymo koncerto įspūdžiai

Liepos 10 d. prasidėjo jau trečius metus Vilnių aplankantis Kariliono festivalis, kviečiantis penkis trečiadienius iš eilės nemokamai klausytis unikalaus skambesio muzikos. Kariliono tradicijos Lietuvoje vis dar formuojasi, tačiau sprendžiant iš sausakimšos Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios matyti, jog žmonių susidomėjimas šia muzika neslūgsta. Šis įspūdingas instrumentas Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte buvo įrengtas 2015 metais ir yra didžiausias centrinėje Europoje, turintis net 61 varpą.


Akimis permetus šiųmečio festivalio programą, galima nujausti organizatorių ambicijas ir nuoširdų žavėjimąsi instrumentu. Šiais metais festivalyje pristatomi kariliono duetai su saksofonu, vokalu, gitara ir akordeonu.

Vilniaus karilionas. V. Sciavinsko nuotr.
Vilniaus karilionas. V. Sciavinsko nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Meno negalima atskirti nuo likusio pasaulio

Pokalbis su austrų kompozitoriumi Paulu Herteliu

Austrų kompozitoriaus, vadybininko ir dirigento Paulo Hertelio kūryba atliekama daugybėje šalių, tokiuose festivaliuose kaip „Aspekte Salzburg“, Štirijos, „Festival de Ville d’Avray“, „Austria Today“ bei kitur. Ilgą laiką greta sėkmingos kompozitoriaus karjeros jis taip pat dirbo kaip režisierius Brėgence, Vienoje, Grace. Kaip filmų ir operų kompozitorius bendradarbiavo su „Deutsche Oper“ Berlyne. Kompozitorių pakalbinau apie muzikos komponavimo subtilybes ir muzikanto gyvenimą Vienoje.

Paulas Hertelis po spektaklio „Imperatoriaus rožė“. B. Palffy nuotr.
Paulas Hertelis po spektaklio „Imperatoriaus rožė“. B. Palffy nuotr.
Paulas Hertelis su dirigentu Joji Hattori ir koncertmeisteriu Ludwigu Mülleriu. Asmeninio archyvo nuotr.
Paulas Hertelis su dirigentu Joji Hattori ir koncertmeisteriu Ludwigu Mülleriu. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Kompozitorius Klausas Ageris: „Spaudimas iš išorės padeda kurti“

Vienu garsiausių šiuolaikinių kompozitorių Austrijoje laikomas Klausas Ageris yra figūra, stipriai daranti įtaką europiniam šiuolaikinės muzikos kontekstui. 2006–2014 metais Briuselyje eidamas Europos kompozitorių forumo prezidento pareigas, vadovaudamas Vienos kompozitorių sąjungai, K. Ageris taip pat išlaikė nepaprastai aktyvią ir produktyvią kūrybinę bei akademinę karjerą. Jo kūryboje tarpsta tradicinė, elektroakustinė ir kompiuterinė muzika.  Apie muzikos kūrimo paslaptis ir šiuolaikinio kompozitoriaus dalią bei kovą už geresnį menininko gyvenimą su kūrėju kalbasi Ona Jarmalavičiūtė.

Klausas Ageris, nuotr. iš asmeninio archyvo
Klausas Ageris, nuotr. iš asmeninio archyvo
Ona Jarmalavičiūtė

Apie muzikos gramatiką ir logiką

Johannesas Kretzas yra austrų kilmės kompozitorius, dėstantis kompiuterinę muziką ir muzikos teoriją. Patirtis dirbant IRCAM institute Paryžiuje susiejo šio kompozitoriaus kūrybinį kelią su algoritminės kompozicijos praktika. Kretzas dirba ir gyvena Vienoje, originaliai žvelgia į harmoniją ir sintezuoja unikalų skambesį. Už savo kūrybą ir neeilinį požiūrį į muziką kompozitorius 2004 metais buvo apdovanotas Austrijos valstybine premiją. Apie muzikos formulavimą ir logiško prado mene paieškas su kompozitoriumi kalbėjosi muzikologė Ona Jarmalavičiūtė.

Johannes Kretz, nuotr. Igor Ripak
Johannes Kretz, nuotr. Igor Ripak
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas