7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ona Jarmalavičiūtė

Ona Jarmalavičiūtė

Orkestro bendrakeleivis

Pokalbis su dirigentu Vilmantu Kaliūnu

Dirigentas Vilmantas Kaliūnas, iš pradžių kaip obojininkas grojęs Vokietijos SWR Kaizerslauterno radijo orkestre, 2010 m. lemtingai apsisprendė pakilti nuo obojininko kėdės ir stoti prie dirigento pulto. Dirigavimą studijavo Veimaro muzikos akademijoje, prof. Nicolas Pasquet klasėje, bendradarbiavo ir asistavo garsiausiems pasaulio dirigentams.

Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Neatsiejamas nuo choro

Pokalbis su Valstybinio choro „Vilnius“ vadovu Vladu Bagdonu

Spalio mėnesį penkiasdešimties metų jubiliejų švenčiantis Valstybinis choras „Vilnius“ nuo pirmosios repeticijos 1970-ųjų rudenį išaugo į tarptautiniu mastu pripažįstamą profesionalų kolektyvą. Šiandien choras aukštai vertinamas dėl savo kūrybiškumo, įvairiapusiškumo, netradicinių projektų ir atlikimo kultūros. Platus kolektyvo repertuaras apima klasiką, lietuvišką muziką ir modernias kompozicijas, kiekvieną sezoną jį papildo pasaulinės kūrinių premjeros ir netikėti projektai. Ilgametis choro „Vilnius“ vadovas ir naujų idėjų iniciatorius Vladas Bagdonas siekia nusikratyti chorui klijuojamų žanrinių apribojimų.

Choras „Vilnius“, Lietuvos kamerinis orkestras. Priekyje iš kairės: Asta Krikščiūnaitė, Povilas Gylys, Ieva Prudnikovaitė, Algirdas Janutas, Vladas Bagdonas. Asmeninio archyvo nuotr.
Choras „Vilnius“, Lietuvos kamerinis orkestras. Priekyje iš kairės: Asta Krikščiūnaitė, Povilas Gylys, Ieva Prudnikovaitė, Algirdas Janutas, Vladas Bagdonas. Asmeninio archyvo nuotr.
Choras „Vilnius“, priekyje Nora Petročenko, Vladas Bagdonas, Edgaras Davidovičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Choras „Vilnius“, priekyje Nora Petročenko, Vladas Bagdonas, Edgaras Davidovičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Choras „Vilnius“, Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio akimirka. Choro „Vilnius“ nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio akimirka. Choro „Vilnius“ nuotr.
Vladas Bagdonas (trečias iš kairės) su austrų kolegomis. Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Bagdonas (trečias iš kairės) su austrų kolegomis. Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Bagdonas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Bagdonas. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Įelektrintosios

Richardo Strausso „Elektra“ Zalcburgo festivalio 2020 atidaryme

Įžengus į tamsią kalno uoloje iškaltą Zalcburgo festivalio „Felsenreitschule“ salę nejaukiai pasijauti užspeistas kalno viduje – baugiai nepažįstamoje erdvėje, kuri scenos tolumoje kažin ką tūnantį slepia. Kol kas nieko nematai ir negirdi, tačiau tai tvyro ore – nežinomybė, įtampa, grėsmė. Teritorijos šeimininkas yra plėšrus ir negailestingas žvėris. Prasidėjus veiksmui urvo gale suspindi aštrios it šukė akys. Taip žvelgia mitinė Elektra. Pasak Aušrinės Stundytės iškeltų asociacijų, Elektra it juoda puma žvilgsniu persmeigia jai į nasrus patekusį grobį – publiką. Plėšriose akyse atsispindi nuodinga Elektros asmenybė, maišanti aštrią neapykantą su karčiu cinizmu, rūgščiu pavydu ir beskone tuštuma. Organiškai deranti su ne mažiau aršia Richardo Strausso muzika, ši opera tampa tikru grobuonimi, grasinančiu akimirksniu suleisti savo iltis į publiką.

Aušrinė Stundytė (Elektra), Asmik Grigorian (Chrysotemis). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra), Asmik Grigorian (Chrysotemis). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra), Tanja Baumgartner (Klytemnestra). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra), Tanja Baumgartner (Klytemnestra). B. Uhlig nuotr.
Derek Welton (Orestas), Aušrinė Stundytė (Elektra). B. Uhlig nuotr.
Derek Welton (Orestas), Aušrinė Stundytė (Elektra). B. Uhlig nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Ne vien tik Ravelis

Pokalbis su pianiste Iveta Calite

Rugpjūčio 15 d. Paliesiaus dvare koncertuoja jauna, sparčiai garsėjanti pianistė Iveta Calite – Paliesiaus publikai puikiai pažįstamo maestro Jeano-Marco Luisados mokinė. Pusiau lietuvių, pusiau latvių kilmės atlikėja yra žinoma kaip atsidavusi kamerinio žanro muzikantė. Iveta baigė kamerinės muzikos studijas Paryžiaus „École Normale de Musique de Alfred Cortot“ ir Stokholmo Karališkajame muzikos koledže, skambino tokiuose Europos festivaliuose kaip Stokholmo pianistų, „Aurora“, „Jaunieji Latvijos muzikantai“, „Svensk musikvår“ ir kiti. Paliesiuje pianistė atliks iškiliojo impresionisto Maurice’o Ravelio kūrinių programą.

Iveta Calite. J.Romanovskio nuotr.
Iveta Calite. J.Romanovskio nuotr.
Iveta Calite. J.Romanovskio nuotr.
Iveta Calite. J.Romanovskio nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Dalintis muzika

Pokalbis su smuikininke Ieva Pranskute

Vienos ryškiausių jaunosios kartos smuikininkių Ievos Pranskutės per karantiną sumanytas projektas – skirtingose šalyse įrašytas Balio Dvarionio kūrinys „Prie ežerėlio“, talkinant Barselonoje gyvenančiai pianistei Paulinai Dūmanaitei, įvaizdintas gražiausiais Lietuvos kraštovaizdžio kadrais. Prieš pat karantiną Ieva sėkmingai spėjo pabaigti magistro studijas prestižiniame Vienos (Austrija) muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, profesoriaus Johanneso Meisslio klasėje. Smuikininkė taip pat studijuoja privačiame universitete Vienoje pas pasaulyje žinomą profesorių Pavelą Vernikovą. Ieva Pranskutė papasakojo apie pastaruosius projektus, lietuviškos muzikos skambesį Austrijoje ir profesinę motyvaciją.

Ieva Pranskutė. I. Kolarec nuotr.
Ieva Pranskutė. I. Kolarec nuotr.
Ieva Pranskutė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Pranskutė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Pranskutė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Pranskutė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Pranskutė. S. Polzer nuotr.
Ieva Pranskutė. S. Polzer nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Apie muzikinę šeimos giją

Pokalbis su Gunta ir Giedriumi Gelgotais

Iki sutikdami vienas kitą, Giedrius ir Gunta Gelgotai muzikos link žengė skirtingais keliais. Giedrius nuo mažumės buvo apsuptas muzikos. Baigęs studijas LMTA, Londono Karališkojoje muzikos akademijoje ir Vienos muzikos universitete kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas, jis yra daugelio prestižinių konkursų laureatas, koncertavęs įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose.

Gunta ir Giedrius Gelgotai. G. Beržinsko nuotr.
Gunta ir Giedrius Gelgotai. G. Beržinsko nuotr.
Gunta ir Giedrius Gelgotai. V. Jurgelevičiaus nuotr.
Gunta ir Giedrius Gelgotai. V. Jurgelevičiaus nuotr.
Giedrius Gelgotas ir Kauno VDU kamerinis orkestras
Giedrius Gelgotas ir Kauno VDU kamerinis orkestras
Gunta Gelgotė Onutės Narbutaitės operoje „Kornetas“. M. Aleksos nuotr.
Gunta Gelgotė Onutės Narbutaitės operoje „Kornetas“. M. Aleksos nuotr.
Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. D. Matvejevo nuotr.
Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. D. Matvejevo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Muzika su upės vardu

Pokalbis su tuvių gerklinio dainavimo ansamblio „Alash“ nariais

Šį pavasarį Vilniuje ir Kaune turėjo koncertuoti unikalus gerklinio dainavimo ansamblis „Alash“ iš Tuvos (pietiniame Sibiro pakraštyje esantis regionas, besiribojantis su Mongolija). Tačiau dėl gerai žinomų priežasčių koncertai nukeliami. Vis dėlto manome, kad laikraščio skaitytojams bus įdomu susipažinti su šiuo pasaulyje išgarsėjusiu ansambliu, kuris, tikėkimės, dar ne kartą lankysis Lietuvos koncertų salėse.

„Alash“ ansamblis. alashensemble.com nuotr.
„Alash“ ansamblis. alashensemble.com nuotr.
„Alash“ ansamblis. alashensemble.com nuotr.
„Alash“ ansamblis. alashensemble.com nuotr.
Bady-Dorzhu Ondar. alashensemble.com nuotr.
Bady-Dorzhu Ondar. alashensemble.com nuotr.
Ayan-ool Sam. alashensemble.com nuotr.
Ayan-ool Sam. alashensemble.com nuotr.
Ayan Shirizhik. alashensemble.com nuotr.
Ayan Shirizhik. alashensemble.com nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Muzikos degustavimas skaitmeninėje filharmonijos salėje

Pokalbis su tonmeistere Aleksandra Keriene

Klasikinės muzikos gerbėjams užsidarius namuose, atveriamas nationalphilharmonic.tv langas. Šiuo metu daugiau nei 50 koncertų įrašų siūlanti Lietuvos nacionalinės filharmonijos internetinė platforma per karantiną traukia klausytojus iš viso pasaulio. Viena iš skaitmeninės koncertų salės vadovų, vienintelė Lietuvoje tonmeisterė Aleksandra Kerienė, kartu su vyru Viliumi Keru net kelis kartus nominuota prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams, dalinasi šios salės sukūrimo istorija, kalba apie kasdienius koncertų įrašymo iššūkius ir bendrystę, padėsiančią išbristi iš dabartinės krizės.

Aleksandra ir Vilius Kerai. LNF stendas Knygų mugėje. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra ir Vilius Kerai. LNF stendas Knygų mugėje. D. Matvejevo nuotr.
„Baltic Mobile Recordings“. D. Matvejevo nuotr.
„Baltic Mobile Recordings“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Kerienė. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Kerienė. D. Matvejevo nuotr.
LNF skaitmeninė salė. D. Matvejevo nuotr.
LNF skaitmeninė salė. D. Matvejevo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Apie džiazą iš Paryžiaus

Pokalbis su saksofonininku Frédéricu Borey

Kovo pradžioje Lietuvoje trečią kartą lankėsi prancūzų džiazo saksofonininkas ir kompozitorius Frédéricas Borey. Šį kartą klubo „Jazz Cellar 11“ scenoje jis pristatė naujausią savo dvigubą albumą, pernai įrašytą su jo suburta grupe „Butterflies trio“ (kartu muzikuoja kontrabosininkas Damienas Varaillonas ir perkusininkas Stéphane’as Adsuaras). Jų trio kuria unikalią garsinę atmosferą, kurioje pinasi modernaus džiazo, afrikietiškos ir klasikinės muzikos sąskambiai. Prieš porą metų susikūręs ansamblis jau surengė daugiau nei penkiasdešimt koncertų įvairiose pasaulio šalyse, o jų lyderis F. Borey jau seniai yra žinomas Europos džiazo scenose. Po pasirodymo Vilniuje F. Borey sutiko pasidalyti mintimis apie muzikanto kasdienybės džiaugsmus ir rūpesčius bei kūrybiškumo šaknis.

Frédéric Borey ir grupė „Butterflies trio“. V. Samuolio nuotr.
Frédéric Borey ir grupė „Butterflies trio“. V. Samuolio nuotr.
Frédéric Borey ir grupė „Butterflies trio“. Manuel Keneyrha nuotr.
Frédéric Borey ir grupė „Butterflies trio“. Manuel Keneyrha nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Ta pati skambesio magija

Pokalbis su ansamblio „Profeti della Quinta“ vadovu Elamu Rotemu

Šeštojo tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio svečiai – ansamblis „Profeti della Quinta“ (Šveicarija): Doronas Schleiferis, Romanas Melishas (kontratenorai), Lioras Leibovici, Jacobas Lawrence’as (tenorai), Elamas Rotemas (bosas, ansamblio vadovas), Orí Harmelinas (kitaronas). Kovo 12 d. Valdovų rūmuose ansamblis pristato programą „Ariadnės rauda. Italų Renesanso muzika nuo Rore iki Monteverdi“, kurioje atskleidžiama vieno populiariausių XVI a. dvaro muzikos žanrų – madrigalo – raida nuo Renesanso iki ankstyvojo baroko, drąsios, eksperimentinės to meto idėjos. Gyvybingumu sceną puošiantys dainininkai istoriškai pagrįstu atlikimu kviečia prisiminti ir iš naujo išgyventi muzikinį Renesanso ir baroko srovių tekėjimą, kuris tryško ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. Kalbiname visame pasaulyje koncertuojančio ansamblio „Profeti della Quinta“ įkūrėją ir vadovą – dainininką, klavesinininką ir kompozitorių Elamą Rotemą, kuris  pasakoja apie vienuolika metų trunkančią bendrą ansamblio kelionę, kūrybiškumą ir šiuolaikinio muzikanto kasdienybę.

„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas