7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ona Jarmalavičiūtė

Ona Jarmalavičiūtė

Muzikos degustavimas skaitmeninėje filharmonijos salėje

Pokalbis su tonmeistere Aleksandra Keriene

Klasikinės muzikos gerbėjams užsidarius namuose, atveriamas nationalphilharmonic.tv langas. Šiuo metu daugiau nei 50 koncertų įrašų siūlanti Lietuvos nacionalinės filharmonijos internetinė platforma per karantiną traukia klausytojus iš viso pasaulio. Viena iš skaitmeninės koncertų salės vadovų, vienintelė Lietuvoje tonmeisterė Aleksandra Kerienė, kartu su vyru Viliumi Keru net kelis kartus nominuota prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams, dalinasi šios salės sukūrimo istorija, kalba apie kasdienius koncertų įrašymo iššūkius ir bendrystę, padėsiančią išbristi iš dabartinės krizės.

Aleksandra ir Vilius Kerai. LNF stendas Knygų mugėje. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra ir Vilius Kerai. LNF stendas Knygų mugėje. D. Matvejevo nuotr.
„Baltic Mobile Recordings“. D. Matvejevo nuotr.
„Baltic Mobile Recordings“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Kerienė. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Kerienė. D. Matvejevo nuotr.
LNF skaitmeninė salė. D. Matvejevo nuotr.
LNF skaitmeninė salė. D. Matvejevo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Apie džiazą iš Paryžiaus

Pokalbis su saksofonininku Frédéricu Borey

Kovo pradžioje Lietuvoje trečią kartą lankėsi prancūzų džiazo saksofonininkas ir kompozitorius Frédéricas Borey. Šį kartą klubo „Jazz Cellar 11“ scenoje jis pristatė naujausią savo dvigubą albumą, pernai įrašytą su jo suburta grupe „Butterflies trio“ (kartu muzikuoja kontrabosininkas Damienas Varaillonas ir perkusininkas Stéphane’as Adsuaras). Jų trio kuria unikalią garsinę atmosferą, kurioje pinasi modernaus džiazo, afrikietiškos ir klasikinės muzikos sąskambiai. Prieš porą metų susikūręs ansamblis jau surengė daugiau nei penkiasdešimt koncertų įvairiose pasaulio šalyse, o jų lyderis F. Borey jau seniai yra žinomas Europos džiazo scenose. Po pasirodymo Vilniuje F. Borey sutiko pasidalyti mintimis apie muzikanto kasdienybės džiaugsmus ir rūpesčius bei kūrybiškumo šaknis.

Frédéric Borey ir grupė „Butterflies trio“. V. Samuolio nuotr.
Frédéric Borey ir grupė „Butterflies trio“. V. Samuolio nuotr.
Frédéric Borey ir grupė „Butterflies trio“. Manuel Keneyrha nuotr.
Frédéric Borey ir grupė „Butterflies trio“. Manuel Keneyrha nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Ta pati skambesio magija

Pokalbis su ansamblio „Profeti della Quinta“ vadovu Elamu Rotemu

Šeštojo tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio svečiai – ansamblis „Profeti della Quinta“ (Šveicarija): Doronas Schleiferis, Romanas Melishas (kontratenorai), Lioras Leibovici, Jacobas Lawrence’as (tenorai), Elamas Rotemas (bosas, ansamblio vadovas), Orí Harmelinas (kitaronas). Kovo 12 d. Valdovų rūmuose ansamblis pristato programą „Ariadnės rauda. Italų Renesanso muzika nuo Rore iki Monteverdi“, kurioje atskleidžiama vieno populiariausių XVI a. dvaro muzikos žanrų – madrigalo – raida nuo Renesanso iki ankstyvojo baroko, drąsios, eksperimentinės to meto idėjos. Gyvybingumu sceną puošiantys dainininkai istoriškai pagrįstu atlikimu kviečia prisiminti ir iš naujo išgyventi muzikinį Renesanso ir baroko srovių tekėjimą, kuris tryško ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. Kalbiname visame pasaulyje koncertuojančio ansamblio „Profeti della Quinta“ įkūrėją ir vadovą – dainininką, klavesinininką ir kompozitorių Elamą Rotemą, kuris  pasakoja apie vienuolika metų trunkančią bendrą ansamblio kelionę, kūrybiškumą ir šiuolaikinio muzikanto kasdienybę.

„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Muzikinė žinia iš Italijos

Pokalbis su smuikininku Domenico Nordio

Dėmesio! Dėl Lombardijos regione, Italijoje, paskelbto karantino smuikininkas Domenico Nordio kovo 13 d. negalės atvykti į Lietuvą. Vietoje jo J. Brahmso koncertą smuikui D-dur, op. 77, koncerte grieš ryškiausia šių dienų Lietuvos smuikininkė Dalia Kuznecovaitė.

 

Kovo 13 d. Vilniaus kongresų rūmuose grieš žymus italų smuikininkas Domenico Nordio. Su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis atliks Johanneso Brahmso Koncertą smuikui D-dur, op. 77. Vakaro pradžioje skambės Arvydo Malcio kompozicija „Virš mūsų tik dangus“ simfoniniam orkestrui, o pabaigoje – Ludwigo van Beethoveno Septintoji simfonija A-dur. Klausytojai turės retą galimybę išvysti Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Gintaras Rinkevičius) diriguojant Modestą Pitrėną.

Domenico Nordio. Asmeninio arhyvo nuotr.
Domenico Nordio. Asmeninio arhyvo nuotr.
Domenico Nordio. P. Dalprato nuotr. iš LVSO archyvo
Domenico Nordio. P. Dalprato nuotr. iš LVSO archyvo
Ona Jarmalavičiūtė

Pasiduoti dabarties akimirkai

Pokalbis su džiazo pianistu Peteriu Beetsu

Vasario mėnesį į Vilnių atvyksta vienas žymiausių Nyderlandų džiazo pianistų Peteris Beetsas. Augęs muzikantų šeimoje, savo karjerą jis pradėjo trio su savo broliais Mariumi ir Alexanderiu kaip ansamblis „The Beets Brothers“. Trio sėkmė lėmė tolesnę Peterio karjerą, pianistas scena dalijosi su tokiomis džiazo asmenybėmis kaip Jeffas Hamiltonas, Curtis Fulleris ar Chickas Corea.

Peter Beets. P. Gispen nuotr.
Peter Beets. P. Gispen nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Akimirkos kadrai, fluxus, muzika ir vestuvės

Koncerto „Skambantys kadrai: performansai ir improvizacijos“ įspūdžiai

Tarsi sustabdyti laiko kąsniai, vos pastebimi mirktelėjimai, MO muziejaus mažojoje parodų salėje sausio 20-osios vakarą susiliejo fotografijos, improvizacijos ir performanso žanrai. Pasirodymas įvardijamas „skambančiais kadrais“ – Jono Meko (1922–2019) fotografijos ant sienų glaudžiai siejosi su jo amžininkų Gerhardo Rühmo (g. 1930) ir Dieterio Schnebelio (1930–2018) performansų kadrais, kartu susodintais ir sujungtais vestuvinio stalo.

Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Skambantys kadrai“. Salomėja Kalvelytė, Mikas Kurtinaitis, Lina Rovaitė, Mėta Gabrielė Pelegrimaitė. M. Endriuškos nuotr.
„Skambantys kadrai“. Salomėja Kalvelytė, Mikas Kurtinaitis, Lina Rovaitė, Mėta Gabrielė Pelegrimaitė. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Liudas Mockūnas, Matas Samulionis, Simas Petkevičius. M. Endriuškos nuotr.
Liudas Mockūnas, Matas Samulionis, Simas Petkevičius. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Lina Rostovaitė. M. Endriuškos nuotr.
Lina Rostovaitė. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Muzika reikia gyventi, o ne apie ją kalbėti

Pokalbis su „The Bad Plus“ trio nariu pianistu Orrinu Evansu

Savaitgalį žymiausią sostinės džiazo šventę „Mama Jazz“ užbaigė amerikiečių trio „The Bad Plus“ – Dave’as Kingas, Reidas Andersonas ir Orrinas Evansas. Šis ansamblis savo skambesyje derina populiariosios muzikos paprastumą ir snobišką džiazinį virtuoziškumą. Visiška trijų instrumentų (fortepijono, kontraboso ir perkusijos) dermė atsiskleidžia ne tik eksperimentiniuose ir originaliuose trio kūriniuose, bet ir tokių grupių kaip „Radiohead“, „Nirvana“ ar „Tears For Fears“ muzikos perdirbiniuose. Prieš pusantrų metų ansamblis išgyveno esminius pokyčius ir ilgametį trio pianistą pakeitė amerikietis Orrinas Evansas. Su pianistu kalbamės apie jo aistrą muzikai, atsidavimą ansambliui ir muzikanto kasdienybę.

Orrinas Evansas „Mama Jazz“ festivalyje. D. Klovienės nuotr.
Orrinas Evansas „Mama Jazz“ festivalyje. D. Klovienės nuotr.
Trio „The Bad Plus“. D. Klovienės nuotr.
Trio „The Bad Plus“. D. Klovienės nuotr.
Orrin Evans. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Orrin Evans. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ona Jarmalavičiūtė

Skirtybių susitikimas su Čiurlionio vardu

Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso I turo apžvalga

Ketverius metus lauktas VIII Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau įsibėgėjo, spėdamas sukelti ant kojų visą pianistų bendruomenę. Kiekvienam savi čempionatai – fortepijono pasaulyje šis profesionaliosios muzikos atlikimo konkursas yra didžiausias ir prasmingiausias įvykis, lemiantis muzikinės kultūros raidos procesus, formuojantis muzikos pasaulio ateities kontūrus ir konkretizuojantis Europos pianistinių mokyklų vystymosi kryptį. Solidžias tradicijas turintis muzikos renginys priklauso Pasaulinei muzikos konkursų federacijai, kas diktuoja aukštą jo meninį lygį, profesionalumą ir siekį puoselėti Lietuvos atlikimo meno tradicijas.

Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.
Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.
Aleksandras Kashpurinas. M. Mikulėno nuotr.
Aleksandras Kashpurinas. M. Mikulėno nuotr.
Neringa Valuntonytė. M. Mikulėno nuotr.
Neringa Valuntonytė. M. Mikulėno nuotr.
Onutė Gražinytė. M. Mikulėno nuotr.
Onutė Gražinytė. M. Mikulėno nuotr.
Young Ho Park. M. Mikulėno nuotr.
Young Ho Park. M. Mikulėno nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Nuolat ieškant atsakymų

Pokalbis su festivalyje „Gaida“ grojusiu pianistu Kirillu Gersteinu

Neseniai praūžusio festivalio „Gaida“ uždarymo koncerte, greta naujausios Steve’o Reicho kompozicijos „Music For Ensemble And Orchestra“ ir Niujorke gyvenančios kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės „Saudade“ orkestrui, skambėjo britų kompozitoriaus ir dirigento Thomo Adèso kūriniai: „Polaris“ simfoniniam orkestrui bei koncertas fortepijonui ir orkestrui „In Seven Days“. Solinės partijos atlikėjas – žymus rusų kilmės amerikiečių pianistas, itin vertinamas už išskirtinį fortepijoninį artistiškumą, Kirillas Gersteinas.

Kirillas Gersteinas ir LVSO „Gaidoje“. V. Abramausko nuotr.
Kirillas Gersteinas ir LVSO „Gaidoje“. V. Abramausko nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Juokėsi prieš tris šimtus metų, juokiasi ir šiandien

Humoras operoje – reikšmingas elementas nuo pat šio žanro atsiradimo ir klestėjimo XVII a. pradžioje. Komiška opera daugeliu atveju publikai buvo net patrauklesnė nei istorinė ir sunkiasvorė opera seria. Žmonės žavėjosi vaizduojamų personažų ir jų situacijų tikrumu, žemiškumu ir žmogiškumu.

Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ muzikantai. V. Abramausko nuotr.
Orperos „Pimpinonė“ muzikantai. V. Abramausko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas