Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Karantininis pokalbis su dirigentu Modestu Pitrėnu

Išlaikyti pauzę, ją įprasminti – vienas svarbiausių uždavinių muzikos interpretatoriams. O kai ilgą pauzę priversti laikyti paprastai intensyvų ir kūrybišką gyvenimą gyvenę menininkai – ji tampa dar didesniu iššūkiu. Kalbamės apie tai, kuo šią priverstinę tylą užpildo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas bei Sankt Galeno (Šveicarija) operos teatro ir simfoninio orkestro vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys)

Trečioji savaitė karantine jau pradeda įgristi, tačiau stebėdamas „Metropolitan opera“ spektaklius negali atsižavėti jų išmone ir išradingumu. Pirmoji savaitė buvo skirta vienoms iš populiariausių operų, tokių kaip „Karmen“ ar „Bohema“. Antroji transliacijų savaitė orientavosi į operos gurmanus, jiems buvo skirti Richardo Wagnerio veikalai. Tiems, kurie peržiūrėjo visas jo septynias grandiozines operas, ko anksčiau nebuvo darę ar šiaip Wagnerio „nemėgsta“, – tai buvo tarsi Olimpo viršūnė. Šią trečiąją operų savaitę teatras skyrė kiek mažiau žinomiems veikalams, o nuo balandžio 5-osios teatro internetiniame puslapyje (www.metopera.org) yra paskelbtas visų dar nerodytų operų sąrašas (iš viso teatras nuo 2006 m. nufilmavo daugiau kaip 110 operų).

Živilė Ramoškaitė

Muzikos pasaulis neteko Krzysztofo Pendereckio (1933 11 23–2020 03 29)

Pradžioje – įsiminusi pavardė; studentaujant – įspūdingų avangardinių kūrinių įrašai ir pirmieji lenkiški „Ruch muzyczny“ tekstai; metams bėgant, turtėjantis kompozitoriaus, menininko, žmogaus portretas, pildomas naujai išgirstais opusais, perskaitytais tekstais ir muzikos kritiko priedermių sąlygotais tiesioginiais kontaktais. Jie įkrenta gilion atmintin, nors ir neužfiksuoti magnetinėse juostose, diktofonuose, kurių tokiomis unikaliomis minutėmis kaip tyčia neturi po ranka. Mobiliųjų laikas dar tik ateis... Daugelio pašiepiama muzikos kritiko veikla turi neįkainojamą privalumą: nebūdamas, o ir negalėdamas būti (!) žymiausių muzikantų draugu ar geru pažįstamu, vis dėlto turi nuostabią galimybę be oficialių pristatymų prie jų prieiti, juos stebėti, užduoti vieną kitą klausimą, bandyti juos suprasti.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys)

Šalyje įsibėgėjęs karantinas turi ir savų pliusų. Vienas jų – „Metropolitan opera“ spektaklių įrašai (www.metopera.org), pasiekiami ir prienami visiems ir bet kuriuo metu. Kovo 23–29 d. turėjome puikią progą mėgautis vien Richardo Wagnerio operomis: „Tristanas ir Izolda“, „Reino auksas“, „Valkirija“, „Zygfridas“, „Dievų žūtis“, „Niurnbergo meisterzingeriai“ ir „Tanhoizeris“. Tai monumentalūs veikalai, kuriuos kompozitorius rašė ilgai, nestokodamas ir aplinkinių kritikos. Maža to, privataus rėmėjo, mecenato ir globėjo dėka Wagneriui buvo pastatytas teatras Bairoite, kur buvo atliekamos tik jo operos. Kompozitorius turėjo visišką laisvę savo operoms rašyti libretus, nevaržomai komponuoti muziką, trunkančią 4–5 valandas.

Ona Jarmalavičiūtė

Pokalbis su tonmeistere Aleksandra Keriene

Klasikinės muzikos gerbėjams užsidarius namuose, atveriamas nationalphilharmonic.tv langas. Šiuo metu daugiau nei 50 koncertų įrašų siūlanti Lietuvos nacionalinės filharmonijos internetinė platforma per karantiną traukia klausytojus iš viso pasaulio. Viena iš skaitmeninės koncertų salės vadovų, vienintelė Lietuvoje tonmeisterė Aleksandra Kerienė, kartu su vyru Viliumi Keru net kelis kartus nominuota prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams, dalinasi šios salės sukūrimo istorija, kalba apie kasdienius koncertų įrašymo iššūkius ir bendrystę, padėsiančią išbristi iš dabartinės krizės.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga

Kai pasaulį kausto baimė ir nerimas, kai dar ilgai reikės būti užsidarius namuose, verslininkai ir menininkai suka galvas, kaip nepatirti didelių nuostolių. Be pinigų, didelė problema yra fizinis spektaklių ir koncertų nebuvimas, tad kultūros įstaigoms tenka greitai rasti sprendimų, kad meno gerbėjai neliktų nuskriausti.

Niujorko „Metropolitan opera“ 2006 metais parodė pasauliui pavyzdį ir pirmoji pradėjo tiesiogiai transliuoti spektaklius. Šią veiklą ypač suaktyvino dabar.

Ona Jarmalavičiūtė

Pokalbis su saksofonininku Frédéricu Borey

Kovo pradžioje Lietuvoje trečią kartą lankėsi prancūzų džiazo saksofonininkas ir kompozitorius Frédéricas Borey. Šį kartą klubo „Jazz Cellar 11“ scenoje jis pristatė naujausią savo dvigubą albumą, pernai įrašytą su jo suburta grupe „Butterflies trio“ (kartu muzikuoja kontrabosininkas Damienas Varaillonas ir perkusininkas Stéphane’as Adsuaras). Jų trio kuria unikalią garsinę atmosferą, kurioje pinasi modernaus džiazo, afrikietiškos ir klasikinės muzikos sąskambiai. Prieš porą metų susikūręs ansamblis jau surengė daugiau nei penkiasdešimt koncertų įvairiose pasaulio šalyse, o jų lyderis F. Borey jau seniai yra žinomas Europos džiazo scenose. Po pasirodymo Vilniuje F. Borey sutiko pasidalyti mintimis apie muzikanto kasdienybės džiaugsmus ir rūpesčius bei kūrybiškumo šaknis.

Karolina Šaltmirytė

Pokalbis su kompozitoriumi profesoriumi Vytautu Barkausku

Daugeliui melomanų ir muzikų profesionalų Vytauto Barkausko pavardė asocijuojasi su jo įžymiąja penkių dalių „Partita“ smuikui solo, kurią Gidonas Kremeris garsina nuo 1970-ųjų. Nacionalinės premijos laureato Vytauto Barkausko įvairių žanrų muzika jau keletą dešimtmečių skamba Lietuvos ir užsienio koncertų scenose. Septintajame dešimtmetyje kompozitorius buvo tarp aktyviausių naujųjų kompozicinių technikų propaguotojų Lietuvoje, vienas pirmųjų išbandė serializmo, aleatorikos, polistilistikos galimybes. Vėliau pasuko intuityviau komponuojamo garsų meno link, siekė natūralaus skambesio grožio, kurdamas kameriškesnes, intymesnes kompozicijas. Apie kūrybos kelią ir istorijos vingius, impulsus ir laisvės nuojautas kovo mėnesį gimtadienį švenčiantį kompozitorių kalbina Karolina Šaltmirytė.

LNF inf.

Muzika yra ne tik meno forma, bet ir puiki komunikacijos ir geros sveikatos palaikymo priemonė. Per karantiną Lietuvos nacionalinė filharmonija ragina nepamiršti klasikinės muzikos ir dažniau apsilankyti atnaujintoje skaitmeninėje koncertų salėje – http://www.nationalphilharmonic.tv.

Moderniais sprendimais papildyta skaitmeninė salė suteikia galimybę nemokamai mėgautis aukštos kokybės klasikinės muzikos koncertų įrašais. O į dėl karantino atšauktus Filharmonijos koncertus klausytojai gali grąžinti iš anksto įsigytus bilietus ir atgauti sumokėtus pinigus. Norintieji gali jungtis į socialinio solidarumo akciją: nereikalauti pinigų už įsigytus bilietus ir taip paremti kultūros įstaigas.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdžiai iš koncertų Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Kol Vilniuje koncertinis gyvenimas dar virte virė, teko apsilankyti poroje smagių muzikos popiečių, rengiamų Nacionalinės filharmonijos. Čikagoje gimęs trimitininkas Dovas Lietuvninkas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kovo 1 d. surengė įdomų koncertą „Lituanica: skrydis per Atlantą“. Mylintis savo gimtinę JAV ir protėvių žemę Lietuvą, šis energingas muzikantas sumanė muzikos kūriniais susieti šias abi šalis. Retas atvejis pasaulyje, kai trimitininkas išdrįsta visą vakarą paskirti mažai žinomų kūrinių pristatymui, negailėdamas savo energijos, ir atlikti daugybę šių sudėtingų kūrinių, reikalaujančių net fizinės ištvermės, dvasinių pastangų. Savo įtaigiomis kūrinių traktuotėmis ir komentarais trimitininkas išsamiai pasakojo apie kompozitorių gyvenimą, kilmę, paskatas sukurti koncerte atliekamus opusus. Greta iškilių JAV kūrėjų Leonardo Bernsteino, George’o Gershwino, Aarono Coplando bei jaunesnių šios šalies autorių Stanley Friedmano ir Jameso Stephensono D. Lietuvninkas pateikė ir naujausius, specialiai šiam koncertui parašytus išeivio Kęstučio Daugirdo ir Andriaus Šiurio darbus.