Autorius: Algirdas Klova

Algirdas Klova

Apie naujausius menininko darbus ir susitikimus

Lietuvoje apsistojęs daugiabriaunis prancūzų menininkas – dainininkas, elektroninės muzikos kūrėjas ir atlikėjas, neoflamenko šokėjas, aktorius Philas Vonas išleido naują dvigubą albumą „Made Underclouds“, kurį Vilniaus knygų mugėje pristatys legendinė garso įrašų studija „Zona Music“.

Algirdas Klova

Apie naujas baleto „Čiurlionis“ ir elektroninės muzikos grupės „Argo“ plokšteles

2013 m. gegužės pabaigoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ premjera (choreografas Robertas Bondara, kartu su lenkų kūrybine grupe). Praėjus šešeriems metams ir vis kylant susidomėjimui vinilo plokštelėmis, VšĮ „Vinilo studija“ drauge su kompozitoriumi nutarė atgaivinti šio baleto muziką vinile.

Algirdas Klova

Netrukus, kovo 2 d., Vilniuje, „Vaidilos“ teatro scenoje, išgirsime vieną įdomiausių Europos naujojo džiazo projektų „Nik Bärtsch’s Ronin“. Girdėsime kompozicijas iš naujausio kvarteto albumo „Awase“, išleisto 2018 m. ir įrašyto kartu su Thomy Jordi (bosinė gitara), Kasperu Rastu (būgnai) bei Sha (bosinis klarnetas ir altinis saksofonas). Albumą vinilo plokštelės bei CD formatu išleido gerai žinoma džiazo muzikos leidykla „ECM Records“. 2001 m. kompozitorius, pianistas ir prodiuseris Nikas Bärtschas subūrė grupę „Ronin“ ir netrukus muzikos kritikai pavadino ją „fenomenu Europos scenoje“.

Algirdas Klova

Kęstučio Vaiginio kvarteto koncerto įspūdžiai

Prieš pat Kalėdas Vilniaus džiazo gurmanai gavo gražią dovaną. Gruodžio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje grojo modernus tarptautinis ansamblis „Kęstutis Vaiginis Quartet“ (Lietuva, Suomija, Čekija, Turkija), atliekantis originalias savo lyderio Kęstučio Vaiginio kompozicijas. Šioje scenoje džiazas skamba nedažnai, tačiau K. Vaiginio įvaizdis, neeilinis talentas, gražus instrumento tembras, nepriekaištingas jo valdymas, santūrus muzikavimas, stilinga apranga, manyčiau, labiausiai tinka Nacionalinės filharmonijos salei. Tai vienas iš daugelio tarptautinių K. Vaiginio kvartetų. Su Kęstučiu tądien muzikavo virtuoziški, tituluoti, bet ir nuoširdumu spindintys džiazo meistrai Joonas Haavisto (fortepijonas, Suomija), Tomášas Barošas (kontrabosas, Čekija), Feritas Odmanas (mušamieji, Turkija).

Algirdas Klova

„Concerto Copenhagen“ Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos koncertų publika tikrai ne kasdien lepinama baroko muzikos šedevrais. Esame girdėję neblogų šios muzikos atlikėjų, tačiau tokio lygio kolektyvai apsilanko itin retai. Gruodžio 5 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje viešėjęs Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“ atliko programą „Vandens muzika“.

Algirdas Klova

„Vilnius Mama Jazz 2018“ įspūdžiai

Dėl Nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijos festivalis „Vilnius Mama Jazz“ laikinai persikėlė į Lietuvos rusų dramos teatro patalpas. Tik įėjus į jas, pasitiko labai graži ir informatyvi fotografijos meistro, galėtume sakyti, festivalio fotometraštininko Dainiaus Labučio paroda „Retrospektyva“, skirta festivalio istorijai apžvelgti. Dainius yra gerai žinomas fotografijos pasaulyje Lietuvos spaudos fotografų draugijos narys, mėgstantis džiazo temą, dirbantis taip pat ir su tapyba.

Laiptų aikštelėje išrikiuotos kėdės išdavė, kad čia vyks pokalbiai su pagrojusiais scenoje muzikais. Pokalbius, kaip ir festivalį, vedė Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius.

Prie įėjimų į salę, kaip visada, buvo galima įsigyti CD ir vinilo plokštelių, kurias siūlė „Thelonious“ ir Rūdninkų knygynas. Nori to ar ne, atėjęs į šį festivalį prisimeni vieną ryškiausių ir įdomiausių pasaulio džiazo muzikos leidyklų ECM (Edition of Contemporary Music), kuriai kitais metais sukaks penkiasdešimt. Sunku ir renginio programoje nepastebėti šios savitą skambesį puoselėjančios, talentingiausius muzikantus pritraukiančios, išskirtinės estetikos leidyklos auros. Ir ne tik dėl Rūdninkų knygyno, kuris yra oficialus ECM atstovas Lietuvoje ir turi daugybę šios firmos vinilo plokštelių bei CD.

Algirdas Klova

Įspūdžiai iš „Vilnius Jazz“ 2018

Šiemet festivalis „Vilnius Jazz“ prasidėjo kiek nestandartiškai, gal net keistokai, bet labai įdomiai ir stipriai. Ramioje, jaukioje vietelėje – Rūdninkų knygyne, kuris primena jaukią kavinę, vinilinių plokštelių parduotuvę ar net prabangų vyriškos kosmetikos saloną, – džiazo mėgėjai susirinko į vieno garsiausių lenkų džiazo muzikologų, radijo laidų vedėjų, ilgamečio žurnalo „Jazz Forum“ vyriausiojo redaktoriaus Paweło Brodowskio paskaitą „Krzysztofas Komeda – vizionieriškas Europos džiazo pionierius“.

Algirdas Klova

Aplankytų koncertų įspūdžiai

Neoficialiai šiemet festivalis „Kaunas Jazz“ prasidėjo jau balandžio 19 d., atrodytų, keistokoje vietoje – Kauno autobusų stotyje. Bet taip tik atrodo. Į čia vykusį Kotrynos Juodzevičiūtės ir jos grupės koncertą susirinko tikrai didelis būrys klausytojų, nuoširdžiai sutikusių dainininkę, anksčiau dainavusią su grupe „Silent Blast“ ir laimėjusią TV „Lietuvos balso“ konkursą. Balandžio 20 d. Panevėžio muzikiniame teatre koncertavo britų klavišininkas Oli Silkas, surengęs trijų dienų turą Lietuvoje ir dar grojęs „Vandenio“ muzikos klube Palangoje ir Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus salėje. Balandžio 21-osios vakarą buvo surengtas koncertas alaus gamyklos „Volfas Engelman“ studijoje, nes aludariai sukūrė festivalio gėrimą, kuris renginyje ir buvo degustuojamas. Gausiai susirinkusiai publikai studijoje pasirodymą surengė ilgametis „Kaunas Jazz“ dalyvis, Nacionalinės premijos laureatas Petras Vyšniauskas ir puikus gitaristas Vladimiras Kaplanas. Įvyko dviejų dalių romantiškas koncertas, buvo net šokama, o per pertrauką papasakota apie gilias aludarių meno tradicijas.

Algirdas Klova

Pokalbis su 50-metį švenčiančiu gitaristu Juozu Milašiumi

Jis apibūdinamas kaip labiausiai bekompromisis Lietuvos džiazo muzikantas, oro virpesių žudikas, solo performansų meistras, triukšmo muzikas, Lietuvos džiazo enfant terrible. Kai kam jo pasirodymai primena egzorcizmo seansus. Kas jis? Gitaristas Juozas Milašius, sklandantis tarp aukščiausio lygio profesionalumo ir gaivališko chuliganizmo.

Algirdas Klova

Koncertų įspūdžiai

Šiemet praūžė, praskambėjo dvidešimtasis džiazo festivalis Birštone. Kadangi jis vyksta kas dveji metai, tai metelių skaičiuoja jau trisdešimt aštuonerius. Jo populiarumas vis auga, vis daugiau žmonių nori čia pabūti, o vietų skaičius salėje, deja, nedidėja. Todėl nebestebina užrašai ant plakatų – „bilietai parduoti“, tačiau netilpusieji į salę visus koncertus galėjo stebėti fojė įrengtame didžiuliame ekrane, kur visai kokybiškai skambėjo garsas, o vaizdą galėjai matyti tokį, kokį matys LRT žiūrovai. Išties, šiemet festivalio programa tiesiog traukte traukė publiką. Renginio šventiškumą nušvietė Birštono kultūros centro fojė iškabinti visų buvusių festivalių plakatai ir fotografų užfiksuotos koncertų akimirkos, taip pat muzikantų veidai. Dar daugiau nuotraukų sukosi ir ekrane. Prieš koncertus ir tarp jų buvo galima įsigyti daugybę muzikos įrašų ir įvairių metų festivalio atributikos. Gaila tik, kad nesuspėjo pražysti įspūdingieji Birštono krokai, bet čia jau gamta pagailėjo šilumos.

Birštono džiazo festivalis daugiausia atspindi lietuvišką džiazą, o užsienio muzikantai paprastai kviečiami tik tie, kurie groja su lietuviais. Bet šiemet buvo ir dvi grupės iš užsienio. Pirmasis svetimšalis, grojantis lietuviškame kontekste, – vibrafono ir perkusijos virtuozas meksikietis Victoras Mendoza, muzikavęs su Kauno bigbendu, kuris šiuo metu priklauso koncertinei įstaigai „Kauno santaka“, o jam vadovauja Jievaras Jasinskis. Labai džiugino smarkiai išaugęs orkestro profesionalumas, muzikinis lankstumas, brandumas ir sugebėjimas įveikti sudėtingas V. Mendozos aranžuotes. Solistas ne kartą pažymėjo, kad laiko šį kolektyvą vienu geriausių Europoje. Koncerte skambėjusios muzikos stilistiką puikiai atskleidžia programos pavadinimas – „La Fiesta Latin Jazz“. Virtuoziškumu, menine branda ir gera nuotaika išsiskiriantis muzikas puikiai atstovauja savo šalies muzikinei kultūrai, derindamas ją su džiazo ir ypač su bigbendinio džiazo specifika.