7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Algirdas Klova

Algirdas Klova

Visa tai gražu jau trisdešimt metų

Legendinės grupės trisdešimtmetis

„Ir Visa Tai, Kas Yra Gražu, Yra Gražu“ – vienas kertinių avangardo ar net undergraundo kolektyvų Lietuvoje. Jeigu manęs paklaustų, kokia žinomiausia šios grupės daina, aš nedvejodamas pasakyčiau „Šunparkis“, kuriai tekstą parašė Rimantas Šlipavičius. Ši daina turi tikrą istoriją ir legendinę praeitį. „Šunparkiu“ tuo metu buvo vadinamas Menininkų rūmų (dabar Prezidentūros) kiemas, kuriame vykdavo vinilo plokštelių turgelis, o eiliniai žmonės ten vedžiojo šuniukus.

Artūras Šlipavičius-Šlipas. D. Klovienės nuotr.
Artūras Šlipavičius-Šlipas. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova ir Artūras Šlipavičius. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova ir Artūras Šlipavičius. D. Klovienės nuotr.
Iš kairės: Vacys Nevčesauskas, Artūras Šlipavičius-Šlipas, Gediminas Simniškis ir Rimas Šlipavičius. D. Klovienės nuotr.
Iš kairės: Vacys Nevčesauskas, Artūras Šlipavičius-Šlipas, Gediminas Simniškis ir Rimas Šlipavičius. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova

Nuo didžiosios scenos iki paraščių

Įspūdžiai iš festivalio „Vilnius Mama Jazz“

„Vilnius Mama Jazz“ jau toli peržengė festivalio ribas. Tai ir konferencijos, diskusijos, pavadintos paraštėmis, ir showcase scenos per kelias Vilniaus vietas, džiazo fotografijų parodos, ir muzikos instrumentų, ausinių, įrašų turgelis, ir poilsio kampelis su žurnalais ir net lova, jei kas pavargtų nuo muzikos. Tačiau svarbiausia, žinoma, didžioji scena.

Gendrickson Mena Diaz (Italija). D. Klovienės nuotr.
Gendrickson Mena Diaz (Italija). D. Klovienės nuotr.
Mark Dresser (JAV). D. Klovienės nuotr.
Mark Dresser (JAV). D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas ir „Lithuanian Art orchestra“. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas ir „Lithuanian Art orchestra“. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas ir „Lithuanian Art orchestra“. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas ir „Lithuanian Art orchestra“. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Liuda Mockūnas, Vladimiras Tarasovas ir „Lithuanian Art Orchestra“. D. Klovienės nuotr.
Liuda Mockūnas, Vladimiras Tarasovas ir „Lithuanian Art Orchestra“. D. Klovienės nuotr.
Eugenijus Kanevičius. D. Klovienės nuotr.
Eugenijus Kanevičius. D. Klovienės nuotr.
Pharoah Sanders (JAV). D. Klovienės nuotr.
Pharoah Sanders (JAV). D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova

Telpa visas pasaulis

Dvidešimt trečiojoje WOMEX mugėje apsilankius

Spalio 25–29 d. Lenkijoje, Katovicuose, vyko jau dvidešimt trečioji tarptautinė muzikos mugė WOMEX (World Music Expo) – svarbiausias pasaulyje liaudies ir pasaulio muzikos (world music) profesionalų forumas, sudarantis puikias sąlygas pristatyti savo šalies autentiškąjį ir modernųjį folklorą, užmegzti naudingus kontaktus jo sklaidai. Mugėje dalyvavo beveik 300 įvairių firmų, organizacijų, atlikėjų, grupių, stenduose savo produkciją, koncertinius, leidybinius ir kt. pasiūlymus eksponavo apie 700 kompanijų iš 90 pasaulio šalių, vyko daugiau kaip 60 koncertų, juose dalyvavo apie 350 atlikėjų iš viso pasaulio. Iš viso priskaičiuota per 3000 mugės dalyvių.

Leyla McCalla (JAV). D. Klovienės nuotr.
Leyla McCalla (JAV). D. Klovienės nuotr.
„Qwanqwa“ (Etiopija). D. Klovienės nuotr.
„Qwanqwa“ (Etiopija). D. Klovienės nuotr.
„Super Parquet“ (Prancūzija). D. Klovienės nuotr.
„Super Parquet“ (Prancūzija). D. Klovienės nuotr.
Suzanna Malisz iš grupės „Kapela Maliszow“ (Lenkija). D. Klovienės nuotr.
Suzanna Malisz iš grupės „Kapela Maliszow“ (Lenkija). D. Klovienės nuotr.
Lietuvos atstovai prie savo stendo. D. Klovienės nuotr.
Lietuvos atstovai prie savo stendo. D. Klovienės nuotr.
„The KutiMangoes“ (Danija). D. Klovienės nuotr.
„The KutiMangoes“ (Danija). D. Klovienės nuotr.
Jon Birtsong iš grupės „Black Flowers“ (Belgija). D. Klovienės nuotr.
Jon Birtsong iš grupės „Black Flowers“ (Belgija). D. Klovienės nuotr.
„La Dame Blanche" (Prancūzija). D. Klovienės nuotr.
„La Dame Blanche" (Prancūzija). D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova

Trisdešimtasis „Vilnius Jazz“

Festivalio įspūdžiai

Jubiliejiniai festivaliai rengiami įvairiai, o „Vilnius Jazz“ vadovas Antanas Gustys, nuo pat pradžių akcentuojantis, kad renginys skirtas naujam, šiuolaikiniam džiazui, nutarė trisdešimtąjį švęsti su geriausiais, kertiniais naujosios muzikos atlikėjais.

Rob Mazurek (JAV). D. Klovienės nuotr.
Rob Mazurek (JAV). D. Klovienės nuotr.
Tristan Honsinger. („Instant Composers Pool Orchestra“, Olandija). D. Klovienės nuotr.
Tristan Honsinger. („Instant Composers Pool Orchestra“, Olandija). D. Klovienės nuotr.
Han Bennings („Instant Composers Pool Orchestra“, Olandija). D. Klovienės nuotr.
Han Bennings („Instant Composers Pool Orchestra“, Olandija). D. Klovienės nuotr.
Barry Guy, Paul Lytto, Evan Parker. (D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
Barry Guy, Paul Lytto, Evan Parker. (D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
Barry Guy (D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
Barry Guy (D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
„Marc Ducre trio“ (Prancūzija) ir Liudas Mockūnas. D. Klovienės nuotr.
„Marc Ducre trio“ (Prancūzija) ir Liudas Mockūnas. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova

Ritmo ir judesio spektaklis

Vilniaus festivalio baigiamasis koncertas – grupė „Dadadadan Tenko“ iš Japonijos

Būgnas – vienas seniausių muzikos instrumentų, amžiumi su juo gali konkuruoti tik žmogaus balsas. Būgnas dažniausiai buvo naudojamas signalams perduoti, perspėti dėl tykančio pavojaus, emocijoms išreikšti, ritualų, ceremonijų metu dvasioms pakviesti ar nuo jų atsiginti. Šiais instrumentais grojama nuo priešistorinių laikų. Jie buvo apeiginės muzikos dalis, archajinė komunikacijos priemonė. Dabar būgnai dar nemažai naudojami Japonijoje per daugelį tradicinių švenčių (matsuri), japonų kalba jie vadinami „taiko“. Tai instrumentas su dviem membranomis, juo grojama dviem lazdelėmis, pats įspūdingiausias yra o-daiko vadinamas didelis būgnas. Šios tradicinės japonų perkusijos priemonės, kurios atsirado maždaug prieš tūkstantį metų, pirmiausia naudotos norint pelnyti dievų ir dvasių prielankumą. Vėliau šiais būgnais buvo grojama per spektaklius tradiciniuose no ir kabuki teatruose, jie neatsiejami nuo gagaku muzikos.

Grupės „Dadadadan Tenko“ koncerto akimirka. D. Klovienės nuotr.
Grupės „Dadadadan Tenko“ koncerto akimirka. D. Klovienės nuotr.
Grupės „Dadadadan Tenko“ koncerto akimirka. D. Klovienės nuotr.
Grupės „Dadadadan Tenko“ koncerto akimirka. D. Klovienės nuotr.
Grupės „Dadadadan Tenko“ koncerto akimirka. D. Klovienės nuotr.
Grupės „Dadadadan Tenko“ koncerto akimirka. D. Klovienės nuotr.
Grupės „Dadadadan Tenko“ koncerto akimirka. D. Klovienės nuotr.
Grupės „Dadadadan Tenko“ koncerto akimirka. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova

Harmonijos sodas

Mintys po „Il Giardino Armonico“ koncerto Vilniaus festivalyje

„Il Giardino Armonico“ yra įsitvirtinęs tarp svarbiausių pasaulyje senosios muzikos kolektyvų ir daugiausia dėmesio skiria XVII–XVIII a. muzikai, todėl programoje skambėjo Antonio Vivaldi ir kitų renesanso bei baroko italų – daugiausiai Venecijos – kompozitorių kūriniai. Labai buvo įdomu išgirsti retai Lietuvoje atliekamo Dario Castello Sonatą Nr. 16 keturiems instrumentams in C iš ciklo „Koncertinės sonatos moderniu stiliumi. Antroji knyga“. Šio autoriaus kūrinių tėra išlikę tik apie tris dešimtis, tačiau jis žinomas kaip vienas iš autorių, prisidėjusių prie kanconos žanro transformacijos į sonatą. Dar skambėjo Giovanni Gabrieli kancona „Energingoji“ – kūrėjo, kuris gyveno tuo metu, kai Venecijos kompozitorių mokykla buvo pasiekusi stiliaus meistriškumo kulminaciją. Kūrinys buvo išleistas 1609 metais. Giovanni Legrenzi gyveno Venecijoje keliais dešimtmečiais vėliau ir dirbo muzikos mokytoju bažnyčioje. Koncerte skambėjo jo sonata keturiems instrumentams. Baldassare Galuppi gyveno Venecijos Respublikai priklausančioje Burano saloje ir buvo žinomas opera seria (rimtosios operos) kompozitorius. Na, ir Pietro Nardini – venecijietis, studijavęs Vokietijoje ir buvęs Wolfgango Amadeus Mozarto tėvo Leopoldo Mozarto bičiuliu.

Ansamblis „Il Giardino Armonico“. D. Klovienės nuotr.
Ansamblis „Il Giardino Armonico“. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova

Augantis, besiplečiantis

Festivalio „Kaunas Jazz 2017“ įspūdžiai

Festivalis „Kaunas Jazz“ tiek auga ir plečiasi, kad jau sunku jį aprėpti, juo labiau apie jį rašyti. Paskaičiuokime: per trisdešimt koncertų, 26 nemokami renginiai, gausybė atlikėjų iš trylikos pasaulio šalių, pasirodymai gatvėse, aikštėse, kelios atviros scenos Laisvės alėjoje, Senamiestyje ir Vienybės aikštėje, koncertai, meninės akcijos, parodos, Džiazo madų šou, džiazuojantis karilionas, vaikų piešiniai, balionų skrydžiai su grojančiais muzikantais, šokiai, „Džiazo gatvės“ renginiai, garsiausi pasaulio atlikėjai ir nauji veidai bei balsai. Ir tai tik Kaune. O kur dar Vilnius, Palanga, Jurbarkas, Birštonas, Panevėžys, Raudondvaris, Žąsliai?.. Ir, žinoma, pailgėjęs laikas: prieš festivalio atidarymą balandžio 23 d. jau įvyko du koncertai Palangoje ir Panevėžyje. „Kaunas Jazz“ tuo ir žavus, kad ir mažesniųjų miestų gyventojams pademonstruoja įvairiaspalvę džiazo paletę. Nesistengsiu aprėpti viso festivalio, tik pakomentuosiu kai kuriuos koncertus.

Gregory Porter. D. Klovienės nuotr.
Gregory Porter. D. Klovienės nuotr.
Jan Galega Bronnimann. D. Klovienės nuotr.
Jan Galega Bronnimann. D. Klovienės nuotr.
Moussa Cissokho. D. Klovienės nuotr.
Moussa Cissokho. D. Klovienės nuotr.
Dianne Reeves. D. Klovienės nuotr.
Dianne Reeves. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova

Vinilinių plokštelių daugėja

Pokalbis su „Vinilo studijos“ leidėjais

Vinilinė plokštelė šiuo metu yra didelės pagarbos, gero tono ženklas, bet kam puiki dovana. Vinilas labai sparčiai atgimsta, jo populiarumas auga. Jeigu kas kadaise pardavė savo grotuvus, tai perka juos iš naujo, nes vinilo plokštelių gamyba suaktyvėjo visame pasaulyje. Daug jų šiemet pasirodė ir Lietuvoje. Plokštelių gamybos fabriko Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo, todėl anksčiau jos buvo spausdinamos Sovietų Sąjungoje, o dabar dažniausiai Europos Sąjungoje. Leidyba užsiimančių firmų Lietuvoje taip pat daugėja, taigi Vilniaus knygų mugėje pakalbinau VšĮ „Vinilo studija“ patariamosios tarybos pirmininką Mindaugą Žilinską ir direktorių Artūrą Franckevičių.

Iš kairės: Mindaugas Žilinskas, Artūras Franckevičius. D. Klovienės nuotr.
Iš kairės: Mindaugas Žilinskas, Artūras Franckevičius. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova

Valdovų trio Valdovų rūmuose

Mintys po vienintelio GTČ trio koncerto

Kitą dieną po iškilmingų Vasario 16-osios minėjimų įvyko džiazo visuomenei reikšmingiausias pastarojo dešimtmečio įvykis – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo, arba GTČ trio, koncertas Valdovų rūmuose. Praėjo nemažai metų, kai jie drauge muzikavo scenoje, trio neegzistuoja nuo 1987-ųjų, koncertuoti visi buvo susitikę tik 2002 m. Vokietijoje, Frankfurto knygų mugėje. Kiekvienas jų ir šiandien kuria, groja, garsina Lietuvą. 2016 m. pabaigoje mus pasiekė džiugi žinia, kad Lietuvos džiazas pagaliau išgirstas ir pačioje Lietuvoje – V. Ganelinas, V. Čekasinas ir V. Tarasovas pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Manau, ši žinia ir pastūmėjo Lietuvos džiazo federacijos vadovybę surengti šį tikrai įspūdingą koncertą. Beje, ne kartą pagalvojau, kad geresnės salės šiam koncertui turbūt nepavyktų rasti. Čia kadaise gyveno Lietuvos valdovai, o tą vakarą save išreiškė didžios muzikos asmenybės. Dėl šio garbingo įvykio specialiai į Lietuvą atvyko Londone gyvenantis garsus džiazo prodiuseris, firmos „Leo Records“ įkūrėjas ir vadovas Leo Feiginas, labai prisidėjęs populiarinant GTČ trio Vakaruose. Jis pradėjo koncertą, paminėdamas kolektyvo nuopelnus kultūros istorijai ir pranešdamas, kad nufilmuota koncerto medžiaga bus panaudota jo prodiusuojamame filme, taip pat pristatė netrukus pasirodysiančią anglų muzikanto Steve’o Day, kuris žavisi GTČ muzika, knygą.

GTČ trio koncertas Valdovų rūmuose. D. Klovienės nuotr.
GTČ trio koncertas Valdovų rūmuose. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Viačeslavas Ganelinas. D. Klovienės nuotr.
Viačeslavas Ganelinas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Čekasinas ir Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Čekasinas ir Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova

„Plėtojome tai, kas užkoduota“

Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Vladimiru Čekasinu

Naujojo kamerinio džiazo mėgėjai dažnai prisimena GTČ trio ir jo nuopelnus Lietuvos muzikai. Džiazo muzikantams jie atvėrė vartus į pasaulį. Nors trio nekoncertuoja nuo 1987 m., visi trys muzikai ir šiandien kuria, groja, garsina Lietuvą savo darbais. Džiugi žinia mus pasiekė 2016 m. pabaigoje: už viso gyvenimo nuopelnus, „už Lietuvos džiazo mokyklos kūrimą“ GTČ – Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas – pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Man pavyko pasikalbėti su Vladimiru Čekasinu jo išvykos į Vokietiją išvakarėse.

GTČ trio. D. Klovienės nuotr.
GTČ trio. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas ir Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas ir Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas