7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Nomicaitė

Rita Nomicaitė

Netikėtas Ravelis

Maurice Ravel. Piano Music. Indrė Petrauskaitė, piano („Toccata Classics“, 2018)

Įrašų leidybos kompanija „Toccata Classics“ (Jungtinė Karalystė) specializuojasi publikuoti mažiau garsinamą muziką. Mums gerai pažįstamas ir pats kompanijos steigėjas bei prodiuseris Martinas Andersonas, išleidęs Vlado Jakubėno, Vytauto Bacevičiaus, Jeronimo Kačinsko kompaktinių plokštelių. Tad tarp šios firmos darbų atsiradusi pasaulinio modernizmo klasiko Maurice’o Ravelio pavardė tikrai suintriguoja.

 

Nepažeisdami savo principų, leidėjai siūlo tam tikrą Ravelio fortepijoninių kūrinių koncepciją: žvilgsnį į praeitį. Keletas plokštelės kūrinių – Ravelio fantazijos ankstesnių epochų stilistikos pagrindu. Tai pjesės „Menuet antique“, „Menuet sur le nom d’Haydn“, „Miroirs“ Nr. 3 „Une barque sur l’océan“, taip pat „Â la manière de... Borodine: Valse“, „Â la manière de... Chabrier: Paraphrase sur un air Gounod“ (Zybelio kupletai iš „Fausto“ – aut. past.).

Indrė Petrauskaitė. V. Kero nuotr.
Indrė Petrauskaitė. V. Kero nuotr.
Indrė Petrauskaitė. V. Striaupaitės-Beinarienės nuotr.
Indrė Petrauskaitė. V. Striaupaitės-Beinarienės nuotr.
Rita Nomicaitė

Naujo etapo link

Čiurlionio kvarteto 50-mečio koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Čiurliono kvartetas – Jonas Tankevičius (smuikas), Darius Dikšaitis (smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Glebas Pyšniakas (violončelė) – mini kūrybinį 50-mečio jubiliejų. Kvarteto kelią tiesti pradėjo Rimantas Šiugždinis, Saulius Kiškis, Aloyzas Grižas, Saulius Lipčius. Per tą laiką pasikeitė visi ansamblio artistai, jų likimai buvo negailestingi, ir tik Saulius Lipčius scenoje atlaikė tą laimės (ir netekčių) 50-metį. Jau nuo pavasario kvartetas turi kitą violončelininką, minėtąjį G. Pyšniaką, o ilgiausiai dabartiniame kvartete griežia primarijus Jonas Tankevičius, ansamblin pakviestas Rimanto Šiugždinio laikais.

 

Tad Čiurlionio kvarteto jubiliejinis vakaras filharmonijos Didžiojoje salėje simbolizavo nesustojančią tėkmę. Koncerto pirmoje dalyje skambėjo styginių kvintetas – kūrinys su dviem violončelėmis, kuriomis, sėdėdami šalia, griežė S. Lipčius ir G. Pyšniakas. Taip, perduodamas savo pultą jaunajam kolegai, S. Lipčius beveik atsisveikino su sceniniu gyvenimu. Kulminacinei būsenai perteikti ansamblis pasirinko menininko gyvenimo istoriją apibendrinantį, dieviškai gražų ir taip pat sudėtingą Franzo Schuberto Kvintetą C-dur, D. 956, parašytą 1828 metais. Kontrastinės ir tolydinės dramaturgijos lydinys, kai emocijos tai netikėtai besikeisdamos „šokinėja“, tai nuosekliai liejasi iki kulminacinės akimirkos; audinys su melodijos variantais keliose partijose vienu metu ir atliepiančiais motyvėliais kitose partijose; intensyvi širdį iki kraujo praplėšianti harmonija; Adagio dalis, kurios skelbiama susitaikymo išmintis tiktų klausytis ir baigiant žemišką kelionę; desperatiško šokio ir filosofiškos lyrikos su nuostabia melodija finalas Più allegro – visa tai net ne tarsi simfonija penkiems styginiams, o beveik kamerinė instrumentinė penkių veikėjų opera. Joje paryškintus vaidmenis atlieka violončelės – tą vakarą ansambliečių rūpesčiu jos buvo pabrėžtos itin atidžiai.

Čiurlionio kvartetas ir Saulius Lipčius. D. Matvejevo nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Saulius Lipčius. D. Matvejevo nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Saulius Lipčius. D. Matvejevo nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Saulius Lipčius. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Lipčius ir Glebas Pyšniakas. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Lipčius ir Glebas Pyšniakas. D. Matvejevo nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Darius Dikšaitis, Jonas Tankevičius, Petras Geniušas, Saulius Lipčius, Gediminas Dačinskas ir Glebas Pyšniakas. D. Matvejevo nuotr.
Darius Dikšaitis, Jonas Tankevičius, Petras Geniušas, Saulius Lipčius, Gediminas Dačinskas ir Glebas Pyšniakas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Stilizuota uvertiūra

Lietuvos kamerinio orkestro sezono pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Imitavimo žaismė – regis, taip būtų galima apibendrinti Lietuvos kamerinio orkestro (meno vadovas, solistas ir dirigentas – Sergej Krylov) koncertą rugsėjo 22 d., įžiebusį naująjį orkestro veiklos sezoną. Humoru nuspalvinta vakaro programa turėjo patikti – ir patiko – tiek pirminėms muzikinėms emocijoms atsiduodančiai publikai, tiek ir tai, kuri atskiria epochinės stilistikos originalą ir atkūrimo meistrystę.

Kristina Miller ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Miller ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Miller ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Miller ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Miller, Sergejus Krylovas ir Džeraldas Bydva. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Miller, Sergejus Krylovas ir Džeraldas Bydva. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Miller, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Miller, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Džeraldas Bydva, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Džeraldas Bydva, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Džeraldas Bydva ir Rusnė Mataitytė. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Džeraldas Bydva ir Rusnė Mataitytė. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Džeraldas Bydva, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Džeraldas Bydva, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

„Su gera mina“

Įspūdžiai iš XXII tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje

Thomo Manno festivalis pirmiausia yra laisvos minties šventė. „Mes visada ginsime demokratiją“, – šiemetinio festivalio baigiamojoje kalboje pabrėžė Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz. Liepos 14–21 d. vykusio XXII tarptautinio festivalio temai pritaikyta T. Manno mintis „...su gera mina pasveikinti demokratinį Naują pasaulį“. Kartu toji idėja baigė penkerių metų festivalio ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“.

 

XXII festivalis buvo suformuotas iš tradicinių skaitymų, žodžio, dailės, muzikos ir kino dalių. Rengiamos paeiliui kaip čia išvardyta, jos užimdavo dėmesį maždaug dešimčiai valandų per dieną.

Choras „Aidija“, dirigentas Romualdas Gražinis. G. Beržinsko nuotr.
Choras „Aidija“, dirigentas Romualdas Gražinis. G. Beržinsko nuotr.
Choras „Aidija“. V. Petriko nuotr.
Choras „Aidija“. V. Petriko nuotr.
Antano Gailiaus paskaita. G. Beržinsko nuotr.
Antano Gailiaus paskaita. G. Beržinsko nuotr.
Choro akademijos dirigentai. G. Beržinsko nuotr.
Choro akademijos dirigentai. G. Beržinsko nuotr.
 Daumantas Kirilauskas. V. Petriko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. V. Petriko nuotr.
Ignas Maknickas. V. Petriko nuotr.
Ignas Maknickas. V. Petriko nuotr.
Justė Janulytė, Normundas Šnē ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Justė Janulytė, Normundas Šnē ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Beržinsko nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Beržinsko nuotr.
Rita Nomicaitė

Lietuvių muzikos „ateitininkai“

Vilniaus festivalio koncertas „Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika“

Džiugina Nacionalinės filharmonijos darbai atkurtos Lietuvos Respublikos 100-mečiui. Didžiosios jų dalies – prisistatymų užsienyje – nespėjame net susekti, o Vilniuje galėjome girdėti ne vieną koncertą su Baltijos valstybių autorių kūriniais bei atlikėjais, su užsieniečiams (ir lietuviams) užsakytais lietuviškos tematikos opusais. Birželio 7 d. filharmonija surengė lietuvių muzikos vakarą deginančia idėja – „Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika“. Koncerto programą sudarė pianistas bei muzikologas Gabrielius Alekna ir muzikologas Linas Paulauskis.

Dovilė Kazonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Kazonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Justina Auškelytė. D. Matvejevo nuotr.
Justina Auškelytė. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. D. Matvejevo nuotr.
Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Gražinytė ir Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Gražinytė ir Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Gražinytė. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Gražinytė. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Muzika būties džiugesiui

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Georgo Marko ir Martos Sudrabos koncerto įspūdžiai

Balandžio 28 d. koncertas Nacionalinėje filharmonijoje buvo nuspalvintas kilnios austriškos kultūros – stilistiniu lankstumu garsėjantį Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą taip įkvėpė scenos partneriai užsienio svečiai. Dirigentas – Austrijoje gimęs ir gyvenantis Georgas Markas, jau daugelį metų atvykstantis muzikuoti su šiuo ir Lietuvos kameriniu orkestrais (kaip retas kuris užsienietis, tarp bendradarbių – Bergeno, Slovakijos, Reino krašto, Sankt Peterburgo valstybinių orkestrų, Maskvos Čaikovskio simfoninio orkestro ir kolektyvų Pietų Amerikoje bei Tolimuosiuose Rytuose – savo biografijoje mini ir Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą). Austrijoje tobulinosi, o šiuo metu Vienos filharmonijos orkestre groja Latvijos violončelininkė Marta Sudraba, buvusi ansamblio „Kremerata Baltica“ muzikantė.

 

M. Sudraba su orkestro styginiais, diriguojant G. Markui, atliko Pēterio Vasko Koncertą violončelei ir styginiams Nr. 2 „Klātbūtne“ („Būtis“). Tai trijų dalių romantizmo mastelių kūrinys su vaskiškai plačia amplitude banguojančiais judėjimo greičiais ir garsų intensyvumu. Veikalas baigiamas epizodu, tarsi coda, anot kompozitoriaus, lopšine, kur solistė grieždama ima niūniuoti kitą melodiją nei instrumento. „Niekas nesibaigia, pabaiga yra nauja pradžia“, – filharmonijos parengtame anonse girdime komentuojantį autorių. Iki šiol girdėtų atlikėjų interpretacijos grindžiamos patetine kūrinio puse, pasitelkiant perspaustą, įtemptą garsą bei neramią frazuotę. Tad, rengiantis opusą klausytis šįkart, intrigavo, ar vėl nesusidursime su „raudojimu“ bei desperatišku blaškymusi. Ir herojų apverkiančia lopšine.

Marta Sudraba ir Georg Mark. D. Labučio nuotr.
Marta Sudraba ir Georg Mark. D. Labučio nuotr.
Marta Sudraba ir Georg Mark. D. Labučio nuotr.
Marta Sudraba ir Georg Mark. D. Labučio nuotr.
Marta Sudraba ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Labučio nuotr.
Marta Sudraba ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Labučio nuotr.
Georg Mark ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Labučio nuotr.
Georg Mark ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Labučio nuotr.
Georg Mark ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Labučio nuotr.
Georg Mark ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Labučio nuotr.
Rita Nomicaitė

Šventinės kasdienybės perlas

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir smuikininkės Rusnės Mataitytės koncertas „Vien tik Haydnas“

Pilnoje Šv. Kotrynos bažnyčios salėje vasario 8 d. įvyko koncertas, kuriame tik vieno, XVIII a. rašiusio kompozitoriaus kūrinius grojo ne gastrolieriai, o tarp mūsų gyvenantis muzikantų elitas. Ir grojo net ne daugumos mėgstamo baroko, o klasicizmo epochos muziką. Ironizuoju, nes kultūros šventę sukūrė reklaminių bruožų neturėjęs koncertas. Net neskelbdamas intencijų pagerbti Lietuvos Respublikos 100-metį, tą padarė netgi geriau už kai kuriuos į tai pretendavusius, dėmesį sutelkusius į kultūrinės komercijos sandorius. Nes aptariamasis vakaras mintis kreipė išimtinai dvasios link, ją nuraminant ir nuskaidrinant, galiausiai žvalinant ir džiuginant. Laisvės jausmo simboliu tapo Josepho Haydno muzika.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. R. Kiškytės nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. R. Kiškytės nuotr.
Rusnė Mataitytė. A. Svirsko fotofragmentas
Rusnė Mataitytė. A. Svirsko fotofragmentas
Rusnė Mataitytė ir Donatas Katkus. T. Šerket nuotr.
Rusnė Mataitytė ir Donatas Katkus. T. Šerket nuotr.
Rita Nomicaitė

Moderni giesmė laisvei

Mintys po Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirto koncerto su Lietuvos kameriniu orkestru, Estijos vyrų choru ir solistais

Nacionalinėje filharmonijoje įvykusio koncerto „Baltijos laisvė“ dvasia perteikė jo pavadinime užkoduotą jausmą. Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtas vakaras sausio 27-ąją buvo taurus, pakilus, energingas ir kartu – moderniškas. Kaip akcentuoja ir kai kurie mūsų politikai – švenčiame modernios valstybės 100-metį. Koncerto programą sudarė XXI a. parašyti opusai, o jų interpretacijos taip pat kalbėjo šiuolaikiškai.

Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtas koncertas „Baltijos laisvė“. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtas koncertas „Baltijos laisvė“. D. Matvejevo nuotr.
Mikk Üleoja. D. Matvejevo nuotr.
Mikk Üleoja. D. Matvejevo nuotr.
Mikk Üleoja ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mikk Üleoja ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justė Janulytė. D. Matvejevo nuotr.
Justė Janulytė. D. Matvejevo nuotr.
Ka Bo Chan, Mikk Üleoja, Ott Indermitte. D. Matvejevo nuotr.
Ka Bo Chan, Mikk Üleoja, Ott Indermitte. D. Matvejevo nuotr.
Ka Bo Chan, Mikk Üleoja. D. Matvejevo nuotr.
Ka Bo Chan, Mikk Üleoja. D. Matvejevo nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras. D. Matvejevo nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras. D. Matvejevo nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras. D. Matvejevo nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Spalvingosios „Kaskados“

Fortepijoninio trio dvidešimtmečio koncertai

Tarsi nuolatos būtų švenčiama mūsų laisvė – šį jausmą sukelia dažnai pasiekiančios žinios, kad iš širdies polėkio susibūrę atlikėjų ansambliai jau mini savo sukaktis. Fortepijoninis trio „Kaskados“ – Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Albina Šikšniūtė (fortepijonas) – sulaukė džiaugsmų ir darbų 20-mečio. Kuo dar, be atpažįstamo skambesio, pasižymi „Kaskadų“ srovės?

Fortepijoninis trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Fortepijoninis trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Fortepijoninis trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Fortepijoninis trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Fortepijoninis trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Fortepijoninis trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Fortepijoninis trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Fortepijoninis trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Rita Nomicaitė

Smagi bendrystė

Lietuvos ir Austrijos draugija vieną lapkričio vakarą surengė Austrijos Respublikos nacionalinės dienos šventę. „Gražiai prisiminti ir paminėti vieniems kitus“, – sakė svečias, LR seimo narys Egidijus Vareikis. Minėjimas vyko Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje ir buvo sukomponuotas tarsi koncerto programa, iš keleto segmentų.

Rūta Jonynaitė ir Giedrė Sodeikienė. T. Katinaitės nuotr.
Rūta Jonynaitė ir Giedrė Sodeikienė. T. Katinaitės nuotr.
Kristina Valentonienė ir Josef Wallnig. T. Katinaitės nuotr.
Kristina Valentonienė ir Josef Wallnig. T. Katinaitės nuotr.
Karmela Rudaitienė. T. Katinaitės nuotr.
Karmela Rudaitienė. T. Katinaitės nuotr.
Peter Meyer. T. Katinaitės nuotr.
Peter Meyer. T. Katinaitės nuotr.
Prof. Petras Kunca. T. Katinaitės nuotr.
Prof. Petras Kunca. T. Katinaitės nuotr.
Egidijus Vareikis. T. Katinaitės nuotr.
Egidijus Vareikis. T. Katinaitės nuotr.
Vytautas Mizaras. T. Katinaitės nuotr.
Vytautas Mizaras. T. Katinaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas