Čiurlionio kvartetas ir Georgijs Osokins Nacionalinėje filharmonijoje
Nuskambėję koncertai periodikoje dažniausiai užfiksuojami ne iš įkvėpimo, o iš sąžiningo suvokimo, kad to reikalauja muzikinio gyvenimo kontekstas. Ypač kai scenoje pasirodo pripažinti atlikėjai. Tačiau čia nėra viskas taip paprasta. Recenzentui prireikia įkaitusios fantazijos, siekiant aptarti pavargusių ar įsipatoginusių įžymybių interpretacijas, ką tik visus narius pakeitusių, bet seną pavadinimą perėmusių ansamblių problemas. Minčių polėkio pritrūkus, tampa pergirtos profesinę savigarbą (laikinai?) praradusios fortepijono meno garsenybės. Pastebime apeinant senbuvių artistų nuovargio ženklus, kai net nekoreguojamas styginio instrumento derėjimas. Kiek esame nusiteikę kalbėti apie permainas ir stabilumą atlikimo pasaulyje?
Felikso Bajoro operos-baleto „Dievo avinėlis“ premjera LNOBT
Nelengva patikėti – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo scenoje pastatė didingą, solidų, reprezentacinį nacionalinį veikalą – Felikso Bajoro trijų veiksmų operą-baletą „Dievo avinėlis“ (libretas Rimanto Šavelio, eilės Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos, 1982).
Tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio baigiamasis koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis vyksta nuo 2011-ųjų, jo rengėjai yra valstybinis choras „Vilnius“ (vadovas Vladas Bagdonas) ir Dominikonų ordinas. Renginio centras – Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, o koncertai aidi įvairiausio dydžio salėse per visą Lietuvą. Plėtojant pamatinę festivalio idėją „priartėti prie žmogaus per choro meną, kartu turint visuomeninių siekių“, visi iki šiol įvykę 12 renginių turėjo aktualias potemes. Šiųmetis festivalis, pasipuošęs pavadinimu „Cantus Avium“ – „Dainuojantys paukščiai“, buvo skirtas Šventiesiems Jokūbo metams ir Ukrainai.
Antti Siirala, Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras Vilniaus festivalyje
Antrasis Vilniaus festivalio koncertas buvo sudarytas iš pačių populiariausių, nuzulintų ir todėl beveik nebepaveikių orkestrinių kūrinių. Ūpą pataisė savitai prabilę atlikėjai. Tą vakarą koncertavo graikų dirigentas Vassilis Christopoulos, suomis pianistas Antti Siirala ir Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas). Orkestras pasirodė neatpažįstamai atsinaujinęs: preciziškas skambesys, išlygintas intonavimas (koncertmeisteris Džeraldas Bidva). Svečiai atvyksta ir išvyksta, o savi, pasitempę muzikai namuose džiugina labiau.
Pianisto Daumanto Kirilausko ir Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo orkestro koncertas
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, dirigento Modesto Barkausko ir pianisto Daumanto Kirilausko koncertas gegužės 5 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje skambėjo paveiktas kataklizmų mūsų sesių ir brolių žemėje Ukrainoje. Muzikai nuoširdžiausią atjautą jiems išreiškia atlikdami ukrainiečių autorių veikalus. Taigi ir šio vakaro programą pradėjo Valentino Silvestrovo, populiariausio ukrainiečių kompozitoriaus, kūrinys styginiams „Tyli muzika“.
Mindaugo Bačkaus ir Daumanto Kirilausko koncertas Mažojoje Nacionalinės filharmonijos salėje
Nuraškė žvaigždes – gal ir įtartinai skamba šis superlatyvas, bet kodėl gi atvirai nepasakius, kad juo neperspaudžiant galima apibūdinti Mindaugo Bačkaus (violončelė) ir Daumanto Kirilausko (fortepijonas) dueto koncertą Nacionalinėje filharmonijoje. Grodami itin sudėtingus Johanneso Brahmso ir Broniaus Kutavičiaus kūrinius mūsų muzikai padarė viską, ką galėjo. O kad savo muzikalumo kraštų jie dar nėra pasiekę, jau esame patyrę ir sekmadienio (vasario 20 d.) popietę taip pat gražiai jautėme.
Pokalbis su kompozitore Raminta Šerkšnyte
Rugsėjo pabaigoje Kronbergo (Vokietija) akademijos festivalyje „Frau macht Musik“ ypatingos sėkmės sulaukė naujausias kompozitorės Ramintos Šerkšnyės opusas „...ir tai praeis...“ smuikui, violončelei, vibrafonui ir styginių orkestrui. Kūrinį premjerai parengė kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ ir solistai smuikininkas Gidonas Kremeris (orkestro įkūrėjas ir vadovas), violončelininkė Erica Piccotti bei vibrafonininkas Andrejus Puškariovas. Spalio pradžioje šis kūrinys taip pat nuskambėjo Kijeve, iškilmingame renginyje, skirtame paminėti Babij Jaro masinių žudynių 80-metį. Ta proga Raminta Šerkšnytė mielai sutiko pasidalyti keliomis mintimis.
VII Vilniaus fortepijono festivalio koncertas „Fortepijono perlai su Jeanu-François Heisseriu ir Mūza Rubackyte“
Lapkričio 27-osios Vilniaus fortepijono festivalio koncertas įvyko pilnoje Nacionalinės filharmonijos salėje. Pastebėtina, kad festivalis turi savo publiką, išsiskiriančią išprusimu bei susitelkimu, sukuriančią rafinuotą atmosferą. Tuo alsuojant šeštadienio vakarą, pirmiausia nuaidėjo Josepho Haydno simfonija. Vėliau nuskambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto ir Camille’io Saint-Saënso kūriniai – su orkestru soluojant vienam, paskui dviem fortepijonams. Solo partijas atliko festivalio svečias iš Prancūzijos Jeanas-François Heisseris ir Mūza Rubackytė. Kartu muzikavo Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigavo iš Hamburgo atskridęs Vilmantas Kaliūnas.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Sergejaus Krylovo ir Vilmanto Kaliūno koncertas Vilniaus festivalyje
„Jau galiu kvėpuoti muzika! Kvėpuoti menu!“ – iš visos širdies džiūgavo dirigentas Vilmantas Kaliūnas, Nacionalinės filharmonijos tinklalaidėje anonsuodamas savo diriguojamą programą „Nuo Bacho iki Glasso“ (tinklalaidė publikuojama Nacionalinės filharmonijos „Facebook“ paskyroje).
Mintys po Žibuoklės Martinaitytės autorinio koncerto Vilniaus festivalyje
Jau ketvirtį amžiaus vykstančio Vilniaus festivalio išskirtiniu bruožu lieka ypatingas dėmesys lietuvių kompozitorių muzikai. Įprastomis sąlygomis festivalis užsakydavo net ir oratorinių žanrų opusus, pasirūpindamas ir premjerų parengimu. Šiemet panašiam monografiniam žanrui atstovavo Žibuoklės Martinaitytės autorinis koncertas, kurį parengė Lietuvos kamerinis orkestras, su akcentu – festivalio užsakytu kūriniu „Ex Tenebris Lux“ (2021).