7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Nomicaitė

Rita Nomicaitė

Girdėti garsą

Aurelija Arlauskienė. Operos legenda Irena Milkevičiūtė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020, 206 p.

Vilniaus knygų mugėje šiemet buvo pristatyta knyga apie mūsų brangiąją operos primadoną profesorę Ireną Milkevičiūtę. Veikalą parengusi Aurelija Arlauskienė yra profesionali žurnalistė, todėl jo vertingosios savybės skiriasi nuo tų, kurias suformuoja muzikologai. Kitaip tariant, pirmame plane matome mėginimą atspindėti žmogiškąsias operos solistės emocijas, profesinei veiklai skiriant mažėlesnį interesą. Šią monografiją galėtume laikyti pradinės informacijos „laikmena“, įžangine faktų ir požiūrių santrauka – o turint tokį pagrindą, vaizdą būtų nesunku ir papildyti.

Aurelija Arlauskienė ir Irena Milkevičiūtė knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje. V. Žukauskio nuotr.
Aurelija Arlauskienė ir Irena Milkevičiūtė knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje. V. Žukauskio nuotr.
Asmik Grigorian, Irena Milkevičiūtė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Asmik Grigorian, Irena Milkevičiūtė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Irena Milkevičiūtė, Gehamas Grigorianas operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė, Gehamas Grigorianas operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė (Violeta) operoje „Traviata“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė (Violeta) operoje „Traviata“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Rita Nomicaitė

Subtiliai suskambėję galingieji

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Giedrės Šlekytės, ir violončelininko Kiano Soltani koncertas „Didieji vokiečių romantikai“ Nacionalinėje filharmonijoje

Mūsų muzikos kultūrai taip trūkstamą vakarietišką skonį įtakingiausiai skiepija didžiosiose Europos šalyse išsilavinę ir besidarbuojantys lietuviai – orkestro dirigentai ir dirigentės. Viena jų – Giedrė Šlekytė. Jos publikai pristatyti nebereikia, dirigentė namuose gražiai koncertuoja ne vienus metus. Iš puošniausių pastarųjų Šlekytės pasirodymų prisiminkime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto Vilniaus festivalio koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, kai greta suomio Essa-Pekka Saloneno Koncerto fortepijonui ir orkestrui nuaidėjo Ramintos Šerkšnytės kantata-oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui (Rabindranato Tagorės tekstais). Netrukus šio opuso įrašas su tais pačiais atlikėjais buvo atrinktas Šerkšnytės autorinei kompaktinei plokštelei, išleistai etaloninės garbiausios firmos „Deutsche Grammophon“!

Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

„Vien Dievas kelią į ją težino“

Įspūdžiai iš Vidmanto Bartulio oratorijos „Nelaimėlis Jobas“ atlikimo Sausio 13-ąją

LNOBT ir Nacionalinė filharmonija jau keletą metų iš eilės rengia koncertus Laisvės gynėjų dienai. Abiejų institucijų atlikėjai kuria išskirtinius lietuvių muzikos vakarus – teatro scenoje Sausio 13-osios pergalei švęsti skiriami prakilnūs, dvasią sutelkiantys veikalai. Itin gražu, kad skamba ne stilių „šiupininė“, o vienas stambaus žanro kūrinys. Taip esame girdėję Algirdo Martinaičio „Pietą“, Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“. Koncertus rengiantis ir jiems diriguojantis Robertas Šervenikas šiemet priminė Vidmanto Bartulio oratoriją „Nelaimėlis Jobas“.

Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinio operos ir baleto teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinio operos ir baleto teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Rita Nomicaitė

Felikso Romualdo Bajoro dedikacija

Mintys po jubiliejinių autorinių koncertų

„Kas daržely žydėjo“ – taip kadaise sovietmečiu straipsnį apie Felikso Romualdo Bajoro kūrybą pavadino prof. Vytautas Landsbergis. Viena šios metaforos reikšmių – pabrėžti Bajoro muzikoje atsispindintį mūsų gimtosios padangės lopinėlį – ne mažiau svarbiai skamba dabartiniame globaliame pasaulyje.

Feliksas Bajoras. M. Raškovskio nuotr.
Feliksas Bajoras. M. Raškovskio nuotr.
Rita Nomicaitė

Beethovenas ir Baltija

Orkestro „Accademia Baltica“ koncertas Vilniuje

Minėdami atkurtų valstybių 100-metį, trijų Baltijos sesių muzikai, mažiau ar daugiau dairydamiesi vieni į kitus, parengė, dabar galime apibendrinti, savojo meno spektrą, įtraukdami nacionalinio masto kūrinius bei atlikėjus ir pristatydami jaunuosius talentus. Kalbant apie pastaruosius ypač verta paminėti neišblėsusį prisiminimą palikusį 2018 m. Thomo Manno festivalio sumanymą: studijų savaitę, per kurią kamerinis choras „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis) rengė estų, latvių bei lietuvių choro muzikos koncertą, padedamas trijų jaunųjų dirigentų iš kiekvienos šalies. Estijos muzikos ir teatro akademija atsiuntė studentę Leiu Tõnissaar, iš Latvijos Jāzepo Vītolio muzikos akademijos atvyko Matīss Pēteris Circenis, taip pat girdėjome LMTA auklėtinį Mantvydą Drūlią.

Orkestras „Accademia Baltica“, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
Orkestras „Accademia Baltica“, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
 Egilas Upatniekas ir Robertas Beinaris
Egilas Upatniekas ir Robertas Beinaris
Orkestro „Accademia Baltica“ repeticija LMTA, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
Orkestro „Accademia Baltica“ repeticija LMTA, dir. M. Barkauskas. M. Endriuškos nuotr.
Rita Nomicaitė

Dėmesio centre – Paganini

Lietuvos kamerinio orkestro ir Sergejaus Krylovo sezono pradžios koncertas

Nacionalinė filharmonija ir jos gerbėjai 79-ąjį sezoną pradėjo gyvendami laukimo nuotaikomis. Vienas nerimo aspektas – koncertų „namai“. Kad ir kokia svarbi bei puošni būtų LDK Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė, turinti pulką savo publikos, akustinės jos savybės kankinamai kelia garsams pritaikytos erdvės ilgesį, juoba intensyvesnį artėjant sugrįžtuvėms į atnaujintą filharmonijos salę.

Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Užmiršti ir atrasti Vlado Jakubėno kūriniai

Iš muzikos istorijos archyvų

Lietuvos rankraščių saugyklose pastebėtas pluoštas Vlado Jakubėno kūrinių, laikytų dingusiais, ir net  tokių, kurie nėra  patekę į kūrybos sąrašus. Pastarieji opusai nesuregistruoti, matyt, todėl, kad suvestinės rengtos remiantis JAV turimais archyvais. Pirmąjį sąrašą turbūt paskelbė Čikagos konservatorijos studentas dainininkas Ignas Malčius, magistro darbo dalį paskyręs Jakubėno kūrybai apžvelgti ir, kas ypač svarbu, konsultavęsis su kompozitoriumi; išlikęs darbo variantas su Jakubėno taisymais ranka ant Malčiaus mašinraščio (1969; už darbo kopiją dėkoju prof. Vytautui Landsbergiui).

Vladas Jakubėnas. LMIC nuotr.
Vladas Jakubėnas. LMIC nuotr.
Vlado Jakubėno rankraštis
Vlado Jakubėno rankraštis
Rita Nomicaitė

Koncertiškas finalas

Lietuvos kamerinio orkestro sezono pabaigos koncerto įspūdžiai

Lietuvos kamerinio orkestro programa sezono baigiamajam koncertui žėrėjo. Reikšmingiausią jos dalį apėmė šventiški koncerto žanro kūriniai, kiti opusai taip pat dalijosi smagia energija. Sezono finale šėlo Wolfgango Amadeus Mozarto Simfonija Nr. 11 D-dur, Arvydo Malcio Koncertas smuikui, altui ir  styginiams, Artūro Mikoliūno „Boružių piemuo“ styginiams ir didžiajam būgnui bei nuostabiausioji Mozarto Koncertinė simfonija (Sinfonia concertante) smuikui, altui ir orkestrui Es-dur. Programos idėja suderino margaspalvius maršo, šokio pobūdžio skambesius ir jų kontrastus su liūdnai mąsliomis mintimis.

Artūras Mikoliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Artūras Mikoliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Arvydas Malcys ir atlikėjai. R. Šeškaičio nuotr.
Arvydas Malcys ir atlikėjai. R. Šeškaičio nuotr.
Džeraldas Bidva, Hartmut Rohde, Vilmantas Kaliūnas. R. Šeškaičio nuotr.
Džeraldas Bidva, Hartmut Rohde, Vilmantas Kaliūnas. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Džeraldas Bidva, Gediminas Derus, Arvydas Malcys su žmona Vaiva, Vilmantas Kaliūnas, Hartmutas Rohde. Nuotrauka iš A. Malcio asmeninio archyvo
Džeraldas Bidva, Gediminas Derus, Arvydas Malcys su žmona Vaiva, Vilmantas Kaliūnas, Hartmutas Rohde. Nuotrauka iš A. Malcio asmeninio archyvo
Rita Nomicaitė

Šmaikštūs baroko klasteriai

Žvilgsnis į Lietuvos kamerinio orkestro ir smuikininko bei dirigento Hugo Ticciati koncertą Valdovų rūmuose

Kovo 11-osios išvakarėse (kovo 10 d.) LDK valdovų rūmų Renesansinėje menėje įvyko koncertas tarsi su smagiomis politikos ir kultūros sąsajomis. Pasaulio klasikos apsuptų esto bei latvio kūrinių programą sumanė ir su Lietuvos kameriniu orkestru atliko gana jaunas (netrukus sulauksiantis 40-ies metų) smuikininkas ir dirigentas Hugo Ticciati. Jis gimė Jungtinėje Karalystėje, gyvena Švedijoje, koncertuoja didžiosiose Europos ir JAV salėse. Atlikėjas nuolat skiria dėmesio mūsų kraštų kompozitoriams – bendradarbiauja su Arvo Pärtu, Erkki-Svenu Tüüru, Pēteriu Vasku ir kitais. Svarbiausia – mumis domisi savo toną turintis smuikininkas, subtilus muzikantas.

Hugo Ticciati ir Julian Arp. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir Julian Arp. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir Julian Arp. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir Julian Arp. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati, Julian Arp ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati, Julian Arp ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Hugo Ticciati ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Julian Arp. D. Matvejevo nuotr.
Julian Arp. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Svarbiausia yra visuma

Pokalbis su dirigentu Vilmantu Kaliūnu

Vasario 9-osios vakare LDK Valdovų rūmuose įvyko Lietuvos kamerinio orkestro koncertas „Orkestro ir fagoto metamorfozės“. Skambėjo Onutės Narbutaitės „Was There a Butterfly?“ („Ten buvo drugelis?“), Josepho Haydno Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 2 G-dur transkripcija fagotui, Henri Tomasi Koncertas fagotui ir kameriniam orkestrui bei Richardo Strausso „Metamorfozės“. Vakaro solistas, prancūzų fagotinininkas Guilhaume’as Santana, yra ir Haydno Koncerto transkripcijos sumanytojas. Koncertą parengė dirigentas Vilmantas Kaliūnas. Gerų spūdžių įkvėpti pakalbinome Lietuvoje jau garsėjantį dirigentą.

Guilhaume Santana, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras.D. Matvejevo nuotr.
Guilhaume Santana, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras.D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Guilhaume Santana. D. Matvejevo nuotr.
Guilhaume Santana. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Guilhaume Santana, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Guilhaume Santana, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas