Autorius: Monika Sokaitė
Monika Sokaitė
Neišsižadėti prasmės
30-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio muzikos programos apžvalga
„Nėra teisingo gyvenimo neteisingame pasaulyje“ (Es gibt kein richtiges Leben im falschen), – rašė Theodoras W. Adorno, suformuluodamas ne tiek pesimizmo aforizmą, kiek modernybės etinę dilemą: kaip teisingai gyventi pasaulyje, kurio socialinės, politinės ir istorinės sąlygos nuolat kompromituoja patį teisingumo pažadą? 30-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje šiemet šio klausimo nesiekė išspręsti, bet mėgino jį išgirsti. Festivalio tema – Viltis – skambėjo kaip pastanga neišsižadėti prasmės tada, kai pati prasmės kalba atrodo pažeidžiamiausia.
Monika Sokaitė
Bendra muzikinė vizija
Francesco Tristano, Gediminas Gelgotas, LNSO, LKO, NIKO, „Jauna muzika“ užbaigė Vilniaus festivalį
„Visi keliai veda į Vilnių“ – taip pavadintas trisdešimtojo Vilniaus festivalio uždarymo koncertas. Šis pavadinimas veikė ne vien kaip jubiliejinio vakaro metafora, bet ir kaip visos programos dramaturginis principas. Kelias į Vilnių vedė per Europos muzikos istoriją – nuo baroko rekontekstualizavimo iki minimalizmo, nuo Johanno Sebastiano Bacho iki improvizacijos, kol galiausiai visa trajektorija susitelkė Gedimino Gelgoto muzikoje. Hansas Georgas Gadameris tradiciją suvokė kaip nenutrūkstamą dialogą tarp praeities ir dabarties. Būtent tokį dialogą mezgė ir šio vakaro programa: Josepho-Nicholaso-Pancrace’o Royerio barokas, Michaelo Nymano minimalizmas, Peterio Gregsono dialogas su Bachu, Francesco Tristano improvizacijos ir Gelgoto kūryba.
Monika Sokaitė
Serenados po Platono ženklu
Lietuvos kamerinis orkestras, Ianas Bostridge’as, Benas Goldscheideris, Sergejus Krylovas, „Giunter Percussion“ Vilniaus festivalyje
Vakaras Vakarų kultūroje visuomet buvo ypatingas laikas. Neatsitiktinai būtent vakaro valandomis simpoziumuose gimsta Platono dialogai, romantikų poezijoje prabyla ilgesys, o muzikoje skamba serenados. Vakare pasaulis tampa mažiau apibrėžtas, todėl atsiveria erdvė tam, ką filosofas Hansas-Georgas Gadameris vadino patirties tiesa – ne racionaliai išmatuojama, bet išgyvenama.
Monika Sokaitė
Kol yra kam ištarti
Muzikinės bažnyčių naktys Šiaulių rajone su ansambliu „Duodeco“
Kas lieka, kai žmogaus balsas nutyla amžiams? Ne tik vardai istorijoje ar išlikę raštai, bet ir tai, kas perduodama iš kartos į kartą: kalba, tikėjimas, giesmės, pasaulio suvokimo būdai. Būtent tokį klausimą iškėlė festivalio „Muzikinės bažnyčių naktys 2026“ atidarymo koncerte birželio 4 d. Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčioje nuskambėjusi vokalinio ansamblio „Duodeco“ (meno vadovas Povilas Vanžodis) programa, skirta Motiejaus Valančiaus metams.
Monika Sokaitė
Kontrapunktai
Mintys po Hansjacobo Staemmlerio rečitalio bei Klaipėdos kamerinio orkestro ir solistų koncertų 4-ajame muzikos festivalyje „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“
Vilniaus senoji architektūra turi keistą gebėjimą išjudinti erdvę. Vaikščiojant senamiesčiu atrodo, kad miestas nuolat slysta iš vienos būsenos į kitą: šviesa keičia fasadų ritmą, gatvės netikėtai susiaurėja, perspektyvos išnyksta dar nespėjus jų aprėpti. Todėl Vilnius taip stipriai patiriamas ne žvilgsniu, o judėjimu. Panašiai veikia ir Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“ – muzika, kuri ne tiek plėtoja dramatinį veiksmą, kiek pamažu įtraukia į savitą vidinės tvarkos ir kintančio laiko patyrimą.
Monika Sokaitė
Apie skambantį laiką
Klaipėdos kamerinio orkestro ir Mindaugo Bačkaus koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Yra muzikos, kuri ne tik skamba laike, bet ir ima jį apšviesti iš vidaus – tarsi atskleistų, kad laikas nėra vien linija, o veikiau skirtingų būsenų, tankių ir šviesų kaita. Tokia muzika ne tiek pasakoja, kiek leidžia patirti.
Monika Sokaitė
Tarp įkvėpimo ir tylos
Pokalbis su choro dirigentu Povilu Vanžodžiu
Pokalbis su choro dirigentu Povilu Vanžodžiu
Yra žmonių, kurių muzikinė veikla nesutelpa į vieną apibrėžimą ne todėl, kad ji būtų per sudėtinga, bet todėl, kad vienu metu vyksta keliuose mąstymo registruose. Povilo Vanžodžio veikla būtent tokia. Jam muzika nėra vien atlikimo teritorija. Jo darbas išsiskaido tarp dirigavimo, dainavimo, programų sudarymo ir kolektyvinės muzikinės dinamikos kūrimo, tačiau šie vaidmenys neveikia atskirai – jie persidengia kaip skirtingos, bet tarpusavyje susijusios mąstymo formos.
Monika Sokaitė
Meilė kaip muzikinė atmintis
„Meilės ir jūros poema“ su LNSO, Victorienu Vanoostenu ir Modestu Sedlevičiumi
„Meilės ir jūros poema“ su LNSO, Victorienu Vanoostenu ir Modestu Sedlevičiumi
Meilės tema akademinėje muzikoje yra viena labiausiai eksploatuojamų, bet kartu tokia, kurioje sunkiausia išvengti klišių. Nuo romantizmo ji nuolat balansuoja tarp autentiškos egzistencinės patirties ir estetinės konvencijos, tarp vidinio išgyvenimo ir kultūriškai išmoktos jo reprezentacijos. Ši įtampa primena Ericho Frommo aprašytą meilės dvilypumą – kaip spontaniško jausmo ir kaip disciplinuoto, kultūriškai formuojamo gebėjimo.
Monika Sokaitė
Kur baigiasi garsas ir prasideda patirtis
Festivalio „Resurrexit“ įžangos koncertas su Juozo Naujalio ir Kristinos Vasiliauskaitės motetais
Festivalio „Resurrexit“ įžangos koncertas su Juozo Naujalio ir Kristinos Vasiliauskaitės motetais
Tyla, kaip yra pastebėjęs Martinas Heideggeris, nėra garso priešingybė – veikiau sąlyga, leidžianti jam atsirasti. Panašiai ir sakralinis laikas, apie kurį rašė Mircea Eliade, nėra tiesiog šventės išvakarės, bet perėjimas į kitokį buvimą, kuriame kasdienybė trumpam praranda savo svorį. Šiame kontekste muzika tampa ne reprezentacija, o įvykiu, kuris ne tiek girdimas, kiek patiriamas kaip vidinis virsmas.
Monika Sokaitė
Simfoninės architektūros erdvės
Koncertas „Didybės aidai“ su LNSO, Mayumi Kanagawa ir Victorienu Vanoostenu
Kartais po koncertų sunku rasti tinkamą toną, kaip išlikti objektyviai ir mandagiai kritikuoti mažiau pavykusius atlikimus ar kūrinius. Tačiau šįkart sunkumas kilo dėl priešingos priežasties: norisi rasti žodžių, kuriais būtų galima nebanaliai apsakyti įsimintiną muzikos vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) pasirodė kartu su dviem išskirtiniais atlikėjais – viešnia iš Japonijos smuikininke Mayumi Kanagawa ir pagrindiniu LNSO kviestiniu dirigentu Victorienu Vanoostenu (Prancūzija).
