Įspūdžiai iš Čekijos muzikos ir atlikėjų, pianisto Daumanto Kirilausko ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto
Orkestro muzikos koncerte „Čekų muzikos galia“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vasario 22 d. turėjome galimybę susipažinti su jaunais čekų muzikais – dirigentu Mareku Prášilu, sopranu Veronika Rovná Holbová bei bosu-baritonu Lukášu Bařáku – ir jų meistriškai atliekamais retai girdimais kūriniais: amerikiečių minimalisto Johno Adamso „Short ride in a fast machine“ simfoniniam orkestrui, Antonino Dvořáko Simfonine poema „Vidudienio ragana“, op. 108, ir „Te Deum“ sopranui, bosui, chorui ir orkestrui, op. 103.








Impresija iš orkestro „Trimitas“ premjeros „Trimito skrydis“
Į Valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ premjerą vasario 8 d. mane pakvietė renginio režisierė Birutė Marcinkevičiūtė (Mar). Su Birute susipažinome prieš 22 metus, kai abu kūrėme miuziklą vaikams „Paukštė“. Tą savo opusą pavadinome opera labiau atlikėjų – tuomečio Muzikos švietimo centro mokyklos „Gama“ vaikų – pasitenkinimui, negu manydami, jog mūsų kūrinys atitinka operai keliamus reikalavimus. O kai šiemet sausio mėnesį chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ bendruomenė atliko mūsų „Paukštę“, ten su Birute ir vėl susitikome. Jos pasiūlymą pamatyti, kaip jai pavyko padirbėti su „Trimito“ orkestru, mielai priėmiau. Taip ramų sekmadienio vidudienį atsidūriau „Trimito“ bazėje.
Koncerto įspūdžiai
Paliesiaus dvare – patraukliausioje 2019-ųjų Europos sveikatos turizmo vietovėje Lietuvoje, dar pažymėtoje ir „Travel Review Awards 2020“ – Šv. Valentino, arba Meilės, dienos proga buvo suorganizuotas populiariosios muzikos dainų atlikėjos iš Lenkijos Violos Brzezińskos koncertas. Lietuvoje ji jau ketvirtą kartą. Ši dainininkė mums brangi tuo, kad yra paskutinio Paliesiaus dvarininko Raimundo Brzezynskio palikuonė.
Mintys po Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ premjerų LNOBT
Prieš gerus penkerius metus britų muzikos kritikas Normanas Lebrechtas savo tinklaraštyje atsainiai mestelėjo, girdi, iš trijų Baltijos valstybių tik Lietuvos negarsina muzikai. Va, latvių ir estų žvaigždės jau būriuojasi didžiosiose scenose ir muzikos žurnalų viršeliuose. Prisimenu, kaip pyktelėjau: o ką, Violeta Urmana nesiskaito? Nemanau, kad kontroversiškasis kritikas nežinojo pirmosios išsilaisvinusių Baltijos kraštų dainininkės, įžengusios į didžiuosius Europos teatrus, pavardės. Esu tikra, kad paprasčiausiai buvo pamiršęs. Kaip sakoma, išimtis tik patvirtina taisyklę.








Arvydo Malcio autorinis vakaras Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje
Kai kurie kompozitoriai savo muzikos atpažįstamumą formuoja per pasirinktas technologines kryptis, kiti – per žanrų, stilių, instrumentarijaus ypatumus ir pan. Kompozitoriaus ir violončelininko Arvydo Malcio kūrybą geriausiai atpažįstame iš jos atlikėjiško, dinamiško, ekspresyvaus charakterio, kontrastų gausos ir tirštos, neretai į sonorizmą linkstančios orkestro muzikinės kalbos. Nepaisant neretai tam tikrą programiškumą sufleruojančių jo kūrinių pavadinimų, iš tikrųjų šio kūrėjo muzika artima grynajai, neprisirišančiai prie konkrečių „užmuzikinių“ reikšmių ar naratyvų.






1933 01 08 – 2020 02 14
Amžinybėn išeina vyriausioji atlikėjų karta. Daugelio jų dabarties muzikai nepažinojo, gal net negirdėjo scenoje. Tačiau jeigu ne jie, vargu bau ar kalbėtume apie simfoninių orkestrų egzistavimą, palikimą įrašuose, edukacinę veiklą Lietuvoje, aukojant pabuvimus šeimose, jaukius vakarus namuose iškeičiant į dardėjimą nešildomais autobusiukais po miestelius ir rajonus. Pagerbkime juos, nors jau išėjusius.
Mintys po iškilmingo koncerto Nacionalinėje filharmonijoje
Ak, ta Nepriklausomybė! Jos minėjimai vis pridaro nepatogumų. „Formalus“ koncertas, o dar ir tiesiogiai transliuoti per televiziją reikalaujama. Kas norės, kaip nors susiras tą „antrąjį“ LRT kanalą ir pasižiūrės. Juk pagrindiniame visuomeninio transliuotojo kanale karaliauja popkoncertas, o vėliau ir anglakalbė „Eurovizija“! Mes laisvi, darome, ką norime. Matyt, televizijos jau beveik išmokė visuomenę, ko ji turi norėti.





Pokalbis su operos soliste Inesa Linaburgyte
Vasario 12–15 d. operos gerbėjai sulaukė retai statomo veikalo premjeros – Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ (rež. Vasilijus Barchatovas) Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ryškų Bobulytės vaidmenį spektaklyje kuria mecosopranas Inesa Linaburgytė. Kalbinama solistė dalijasi mintimis apie naujausio vaidmens kūrimo užkulisius, meninius kontekstus ir trisdešimt metų kūrybinės veiklos patirtį.
Įspūdžiai iš Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerto
Šaltoką vasario 6-osios pavakarę į Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčią sugužėjusi publika nekantriai laukė jau tradiciniu tapusio Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerto, kai savo išskirtinius gebėjimus gali atskleisti drąsiausi, solo partijas panorę atlikti orkestro muzikantai, pasirinkę sau artimus kūrinius.
Įspūdžiai iš Lietuvos kamerinio orkestro, Hugo Ticciati ir Roko Vaitkevičiaus koncerto
Ekologinių katastrofų, mirtino viruso, karų ir kiekviename tūnančių asmeninių baimių fone nueiti į koncertą, kuriame žadama muzika apie pasaulio grožį – tai pagalba sielai ar bėgimas nuo pasaulio tamsybių? Nesu tikra, ar egzistuoja vienintelis teisingas atsakymas, juolab kad vasario 6 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambėjęs koncertas „Vienišas angelas“ pasaulio grožį suvokti kvietė ne vien šviesiomis ar rausvomis spalvomis, bet patiriant įvairiausių emocijų spektrą.







