Apsilankius „IMZ Academy“ mokymuose Vienoje
Klasikinė muzika ir interneto amžius yra plačiai aptarta tema. Net ir stebintys operos ar klasikinės muzikos gyvenimą iš atokiau veikiausiai yra girdėję apie „Metropolitan“ operos transliacijas kine ar Berlyno filharmonijos skaitmeninę koncertų salę. Tai sėkmės istorijos, didieji pavyzdžiai, už kurių verda ne mažiau įdomus koncertinis gyvenimas internete – veikia dideli ir maži orkestrai, koncertų salės stato savo saleles interneto vandenyne. Ir visa tai gyvuoja šalia nacionalinio transliuotojo misijos, kuri dažnai atsiduria laiko uodegoje. Apie šią naują klasikos ekosistemą skaitmeniniame amžiuje buvo kalbama per tinklo „IMZ International Music+Media Center“ įsteigtos „IMZ Academy“ mokymus „Re-imagining the Orchestra for The Digital Age“ Vienoje, Austrijoje.
Ši tema kaip niekad aktuali ir Vilniuje. Rudenį pradėtas Lietuvos nacionalinės filharmonijos projektas nationalphilharmonic.tv kas mėnesį papildo įrašų kolekciją ir planuoja tiesiogines transliacijas. Dėmesingi klausytojai netruko pastebėti ir nuotoliniu būdu valdomas kameras salėje, ir aukščiausios kokybės koncertus internete.
Kompozitorę Justiną Repečkaitę kalbina Ona Jarmalavičiūtė
Šiais metais Pekine vykusiose Pasaulio muzikos dienose buvo atliktas jaunosios kartos kompozitorės Justinos Repečkaitės kūrinys „Tapisserie“ („Gobelenas“). Šia proga apie kūrybinį polėkį, kompozicinius principus, naujausius muzikinius projektus ir kaip niekad produktyvius metus su kompozitore kalbėjosi Ona Jarmalavičiūtė.
Ramintos Šerkšnytės ir Esa-Pekkos Saloneno kūriniai Vilniaus festivalyje
Moterų galia! Taip, kur bepažvelgsi, Lietuvoje šis reiškinys tikrai paplitęs. Tačiau toks emocingas šūksnis neturi nieko bendra su pastaruoju metu paaštrėjusia moterų kova už būvį ir visais „metoo“. Jis apie Vilniaus festivalio koncertą, kurio programą rengiant susitiko trys nepaprastai ryškios kūrybinės asmenybės – kompozitorė Raminta Šerkšnytė, dirigentė Giedrė Šlekytė ir dėl būsimų motinystės rūpesčių negalėjusi dalyvauti Mirga Gražinytė-Tyla, kuri ir buvo šios programos iniciatorė bei turėjo būti pagrindinė veikėja.








Įspūdžiai iš „Vox Juventutis ’18“
Jau dvylika metų kiekvieną birželį į pasaulį išleidžiamas pluoštas naujų chorinių kūrinių, kurių autoriai – jauniausios kartos kompozitoriai. Taip pat kiekvieną birželį, norėdama šias premjeras išgirsti, prisirenka pilna klausytojų Šv. Kotrynos bažnyčia. Taip pat tradiciškai čia publiką džiugina Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“ ir jo meno vadovas Nacionalinės premijos laureatas Vaclovas Augustinas.
Mūza Rubackytė, „Mettis“ ir Donatas Bagurskas Vilniaus festivalyje
Šiemet Vilniaus festivalyje melomanus džiugina ne vienas pasaulinio garso atlikėjas ar kolektyvas, patvirtinantis prestižinę festivalio poziciją tarptautinėje erdvėje. Tačiau kai kurie renginiai skatina įvertinti ir saviškius: toks buvo birželio 11 d. koncertas „Tarp aukštų bokštų“. Tą vakarą Nacionalinės filharmonijos scenoje žibėjo Lietuvos vardą Prancūzijoje, Šveicarijoje ir visame pasaulyje garsinanti pianistė Mūza Rubackytė bei jaunas, bet ambicingas, į tarptautinę erdvę jau beįsiveržiantis styginių kvartetas „Mettis“ (smuikininkai Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas, altininkas Karolis Rudokas ir violončelininkas Rokas Vaitkevičius), šiuo metu vienas aktyviausių jaunosios kartos kolektyvų. Prie šių atlikėjų prisijungė ir taip pat intensyviai koncertuojantis kontrabosininkas Donatas Bagurskas.








Violeta Urmana ir Gaiva Bandzinaitė atlieka Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainas
Kiekvienas Violetos Urmanos koncertas tėvynėje – ypatingas įvykis, kurio pamiršti neįmanoma. Nors Lietuvoje jos klausomės lyg ir ne taip retai, kaskart po koncerto svarstai, ką turėtume padaryti, kad girdėtume ją dažniau. Štai ir šįkart, po šeštadienį Vilniaus festivalyje surengto V. Urmanos koncerto jau imi ilgėtis naujo susitikimo. Iš kur ta nepaprasta trauka? Balso grožis ir vokalinė meistrystė? Betgi panašius žodžius galima skirti ne vienai pasaulio muzikos žvaigždei. Tikriausiai mūsų mylimos solistės menas lemtingai veikia dar ir tuo, kad jį kuria ne tiktai aukščiausios prabos vokalo meistrė, bet ir į meno tiesą atsisukusi, jokių kompromisų sau neleidžianti, galingai spinduliuojanti, išmintinga ir jautri asmenybė. Karalienė!








Pianistų Luco ir Arthuro Jussenų bei Lietuvos kamerinio orkestro koncertas Vilniaus festivalyje
Į koncertų sezono pabaigos fazę šįmet netikėtai įsiveržė Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos skersvėjis. Per keletą dienų – du premjeriniai operos „Idomenėjas“ spektakliai (gegužės 31 ir birželio 2 d.), podraug ir du instrumentiniai ciklai viename Vilniaus festivalio koncerte. Pastarajame, birželio 5 d. Nacionalinėje filharmonijoje, skambėjo Penktasis koncertas smuikui ir orkestrui A-dur, KV 219, bei Koncertas dviem fortepijonams Nr. 10 Es-dur KV 365/316a. Gana reta mūsų koncertinėje praktikoje Mozarto muzikos koncentracija, gebėjusi šįkart atverti tą stilistinį matmenį, kuris lyg koks karščio bangoje patiriamas skersvėjis maloniai gaivina, bet sykiu provokuoja, retsykiais sudirgina. Summa sumarum – palieka daugiaprasmės pilnatvės pojūtį.








Vilniaus festivalio koncertas „Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika“
Džiugina Nacionalinės filharmonijos darbai atkurtos Lietuvos Respublikos 100-mečiui. Didžiosios jų dalies – prisistatymų užsienyje – nespėjame net susekti, o Vilniuje galėjome girdėti ne vieną koncertą su Baltijos valstybių autorių kūriniais bei atlikėjais, su užsieniečiams (ir lietuviams) užsakytais lietuviškos tematikos opusais. Birželio 7 d. filharmonija surengė lietuvių muzikos vakarą deginančia idėja – „Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika“. Koncerto programą sudarė pianistas bei muzikologas Gabrielius Alekna ir muzikologas Linas Paulauskis.








Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Vivica Genaux ir „Les Accents“
Tai, kad Vilniaus festivalis pradedamas Alessandro Scarlatti ir Georgo Friedricho Händelio vokalinės ir instrumentinės muzikos programa, yra išties didelis įvykis Lietuvoje, kurioje senoji muzika itin retai užlipa į prestižines koncertines scenas. Kiek kartų teko girdėti net iš muzikantų lūpų liūdnai paplitusį požiūrį, kad baroko muzika neįdomi, nuobodi,.. o juk taip tegalima pasakyti apie baroko atlikimą, kai nesugebama iš natų ištraukti jose užkoduotos gyvosios muzikos (kaip neištrauksi gyvojo tikėjimo vien pažodžiui skaitydamas Šventąjį Raštą). Sprendžiant iš reakcijų, Vilniaus festivalio atidarymo publika tikrai išgirdo (nes negalėjo neišgirsti) sprogstantį baroko muzikos užtaisą ir svaiginančius kontrastus: jei džiaugtis – tai su fejerverkais, jei pykti – tai su furijomis, jei kentėti – tai su krauju. Tokį karštą baroko temperamentą į sceną įnešė visai ne pietiečiai, o iš Aliaskos kilusi pasaulinio garso dainininkė Vivica Genaux ir prancūzų smuikininko Thibault Noally vadovaujamas baroko orkestras „Les Accents“.








Kompozitorių namuose Vilniuje pristatyta garsaus lenkų muzikologo, nuoširdaus lietuvių muzikos draugo ir propaguotojo Krzysztofo Drobos (1946–2017) knyga „Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė, išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018).
Knygos pristatyme dalyvavo senas Krzysztofo Drobos bičiulis prof. Vytautas Landsbergis, kompozitorė Onutė Narbutaitė, pianistas, LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas ir knygos sudarytoja, muzikologė prof. dr. Rūta Stanevičiūtė. Pokalbį vedė muzikologė Beata Baublinskienė.







