Autorius: Paulina Nalivaikaitė

Paulina Nalivaikaitė

Įspūdžiai iš Donato Bagursko kompaktinės plokštelės „Pažadas“ pristatymo vakaro

„Kompaktinės plokštelės sutiktuvės – dabar jau retas, tarsi senamadiškas žanras“, – sakė muzikologė Veronika Janatjeva, vedusi kontrabosininko Donato Bagursko debiutinės kompaktinės plokštelės „Pažadas“ pristatymo vakarą. Ir vis dėlto lietingą ir namie likti gundžiusią spalio 27-ąją Vilniaus paveikslų galerijos salė buvo pilnutėlė. Galbūt dėl to, kad vakaro objektas išties išskirtinis. Pripažinkime, kai kuriuos instrumentus – tarp jų kontrabosą – kartais „nurašome“ prie orkestro masuotės, jiems beveik niekada nepatiriant pirmaplanio vaidmens saldybės. D. Bagurskas savo pavyzdžiu rodo, jog panorėjus šis stereotipas gali būti sulaužytas.

Paulina Nalivaikaitė

Naująjį sezoną žadantis naujų muzikinių teritorijų žvalgymą ir nemažai tarpdisciplininių projektų, valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ rudens kelionę pradeda aktyviai – su mušamųjų palyda. Rugsėjo 24 d. Valdovų rūmuose Vilniuje ir spalio 3 d. Kauno filharmonijoje pirmą kartą Lietuvoje vienoje scenoje susijungs pučiamųjų orkestras ir perkusijos kolektyvas – melomanams jau ne vieną dešimtmetį puikiai žinomas „Giunter Percussion“. Drauge jie surengs koncertą „Drum&Brass“.

Paulina Nalivaikaitė

Festivalis „Druskomanija“ pristato: pianistė Marta Finkelštein

Pianistė Marta Finkelštein didžiulę savo kūrybinės energijos dalį skiria šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ veiklai, būdama jo narė ir vadovė. Marta pasakoja be galo mėgstanti sumanyti ir formuoti konceptualumu garsėjančių ansamblio koncertų idėjas – programos formavimo procesas jai teikia ne mažiau malonumo nei įgyvendinimas. Šis aspektas atlikėjai ne mažiau svarbus ir solinėje veikloje – gegužės 11 d. rengiamas koncertas „Piano re-imagined“ („Permąstant fortepijoną“), kuriame skambės kompozicijos, kviečiančios kitu kampu pažvelgti į pianisto veiklos fenomeną, ir siekiančios rekontekstualizuoti kiek ikonišką fortepijoninės muzikos rečitalio žanrą. Artėjant Martos koncertui „Druskomanijos“ festivalyje, kalbiname atlikėją.

Paulina Nalivaikaitė

Festivalis „Druskomanija“ pristato: fleitininkė Ewa Liebchen

„Druskomanijos” festivalio viešnia iš Lenkijos, fleitininkė Ewa Liebchen – viena ryškiausių šiuolaikinės muzikos atlikėjų. Muzikantė, įvaldžiusi fleitas nuo piccolo iki bosinės, aktyviai koncertuoja su šiuolaikinės muzikos ansambliais, kartu su kolega fleitininku Rafału Jędrzejewskiu yra įkūrę duetą „Flute o’clock“. E. Liebchen atlieka įvairių kūrėjų muziką, tačiau taip pat jai svarbu skatinti ir garsinti savo šalies kompozitorių kūrybą. Fleitininkė aktyviai bendradarbiauja su jaunosios ir viduriniosios kartos kompozitoriais ir gali pasidžiaugti specialiai jai sukurtų kūrinių gausa. Gegužės 11 d. Vilniuje, Kompozitorių namuose E. Liebchen surengs solinį pasirodymą „Flute Focus“, kuriame skambės lenkų, lietuvių ir kanadientės muzika fleitai ir elektronikai. Artėjant koncertui, pakalbinome atlikėją.

Paulina Nalivaikaitė

Pokalbis su „Liepaičių“ choro vadove Jolita Vaitkevičiene

Spalio 6 d. Liepkalnio vandens saugykla pusdieniui virs inovatyvių audiovizualinių meninių vyksmų erdve, kur atėję žiūrovai taps aktyviais proceso dalyviais ir turės galimybę įvairiomis juslėmis (klausa, rega, judėjimu) ją ištyrinėti, o erdvę apjuosiančios choristės panardins klausytojus į muzikos garsais atspindimą vandens skambesių pasaulį. Choro muzikos scenoje neįprastam, novatoriškam projektui ryžosi chorinio dainavimo mokyklos merginų choras „Liepaitės“. Apie naują patirtį dalyvaujant „Vandenyse“, taip pat – dabarties choro muzikos sceną, darbą su merginų choru kalbiname ilgametę „Liepaičių“ choro vadovę Jolitą Vaitkevičienę.

Paulina Nalivaikaitė

Mūza Rubackytė, „Mettis“ ir Donatas Bagurskas Vilniaus festivalyje

 

Šiemet Vilniaus festivalyje melomanus džiugina ne vienas pasaulinio garso atlikėjas ar kolektyvas, patvirtinantis prestižinę festivalio poziciją tarptautinėje erdvėje. Tačiau kai kurie renginiai skatina įvertinti ir saviškius: toks buvo birželio 11 d. koncertas „Tarp aukštų bokštų“. Tą vakarą Nacionalinės filharmonijos scenoje žibėjo Lietuvos vardą Prancūzijoje, Šveicarijoje ir visame pasaulyje garsinanti pianistė Mūza Rubackytė bei jaunas, bet ambicingas, į tarptautinę erdvę jau beįsiveržiantis styginių kvartetas „Mettis“ (smuikininkai Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas, altininkas Karolis Rudokas ir violončelininkas Rokas Vaitkevičius), šiuo metu vienas aktyviausių jaunosios kartos kolektyvų. Prie šių atlikėjų prisijungė ir taip pat intensyviai koncertuojantis kontrabosininkas Donatas Bagurskas.

Paulina Nalivaikaitė

Per septynerius veiklos metus viešosios įstaigos „Kintai Arts“ sukauptas įdirbis, organizuojant kraštą garsinantį Kintų muzikos festivalį, o pastaruosius keletą metų – ir pirmąsias menininkų rezidencijas, šiemet transformuojasi į naują lygmenį, kuris atveria šviesias perspektyvas tolesnėms kultūros veikloms Kintuose. Birželio 11 d. 14 val. įvyks Kintų menininkų rezidencijos atidarymas, šventiškai paskelbsiantis naujojo Kintų meno rezidencijos pastato gyvavimo pradžią.

Šiemet Šilutės rajono savivaldybė, įvertinusi „Kintai Arts“ progresyvią ir kraštui pridėtinę vertę kuriančią veiklą, pasiūlė partnerystę, suteikdama panaudai senosios Kintų mokyklos pastatą, kuriame ir bus plėtojama meno rezidencijos veikla. Čia įrengtos ekspozicinės salės, kūrybinės studijos, rezidentų gyvenamosios patalpos – taigi pastatas jau birželio mėnesį vėl atveria savo duris ir kviečia bendruomenę bei miestelio svečius susitikimams, bendravimui, kultūrinei sklaidai bei mainams.

Paulina Nalivaikaitė

Choro „Exaudi“ atlikta Vaclovo Augustino sakralinio kūrinio premjera Lietuvoje

Ne taip dažnai klausytojams pasiūlomos stambių sakralinės muzikos kūrinių premjeros: miniatiūros nėra retos, tačiau naujus stambesnės formos kūrinius didesnė tikimybė išgirsti skirtus kokiai nors ypatingai progai. Vis dėlto neseniai teko dalyvauti koncerte, kuris prieštaravo ne vienam stereotipui: ir apie tikėjimo „nepopuliarumą“ tarp jaunų žmonių, ir apie didumos sakralinės muzikos kolektyvų (ypač jaunimo) „saviveiklą“ ir „neprofesionalumą“, ir apie „tradicinius“ sakralinės muzikos kūrybos aspektus.  

Paulina Nalivaikaitė

Mintys po pirmojo Baltijos šalių akademijų orkestro koncerto

Šiemet ypač šventiška buvo ne tik pati Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, – bet ir jos laukimas. Ne kartą teko girdėti palyginimus, kad šiemet toks jausmas, tarsi Kalėdų stebuklo belaukiant: tikriausiai negalėjo neįsižiebti džiaugsmo ir didžiavimosi savo šalimi ugnelė, kai visur aplink – didžiulės šventės dvasia. Bent porą savaičių anksčiau buvo aiškiai matomas ir įvairių muzikinių šiai progai dedikuotų renginių suintensyvėjimas, tarp kurių – ir keletas ne vien Lietuvą, bet tris Baltijos šalis pagerbiančiųjų. Štai vasario 9 ir 17 d. skambėjo Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertai, kuriuose – nemažai šimtmečio ženklų, o vasario 13 d. Vilniaus Nacionaliniame dramos teatre bei vasario 14 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko Baltijos šalių akademijų orkestro (BAO) pasirodymai, teko lankytis pirmajame iš jų.

Trijų Baltijos valstybių šimtmečio proga susibūręs orkestras jungia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Estijos muzikos ir teatro akademijos bei Latvijos Jāzepo Vītuolo muzikos akademijos studentus ir jaunuosius atlikėjus iš kitų Baltijos regiono šalių (koncerto Vilniuje pradžioje kalbėjęs BAO meno vadovas ir dirigentas Kristjanas Järvi leido suprasti, kad orkestre tautinis margumynas kur kas didesnis, yra ir rusų, ir serbų, matyt, minėtų akademijų studentų). Koncertai Vilniuje ir Kaune buvo pirmojo BAO turo dalis: kolektyvas taip pat grojo (arba gros) Taline ir Tartu (Estija), Cėsyje ir Rėzeknėje (Latvija), Gdanske (Lenkija) ir Berlyne (Vokietija) – gana solidus maršrutas, ir kartu dar viena proga priminti apie Baltijos sesių šventę lenkams ir vokiečiams.

Paulina Nalivaikaitė

Baltijos šalių orkestrų festivalio pirmojo koncerto įspūdžiai

Kultūros terpėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikinius ryšius jau kelis dešimtmečius stiprina Baltijos šalių orkestrų festivalis, rengiamas Valstybinio simfoninio orkestro ir šį kartą sugrįžęs po dvejų metų pertraukos. Šiemet jis nušviestas tikrai ypatingos šventinės auros – visos trys valstybės švenčia savo atkūrimo šimtmetį. Todėl ir trijų festivalio koncertų programos, galima tikėtis, prasmingai įsimbolina šią išskirtinę progą.