7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Paulina Nalivaikaitė

Paulina Nalivaikaitė

Dramatiniai garsų potėpiai

Mūza Rubackytė, „Mettis“ ir Donatas Bagurskas Vilniaus festivalyje

 

Šiemet Vilniaus festivalyje melomanus džiugina ne vienas pasaulinio garso atlikėjas ar kolektyvas, patvirtinantis prestižinę festivalio poziciją tarptautinėje erdvėje. Tačiau kai kurie renginiai skatina įvertinti ir saviškius: toks buvo birželio 11 d. koncertas „Tarp aukštų bokštų“. Tą vakarą Nacionalinės filharmonijos scenoje žibėjo Lietuvos vardą Prancūzijoje, Šveicarijoje ir visame pasaulyje garsinanti pianistė Mūza Rubackytė bei jaunas, bet ambicingas, į tarptautinę erdvę jau beįsiveržiantis styginių kvartetas „Mettis“ (smuikininkai Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas, altininkas Karolis Rudokas ir violončelininkas Rokas Vaitkevičius), šiuo metu vienas aktyviausių jaunosios kartos kolektyvų. Prie šių atlikėjų prisijungė ir taip pat intensyviai koncertuojantis kontrabosininkas Donatas Bagurskas.

Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
„Mettis“ ir Donatas Bagurskas. D. Matvejevo nuotr.
„Mettis“ ir Donatas Bagurskas. D. Matvejevo nuotr.
„Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
„Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

Kintų meno rezidencija atveria duris

Per septynerius veiklos metus viešosios įstaigos „Kintai Arts“ sukauptas įdirbis, organizuojant kraštą garsinantį Kintų muzikos festivalį, o pastaruosius keletą metų – ir pirmąsias menininkų rezidencijas, šiemet transformuojasi į naują lygmenį, kuris atveria šviesias perspektyvas tolesnėms kultūros veikloms Kintuose. Birželio 11 d. 14 val. įvyks Kintų menininkų rezidencijos atidarymas, šventiškai paskelbsiantis naujojo Kintų meno rezidencijos pastato gyvavimo pradžią.

 

Šiemet Šilutės rajono savivaldybė, įvertinusi „Kintai Arts“ progresyvią ir kraštui pridėtinę vertę kuriančią veiklą, pasiūlė partnerystę, suteikdama panaudai senosios Kintų mokyklos pastatą, kuriame ir bus plėtojama meno rezidencijos veikla. Čia įrengtos ekspozicinės salės, kūrybinės studijos, rezidentų gyvenamosios patalpos – taigi pastatas jau birželio mėnesį vėl atveria savo duris ir kviečia bendruomenę bei miestelio svečius susitikimams, bendravimui, kultūrinei sklaidai bei mainams.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

Jautri meditacija

Choro „Exaudi“ atlikta Vaclovo Augustino sakralinio kūrinio premjera Lietuvoje

Ne taip dažnai klausytojams pasiūlomos stambių sakralinės muzikos kūrinių premjeros: miniatiūros nėra retos, tačiau naujus stambesnės formos kūrinius didesnė tikimybė išgirsti skirtus kokiai nors ypatingai progai. Vis dėlto neseniai teko dalyvauti koncerte, kuris prieštaravo ne vienam stereotipui: ir apie tikėjimo „nepopuliarumą“ tarp jaunų žmonių, ir apie didumos sakralinės muzikos kolektyvų (ypač jaunimo) „saviveiklą“ ir „neprofesionalumą“, ir apie „tradicinius“ sakralinės muzikos kūrybos aspektus.  

Choras „Exaudi“ ir Vaclovas Augustinas. Nuotr. iš choro archyvo
Choras „Exaudi“ ir Vaclovas Augustinas. Nuotr. iš choro archyvo
Choras „Exaudi“ ir Povilas Vanžodis. Nuotr. iš choro archyvo
Choras „Exaudi“ ir Povilas Vanžodis. Nuotr. iš choro archyvo
Choras „Exaudi“ ir Povilas Vanžodis. Nuotr. iš choro archyvo
Choras „Exaudi“ ir Povilas Vanžodis. Nuotr. iš choro archyvo
Paulina Nalivaikaitė

Susitelkę muzikuoti kartu

Mintys po pirmojo Baltijos šalių akademijų orkestro koncerto

Šiemet ypač šventiška buvo ne tik pati Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, – bet ir jos laukimas. Ne kartą teko girdėti palyginimus, kad šiemet toks jausmas, tarsi Kalėdų stebuklo belaukiant: tikriausiai negalėjo neįsižiebti džiaugsmo ir didžiavimosi savo šalimi ugnelė, kai visur aplink – didžiulės šventės dvasia. Bent porą savaičių anksčiau buvo aiškiai matomas ir įvairių muzikinių šiai progai dedikuotų renginių suintensyvėjimas, tarp kurių – ir keletas ne vien Lietuvą, bet tris Baltijos šalis pagerbiančiųjų. Štai vasario 9 ir 17 d. skambėjo Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertai, kuriuose – nemažai šimtmečio ženklų, o vasario 13 d. Vilniaus Nacionaliniame dramos teatre bei vasario 14 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko Baltijos šalių akademijų orkestro (BAO) pasirodymai, teko lankytis pirmajame iš jų.

 

Trijų Baltijos valstybių šimtmečio proga susibūręs orkestras jungia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Estijos muzikos ir teatro akademijos bei Latvijos Jāzepo Vītuolo muzikos akademijos studentus ir jaunuosius atlikėjus iš kitų Baltijos regiono šalių (koncerto Vilniuje pradžioje kalbėjęs BAO meno vadovas ir dirigentas Kristjanas Järvi leido suprasti, kad orkestre tautinis margumynas kur kas didesnis, yra ir rusų, ir serbų, matyt, minėtų akademijų studentų). Koncertai Vilniuje ir Kaune buvo pirmojo BAO turo dalis: kolektyvas taip pat grojo (arba gros) Taline ir Tartu (Estija), Cėsyje ir Rėzeknėje (Latvija), Gdanske (Lenkija) ir Berlyne (Vokietija) – gana solidus maršrutas, ir kartu dar viena proga priminti apie Baltijos sesių šventę lenkams ir vokiečiams.

Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestras ir Kristjanas Järvi. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestras ir Kristjanas Järvi. D. Matvejevo nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

Muzikiniai tautų reprezentantai

Baltijos šalių orkestrų festivalio pirmojo koncerto įspūdžiai

Kultūros terpėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikinius ryšius jau kelis dešimtmečius stiprina Baltijos šalių orkestrų festivalis, rengiamas Valstybinio simfoninio orkestro ir šį kartą sugrįžęs po dvejų metų pertraukos. Šiemet jis nušviestas tikrai ypatingos šventinės auros – visos trys valstybės švenčia savo atkūrimo šimtmetį. Todėl ir trijų festivalio koncertų programos, galima tikėtis, prasmingai įsimbolina šią išskirtinę progą.

Andris Poga ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Andris Poga ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Andris Poga ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Andris Poga ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis ir valstybinis choras „Latvija“. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis ir valstybinis choras „Latvija“. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis ir Andris Poga. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis ir Andris Poga. G. Bataščiuko nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

Įamžintos muzikinės miniatiūros

Birutės Vainiūnaitės kompaktinė plokštelė „Edvard Grieg. Iš „Lyrinių pjesių“

Kompaktinė plokštelė YouTube ir Spotify laikais – jau ne tokio ir įprasto ritualo dalyvė. Vis dėlto grotuve ar kompiuteryje ją paleisti – kas kita, nei panaršius internete susirasti norimą įrašą. Tai labiau koncentruotas, labiau sukauptas procesas – vien jau dėl to, kad reikia plokštelę paimti į rankas, taigi bent kiek atitraukti dėmesį nuo kompiuterio ekrano, o galbūt netgi paskaityti bukletą. Ne toks dažnas įvykis ir naujos kompaktinės plokštelės išleidimas, todėl muzikinio gyvenimo kontekste atkreipiantis dėmesį. Dar smagiau, kai jis pristatomas ne pranešimu spaudai, o koncerto forma.

Birutė Vainiūnaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Birutė Vainiūnaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
CD viršelis
CD viršelis
Paulina Nalivaikaitė

Vaizdo klipas, klasika ir kelionės

Pokalbis su styginių kvarteto „Mettis“ nariais

Po sėkmingo pasirodymo 2016 m. vasarą prestižiniame konkurse Bordo (Prancūzija), kur pelnė II premiją, styginių kvarteto „Mettis“ – Kostas Tumosa (I smuikas), Bernardas Petrauskas (II smuikas), Karolis Rudokas (altas), Rokas Vaitkevičius (violončelė) – koncertinė veikla vis labiau įsibėgėja. Vasarą apkeliavę nemažai festivalių Europoje, rudenį atlikėjai pradėjo neeiline patirtimi – aštuonių koncertų turu Kinijoje. Be to, jau šiomis dienomis jau turėtų pasirodyti ir profesionalus kolektyvo vaizdo klipas (jį filmavo „Raven house“, režisierė Eglė Rupaitė, operatorius Laurynas Lukoševičius, garso režisierius Vilius Keras). Vaizdo klipas turėtų atverti dar daugiau šio veržlaus ir kryptingai dirbančio kvarteto spalvų ir papildyti solidų veiklos įvaizdį. Apie minėtas kolektyvo aktualijas kalbamės su smuikininku Kostu Tumosa ir violončelininku Roku Vaitkevičiumi.

„Mettis“ Kinijoje
„Mettis“ Kinijoje
„Mettis“ vaizdo klipo filmavime
„Mettis“ vaizdo klipo filmavime
Paulina Nalivaikaitė

Praturtinantis ir sušildantis

VII tarptautinio Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalio įspūdžiai

Rugsėjo 1 d. prasidėjęs VII tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis siūlė aštuonis skirtingo turinio koncertus (vienas įvyko ir Vilniuje, ir Kaune). Manau, jog daugelis galėjo išsirinkti bent po vieną jo skoniui įtinkantį.

Chorui „Ąžuoliukas“ diriguoja Linas Balandis. D. Matvejevo nuotr.
Chorui „Ąžuoliukas“ diriguoja Linas Balandis. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“ su solistais ir vyr. dirigentu Artūru Dambrausku po baigiamojo koncerto. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“ su solistais ir vyr. dirigentu Artūru Dambrausku po baigiamojo koncerto. D. Matvejevo nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

Muzikos galia ir žmogiškieji stebuklai

Vilniaus festivalio koncertas su Ezio Bosso ir Lietuvos kameriniu orkestru

Regis, šiemet kiekvienas Vilniaus festivalio koncertas savaip išskirtinis, savaip šventiškas, savaip didus. Nepaprasta buvo išgirsti operos primadoną Elīną Garančą, lygiai kaip ir vienos garsiausių nūdienos lietuvių kompozitorių Justės Janulytės premjerą, vieno savičiausių mūsų kūrėjų Osvaldo Balakausko retrospektyvą ar sudalyvauti operos premjeroje. Ne mažiau ypatingas buvo birželio 12 d. vakaras Nacionalinėje filharmonijoje: čia lankėsi italų dirigentas, italų pianistas ir kompozitorius Ezio Bosso, paliudijęs stebuklingas Gamtos galimybes.

Ezio Bosso. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso ir Džeraldas Bydva. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso ir Džeraldas Bydva. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Ezio Bosso, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

Smuiko stygomis skambanti amžinybė

Dimos Tkačenkos rečitalis „Vaidilos“ teatre

Rečitalių būna skirtingų: neretai atlikėjai renkasi groti įvairių epochų kūrinius –  taip tarytum apsidraudžiama, kad bus įtaikyta į kiekvieno klausytojo skonį; gali būti pasirinkta, priešingai, viena epocha (gana dažnai tokiu „taikiniu“ būna romantizmas) – tai leidžia įsigyventi į tam tikro laiko meninę dvasią; kartais pasirenkama atlikti to paties žanro skirtingų kompozitorių kūrinius (pvz., kovo pabaigoje vykęs pianisto Krszysztofo Brojos rečitalis, kuriame skambėjo Fryderyko Chopino ir Claude’o Debussy preliudai) – be kita ko, muzikos entuziastui tai puiki proga palyginti žanro evoliuciją ar skirtingas traktuotes. Šalia įvairių kitų įmanomų programos variacijų, atlikėjas gali parengti ir itin specializuotą rečitalį, kai skamba vieno kūrėjo kompozicijos. Tokio pobūdžio koncertai buvo, pavyzdžiui, kovo mėnesį „Vaidilos“ teatre nuskambėjusi Sergejaus Malovo parengta programa iš Niccolò Paganini kūrinių, taip pat Nacionalinėje filharmonijoje Aleksandro Rammo ir Dariaus Mažinto surengtas Ludwigo van Beethoveno sonatų violončelei ir fortepijonui vakaras. Balandžio 12 d. vėlgi „Vaidilos“ teatre koncertavo smuikininkas Dima Tkačenka (Ukraina), atlikęs Johanno Sebastiano Bacho kūrinius smuikui solo.

Dima Tkačenka. A. Žukovo nuotr.
Dima Tkačenka. A. Žukovo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas