Dirigentas Rodrigo Calveyra kartu su senosios muzikos ansambliu „Canto Fiorito“ ir Klaipėdos kameriniu orkestru ruošia išskirtinę premjerą – Georgo Friedricho Händelio operą „Alčina“. Spektaklio interpretacijoje – istorinės muzikos detalės ir scenoje vizualizacijos, papildytos dirbtinio intelekto kūryba. Visa tai jau šį rugsėjį bus galima išgirsti ir pamatyti rugsėjo 19 d. Klaipėdos koncertų salėje bei rugsėjo 21 d. Valdovų rūmuose Vilniuje.
Vilniaus festivalio koncertas „Europos baroko kelionė. „Akademie für Alte Musik Berlin“, Georg Kallweit“
Garbingas Vilniaus festivalio svečias, neseniai savo gyvavimo keturiasdešimtmetį atšventęs ansamblis „Akademie für Alte Musik Berlin“ (trumpintai „Akamus“) užgrojo vos tik įėjęs į sceną. Bent jau aš pasijaučiau visiškai užklupta. Koncertas birželio 1-ąją prasidėjo energingomis ir galingomis, žemyn besileidžiančiomis Francesco Maria Veracini uvertiūros triolėmis, ir jos iškart ėmė tekėti oda, keldamos šiurpuliuką. Tikrai, dar taip nėra buvę, kad pagaugai prasidėtų nuo pirmo koncerto takto! Barokinis afektas, ištransliuotas užtikrintai, iškart padarė savo darbą.
„I Gemelli“, Emiliano Gonzalezo Toro ir Anderso Dahlino koncertas Vilniaus festivalyje
Ėjau į koncertą gerai žinodama, ko laukti: aukščiausios klasės XVII a. muzikos atlikėjų, kurių kiekvienas yra savo instrumento ir ankstyvojo baroko stiliaus virtuozas ir kurių atlikimas bus pilnas emocijų, temperamento, kontrastų. Ne veltui visi grupės albumai, pradedant pačiu pirmuoju, išleistu 2019 m., skina apdovanojimus.






„Il Pomo d’Oro“ koncerto Vilniaus festivalyje įspūdžiai
Baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“ (liet. „Auksinis obuolys“) žadėjo, kad Vilniaus festivalio vakaras Valdovų rūmuose bus labai energingas. Tai vienas pirmųjų epitetų, kuris ateina į galvą prisiminus šį kolektyvą, susibūrusį 2012 m. ir siekiantį autentiško bei dinamiško baroko ir klasicizmo kūrinių atlikimo istoriniais instrumentais.








Mintys, kviečiančios diskutuoti
Šitas tekstas beldėsi į mano galvą ir fermentavosi jau seniai. Kartais pagaudavau save ne tik tyliai, bet ir garsiai kalbančią su savimi apie nepakenčiamas senosios muzikos tendencijas Lietuvoje – negerai, vadinasi, laikas rašyti, garsiai šaukti raštu.
Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Vivica Genaux ir „Les Accents“
Tai, kad Vilniaus festivalis pradedamas Alessandro Scarlatti ir Georgo Friedricho Händelio vokalinės ir instrumentinės muzikos programa, yra išties didelis įvykis Lietuvoje, kurioje senoji muzika itin retai užlipa į prestižines koncertines scenas. Kiek kartų teko girdėti net iš muzikantų lūpų liūdnai paplitusį požiūrį, kad baroko muzika neįdomi, nuobodi,.. o juk taip tegalima pasakyti apie baroko atlikimą, kai nesugebama iš natų ištraukti jose užkoduotos gyvosios muzikos (kaip neištrauksi gyvojo tikėjimo vien pažodžiui skaitydamas Šventąjį Raštą). Sprendžiant iš reakcijų, Vilniaus festivalio atidarymo publika tikrai išgirdo (nes negalėjo neišgirsti) sprogstantį baroko muzikos užtaisą ir svaiginančius kontrastus: jei džiaugtis – tai su fejerverkais, jei pykti – tai su furijomis, jei kentėti – tai su krauju. Tokį karštą baroko temperamentą į sceną įnešė visai ne pietiečiai, o iš Aliaskos kilusi pasaulinio garso dainininkė Vivica Genaux ir prancūzų smuikininko Thibault Noally vadovaujamas baroko orkestras „Les Accents“.








