Nauja knyga: „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“

Kompozitorių namuose Vilniuje pristatyta garsaus lenkų muzikologo, nuoširdaus lietuvių muzikos draugo ir propaguotojo Krzysztofo Drobos (1946–2017) knyga „Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė, išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018).

Knygos pristatyme dalyvavo senas Krzysztofo Drobos bičiulis prof. Vytautas Landsbergis, kompozitorė Onutė Narbutaitė, pianistas, LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas ir knygos sudarytoja, muzikologė prof. dr. Rūta Stanevičiūtė. Pokalbį vedė muzikologė Beata Baublinskienė.

Visi pristatymo dalyviai ne vienus metus pažinojo Krzysztofą Drobą, kuris, anot Rūtos Stanevičiūtės, „daugiau nei 40 metų puoselėjo lietuvių muziką kaip brangų lobį – skatino, skleidė, dalijosi su kitais, o kartu kritiškai analizavo ir interpretavo“. Knygos sutiktuvės tapo ir gera proga prisiminti prieš pusmetį (2017 m. lapkričio 10 d.) anapilin išėjusį muzikologą. Jis ne kartą viešėjo Vilniuje, kvietė daugelį lietuvių muzikų ir tyrėjų į savo rengiamus festivalius, konferencijas, tad turėjo daug lietuvių draugų. Kompozitorė Onutė Narbutaitė prisiminė ilgus neformalius pokalbius vaikštinėjant po Vilnių. O. Narbutaitė priklauso tai kompozitorių kartai, kurios muziką, įvardytą bendru „naujojo romantizmo“ arba „naujojo humanizmo“ pavadinimu, K. Droba ypač mėgo ir populiarino savo rengtuose nepriklausomuose festivaliuose Lenkijoje. O. Narbutaitė į pristatymą atnešė pluoštą K. Drobos laiškų. Ji pacitavo jo vaizdinga, kartais kandžia kalba išsakytas mintis apie meną, profesiją, taip pat buitinius, žmogiškus dalykus, atskleidžiančius K. Drobos charakterį.

Prof. Vytautas Landsbergis, nuo kurio, kaip teigė pats K. Droba, ir prasidėjo lenkų muzikologo kelionė į lietuviškosios muzikos pažinimą, taip pat prisiminė ilgus ir esminius pokalbius. Juodu susipažino 8-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai K. Droba kvietė V. Landsbergį pristatyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą naujosios muzikos festivalyje Staliova Volioje – industriniame metalurgų mieste, kuriame, regis, sunkiai galima buvo įsivaizduoti šiuolaikinio meno oazę. Tačiau nuo ideologinių centrų nutolęs miestas tapo puikia platforma nepriklausomam ir mažai žinomam muzikos menui: šitaip Lenkijoje pradėjo skambėti Broniaus Kutavičiaus, Felikso Bajoro, vėliau ir Osvaldo Balakausko muzika. Beje, V. Landsbergis sakė, kad iš K. Drobos festivalio „Jauna muzika jaunam miestui“ jis į Lietuvą atvežė pavadinimą „Jauna muzika“ (šis iki šiol Vilniuje rengiamas naujosios muzikos festivalis kadaise pradėjo veiklą labiau kaip jaunimo platforma).

Anot V. Landsbergio, jųdviejų pokalbiai su Krzysztofu Droba nesiribojo menu: jie negalėjo likti nuošaly karštų politinių įvykių (tai buvo „Solidarumo“ laikai), o sykiu pasikalbėdavo ir esminėmis egzistencinėmis temomis. Pasak V. Landsbergio, jis niekuomet nebuvo labai religingas žmogus, tačiau pokalbiai su K. Droba, kuriam tikėjimo klausimai buvo svarbūs, skatino ir patį atsakyti į kertinius klausimus.

Į pristatymą atėjęs kompozitorius Feliksas Bajoras pasidalijo spontaniškais prisiminimais apie jųdviejų su Krzysztofu Droba pokalbius apie... pagonybę. Vieną vakarą rūkydamas F. Bajoro buto balkone K. Droba jo paklausė: „Kodėl jūs, lietuviai, neatsisakote pagoniškų vardų, jei jau esate krikščionys?“ Diskusija apie pagonybę taip įsiliepsnojo, jog kąsdamas duonos riekę K. Droba nusilaužė dantį...

Pianistas prof. Zbignevas Ibelhauptas prisiminė, kad su Krzysztofu Droba jį supažindino pianistė Aldona Dvarionaitė. Kartą K. Droba viešėjo Palangoje pas A. Dvarionaitę: jiems bevaikštinėjant po kurortą A. Dvarionaitė jį tiesiog nutempė pasiklausyti, kaip repetuoja tuo metu koncertui besiruošiantis Rūtos Rikterės ir Z. Ibelhaupto fortepijoninis duetas. Vėliau K. Droba ne kartą kvietė atlikėjus koncertuoti į Lenkiją, o 2016 m. Krzysztofui Drobai už nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai buvo įteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės medalis. Anot Z. Ibelhaupto, K. Droba nebuvo akademinio tipo muzikologas. Iš tiesų K. Drobai – meno eruditui – svarbesnė buvo gyva muzikos meno refleksija, pokalbiai, renginių organizavimas, pažinčių, ryšių skatinimas.

Knygos sudarytoja prof. dr. Rūta Stanevičiūtė prisiminė, kad šios pirmos ir vienintelės K. Drobos knygos lietuvių kalba rengimas nebuvo paprastas, bet buvo įdomus. Teko ne kartą vykti į Krokuvą derinti tekstų, detalių. Galiausiai iš nemažos K. Drobos apie Lietuvą rašytų tekstų visumos atrinkti 26 straipsniai – pokalbiai, recenzijos, esė. Kai kurie iš šių tekstų buvo naujai parengti knygai „Susitikimai su Lietuva“. Temų aprėptis – nuo Broniaus Kutavičiaus ir kitų minėtų kompozitorių muzikos iki JAV gyvenusio išeivio, muzikos vizionieriaus Vytauto Bacevičiaus muzikos, asmenybės ir ryšių su šeima aptarimo (V. Bacevičiaus sesuo – viena garsiausių XX a. Lenkijos kompozitorių Grażyna Bacewicz). 

Anot R. Stanevičiūtės, K. Drobos rengti festivaliai Staliova Volioje, Baranuve, Sandomiere (į kuriuos jis kvietė ir lietuvius) anksčiau atrodė labiau vietinės reikšmės, palyginti su, pavyzdžiui, išgarsintuoju „Varšuvos rudeniu“ (nors ir čia K. Drobos pastangomis 1983 m. suskambo B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“). Tačiau šiandien užsienio, daugiausia JAV, tyrėjai šiuos festivalius vertina kaip pirmuosius nepriklausomus muzikos forumus Lenkijoje, oponavusius ideologizuotai kultūrai ir todėl labai svarbius.

R. Stanevičiūtė: „Krzysztofas Droba yra viena ryškiausių figūrų, prisidėjusių prie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio dialogo. Jo aktyvias ir vaisingas pastangas kuo plačiau paskleisti kaimyninės šalies muziką paskatino nuoširdus žavėjimasis lietuvių kompozitorių kūryba ir bičiuliavimasis su mūsų muzikais. Krzysztofo Drobos iniciatyvos (lietuvių muzikos pristatymai nepriklausomuose festivaliuose, užsakymai kompozitoriams, lenkų ir lietuvių muzikologų konferencijų organizavimas ir kt.) ir veiklos rezonansai atspindi Lietuvos ir Lenkijos kultūrinį bendradarbiavimą sovietinės ideologinės priespaudos ir politinių suvaržymų periodu, vėlesnius kultūrinius mainus atkurtos Nepriklausomybės metais.“

„Gimusi iš kuklaus sumanymo atverti lietuvių skaitytojams Lietuvos ir užsienio spaudos puslapiuose išsisklaidžiusius Krzysztofo Drobos darbus, knyga susiklostė į solidų tomą, pristatantį ryškių lietuvių muzikų portretų galeriją, interpretacijų pynes, lietuvių muzikos lenkiškos recepcijos poslinkius, o kartu dokumentuojantį unikalų lietuvių ir lenkų muzikų meninės ir asmeninės bendrystės tarpsnį“, – sakė prof. dr. Rūta Stanevičiūtė.