7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rasa Žukienė

Rasa Žukienė

Bendrumo gijos

Kazys Varnelis ir tekstilė

Gruodžio pradžioje Vilniuje net dviejose parodose užtikau senąją tautinę lietuvių tekstilę ir parodų kuratorių mintijimą apie opmeną. MO muziejaus paroda „Opartiniai atspindžiai“ (kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė, veikia iki vasario 19 d.) pakvietė gilintis į vakarietiško optinio meno įtaką 7–9-ojo dešimtmečių Lietuvos dailei. Kazio Varnelio namuose-muziejuje rodoma paroda „Etnografinis opartas: tekstilės tradicija“, kuruota Indrės Urbelytės ir Živilės Paipulaitės. Abiejose parodose esama ir tautinės tekstilės.

Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Samsono nuotr.
Rasa Žukienė

Mes jautėme jo gerumą ir kilnią širdį

Stasiui Goštautui (1939–2021) atminti

Apie Stasį Goštautą – ispanistikos profesorių, vertėją, PEN klubo narį, dailėtyrininką, žurnalistą, redaktorių – šiandien jau tenka kalbėti būtuoju laiku. Stasys Goštautas mirė Bostone šių metų kovo 12 d., savo darbais išvaręs labai ryškią vagą lietuvių išeivijos kultūroje, ispanistikos ir čiurlionistikos baruose.

Stasys Goštautas. Leidinio „Lietuvių dienos“ viršelis
Stasys Goštautas. Leidinio „Lietuvių dienos“ viršelis
Stasys Goštautas. Laimos Grigaitytės nuotr.
Stasys Goštautas. Laimos Grigaitytės nuotr.
Rasa Žukienė

C’est la vie?

Prano Gailiaus paroda „Gyvenimo scenos“ Mykolo Žilinsko galerijoje Kaune

Pranas Gailius (1928–2015) – ypač dažnai Lietuvoje eksponuojamas menininkas. 1990–2018 m. laikotarpiu jo darbai apie dvidešimt kartų matyti ir teminėse, ir personalinėse parodose. Nuo 2004 m. Gailiaus parodos Lietuvoje vyko kasmet – Kaune, Vilniuje, Mažeikiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje. Su Gailiaus kūryba buvo supažindinta net Kaliningrado publika, Latvijos parlamentas Rygoje, Rumunų kultūros institutas Stokholme. Parodas rengė ne tik valstybiniai muziejai, galerijos „Arka“, „Kunstkamera“, „Menų tiltas“, bet ir Užsienio reikalų ministerija, kultūros atašė kadaise dirbusi Lijana Ruokytė-Jonsson su rašytoju Valdu Papieviu. Koks gi kitas išeivių dailininkas galėtų džiaugtis tokia tautiečių meile? Ir kas pasakytų, kokia jos paslaptis – jo kūrybos vertė ir aktualumas, iš tiesų žavinga Paryžiaus lietuvio persona ar kur kas labiau pragmatiški, merkantiliniai dalykai? Galbūt lengviau atsakyti į klausimą, kuo įdomi ir aktuali ši paroda, surengta viename iš dviejų svarbiausių šalies muziejų?

Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, „Dovydo psalmė“. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, „Dovydo psalmė“. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, „Gražieji rytai“. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, „Gražieji rytai“. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, „Gražieji rytai“. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, „Gražieji rytai“. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, iš serijos „Moterų aktai“. 1998–2005 m. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, iš serijos „Moterų aktai“. 1998–2005 m. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, iš serijos „Moterų aktai“. 1998–2005 m. R. Žukienės nuotr.
Pranas Gailius, iš serijos „Moterų aktai“. 1998–2005 m. R. Žukienės nuotr.
Rasa Žukienė

Retas svečias – litvakas Maksas Bandas

Paroda 2018-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje

Tame mieste tebestūksantis žydų sinagogos pastatas anaiptol negriūva. Išpuoselėta ir senamiesčio gatvelė, pavadinta vietinės grafienės vardu. Buvusioje sinagogoje veikia dailės galerija.

Maksas Bandas, „Suvalkijos peizažas su malūnu“. 1935 m. LDM nuos.
Maksas Bandas, „Suvalkijos peizažas su malūnu“. 1935 m. LDM nuos.
Maksas Bandas, „Berniukas su būgnu“. 1932 m. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Berniukas su būgnu“. 1932 m. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Moteris su vaiku degančio miesto fone“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Moteris su vaiku degančio miesto fone“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Venecija“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Venecija“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Moteris ir vyras“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Moteris ir vyras“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Rasa Žukienė

Realistas ir avangardistas

Menininkai Witkiewicziai parodoje „Angelas ir sūnus“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje

Lenkų muziejininkai iš Tatrų muziejaus Zakopanėje Kaune pristato parodą „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“. Negalėtume teigti, kad šie du dailininkai, tėvas Stanisławas (1851–1915) ir sūnus Stanisławas Ignacas (1885–1939), yra visiškai nepažįstami Lietuvos inteligentiškajai publikai. Tėvas prisimenamas visada, vos prireikus apibūdinti liaudiškąjį Zakopanės stilių.

Ignacy Witkacy, „Pasaulio sutvėrimas“
Ignacy Witkacy, „Pasaulio sutvėrimas“
Parodos plakatas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Parodos plakatas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas