Kazys Varnelis ir tekstilė
Gruodžio pradžioje Vilniuje net dviejose parodose užtikau senąją tautinę lietuvių tekstilę ir parodų kuratorių mintijimą apie opmeną. MO muziejaus paroda „Opartiniai atspindžiai“ (kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė, veikia iki vasario 19 d.) pakvietė gilintis į vakarietiško optinio meno įtaką 7–9-ojo dešimtmečių Lietuvos dailei. Kazio Varnelio namuose-muziejuje rodoma paroda „Etnografinis opartas: tekstilės tradicija“, kuruota Indrės Urbelytės ir Živilės Paipulaitės. Abiejose parodose esama ir tautinės tekstilės.
Stasiui Goštautui (1939–2021) atminti
Apie Stasį Goštautą – ispanistikos profesorių, vertėją, PEN klubo narį, dailėtyrininką, žurnalistą, redaktorių – šiandien jau tenka kalbėti būtuoju laiku. Stasys Goštautas mirė Bostone šių metų kovo 12 d., savo darbais išvaręs labai ryškią vagą lietuvių išeivijos kultūroje, ispanistikos ir čiurlionistikos baruose.
Prano Gailiaus paroda „Gyvenimo scenos“ Mykolo Žilinsko galerijoje Kaune
Pranas Gailius (1928–2015) – ypač dažnai Lietuvoje eksponuojamas menininkas. 1990–2018 m. laikotarpiu jo darbai apie dvidešimt kartų matyti ir teminėse, ir personalinėse parodose. Nuo 2004 m. Gailiaus parodos Lietuvoje vyko kasmet – Kaune, Vilniuje, Mažeikiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje. Su Gailiaus kūryba buvo supažindinta net Kaliningrado publika, Latvijos parlamentas Rygoje, Rumunų kultūros institutas Stokholme. Parodas rengė ne tik valstybiniai muziejai, galerijos „Arka“, „Kunstkamera“, „Menų tiltas“, bet ir Užsienio reikalų ministerija, kultūros atašė kadaise dirbusi Lijana Ruokytė-Jonsson su rašytoju Valdu Papieviu. Koks gi kitas išeivių dailininkas galėtų džiaugtis tokia tautiečių meile? Ir kas pasakytų, kokia jos paslaptis – jo kūrybos vertė ir aktualumas, iš tiesų žavinga Paryžiaus lietuvio persona ar kur kas labiau pragmatiški, merkantiliniai dalykai? Galbūt lengviau atsakyti į klausimą, kuo įdomi ir aktuali ši paroda, surengta viename iš dviejų svarbiausių šalies muziejų?
Paroda 2018-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje
Tame mieste tebestūksantis žydų sinagogos pastatas anaiptol negriūva. Išpuoselėta ir senamiesčio gatvelė, pavadinta vietinės grafienės vardu. Buvusioje sinagogoje veikia dailės galerija.
Menininkai Witkiewicziai parodoje „Angelas ir sūnus“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Lenkų muziejininkai iš Tatrų muziejaus Zakopanėje Kaune pristato parodą „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“. Negalėtume teigti, kad šie du dailininkai, tėvas Stanisławas (1851–1915) ir sūnus Stanisławas Ignacas (1885–1939), yra visiškai nepažįstami Lietuvos inteligentiškajai publikai. Tėvas prisimenamas visada, vos prireikus apibūdinti liaudiškąjį Zakopanės stilių.