7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kristupas Antanaitis

Kristupas Antanaitis

Povilo Gaidžio epocha

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvos padangę užtemdžius okupacijai, viskas tarsi kūrėsi iš naujo – teko susitaikyti su esama padėtimi, prisitaikyti prie sistemos, laviruoti tarp sąžinės ir politinio persekiojimo ar išdavysčių ir „gero“ gyvenimo. Teatras buvo ne išimtis. Ilgus metus buvo statomos propagandinės, bevertės pjesės, įsteigta „partinė kuopelė“, kuri per spektaklių vertinimus leisdavo sau pasisakyti daug ir gana aštriai.

Povilas Gaidys, Balys Juškevičius ir Justinas Marcinkevičius po spektaklio „Katedra“ premjeros. B. Aleknavičiaus nuotr.
Povilas Gaidys, Balys Juškevičius ir Justinas Marcinkevičius po spektaklio „Katedra“ premjeros. B. Aleknavičiaus nuotr.
Povilas Gaidys. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Povilas Gaidys. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Henrikas Andriukonis ir Balys Barauskas spektaklyje „Po svarstyklių ženklu“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Henrikas Andriukonis ir Balys Barauskas spektaklyje „Po svarstyklių ženklu“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Romualdas Juknevičius. Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Romualdas Juknevičius. Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Pirmoji Klaipėdos dramos teatro aktorių laida, 1980 metai. I. Reklaičio asmeninio archyvo nuotr.
Pirmoji Klaipėdos dramos teatro aktorių laida, 1980 metai. I. Reklaičio asmeninio archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro trupė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Klaipėdos dramos teatro trupė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Paukštė ir Marija Černiauskaitė-Barauskienė spektaklyje „Mažvydas“, 1976 m. Režisierius P. Gaidys. B. Alekanvičiaus nuotr.
Vytautas Paukštė ir Marija Černiauskaitė-Barauskienė spektaklyje „Mažvydas“, 1976 m. Režisierius P. Gaidys. B. Alekanvičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Belaukiant Godo“, 1982 m. Režisierius ir scenografas K. Žilinskas. B. Aleknavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Belaukiant Godo“, 1982 m. Režisierius ir scenografas K. Žilinskas. B. Aleknavičiaus nuotr.
Kristupas Antanaitis

Monumentalioji „Šlovinimo giesmė“ drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru

Rudenį nuvilniję kultūros protestai buvo sukėlę baimę, kad ir taip valdžios nemylima kultūra bus dar labiau nustekenta, tačiau kovo 27-osios vakarą, klausydamasis koncerto naujojoje LVSO koncertų salėje, susimąsčiau, kad mūsuose, kalbant apie valstybinius teatrus ar koncertų sales, greičiausiai, be renovacijos liko tik Vilniaus Senasis teatras. Bene visos šalies kultūrinės įstaigos yra sutvarkytos, o svarbiausia, kad publika į spektaklius ar koncertus eina ne dėl pastato, o dėl jo turinio.

Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Kristupas Antanaitis

Seniausias teatras Lietuvoje (I)

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

Klaipėdos dramos teatras drąsiai gali didžiuotis seniausio teatro Lietuvoje titulu. Žinoma, kalbama apie patį pastatą, statytą dar XVIII amžiuje. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad miesto planuose netoli pilies griovių ir Danės yra pažymėtas kvadratinio plano pastatas, pavadintas „Komedijų namais“, kuris anksčiau tikriausiai buvo naudojamas kariniams tikslams. Nedaug šaltinių liudija apie 1777-uosius metus, kai pastate vaidino Berlyno teatro trupė.

Klaipėdos teatro rūmai, atstatyti 1857 m. XX a. 3-iojo dešimtmečio nežinomo fotografo nuotr.
Klaipėdos teatro rūmai, atstatyti 1857 m. XX a. 3-iojo dešimtmečio nežinomo fotografo nuotr.
1963 metų Klaipėdos teatro pastato planas. „Teatras yra ir pastatas“ archyvo nuotr.
1963 metų Klaipėdos teatro pastato planas. „Teatras yra ir pastatas“ archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro salė iki 1982 m. rekonstrukcijos. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro salė iki 1982 m. rekonstrukcijos. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Viltis“ (1936 m., režisierius R. Juknevičius). Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viltis“ (1936 m., režisierius R. Juknevičius). Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Koriolanas“ (1972 m., režisierius P. Gaidys). B. Aleknavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Koriolanas“ (1972 m., režisierius P. Gaidys). B. Aleknavičiaus nuotr.
Kristupas Antanaitis

Senąjį teatrą prisimename iki šiol

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį: aktorė Nijolė Narijauskaitė

Teatro aktorė Nijolė Narijauskaitė-Gražienė gimė 1933 m. birželio 22-ąją Kaune. 1956 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigusi mokslus tapo pirmosios aktorių laidos, kurios kurso vadovas buvo Andrejus Poliakovas, absolvente. Iškart po studijų aktorė šešerius metus dirbo Marijampolės, tuomečio Kapsuko, dramos teatre, o šį uždarius 1963-iaisiais persikėlė į Klaipėdos dramos teatrą, kurio žiūrovus džiugino iki pat 2011-ųjų.

Bronius Gražys ir Nijolė Narijauskaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Bronius Gražys ir Nijolė Narijauskaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Regina Šaltenytė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Išminčiai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Regina Šaltenytė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Išminčiai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Rimantas Nedzveckas spektaklyje „Petras Kurmelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Rimantas Nedzveckas spektaklyje „Petras Kurmelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Nijolė Sabulytė spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Nijolė Sabulytė spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žemaičių stiprybė“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žemaičių stiprybė“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Šeši dešimtmečiai uostamiesčio scenoje: aktorė Jūratė Jankauskaitė

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

Teatro aktorė Jūratė Jankauskaitė-Stonkienė gimė Kaune 1936-ųjų spalio 19-ąją. Tapusi ketvirtosios Lietuvos valstybinės konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidos absolvente, ji 1959–1962 m. dirbo Marijampolės, tuomečio Kapsuko, dramos teatre, o šį uždarius 1963-iaisiais persikėlė į Klaipėdą, kurios dramos teatre dirbo net šešiasdešimt vienus metus.

Jūratė Jankauskaitė. K. Meliausko nuotr.
Jūratė Jankauskaitė. K. Meliausko nuotr.
Jūratė Jankauskaitė. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Jūratė Jankauskaitė. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Rytis Gustaitis spektaklyje „Dugne“. Bernardo Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Rytis Gustaitis spektaklyje „Dugne“. Bernardo Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Marija Černiauskaitė spektaklyje „Durys pyška“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Marija Černiauskaitė spektaklyje „Durys pyška“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Žvaigždžių berniukas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Žvaigždžių berniukas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Gražus sekmadienis piknikui“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Gražus sekmadienis piknikui“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Kristupas Antanaitis

Prisiminimai apie aktorių, teatro vadovą Gediminą Pranckūną

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

2025-ųjų kovo 29-ąją sukako lygiai dešimt metų, kai mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro aktorius bei vadovas Gediminas Pranckūnas.

Gediminas Pranckūnas. V. Liaudansko nuotr.
Gediminas Pranckūnas. V. Liaudansko nuotr.
Gediminas Pranckūnas. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir teatrologė Gražina Mareckaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir teatrologė Gražina Mareckaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė, Henrikas Andriukonis ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė, Henrikas Andriukonis ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Čiūčia liūlia, mažutėli...“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Čiūčia liūlia, mažutėli...“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir Irena Simonaitytė spektaklyje „Auksinis raktelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir Irena Simonaitytė spektaklyje „Auksinis raktelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Irena Simonaitytė ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Snieguolė ir septyni nykštukai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Irena Simonaitytė ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Snieguolė ir septyni nykštukai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir Algirdas Kubilius spektaklyje „Dramblys“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir Algirdas Kubilius spektaklyje „Dramblys“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Kristupas Antanaitis

Muzikiniai fejerverkai Anykščiuose

Vasariškai gražią pirmąją rugsėjo savaitę VšĮ „Grei kūrybiniai projektai“ bei Anykščių kultūros centras, pakvietė klausytojus į keturis koncertus antrajame tarptautiniame muzikos festivalyje „Inizio“, kuris klausytojus pasitiko paaugęs, praplėtęs savo geografiją ir pritraukęs daugiau melomanų nei praėjusiais metais. Festivalio atidarymo koncerte pirmąją naujųjų mokslo metų dieną „Muzikos tiltai: nuo Vilniaus iki Buenos Airių“ susirinkusią publiką džiugino sopranas Eglė Šlimaitė (Lietuva), tenoras Alejo Ruiz (Argentina) ir pianistė Emilija Topichaitė (Lietuva). Rugsėjo 3-ąją mecosopranas Evelina Greiciūnaitė (Lietuva), tenoras Adam Nacevič (Lenkija), pianistė Lina Giedraitytė (Lietuva), Panevėžio styginių kvartetas bei muzikologė Laima Budzinauskienė supažindino klausytojus su Stanislovo Moniuškos ir Adomo Mickevičiaus, kurio 170-ąsias gimimo metines minėjome šiais metais, kūryba koncerte „Nuo Neries iki Vyslos“, o rugsėjo 5-oji buvo skirta Ukrainos kovai su okupantu.

Festivalio akimirka. V. Galvonaitės nuotr.
Festivalio akimirka. V. Galvonaitės nuotr.
Jolana Slavikova. V. Galvonaitės nuotr.
Jolana Slavikova. V. Galvonaitės nuotr.
Festivalio akimirka. V. Galvonaitės nuotr.
Festivalio akimirka. V. Galvonaitės nuotr.
Kristupas Antanaitis

Klaipėdos dramos teatrui – 90: Vytauto Kanclerio šimtmetis

Didžiam aktoriui atminti

Vienas žymiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių Vytautas Kancleris 1925 m. rugpjūčio 15-ąją gimė Kaune, buvo pirmasis Justino Kanclerio-Drapo ir Adelės Jurgelėnaitės-Kanclerienės vaikas. Būsimojo aktoriaus tėvas baigė Varšuvos veterinarijos institutą, dirbo Rusijoje, sugrįžęs į Lietuvą nuo 1919 m. darbavosi Kauno veterinarijos departamente, o motina daug metų dainavo Kauno muzikiniame teatre.

Vytautas Kancleris. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Otelas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Otelas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Čičinskas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Čičinskas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Katedra“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Katedra“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Dugne“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Dugne“. B. Aleknavičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas