7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kristupas Antanaitis

Kristupas Antanaitis

Išsiaiškinti, kas nežinota

Pokalbis apie operą ir kultūrą su muzikologu Jonu Vytautu Bruveriu

Profesorius Jonas Vytautas Bruveris yra vienas žinomiausių ir autoritetingiausių Lietuvos muzikologų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Lietuvos kompozitorių sąjungos teikiamomis Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės premijomis, Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Profesoriaus pedagoginio ir kitokių darbų kraityje – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Bratislavos (Slovakija) J. Komenskio universitetas, vadovavimas LMTA Senatui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijai ir kt.

Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Muzikos puota ne maro metu

Įspūdžiai iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto

Per paskutinius mėnesius, kol vis dar gyvename karantino sąlygomis, muzikos pasaulyje įvyko nemažai pokyčių, tarsi gyvenimas nė nebūtų sustojęs – dirigentas Robertas Šervenikas tapo Kauno valstybinio choro vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu, tenoras Edgaras Montvidas perėmė Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo vairą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras pasipildė naujais, talentingais muzikantais, koncertinės organizacijos ir teatrai rengia koncertus, atlieka naujus kūrinius ir t.t.

Alexander Paley. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Alexander Paley ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Alexander Paley ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Antanaitis

„Ilgiuosi teatro, to tikrai gero“

Pokalbis apie operą su muzikologu Edmundu Gedgaudu

Vienas autoritetingiausių Lietuvos muzikologų Edmundas Gedgaudas, aktyvus koncertų ir operų lankytojas, dar iki pandemijos jau rečiau buvo sutinkamas renginiuose, tačiau kartkartėmis vis aptinkame spaudoje jo publikacijų, kurios yra trumpos, bet aiškios ir prasmingos, inspiruojančios pamąstyti.

Edmundas Gedgaudas. M. Aleksos nuotr.
Edmundas Gedgaudas. M. Aleksos nuotr.
Albumas apie Liudo Truikio kūrybą. Sudarytojai Edmundas Gedgaudas, Živilė Ambrasaitė
Albumas apie Liudo Truikio kūrybą. Sudarytojai Edmundas Gedgaudas, Živilė Ambrasaitė
Edmundas Gedgaudas (trečias iš kairės) LNOBT minint Giuseppe’s Verdi 200-ąsias gimimo metines
Edmundas Gedgaudas (trečias iš kairės) LNOBT minint Giuseppe’s Verdi 200-ąsias gimimo metines
Kristupas Antanaitis

Operos aristokrato mirtis

Maestro Jamesą Levine’ą (1943–2021) prisimenant

Keturiasdešimt septyneri metai svaiginančios karjeros įžymiausiame pasaulio operos teatre, pažintis su operos solistų elitu, aštuonias valandas trunkantis asmeninis koncertas, 2552 spektakliai ir daugiau nei 80 skirtingų operų. Visa tai apibūdina legendinį dirigentą Jamesą Levine’ą, kuris kovo 9-ąją mirė Kalifornijoje, eidamas septyniasdešimt aštuntuosius gyvenimo metus. Dėl nežinomų priežasčių apie Levine’o mirtį buvo paskelbta tik kovo 17-ąją, tačiau tai nekeičia fakto, kad netekome iškilios asmenybės, anot dirigento Martyno Staškaus, „tikro operos aristokrato“.

James Levine. Richard Termine / nytimes.com nuotr.
James Levine. Richard Termine / nytimes.com nuotr.
James Levine „Metropolitan operoje“ 1997 m. Jack Vartoogian / nytimes.com nuotr.
James Levine „Metropolitan operoje“ 1997 m. Jack Vartoogian / nytimes.com nuotr.
Kristupas Antanaitis

Legenda su tūkstančiu veidų

Plácido Domingo jubiliejus

Operos istorijoje aptinkame ne vieną talentingą menininką, kuris yra sukūręs daugybę vaidmenų ir pasirodęs galybėje scenų. Tačiau reto karjera trunka šešis dešimtmečius ir vargu ar prireiktų abiejų rankų pirštų norint suskaičiuoti artistus, einančius į sceną ir po 80-mečio. Tokia asmenybė yra ispanų tenoras, dabar dainuojantis baritonu, Plácido Domingo, kuris sausio 21-ąją šventė garbingą jubiliejų. Pats solistas vokiečių transliuotojui „Deutsche Welle“ juokavo, kad apie savo amžių jam labiau patinka pasakyti prancūziškai – quatre-vingt, kas išvertus reiškia „keturis kartus po dvidešimt“.

Plácido Domingo. B. Pedersen nuotr.
Plácido Domingo. B. Pedersen nuotr.
Koncerto Maskvoje metu. 2020 m. Maskvos Didžiojo teatro nuotr.
Koncerto Maskvoje metu. 2020 m. Maskvos Didžiojo teatro nuotr.
Plácido Domingo ir Anna Netrebko operoje „Trubadūras“. Zalcburgo festivalis, 2014 m. Zalcburgo festivalio nuotr.
Plácido Domingo ir Anna Netrebko operoje „Trubadūras“. Zalcburgo festivalis, 2014 m. Zalcburgo festivalio nuotr.
Su žmona Marta. 1999 m.
Su žmona Marta. 1999 m.
Trys tenorai Miunchene. Diriguoja James Levine. 1996 m.
Trys tenorai Miunchene. Diriguoja James Levine. 1996 m.
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XXI)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (pabaiga, pradžia Nr. 12 (1333)

Pasibaigus kraupiems 2020 metams nusprendžiau nebetęsti ciklo apie operų transliacijas internetu. Tam yra kelios priežastys. Pirmoji – nauji metai, naujos idėjos ir planai. Antroji – tų pačių transliacijų kartojimas. Tikiuosi, kad beveik metus trukęs ciklas ne vienam skaitytojui leido susipažinti su garsiausiu pasaulio teatru, apie kurį, pripažinkime, Lietuvoje informacijos mažai. Sakyčiau, per mažai.

F. Zeffirelli operos „Bohema“ 1 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 1 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 2 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 2 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 3 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 3 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XX)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Jau beveik 40 savaičių garsiausias pasaulio teatras savo turinį rodo internete. Daugybė operų iš skirtingų laikotarpių leidžia susipažinti su vienais geriausių pasaulio kūrėjų, solistų bei dirigentų, pamatyti, kaip atrodė skirtingo laikotarpio menas. Niujorko „Metropolitan opera“ repertuare visuomet buvo ir klasikinių pastatymų, ir modernių, koja kojon su laiku žengiančių veikalų – šiuolaikinių operų, klasikinių veikalų modernių interpretacijų. Joks kitas pasaulio teatras nėra taip plačiai pasiekiamas ir aptarinėjamas kaip Niujorko opera, tad nenuostabu, jog prabėgus beveik devyniems mėnesiams šis ciklas vis dar tęsiamas.

„Aida“. 1908 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Aida“. 1908 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Baritonas V. Maurel su G. Verdi. 1895 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Baritonas V. Maurel su G. Verdi. 1895 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo scenografija operai „Užburtoji fleita“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo scenografija operai „Užburtoji fleita“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo sukurta uždanga 1966 m. „Užburtosios fleitos“ pastatymui. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo sukurta uždanga 1966 m. „Užburtosios fleitos“ pastatymui. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Nybelungų žiedo“ technikos bandymai. 2017 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Nybelungų žiedo“ technikos bandymai. 2017 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Parduotoji nuotaka“. 1909 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Parduotoji nuotaka“. 1909 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Toska“. 1917 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Toska“. 1917 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Kristupas Antanaitis

Dirigentas Jonas Aleksa (1939–2005) prisimintas Slovakijoje

Maestro 15-osioms mirties metinėms

Neprilygstamas interpretatorius ir visų mylimas bei gerbiamas dirigentas Jonas Aleksa seniai nebevarsto operos ir baleto teatro durų. Sunku patikėti, kad prabėgo jau penkiolika metų, kai maestro iškeliavo amžinybėn. Ryškų pėdsaką jis paliko ne tik Lietuvos operoje. 1990–1994 m. dirigentas dirbo Slovakijoje ir ten yra prisimenamas kaip pakėlęs teatro meninį lygį ir įnešęs svarbų indėlį į Slovakijos operos meną.

Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XIX). Kelionė su opera per epochas

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Niujorko „Metropolitan opera“ toliau sėkmingai transliuoja savo spektaklius internetu. Mažai kas žino, kad teatras savo internetinėje platformoje yra paviešinęs visą archyvą, sudarytą iš 700 radijo, televizijos bei kino įrašų, kurių seniausi datuojami dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Susimokėjus 14,99 JAV dolerių kas mėnesį galima žiūrėti bei klausytis visų įrašų, kurių dauguma restauruoti. Nemokamos internetinės transliacijos taip pat tarnauja kaip mokomoji priemonė – juk operos solistai iš anksto žino, kad netrukus kurs vieną ar kitą vaidmenį, tad tai puiki proga pamatyti geros kokybės spektaklį.

A. Bergas ir opera „Lulu“. „Metropolitan opera“ nuotr.
A. Bergas ir opera „Lulu“. „Metropolitan opera“ nuotr.
B. Brittenas ir opera „Peteris Graimsas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
B. Brittenas ir opera „Peteris Graimsas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ch. Gounod ir opera „Romeo ir Džuljeta“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ch. Gounod ir opera „Romeo ir Džuljeta“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ch. W. Gluckas ir opera „Orfėjas ir Euridikė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ch. W. Gluckas ir opera „Orfėjas ir Euridikė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ph. Glassas ir opera „Echnatonas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ph. Glassas ir opera „Echnatonas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G.F. Händelis ir opera „Rodelinda“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G.F. Händelis ir opera „Rodelinda“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G. Puccini ir opera „Mergina iš Vakarų“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G. Puccini ir opera „Mergina iš Vakarų“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G. Rossini ir opera „Semiramidė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G. Rossini ir opera „Semiramidė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Kristupas Antanaitis

Kad į operą sugrįžtų teatras

Jubiliejinis pokalbis su operos soliste, LNOBT garbės emerite Irena Jasiūnaite

Šiuo metu bene vyriausiai Lietuvoje operos solistei, spalio 29-ąją minėjusiai garbingą 95-erių metų jubiliejų, Irenai Jasiūnaitei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo suteiktas Garbės emeritės vardas, įvyko iškilminga apdovanojimo įteikimo ceremonija. I. Jasiūnaitė tapo trečiąja teatro garbės emerite. Pirmasis apdovanojimas 2013 m. buvo įteiktas Virgilijui Noreikai, o antrasis 2018-aisiais – Vaclovui Daunorui.

Irena Jasiūnaitė operoje „Karmen“. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė operoje „Karmen“. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė (Eboli) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė (Eboli) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Jonas Sakalauskas. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Jonas Sakalauskas. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Sofija Jonaitytė. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Sofija Jonaitytė. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Vladimiras Prudnikovas. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Vladimiras Prudnikovas. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas