7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kristupas Antanaitis

Kristupas Antanaitis

Operų aidai pajūryje

Keletas įspūdžių iš Klaipėdos festivalio

Rugpjūčio 1–7 dienomis Klaipėdos elinge vyko jau antras Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) organizuojamas Klaipėdos festivalis, pakeitęs 1998–2020 m. rengtą „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“. Festivalis pradėtas rugpjūčio 1-ąją įvykusia Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasauline premjera (renginys skirtas Klaipėdos miesto 770 metų jubiliejui), o rugpjūčio 5 ir 6 dienomis Klaipėdos elinge publika mėgavosi festivalio vizitine kortele – Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, rodyta paskutinį kartą. Šis pastatymas, apie kurį ne kartą rašyta ir šio laikraščio puslapiuose, šiemet sulaukė itin daug gerbėjų iš įvairių šalių – Latvijos, Italijos, Vokietijos, Danijos, Belgijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Čekijos, Izraelio ir netgi Panamos, Kataro ir Taivano! Pasaulyje veikia daug Wagnerio operų gerbėjų klubų. Jų nariai entuziastingai keliauja po įvairias šalis, kolekcionuodami išskirtinių šio kompozitoriaus operų pastatymų įspūdžius. Juos labai sudomino KVMT „Skrajojantis olandas“, transliuotas „OperaVision“ platformoje, tad šiemet kai kurie nusprendė tai pamatyti gyvai.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gala koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gala koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. M. Aleksos nuotr.
Vilius Trakys, Rita Petrauskaitė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. M. Aleksos nuotr.
Vilius Trakys, Rita Petrauskaitė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Kristupas Antanaitis

Nelaimingos Undinės istorija

Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

2022-uosius Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasitiko iškilmingai – vasario 25, 26 ir 27 d. Žvejų kultūros rūmuose (teatro pastatas vis dar rekonstruojamas) pristatė pirmąją šių metų premjerą, Lietuvoje retai statomą čekų kompozitoriaus Antoníno Dvořáko operą „Undinė“. Tai priešpaskutinė ir populiariausia iš dešimties kompozitoriaus sukurtų operų.

Ona Kolobovaitė (Undinė) ir Tomas Pavilionis (Princas) operoje „Undinė“. O. Kasabovos nuotr.
Ona Kolobovaitė (Undinė) ir Tomas Pavilionis (Princas) operoje „Undinė“. O. Kasabovos nuotr.
Ona Kolobovaitė (Undinė), Dalia Kužmarskytė (Ragana). O. Kasabovos nuotr.
Ona Kolobovaitė (Undinė), Dalia Kužmarskytė (Ragana). O. Kasabovos nuotr.
Ona Kolobovaitė (Undinė), Tomas Pavilionis (Princas). O. Kasabovos nuotr.
Ona Kolobovaitė (Undinė), Tomas Pavilionis (Princas). O. Kasabovos nuotr.
Emilia Janina Kozłowska, Dina Mataitienė, Indra Sofia Maria Nielsen (Laumės). O. Kasabovos nuotr.
Emilia Janina Kozłowska, Dina Mataitienė, Indra Sofia Maria Nielsen (Laumės). O. Kasabovos nuotr.
Mindaugas Zimkus (Princas), Valerijus Gončarovas (Medžioklis). O. Kasabovos nuotr.
Mindaugas Zimkus (Princas), Valerijus Gončarovas (Medžioklis). O. Kasabovos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Undinė), Loreta Ramelienė (Ragana). O. Kasabovos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Undinė), Loreta Ramelienė (Ragana). O. Kasabovos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Undinė), Mindaugas Zimkus (Princas). O. Kasabovos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Undinė), Mindaugas Zimkus (Princas). O. Kasabovos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Undinė). O. Kasabovos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Undinė). O. Kasabovos nuotr.
Kristupas Antanaitis

Bel canto deimantai

Operos solistės Olgos Peretyatko ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro koncertas

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos meno vadovas Sesto Quatrini, prieš keletą metų pradėjęs eiti šias pareigas, žiniasklaidai pateikė nemažai planų, kurių didžioji dalis jau įgyvendinta. Vienas iš jų – bel canto meno pažinimas. 2017-ųjų vasarą Vilniaus festivalyje maestro pristatė Vincenzo Bellini operą „Kapulečiai ir Montekiai“, po metų dirigavo Gioacchino Rossini „Sevilijos kirpėją“, 2020-aisiais išvydome Gaetano Donizetti veikalą „Ana Bolena“.

Olga Peretyatko, Sesto Quatrini ir LNOBT orkestras. M. Aleksos nuotr.
Olga Peretyatko, Sesto Quatrini ir LNOBT orkestras. M. Aleksos nuotr.
Olga Peretyatko ir LNOBT orkestras. M. Aleksos nuotr.
Olga Peretyatko ir LNOBT orkestras. M. Aleksos nuotr.
Olga Peretyatko. M. Aleksos nuotr.
Olga Peretyatko. M. Aleksos nuotr.
Olga Peretyatko, Sesto Quatrini ir LNOBT orkestras. M. Aleksos nuotr.
Olga Peretyatko, Sesto Quatrini ir LNOBT orkestras. M. Aleksos nuotr.
Karolis Kašiuba, Olga Peretyatko ir LNOBT orkestras. M. Aleksos nuotr.
Karolis Kašiuba, Olga Peretyatko ir LNOBT orkestras. M. Aleksos nuotr.
Kristupas Antanaitis

Atgimusi autentika prie arbatos

Spektaklių-arbatvakarių dešimtmečio vakaras

Spektaklio-arbatvakario „Sudeginti negalima pasigailėti. Joanos Arkietės Manifestas“ premjeros įvyko prieš 10 metų Vilniaus rotušėje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Tuomet aktorė Eglė Tulevičiūtė su sūnumi dailininku Kristijonu Sipariu, matyt, net neplanavo, kad įkurs „Arbatvakarius“, kurie per dešimtmetį parodys net 18 skirtingos tematikos vaidinimų, tarp kurių vakarai-spektakliai apie Joną Basanavičių, Liudą Truikį, senąjį Vilnių ar šv. Kalėdų tradicijas. Pernai gruodžio 18 ir 19 dienomis Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje įvyko dešimtmečio renginys, kuriame parodytas naujai atgaivintas pirmasis spektaklis apie Žaną d’Ark. Šis šventiniame šurmulyje gal kiek paskendęs reiškinys vertas būti prisimintas.

Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė ir Natalija Katilienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė ir Natalija Katilienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Vita Šiugždinienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Vita Šiugždinienė. Organizatorių nuotr.
Kristupas Antanaitis

Orkestro ir balso susitikimas

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir soprano Laurynos Bendžiūnaitės koncertas

Gruodžio 9-ąją muzikos gerbėjai rinkosi į Nacionalinę filharmoniją, kurioje šeimininkavo šiuo metu namų dėl rekonstrukcijos neturintis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus. Orkestras ir solistė Lauryna Bendžiūnaitė publikai padovanojo žymiausio XX a. britų kompozitoriaus Benjamino Britteno „Keturias prancūziškas dainas“ ir lenkų muzikos pasididžiavimo Witoldo Lutosławskio „Silezijos triptiką“.

Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Kristupas Antanaitis

Tenorų Everestas ir Afrikos karštis Klaipėdoje

Įspūdžiai po Gaetano Donizetti operos „Pulko duktė“ premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Pastaraisiais metais Klaipėdos kultūrinis gyvenimas išgyvena renesansą, o prie to ypač prisideda Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT). Prie jo vairo stojus Laimai Vilimienei, atsinaujinusiam kolektyvui atsirado vilčių, jėgų ir noro dirbti, įrodyti, jog Klaipėda nėra provincija. Visų pirma, Klaipėda yra uostamiestis, didmiestis prie jūros, tad tuo buvo pasinaudota ir organizuojant Klaipėdos festivalį, kuris sėkmingai debiutavo šią vasarą. Pastaraisiais metais kolektyvas gyvena ir naujų namų laukimo nuotaikomis (baigiamas statyti teatro pastatas), ir solidžiomis premjeromis.

Lina Dambrauskaitė (Mari). M. Aleksos nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Mari). M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas (Sulpicijus), Lina Dambrauskaitė (Mari) ir Tomas Pavilionis (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas (Sulpicijus), Lina Dambrauskaitė (Mari) ir Tomas Pavilionis (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Mari) ir Mindaugas Jankauskas (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Mari) ir Mindaugas Jankauskas (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Pulko duktė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Pulko duktė“. M. Aleksos nuotr.
Cristopher Cooley, Kristina Gudelytė (Šokių mokytoja) ir R.Petrauskaitė(Mari). M.Aleksos nuotr.
Cristopher Cooley, Kristina Gudelytė (Šokių mokytoja) ir R.Petrauskaitė(Mari). M.Aleksos nuotr.
Dalia Kužmarskytė (Markizė de Berkenfyld) ir Vytautas Bytautas (Hortenzijus). M. Aleksos nuotr.
Dalia Kužmarskytė (Markizė de Berkenfyld) ir Vytautas Bytautas (Hortenzijus). M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas, Lina Dambrauskaitė, Loreta Ramelienė ir Tomas Pavilionis. M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas, Lina Dambrauskaitė, Loreta Ramelienė ir Tomas Pavilionis. M. Aleksos nuotr.
Loreta Ramelienė, Modestas Narmontas, Lina Dambrauskaitė, Christopher Joel Cooley. M. Aleksos nuotr.
Loreta Ramelienė, Modestas Narmontas, Lina Dambrauskaitė, Christopher Joel Cooley. M. Aleksos nuotr.
Kristupas Antanaitis

Nublokštas už Atlanto

Dirigento Vytauto Marijošiaus 110-osioms metinėms paminėti. Maestro prisimena jo dukra Gražina Ignė Marijošius

Neseniai „atšventėme“ profesionaliojo operos meno Lietuvoje 100-metį. Rašau kabutėse, nes pandemija viską sustabdė ir tikrasis šventimas, matyt, dar priešaky. Tačiau progos prisiminti iškilius menininkus niekas neatims. Rugsėjo 10-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre parodyta opera „Rožės kavalierius“ buvo skirta dirigento, pianisto bei pedagogo Vytauto Marijošiaus (1911–1996) atminimui. Gaila, įprastos tokioms progoms parodėlės teatro fojė nebuvo.

Vytautas Marijošius diriguoja JAV. LLMA fondo nuotr.
Vytautas Marijošius diriguoja JAV. LLMA fondo nuotr.
Vytautas Marijošius. R. Geniušo asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Marijošius. R. Geniušo asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Marijošius. LLMA nuotr.
Vytautas Marijošius. LLMA nuotr.
Vytauto Marijošiaus laiškas Onai Narbutienei. Iš O. Narbutaitės asmeninio archyvo
Vytauto Marijošiaus laiškas Onai Narbutienei. Iš O. Narbutaitės asmeninio archyvo
Vytauto Marijošiaus laiškas Onai Narbutienei. Iš O. Narbutaitės asmeninio archyvo
Vytauto Marijošiaus laiškas Onai Narbutienei. Iš O. Narbutaitės asmeninio archyvo
Vytauto Marijošiaus kapas JAV Putname. Gražinos Ignės Marijošius  asmeninio archyvo nuotr.
Vytauto Marijošiaus kapas JAV Putname. Gražinos Ignės Marijošius asmeninio archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Išsiaiškinti, kas nežinota

Pokalbis apie operą ir kultūrą su muzikologu Jonu Vytautu Bruveriu

Profesorius Jonas Vytautas Bruveris yra vienas žinomiausių ir autoritetingiausių Lietuvos muzikologų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Lietuvos kompozitorių sąjungos teikiamomis Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės premijomis, Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Profesoriaus pedagoginio ir kitokių darbų kraityje – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Bratislavos (Slovakija) J. Komenskio universitetas, vadovavimas LMTA Senatui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijai ir kt.

Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Muzikos puota ne maro metu

Įspūdžiai iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto

Per paskutinius mėnesius, kol vis dar gyvename karantino sąlygomis, muzikos pasaulyje įvyko nemažai pokyčių, tarsi gyvenimas nė nebūtų sustojęs – dirigentas Robertas Šervenikas tapo Kauno valstybinio choro vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu, tenoras Edgaras Montvidas perėmė Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo vairą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras pasipildė naujais, talentingais muzikantais, koncertinės organizacijos ir teatrai rengia koncertus, atlieka naujus kūrinius ir t.t.

Alexander Paley. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Alexander Paley ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Alexander Paley ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Antanaitis

„Ilgiuosi teatro, to tikrai gero“

Pokalbis apie operą su muzikologu Edmundu Gedgaudu

Vienas autoritetingiausių Lietuvos muzikologų Edmundas Gedgaudas, aktyvus koncertų ir operų lankytojas, dar iki pandemijos jau rečiau buvo sutinkamas renginiuose, tačiau kartkartėmis vis aptinkame spaudoje jo publikacijų, kurios yra trumpos, bet aiškios ir prasmingos, inspiruojančios pamąstyti.

Edmundas Gedgaudas. M. Aleksos nuotr.
Edmundas Gedgaudas. M. Aleksos nuotr.
Albumas apie Liudo Truikio kūrybą. Sudarytojai Edmundas Gedgaudas, Živilė Ambrasaitė
Albumas apie Liudo Truikio kūrybą. Sudarytojai Edmundas Gedgaudas, Živilė Ambrasaitė
Edmundas Gedgaudas (trečias iš kairės) LNOBT minint Giuseppe’s Verdi 200-ąsias gimimo metines
Edmundas Gedgaudas (trečias iš kairės) LNOBT minint Giuseppe’s Verdi 200-ąsias gimimo metines
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas