7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kristupas Antanaitis

Kristupas Antanaitis

Trečioji muzikos festivalio „Inizio“ vasara Anykščiuose

Rudens pradžia, kaip ir vasara, Lietuvos klausytojams padovanojo daug įsimintinų koncertų, spektaklių bei parodų. Ne išimtis buvo ir Anykščiai, kur rugsėjo 1–6 dienomis nuskambėjo jau III tarptautinis muzikos festivalis „Inizio“ („Startas“).

Wiktoria Wizner, Steponas Zonys, Monika Pleškytė, Kauno miesto simfoninis orkestras. M. Bitvinsko nuotr.
Wiktoria Wizner, Steponas Zonys, Monika Pleškytė, Kauno miesto simfoninis orkestras. M. Bitvinsko nuotr.
Martynas Staškus ir Kauno miesto simfoninis orkestras. M. Bitvinsko nuotr.
Martynas Staškus ir Kauno miesto simfoninis orkestras. M. Bitvinsko nuotr.
Marcin Sikorski, Austėja Zinkevičiūtė, Irena Haich. M. Bitvinsko nuotr.
Marcin Sikorski, Austėja Zinkevičiūtė, Irena Haich. M. Bitvinsko nuotr.
Kristupas Antanaitis

Rekonstrukcijos iššūkiai

Klaipėdos dramos teatro istorija

Seniausias teatro pastatas Lietuvoje – Klaipėdos dramos teatras – neišvengiamai laukė pokyčių, kurių per šimtmetį buvo ne vienas, tačiau reikšmingiausias lūžis įvyko 1982 m., kai teatrą apleido trupė ir įsikraustė statybinė technika. Galima teigti, kad teatras buvo rekonstruotas, tačiau iš tikrųjų jis buvo visiškai nugriautas, išsaugant fasadinę sieną, ir pastatytas iš naujo. Deja, labai prastai ir nekokybiškai.

Simbolinė rakto perdavimo ceremonija, Klaipėdos dramos teatras. R. Pletkausko archyvo nuotr.
Simbolinė rakto perdavimo ceremonija, Klaipėdos dramos teatras. R. Pletkausko archyvo nuotr.
Klaipėda 1985 m. B. Aleknavičiaus nuotr.
Klaipėda 1985 m. B. Aleknavičiaus nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. A. Nagio archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. A. Nagio archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Rekonstruojamas Klaipėdos dramos teatro fasadas. KDT archyvo nuotr.
Rekonstruojamas Klaipėdos dramos teatro fasadas. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Vytautas Kancleris Klaipėdos dramos teatro atidarymo po rekonstrukcijos eisenoje. R. Pletkausko archyvo nuotr.
Vytautas Kancleris Klaipėdos dramos teatro atidarymo po rekonstrukcijos eisenoje. R. Pletkausko archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Trečiojo tarptautinio muzikos festivalio „Inizio“ belaukiant

Šių metų rugsėjo 1–6 dienomis Anykščiuose klausytojus į koncertus pakvies jau tradiciniu tampantis tarptautinis muzikos festivalis „Inizio“ suteikiantis puikią progą išgirsti klasikinę muziką bei aukšto lygio koncertus ne sostinės ar didžiųjų miestų erdvėse. Belaukdami koncertų kalbamės su dirigentais Erki Pehk, Martynu Staškumi bei festivalio iniciatore ir meno vadove Evelina Šimkuviene.

Martynas Staškus. Organizatrorių nuotr.
Martynas Staškus. Organizatrorių nuotr.
Evelina Šimkuvienė. Organizatrorių nuotr.
Evelina Šimkuvienė. Organizatrorių nuotr.
Erki Pehkas ir Panevėžio muzikinio teatro simfoninis orkestras. Organizatrorių nuotr.
Erki Pehkas ir Panevėžio muzikinio teatro simfoninis orkestras. Organizatrorių nuotr.
Kristupas Antanaitis

Povilo Gaidžio epocha

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvos padangę užtemdžius okupacijai, viskas tarsi kūrėsi iš naujo – teko susitaikyti su esama padėtimi, prisitaikyti prie sistemos, laviruoti tarp sąžinės ir politinio persekiojimo ar išdavysčių ir „gero“ gyvenimo. Teatras buvo ne išimtis. Ilgus metus buvo statomos propagandinės, bevertės pjesės, įsteigta „partinė kuopelė“, kuri per spektaklių vertinimus leisdavo sau pasisakyti daug ir gana aštriai.

Povilas Gaidys, Balys Juškevičius ir Justinas Marcinkevičius po spektaklio „Katedra“ premjeros. B. Aleknavičiaus nuotr.
Povilas Gaidys, Balys Juškevičius ir Justinas Marcinkevičius po spektaklio „Katedra“ premjeros. B. Aleknavičiaus nuotr.
Povilas Gaidys. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Povilas Gaidys. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Henrikas Andriukonis ir Balys Barauskas spektaklyje „Po svarstyklių ženklu“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Henrikas Andriukonis ir Balys Barauskas spektaklyje „Po svarstyklių ženklu“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Romualdas Juknevičius. Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Romualdas Juknevičius. Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Pirmoji Klaipėdos dramos teatro aktorių laida, 1980 metai. I. Reklaičio asmeninio archyvo nuotr.
Pirmoji Klaipėdos dramos teatro aktorių laida, 1980 metai. I. Reklaičio asmeninio archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro trupė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Klaipėdos dramos teatro trupė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Paukštė ir Marija Černiauskaitė-Barauskienė spektaklyje „Mažvydas“, 1976 m. Režisierius P. Gaidys. B. Alekanvičiaus nuotr.
Vytautas Paukštė ir Marija Černiauskaitė-Barauskienė spektaklyje „Mažvydas“, 1976 m. Režisierius P. Gaidys. B. Alekanvičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Belaukiant Godo“, 1982 m. Režisierius ir scenografas K. Žilinskas. B. Aleknavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Belaukiant Godo“, 1982 m. Režisierius ir scenografas K. Žilinskas. B. Aleknavičiaus nuotr.
Kristupas Antanaitis

Monumentalioji „Šlovinimo giesmė“ drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru

Rudenį nuvilniję kultūros protestai buvo sukėlę baimę, kad ir taip valdžios nemylima kultūra bus dar labiau nustekenta, tačiau kovo 27-osios vakarą, klausydamasis koncerto naujojoje LVSO koncertų salėje, susimąsčiau, kad mūsuose, kalbant apie valstybinius teatrus ar koncertų sales, greičiausiai, be renovacijos liko tik Vilniaus Senasis teatras. Bene visos šalies kultūrinės įstaigos yra sutvarkytos, o svarbiausia, kad publika į spektaklius ar koncertus eina ne dėl pastato, o dėl jo turinio.

Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Koncerto akimirka. LVSO nuotr.
Kristupas Antanaitis

Seniausias teatras Lietuvoje (I)

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

Klaipėdos dramos teatras drąsiai gali didžiuotis seniausio teatro Lietuvoje titulu. Žinoma, kalbama apie patį pastatą, statytą dar XVIII amžiuje. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad miesto planuose netoli pilies griovių ir Danės yra pažymėtas kvadratinio plano pastatas, pavadintas „Komedijų namais“, kuris anksčiau tikriausiai buvo naudojamas kariniams tikslams. Nedaug šaltinių liudija apie 1777-uosius metus, kai pastate vaidino Berlyno teatro trupė.

Klaipėdos teatro rūmai, atstatyti 1857 m. XX a. 3-iojo dešimtmečio nežinomo fotografo nuotr.
Klaipėdos teatro rūmai, atstatyti 1857 m. XX a. 3-iojo dešimtmečio nežinomo fotografo nuotr.
1963 metų Klaipėdos teatro pastato planas. „Teatras yra ir pastatas“ archyvo nuotr.
1963 metų Klaipėdos teatro pastato planas. „Teatras yra ir pastatas“ archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro salė iki 1982 m. rekonstrukcijos. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro salė iki 1982 m. rekonstrukcijos. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Viltis“ (1936 m., režisierius R. Juknevičius). Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viltis“ (1936 m., režisierius R. Juknevičius). Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Koriolanas“ (1972 m., režisierius P. Gaidys). B. Aleknavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Koriolanas“ (1972 m., režisierius P. Gaidys). B. Aleknavičiaus nuotr.
Kristupas Antanaitis

Senąjį teatrą prisimename iki šiol

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį: aktorė Nijolė Narijauskaitė

Teatro aktorė Nijolė Narijauskaitė-Gražienė gimė 1933 m. birželio 22-ąją Kaune. 1956 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigusi mokslus tapo pirmosios aktorių laidos, kurios kurso vadovas buvo Andrejus Poliakovas, absolvente. Iškart po studijų aktorė šešerius metus dirbo Marijampolės, tuomečio Kapsuko, dramos teatre, o šį uždarius 1963-iaisiais persikėlė į Klaipėdos dramos teatrą, kurio žiūrovus džiugino iki pat 2011-ųjų.

Bronius Gražys ir Nijolė Narijauskaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Bronius Gražys ir Nijolė Narijauskaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Regina Šaltenytė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Išminčiai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Regina Šaltenytė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Išminčiai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Nijolė Narijauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Rimantas Nedzveckas spektaklyje „Petras Kurmelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Rimantas Nedzveckas spektaklyje „Petras Kurmelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Nijolė Sabulytė spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Nijolė Narijauskaitė ir Nijolė Sabulytė spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žemaičių stiprybė“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žemaičių stiprybė“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Šeši dešimtmečiai uostamiesčio scenoje: aktorė Jūratė Jankauskaitė

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

Teatro aktorė Jūratė Jankauskaitė-Stonkienė gimė Kaune 1936-ųjų spalio 19-ąją. Tapusi ketvirtosios Lietuvos valstybinės konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidos absolvente, ji 1959–1962 m. dirbo Marijampolės, tuomečio Kapsuko, dramos teatre, o šį uždarius 1963-iaisiais persikėlė į Klaipėdą, kurios dramos teatre dirbo net šešiasdešimt vienus metus.

Jūratė Jankauskaitė. K. Meliausko nuotr.
Jūratė Jankauskaitė. K. Meliausko nuotr.
Jūratė Jankauskaitė. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Jūratė Jankauskaitė. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Rytis Gustaitis spektaklyje „Dugne“. Bernardo Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Rytis Gustaitis spektaklyje „Dugne“. Bernardo Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Marija Černiauskaitė spektaklyje „Durys pyška“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Marija Černiauskaitė spektaklyje „Durys pyška“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Žvaigždžių berniukas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Žvaigždžių berniukas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Gražus sekmadienis piknikui“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Gražus sekmadienis piknikui“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Kristupas Antanaitis

Prisiminimai apie aktorių, teatro vadovą Gediminą Pranckūną

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

2025-ųjų kovo 29-ąją sukako lygiai dešimt metų, kai mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro aktorius bei vadovas Gediminas Pranckūnas.

Gediminas Pranckūnas. V. Liaudansko nuotr.
Gediminas Pranckūnas. V. Liaudansko nuotr.
Gediminas Pranckūnas. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir teatrologė Gražina Mareckaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir teatrologė Gražina Mareckaitė. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė, Henrikas Andriukonis ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė, Henrikas Andriukonis ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Tartiufas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Čiūčia liūlia, mažutėli...“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Čiūčia liūlia, mažutėli...“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir Irena Simonaitytė spektaklyje „Auksinis raktelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir Irena Simonaitytė spektaklyje „Auksinis raktelis“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Irena Simonaitytė ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Snieguolė ir septyni nykštukai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Irena Simonaitytė ir Gediminas Pranckūnas spektaklyje „Snieguolė ir septyni nykštukai“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir Algirdas Kubilius spektaklyje „Dramblys“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas ir Algirdas Kubilius spektaklyje „Dramblys“. B. Aleknavičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas