Daugiau temų
Laimutė Ligeikaitė
Ėjimas pakrante
25-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje atgarsiai
Yra toks reiškinys, kuris iškalbingai byloja apie Lietuvos kultūrą, jos tvarumą ir netvarumą, tradiciją ir modernumą, tarptautiškumą ir nacionalinį identitetą. Tai tarptautinis Thomo Manno festivalis, prilyginamas reikšmingiausiems kultūros forumams, nors rengiamas ne sostinėje, o toli nuo jos, Nidoje, įstabioje Baltijos pakrantėje. Būtent „Pakrantės“ ir „Kultūros kraštovaizdžiai“ tapo šių metų festivalio tema, gvildenančia daugybę aspektų, kuriais šie reiškiniai gali atsiskleisti. Liepos viduryje vykstantį ilgametį Thomo Manno festivalį ir tęstinius jo renginius palyginčiau su stabiliai stovinčiu švyturiu, nepaisant jokių aplinkybių šviečiančiu ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai ir už jos ribų. Nors bendras kultūrinis miesto peizažas, rodos, pamažu keičiasi plastikinių popso linksmybių pusėn – apie tai jau pradedama diskutuoti ir viešojoje erdvėje.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė
Pasikartojimas iš didžiosios „P“
Fabrizio Contarino paroda „Priešinga jūra“ galerijoje „Kairė–dešinė“
Su menininkais Fabrizio Contarino ir Alina Melnikova susitikau prieš Fabrizio parodos „Priešinga jūra“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ atidarymą. Kalbėjomės apie jūrą, apie pabėgėlius migrantus, apie būsimą parodą. Fabrizio gimė Taorminoje, Sicilijoje (1976), augo prie Jonijos jūros, iki išvyko studijuoti į Perudžią, vėliau į Barseloną, kur pradėjo menininko karjerą kūrybinės dokumentikos srityje. Vėliau Fabrizio Contarino kaip menininkas ir kuratorius įžengė į šiuolaikinio meno pasaulį, kuriame, kaip rodo jo kūrybinė biografija, jis yra matomas, aktyvus, reiškiasi įvairiomis temomis. Menininkas gerai žino savo krašto istoriją ir amžinąją salos lemtį – būti migracijos punktu, praeivių žeme.
Laimutė Ligeikaitė, Emilija Vaiginytė, Matas Macevičius, Dalia Vaicenavičienė
Kaip medžio ošimas
In memoriam kompozitoriui, multiinstrumentininkui, pedagogui, kritikui Algirdui Klovai (1958 10 26–2021 07 16)
Algirdo Klovos kūrybinė biografija nesirikiuoja į tvarkingą eilę, kurią galima lengvai atsekti ir aprašyti. Ji išsikerojusi plačiai lyg didžiulis medis, dar ir šakų atšakėlių vainikais pasipuošęs. Kiek visko aprėpęs gyvenime! Galbūt viena stambiausių šakų būtų folkloras: nuo 1984 m. dalyvavo „Ratilio“ veikloje, vėliau buvo tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ vienas organizatorių, ansamblio „Vydraga“ įkūrėjas ir vadovas. Gretima šakelė – country muzika. Buvo vienas iš asociacijos įkūrėjų, viceprezidentas, ne kartą pripažintas geriausiu country instrumentininku Lietuvoje, grupės „Kikilis“ įkūrėjas ir vadovas, taip pat bluegrass asociacijos narys ir atstovas Lietuvoje, vienas pirmųjų propagavo world muziką, dalyvavo tarptautinėse mugėse. Su įvairiais atlikėjais būrė ansamblius, koncertuodamas išmaišė visą Lietuvą, užsienio šalis, festivalius.
Rokas Dovydėnas
Trokštant to, ko nėra
Porceliano istorijos vingiai Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje
Karštą dieną, atostogaujant pajūryje, nėra nieko geriau, kaip nuvykus į Klaipėdą užsukti į vietos Laikrodžių muziejų, Liepų g. 12. Čia antrajame aukšte pristatomi naujausi muziejaus įgyti eksponatai, lydimi istorinės keramikos ekspozicijos iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Tarp kelių skirtingose salėse esančių eksponatų rezgasi puikus dialogas, skatinantis apie jį papasakoti plačiau.
Monika Krikštopaitytė
Vaizduotės stiprintuvas
Palanga. Architektūros gidas, tekstų autoriai: Viltė Migonytė-Petrulienė, Liutauras Nekrošius, Vaidas Petrulis, Martynas Mankus, Marija Drėmaitė. Vilnius, „Lapas“, 2021, 320 p.
Knyga skiriama kuriantiems ir kursiantiems Palangą. Ir Šventąją. Šventoji čia dalyvauja kaip Palangos miesto (ir knygos antraštės) prielipa, nes pagal savivaldybes būtent taip ir yra. Rašant laišką į Šventąją reikia rašyti: Palanga 2. Nesu nei urbanistikos, nei architektūros specialistė, bet vaikystėje planavau užaugusi tapti Šventosios mere dėl vienos paprastos priežasties – žinojau ją atmintinai.
Jonas Ūbis
Pamiršus baimę
Krėsle prie televizoriaus
Ingmaras Bergmanas laikomas vienu didžiausių kino kūrėjų. Padedamas Liv Ullmann, Bibi Andersson, Maxo von Sydowo, Ingrid Thulin ir kitų ištikimų talentingų bendradarbių, jis sugebėjo į kino materiją įdiegti tai, kas iki tol kinui atrodė svetima, – transcendentinę filosofiją ir psichologinę analizę, pasiekiančią slapčiausias žmogaus sielos gelmes.
Meno organizacijų grupė
Viešas laiškas dėl menininkui Dainiui Liškevičiui pareikštų kaltinimų valstybinių simbolių išniekinimu
Lietuvos Respublikos Prezidentui,
Vyriausybei, LR Seimui,
Prokuratūrai ir Policijos departamentui
2021 06 17
Pareiškiame, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo meno kūrinyje kelia grėsmę Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam raiškos laisvės principui ir kultūros institucijų veikimui Lietuvoje.
Jonas Ūbis
Pabaisų laikas
Krėsle prie televizoriaus
Johno Krasinskio „Tylos zona“ (LNK, šiąnakt, 19 d. 02.15) – siaubo filmas, perkeliantis į netolimą ateitį. Ebotų šeima gyvena uždaroje erdvėje – jų nuošali ferma atrodo lyg gyvybės sala neaiškios kilmės pabaisų terorizuojamoje teritorijoje.
Jonas Ūbis
Tarp ritualų
Krėsle prie televizoriaus
Rašytojų biografijos kartais domina labiau nei jų knygos, gal todėl ne vienas literatūros klasikas rinkosi anonimiškumą. Seserys Charlotte, Emily ir Anne Brontë taip pat ilgai dangstėsi pseudonimais.
Monika Krikštopaitytė
Klausimai, kylantys lankant parodas
Keturių parodų Vilniuje apžvalga
Išsivadavusios nuo Vasiljevo suknelių Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus (Arsenalo g. 3A) salės neliko tuščios, jas užpildė Lietuvos tekstilės klasika tapusių menininkių grupės „Baltos kandys“ paroda „Rytai Vakaruose“ (veikia iki rugsėjo 26 d.).
