7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rokas Dovydėnas

Rokas Dovydėnas

Šventosios ir vėduoklės

Dalios Truskaitės ir Ksenijos Jaroševaitės parodos Grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“

Vilniuje, Grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“, iki sausio 27 d. veikia dvi parodos: antrame aukšte – Dalios Truskaitės „Dešinė, kairė, dešinė“ ir ekspozicijų salėje „+“ – Ksenijos Jaroševaitės „Šiupinys“. Parodos gana skirtingos, nors ir esama nemažos bendrystės.

Ksenija Jaroševaitė, „Šiupinys“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Šiupinys“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Mačiutiškių tenrekas“. 2023 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Mačiutiškių tenrekas“. 2023 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „4 psalmė“. 2020 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „4 psalmė“. 2020 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „4 psalmė“. 2020 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „4 psalmė“. 2020 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Šventė“. 2023 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Šventė“. 2023 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Šventė“. 2023 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Šventė“. 2023 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Biblijos vyrai ir moterys“. 2021 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Biblijos vyrai ir moterys“. 2021 m. A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švč. Mergelė Marija“. 2016 m. (Violetos Boskaitės nuotrauka). A. N. nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švč. Mergelė Marija“. 2016 m. (Violetos Boskaitės nuotrauka). A. N. nuotr.
Rokas Dovydėnas

Ne vien degtas molis

Pokalbis apie Latvijos keramikos bienalę „Neramūs vandenys“ – organizavimo rūpesčius, laimėjimus ir naujoves

Latvijos keramikos bienalė, rengiama Latvijos šiuolaikinės keramikos centro, veikia Daugpilyje, Marko Rothko meno centre. Paroda „Neramūs vandenys“ veiks iki vasario 18 dienos. Kaip rašoma parodos anotacijoje, vanduo daugelyje pasaulio mitų yra gyvybės pradžia. Nuo jo dieviška jėga atskiria žemę, gyvybę ir visa kita. Neramius vandenis sunku užčiuopti fiziškai – tai puiki metafora keramikos parodai. Juk molio darbai yra ne kas kita, kaip laike sustabdytas judesys, iš molio degimo metu pašalinant vandenį.

„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
Sanita Ābelīte, „Už veidrodžio“, parodoje „Neramūs vandenys“. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
Sanita Ābelīte, „Už veidrodžio“, parodoje „Neramūs vandenys“. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
„Neramūs vandenys“, parodos vaizdas. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
Milena Pirštelienė, „Panikos kambariai“. 2022 m. Parodoje „Neramūs vandenys“. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
Milena Pirštelienė, „Panikos kambariai“. 2022 m. Parodoje „Neramūs vandenys“. 2023 m. D. Grozdo nuotr.
Rokas Dovydėnas

Tarp planuoto ir atsitiktinio

Petro Mazūro personalinė paroda, linkinti mums gero kelio

Vilniuje, galerijoje „(AV17)“, itin sėkmingą Jurgos Barilaitės instaliaciją „Dugnas“ pakeitė Petro Mazūro skulptūrų paroda „Liugujie labos raitos“. Petras Mazūras – gana retai didesnes personalines parodas rengiantis autorius. Pastaruoju metu naujus jo darbus galima matyti grupinėse skulptorių parodose po atviru dangumi ar personalinėje vieno kūrinio parodoje „Neišsiųstas laiškas“ nedidelėje galerijoje „Apiece“. 2022 m. čia rodytas kūrinys buvo specialiai pritaikytas parodinei erdvei.

Petras Mazūras, „Vežimas“. 2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Vežimas“. 2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Ledonešis“. 2020–2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Ledonešis“. 2020–2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Istorija yra košmaras, iš kurio tu niekada nepabusi“. 2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Istorija yra košmaras, iš kurio tu niekada nepabusi“. 2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Istorija yra košmaras, iš kurio tu niekada nepabusi“, detalė. 2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Istorija yra košmaras, iš kurio tu niekada nepabusi“, detalė. 2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Liugujie labos raitos“, parodos vaizdas. 2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Liugujie labos raitos“, parodos vaizdas. 2023 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Dvigubos lenktynės“. 2021 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Dvigubos lenktynės“. 2021 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Piliakalnis Bakanas“. 2020 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Piliakalnis Bakanas“. 2020 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Piliakalnis Bakanas“, detalė. 2020 m. E. Levin nuotr.
Petras Mazūras, „Piliakalnis Bakanas“, detalė. 2020 m. E. Levin nuotr.
Rokas Dovydėnas

Kunstkamera dabar

Šiuolaikinis įdomybių kambarys: jaučio širdis, XVII a. piešiniai ir eglinė gitara Vilniaus paveikslų galerijoje

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Kunstkamera“ paskatino pasidomėti kunstkameromis plačiau. Tokie kabinetai pradėjo rastis XVI amžiuje, tuometės aukštuomenės, turtingų mokslininkų ir prekybininkų namuose. Objektai į šiuos kambarius atkeliaudavo iš visų prieinamų disciplinų – gamtos, istorijos, geografijos, religijos ir meno, jie buvo saugomi ir eksponuojami spintose, kabinetuose. Kolekcijų pobūdis reprezentavo savininko norus ir pomėgius, buvo rodomi objektai iš tolimų kelionių ir sunkiai randamos gamtos įdomybės.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Rokas Dovydėnas

Neatitikimai ir suderinamumai

Donato Jankausko-Duonio „Komercinė paroda Milijuons“ galerijoje „(AV17)“

Kaip rašoma anotacijoje, paroda skirta autoriaus įkurto Bezdžiuonių muziejaus naujai oficialiai valiutai pristatyti. 1000 ir 100 pinigų nominalo bilietus parodoje galima rasti dviem formatais. Išspausdintus numeruotus bilietus lankytojai parodoje gali atsiplėšti patys. O du itin dideli, monochrominės tapybos darbai, vaizduojantys tuos pačius pinigus, įsprausti į galerijos kambarius. Žvelgiant į Duonio sukurtas kopijas ir originalus tiktų Boriso Groyso teiginys, kad šiuolaikinis menas nebekelia klausimo, kas yra kopija ir kas yra originalas.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rokas Dovydėnas

Žaidimas mums pasikeitė

Latvijos menininkių duetą Skuja Braden kalbina Rokas Dovydėnas

Pusės metų trukmės paroda, 59-oji Venecijos bienalė, užsidarys šį mėnesį. Pirmą kartą bienalių istorijoje pagrindinę parodą, „The Milk of Dreams“, kuravo moteris, Cecilia Alemani. „Auksiniu liūtu“ už geriausią kūrinį grupinėje parodoje apdovanota Simone Leigh, Sonia Boyce taip pat įvertinta už geriausią nacionalinį paviljoną.

Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m.Ē. Božio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m.Ē. Božio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m.Ē. Božio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m.Ē. Božio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m.Ē. Božio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m.Ē. Božio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Skuja Braden, „Selling Water by the River“. 2022 m A. Beļeckio nuotr.
Rokas Dovydėnas

Pagaliau išsipildę įvykiai

„Kauno asorti: 1964–1984 m. grafinio dizaino istorijos“ Kauno centriniame pašte

Tai, kad Europos kultūros sostinės Kaune renginiai įsibėgėja ir slinkdamiesi metų pabaigos link įgauna pagreitį, tikriausiai žino visi. Mano, kaip, tikėtina, ir daugumos parodų lankytojų, keliai iš Vilniaus į Kauną dažnai veda kelis kartus per mėnesį. Parodų įvairovė didelė, mieste galima rinktis Yoko Ono retrospektyvinę parodą, Istorijų festivalį, konferencijas, proginius renginius. Taip pat Kauno centriniame pašte veikia keičiamos parodos.

Ekspozicijos fragmentas. G. Šuminaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Šuminaitės nuotr.
Ekspozicijoje pristatomas parodą palydintis atkurtas 1984 m. Kęstučio Gvaldos inicijuotas katalogas „Lietuvos grafinio dizaino kūrėjai 1964–1984“ (sud. K. Jakaitė, 2022 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, spaustuvė KOPA, dizaineris Marius Žalneravičius) K. Milaševičiaus nuotr.
Ekspozicijoje pristatomas parodą palydintis atkurtas 1984 m. Kęstučio Gvaldos inicijuotas katalogas „Lietuvos grafinio dizaino kūrėjai 1964–1984“ (sud. K. Jakaitė, 2022 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, spaustuvė KOPA, dizaineris Marius Žalneravičius) K. Milaševičiaus nuotr.
Ekspozicijoje pristatomas parodą palydintis atkurtas 1984 m. Kęstučio Gvaldos inicijuotas katalogas „Lietuvos grafinio dizaino kūrėjai 1964–1984“ (sud. K. Jakaitė, 2022 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, spaustuvė KOPA, dizaineris Marius Žalneravičius). G. Šuminaitės nuotr.
Ekspozicijoje pristatomas parodą palydintis atkurtas 1984 m. Kęstučio Gvaldos inicijuotas katalogas „Lietuvos grafinio dizaino kūrėjai 1964–1984“ (sud. K. Jakaitė, 2022 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, spaustuvė KOPA, dizaineris Marius Žalneravičius). G. Šuminaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Šuminaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Šuminaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Šuminaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Šuminaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Šuminaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Šuminaitės nuotr.
Rokas Dovydėnas

Lyg žiūrėtum per žiūroną iš abiejų pusių

Senųjų kultūrų ir šiuolaikinio meno sąšaukos

Pernai rudenį Istorijų namuose atidaryta paroda „Deivės ir kariai“ kuria pasakojimą apie, ko gero, žymiausią lietuvę mokslininkę Mariją Gimbutienę ir vizualiai pristato jos hipotezes apie Europos kultūros ištakas: čia vykusį senosios matriarchatinės ir naujosios patriarchalinės kultūrų susidūrimą. Parodos temos įdomiai siejasi su keliais kūriniais iš vėlyvą rudenį atidarytos ir po įvairias erdves pasklidusios 13-osios Kauno bienalės. Perėjus abi parodas atrodo, lyg žiūrėtum per žiūroną iš abiejų pusių. „Deivės ir kariai“ pateikia platų požiūrį, o darbai Kaune sufokusuoja žvilgsnį. Tad žiūrovui, aplankiusiam mokslinę ekspoziciją, būtų verta susipažinti su tų pačių temų interpretacija šiuolaikinio meno kalba.

Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Rokas Dovydėnas

Medžiaga, ritmas ir erdvė

Mindaugo Navako paroda „Kambariuose ir lauke“ Radvilų rūmuose Vilniuje

Keturiuose muziejaus kambariuose ir erdvėje šalia rūmų jau kurį laiką veikia Mindaugo Navako paroda, čia eksponuojami per pastaruosius penketą metų sukurti darbai. Nors vilniečiams įprasta manyti, kad skulptorius kuria dominuojančius erdvėje kūrinius, rodomus neišvaizdžiose vietose, šioje parodoje jis įtvirtina posūkį prie skulptoriams gana neįprastos medžiagos – porceliano.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Rokas Dovydėnas

Trokštant to, ko nėra

Porceliano istorijos vingiai Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje

Karštą dieną, atostogaujant pajūryje, nėra nieko geriau, kaip nuvykus į Klaipėdą užsukti į vietos Laikrodžių muziejų, Liepų g. 12. Čia antrajame aukšte pristatomi naujausi muziejaus įgyti eksponatai, lydimi istorinės keramikos ekspozicijos iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Tarp kelių skirtingose salėse esančių eksponatų rezgasi puikus dialogas, skatinantis apie jį papasakoti plačiau.

Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas