Apie Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės piešinių parodą galerijoje „Kairė–dešinė“
Kai 9-ajame dešimtmetyje Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, studijuodama Vilniaus dailės akademijoje, nusprendė suvesti savas sąskaitas su tapyba, ji pradėjo kurti įspūdingo dydžio piešinius. Tada ji rinkosi ploną, rudą popierių, ant kurio tapė plačiais mostais. Taip 1995–1997 m. sukurta piešinių serija „Galvos“, kurią iki rugsėjo 28 d. galima pamatyti Vilniaus galerijoje „Kairė–dešinė“. Šiems darbams būdinga tai, kuo pasižymi ir visa vėlesnė autorės kūryba, – dėmesys žmogaus figūrai, linijai, spalvai ir potėpiui. Nors šie dalykai, sakytume, nutolę nuo šiandienos aktualijų, darbai atrodo itin artimi, intymūs ir jautrūs.
Pokalbis su estų menininke Edith Karlson
60-ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalėje, Estijos paviljone, eksponuojama Edith Karlson paroda „Hora lupi“, kuri veiks iki lapkričio 24 dienos. Kaip teigiama paviljono pristatyme, menininkė „tyrinėja primityvius žmogaus potraukius, jų banalumą ir iškilmingumą, ir taip pat kvestionuoja atpirkimo galimybę pasaulyje, kuris to nevertas“. Paviljonas įsikūręs Cannaregio rajone, Santa Maria delle Penitenti bažnyčioje, pastatytoje 1725 m. architekto Giorgio Massari. Bažnyčia yra didesnio komplekso – prieglaudos, skirtos buvusioms prostitutėms, – dalis.
Interviu su Alicja Buławka-Fankidejska ir Dmitrijumi Buławka-Fankidejskiu
Šiuolaikinės keramikos parodos galerijoje „Arka“
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ vyksta dviejų keramikių – Agnės Šemberaitės ir Eglės Einikytės-Narkevičienės – personalinės parodos. Autorės 1996 m. kartu su 14 kitų keramikos bakalaurų baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje. Šiandieną iš didelio kurso parodose dažniausiai matomas ketvertas – Rūta Šipalytė, Milena Pirštelienė, Agnė Šemberaitė ir Eglė Einikytė. Prisipažįstu, mane nustebino, kad asmenines parodas „Arkoje“ surengė tik dvi iš keturių. Matyt, jau tapo įpročiu pamačius didesnėje parodoje vienos iš autorių darbą dairytis kitų trijų, tarsi vienas kitą papildančių kūrinių. Bendrakursės keramikės suformavo atpažįstamą savo kartos tapatybę, ryškiai besiskiriančią nuo ankstesnių ir vėlesnių kartų.
Dalios Truskaitės ir Ksenijos Jaroševaitės parodos Grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“
Vilniuje, Grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“, iki sausio 27 d. veikia dvi parodos: antrame aukšte – Dalios Truskaitės „Dešinė, kairė, dešinė“ ir ekspozicijų salėje „+“ – Ksenijos Jaroševaitės „Šiupinys“. Parodos gana skirtingos, nors ir esama nemažos bendrystės.
Pokalbis apie Latvijos keramikos bienalę „Neramūs vandenys“ – organizavimo rūpesčius, laimėjimus ir naujoves
Latvijos keramikos bienalė, rengiama Latvijos šiuolaikinės keramikos centro, veikia Daugpilyje, Marko Rothko meno centre. Paroda „Neramūs vandenys“ veiks iki vasario 18 dienos. Kaip rašoma parodos anotacijoje, vanduo daugelyje pasaulio mitų yra gyvybės pradžia. Nuo jo dieviška jėga atskiria žemę, gyvybę ir visa kita. Neramius vandenis sunku užčiuopti fiziškai – tai puiki metafora keramikos parodai. Juk molio darbai yra ne kas kita, kaip laike sustabdytas judesys, iš molio degimo metu pašalinant vandenį.
Petro Mazūro personalinė paroda, linkinti mums gero kelio
Vilniuje, galerijoje „(AV17)“, itin sėkmingą Jurgos Barilaitės instaliaciją „Dugnas“ pakeitė Petro Mazūro skulptūrų paroda „Liugujie labos raitos“. Petras Mazūras – gana retai didesnes personalines parodas rengiantis autorius. Pastaruoju metu naujus jo darbus galima matyti grupinėse skulptorių parodose po atviru dangumi ar personalinėje vieno kūrinio parodoje „Neišsiųstas laiškas“ nedidelėje galerijoje „Apiece“. 2022 m. čia rodytas kūrinys buvo specialiai pritaikytas parodinei erdvei.
Šiuolaikinis įdomybių kambarys: jaučio širdis, XVII a. piešiniai ir eglinė gitara Vilniaus paveikslų galerijoje
Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Kunstkamera“ paskatino pasidomėti kunstkameromis plačiau. Tokie kabinetai pradėjo rastis XVI amžiuje, tuometės aukštuomenės, turtingų mokslininkų ir prekybininkų namuose. Objektai į šiuos kambarius atkeliaudavo iš visų prieinamų disciplinų – gamtos, istorijos, geografijos, religijos ir meno, jie buvo saugomi ir eksponuojami spintose, kabinetuose. Kolekcijų pobūdis reprezentavo savininko norus ir pomėgius, buvo rodomi objektai iš tolimų kelionių ir sunkiai randamos gamtos įdomybės.
Donato Jankausko-Duonio „Komercinė paroda Milijuons“ galerijoje „(AV17)“
Kaip rašoma anotacijoje, paroda skirta autoriaus įkurto Bezdžiuonių muziejaus naujai oficialiai valiutai pristatyti. 1000 ir 100 pinigų nominalo bilietus parodoje galima rasti dviem formatais. Išspausdintus numeruotus bilietus lankytojai parodoje gali atsiplėšti patys. O du itin dideli, monochrominės tapybos darbai, vaizduojantys tuos pačius pinigus, įsprausti į galerijos kambarius. Žvelgiant į Duonio sukurtas kopijas ir originalus tiktų Boriso Groyso teiginys, kad šiuolaikinis menas nebekelia klausimo, kas yra kopija ir kas yra originalas.
Latvijos menininkių duetą Skuja Braden kalbina Rokas Dovydėnas
Pusės metų trukmės paroda, 59-oji Venecijos bienalė, užsidarys šį mėnesį. Pirmą kartą bienalių istorijoje pagrindinę parodą, „The Milk of Dreams“, kuravo moteris, Cecilia Alemani. „Auksiniu liūtu“ už geriausią kūrinį grupinėje parodoje apdovanota Simone Leigh, Sonia Boyce taip pat įvertinta už geriausią nacionalinį paviljoną.