Autorius: Rokas Dovydėnas

Rokas Dovydėnas

Mindaugo Navako ir Lisos Tiemann parodos

Nickas Cave’as keramiką atrado per kovido pandemiją. Kalbėdamas apie savo norą lipdyti, jis yra sakęs maždaug taip (cituojant ir verčiant iš atminties): „Man visada kėlė įtarimą muzikantai, kurie staiga pradėdavo kurti meną, – tai atrodė kažkaip dirbtina. Todėl pasirinkau keramiką, kuri tarsi nėra joks „aukštasis menas“ – ji vis dar yra amatas.“ Ši mintis daug pasako ne tik apie patį Cave’ą, bet ir apie keramikos vietą kultūroje apskritai.

Rokas Dovydėnas

Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda

Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijos vitrinoje (Vokiečių g. 2), visą parą veikianti Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda yra savotiška praėjusio renginio vizitinė kortelė ir kartu aktuali šiuolaikinės keramikos krypčių refleksija. Panevėžio simpoziumas – vienas seniausių ir reikšmingiausių keramikos renginių Lietuvoje, prasidėjęs 1983 m. tuometiniame stiklo fabrike, gaminusiame įvairią stiklo tarą ir keraminius drenažo vamzdžius.

Rokas Dovydėnas

Apie Dainiaus Trumpio parodą „Oda ir dulkės“ galerijoje „(AV17)“

Vilniuje vyksta ne viena paroda, nagrinėjanti meno ir sporto santykį. Dainiaus Trumpio paroda „Oda ir dulkės“ galerijoje „(AV17)“ paskatino mane kitaip pažvelgti į tai, kas, regis, nesusijungia. Sportas atrodo kaip varžybų ir pergalių sritis, menas – saviraiškos ir interpretacijos laukas.

Rokas Dovydėnas

Paroda „Geležinis Vilnius“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Prieš eidamas į parodą „Geležinis Vilnius“, pabandžiau mintyse sudėlioti man žinomas istorijas ir mitus apie metalus bei jų sąsajas su įvairiais miestais ar valstybėmis. Negalėčiau teigti, kad viską labai nuosekliai prisiminiau, bet pirmiausia pagalvojau apie Argentiną, kurios pavadinimą išvertus iš lotynų, ji būtų sidabrinė. Paskui atsiminiau grandžo grupės „Nirvana“ dainą „Lithium“ apie atsivertimą į Dievą – veiksmą, be kurio neįmanoma tapti krikščioniu. Lygiai taip pat kaip „Nirvanos“ daina vadinami ir vaistai, skiriami gydyti depresijai ar bipoliniam sutrikimui. Kurto Cobaino parašyta daina išties nuostabi ir nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas ją išgirdęs gali pasirinkti, kaip ją norėtų interpretuoti.

Rokas Dovydėnas

Dar kartą apie Audriaus Janušonio parodą „Šokiai“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Nesunku nuspėti, kad dauguma parodų lankytojų žino Audriaus Janušonio darbus. Atrodytų, kad nuo 1994 m., kai baigtos studijos Vilniaus dailės akademijoje, jo kūryba eksponuota praktiškai visur. Autoriaus kūrinių galima rasti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, MO muziejaus, Arianos muziejaus Ženevoje (Musée Ariana), Kečkemeto keramikos centro, Panevėžio miesto dailės galerijos ir daugybėje kitų kolekcijų. Per pastaruosius tris dešimtmečius išskirtinio kūrėjo darbai eksponuoti bene visose svarbiausiose Lietuvos parodų erdvėse, vietinėse bienalėse ir tarptautinėse trienalėse.

Rokas Dovydėnas

Apie Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės piešinių parodą galerijoje „Kairė–dešinė“

Kai 9-ajame dešimtmetyje Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, studijuodama Vilniaus dailės akademijoje, nusprendė suvesti savas sąskaitas su tapyba, ji pradėjo kurti įspūdingo dydžio piešinius. Tada ji rinkosi ploną, rudą popierių, ant kurio tapė plačiais mostais. Taip 1995–1997 m. sukurta piešinių serija „Galvos“, kurią iki rugsėjo 28 d. galima pamatyti Vilniaus galerijoje „Kairė–dešinė“. Šiems darbams būdinga tai, kuo pasižymi ir visa vėlesnė autorės kūryba, – dėmesys žmogaus figūrai, linijai, spalvai ir potėpiui. Nors šie dalykai, sakytume, nutolę nuo šiandienos aktualijų, darbai atrodo itin artimi, intymūs ir jautrūs.

Rokas Dovydėnas

Pokalbis su estų menininke Edith Karlson

60-ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalėje, Estijos paviljone, eksponuojama Edith Karlson paroda „Hora lupi“, kuri veiks iki lapkričio 24 dienos.  Kaip teigiama paviljono pristatyme, menininkė „tyrinėja primityvius žmogaus potraukius, jų banalumą ir iškilmingumą, ir taip pat kvestionuoja atpirkimo galimybę pasaulyje, kuris to nevertas“. Paviljonas įsikūręs Cannaregio rajone, Santa Maria delle Penitenti bažnyčioje, pastatytoje 1725 m. architekto Giorgio Massari. Bažnyčia yra didesnio komplekso – prieglaudos, skirtos buvusioms prostitutėms, – dalis.

Rokas Dovydėnas

Interviu su Alicja Buławka-Fankidejska ir Dmitrijumi Buławka-Fankidejskiu

Iki liepos 22 d. VDA galerijoje Akademija eksponuojamos dvi parodos: Alicjos Buławkos-Fankidejskos „Numanoma“ ir Dmitrijaus Buławkos-Fankidejskio „Savaiminis judėjimas“. Abu parodos autoriai yra skulptoriai, dirbantys su moliu, kuriantys atskirai, bet degantys savo darbus kartu, dirbantys Gdansko meno akademijoje (Akademia Sztuk Pięknych w Gdańsku). Paprašiau menininkų papasakoti apie šiuos ir kitus jų pasirinkimus. Interviu ilgokai atidėliotas, bet vis tik įvyko bendraujant nuotoliniu būdu. Žinodamas, kad Alicja yra baigusi doktorantūros studijas, pokalbį pradėjau nuo klausimo apie studijas.

Rokas Dovydėnas

Šiuolaikinės keramikos parodos galerijoje „Arka“

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ vyksta dviejų keramikių – Agnės Šemberaitės ir Eglės Einikytės-Narkevičienės – personalinės parodos. Autorės 1996 m. kartu su 14 kitų keramikos bakalaurų baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje. Šiandieną iš didelio kurso parodose dažniausiai matomas ketvertas – Rūta Šipalytė, Milena Pirštelienė, Agnė Šemberaitė ir Eglė Einikytė. Prisipažįstu, mane nustebino, kad asmenines parodas „Arkoje“ surengė tik dvi iš keturių. Matyt, jau tapo įpročiu pamačius didesnėje parodoje vienos iš autorių darbą dairytis kitų trijų, tarsi vienas kitą papildančių kūrinių. Bendrakursės keramikės suformavo atpažįstamą savo kartos tapatybę, ryškiai besiskiriančią nuo ankstesnių ir vėlesnių kartų.

Rokas Dovydėnas

Dalios Truskaitės ir Ksenijos Jaroševaitės parodos Grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“

Vilniuje, Grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“, iki sausio 27 d. veikia dvi parodos: antrame aukšte – Dalios Truskaitės „Dešinė, kairė, dešinė“ ir ekspozicijų salėje „+“ – Ksenijos Jaroševaitės „Šiupinys“. Parodos gana skirtingos, nors ir esama nemažos bendrystės.