Daugiau temų

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kad vasara prasidėjo, matyti ir iš televizijų programų: filmai ir serialai kartojami, užtat sporto labai daug. Ir bus tik daugiau, nes dar žadama olimpiada... Sporto negali būti mažai, nes jis, kaip ir sovietmečiu, tebėra svarbi sudėtinė ideologijos dalis. Ir visai nesvarbu, kad jo „didvyriai“ gali būti net prievartautojai. Svarbu, kad jie žadina pasididžiavimą tėvyne ir jos pergalėmis. Tokiu pasididžiavimu, deja, grįstas ne vienas tiesus kelias į pragarą.

KPLA inf.

Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) įkurta 2018 m. gegužės 11 d. paaštrėjus poreikiui organizuotai atstovauti kultūriniams leidiniams, ypač teisėkūros procesuose. Šiuo metu KPLA vienija didžiąją dalį ryškiausių, tradicinių ir progresyvių, kultūros ir meno periodinių leidinių: „Artnews.lt“, „Dailė“, „Kinas“, „Krantai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „7 meno dienos“. Pirmus trejus kalendorinius metus KPLA vadovavo kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė, menotyrininkė Monika Krikštopaitytė. Nuo birželio 1 d. Asociacijai vadovauti išrinktas kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius, poetas Gytis Norvilas.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Knygos ar filmai apie šnipus vis dar sugeba žadinti fantaziją. Gal todėl, kad dažname mūsų taip pat tūno šnipas, kuris stebi ir analizuoja, bet nebūtinai kitus. Jam smagu apsimesti kažkuo kitu, net jei vedžioja šunį ar eina apsipirkti, o vakare spoksoti į svetimus langus, už kurių viskas turi būti kitaip nei jo namuose.

Rita Mikučionytė

Penkių parodų Vilniuje apžvalga

Šyla oras, o ir parodų atmosfera kaip niekad įkaitusi – natūralu, kad iš pradžių norisi apžiūrėti lauko ekspozicijas. Pirmiausia žiūriu, kas gi vyksta Užupyje įsikūrusiame Kūdrų parke (buvau ten dar prieš oficialų atidarymą), po to skubu apžiūrėti naują galerijos „apiece“ ekspozicinę vitriną „Čiudirkos“ skvere, esančiame V. Kudirkos ir M.K. Čiurlionio gatvių sankryžoje. Na, šįkart turėjau interesų net keliose Vilniaus galerijose – Jono Meko vizualiųjų menų centre, VDA „Titaniko“ pirmojo aukšto parodų salėje bei Mokytojų namuose įsikūrusioje Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Thierry Frémaux filmas „Lumière!“ („LRT Plius“, 27 d. 21.33) – ne tik apie kino pradininkus Louis ir Auguste’ą Lumière’us ar jų sukurtus filmus. Tai neįtikėtinai jaudinantis pasakojimas apie XX amžiaus pradžią ir idėjas, prisidėjusias prie naujojo meno atsiradimo. Frémaux yra sakęs, kad Lumière’ai sugalvojo kiną tris kartus – iš pradžių techniką, paskui meną, o vėliau kino teatrą. Ir visa tai išliko iki mūsų dienų.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kai tikrovė tampa vis alternatyvesnė ir, regis, nestebina net gegužės 9-ąją Raudonojoje aikštėje nuskambėjęs Rusijos prezidento pareiškimas, esą sovietai vieni nugalėjo Antrajame pasauliniame kare, Quentino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“ (LRT, šįvakar, 14 d. 22.55) papasakota alternatyvi istorija taip pat gali pasirodyti visai reali.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jane Campion „Fortepijonas“ pasirodė 1993-iaisiais, bet tai iki šiol žinomiausias Naujosios Zelandijos režisierės filmas. Be abejo, jis reiškė ne tik Campion biografijos, bet ir XX a. pabaigos kino lūžį. Likimo ironija – po „Fortepijono“ Campion sukūrė ne vieną filmą ar serialą, bet juos prislėgė „Fortepijono“ šlovė.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

1968-ųjų studentų revoliucija Paryžiuje – mėgstama ne tik prancūzų kino tema. Prie jos nuolat grįžta ir tuometiniai maištautojai, ir jų vaikai bei anūkai, o šios revoliucijos lozungus gali pamatyti ir dabar. Jie visai nepaseno. Dažniausiai 1968-ųjų gegužę gaubia nostalgija. „LRT Plius“ (6 d. 21.33) primins Michelio Hazanaviciaus filmą „Manasis Godard’as“, pasakojantį apie revoliucingiausią 1968-ųjų gegužės kino kūrėją Jeaną-Lucą Godard’ą.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Paragvajaus režisieriaus Marcelo Martinessi debiutas „Paveldėtojos“ („LRT Plius“, 29 d. 21.33) – kuklus filmas. Jame nebus formos fejerverkų ar kitokių bandymų patikti žiūrovams, tačiau „Paveldėtojos“ užburia subtiliu, pustoniais tapomu pasakojimu.

Jurgis Dvarionas

In memoriam smuikininkui Algiui Augustinui Griciui (1932–2021)

Neseniai, balandžio 7 dieną, netekome iškilios Gricių giminės atstovo, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algio Augustino Griciaus, kuris, kaip ir jo broliai bei sesuo, daug nuveikė puoselėjant mūsų krašto kultūrą. Pradėjęs pirmuosius sąmoningo gyvenimo žingsnelius dar tarpukario Lietuvoje, vėliau patyrė Sibiro tremties speigus, išgyveno žiauraus karo baisumus, pajautė sovietinės okupacijos brutalumą. Besąlygiška tėvų nuostata – visuomet likti ištikimam savo tėvynei – tapo kertiniu gyvenimo principu, skatinančiu taurios asmenybės tapsmą.