7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Istorija

Natalija Arlauskaitė

„Viskas didinga“: žiūrėti ir matyti

Paroda „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“ Maironio lietuvių literatūros muziejuje

Dalios Grinkevičiūtės „Atsiminimai“, rašyti tada, kai tremties pasakojimų modelis iš esmės dar neegzistavo, yra atidaus žvilgsnio dokumentas. Žvilgsnio, kurį kreipia nuosavas pastabumas ir jautrumas ir mažai veikia kultūriškai išmokti būdai reguliuoti jo stambumą, trukmę, objektus. Šis žvilgsnis nuolat keičia mastelį: tai itin priartėja prie aprašomų daiktų, paviršių, kūnų ir pačių nemaloniausių substancijų, tai atsitraukia nuo jų taip, kad žmogus dingsta, o lieka tik didingas Arkties ledynų peizažas. Arkties didingumą, romantizmo žodyno, būdingo pasakojimams apie šalčio ir ledynų užkariavimą, nuotrupą, visuomet lydi žmogaus menkumas – ne todėl, kad jis menkas apskritai, veikiau priešingai, o todėl, kad priverstinai tapęs „ne šio pasaulio padaru“:

Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Kaip pagaliau atrasti Veščiūną?

„ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) paroda „Titanike”

Pirmą kartą Alberto Veščiūno paveikslus Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje pamačiau 1996 metais. Labiausiai įstrigo „Peizažas Nr. 2“ (1958–1959). Taip įstrigo, kad parėjusi namo pas senelius Kaune nutapiau à la Veščiūno maniera, tai yra plonai ir ekspresyviai, sodo obelį. Pamenu, tąkart jaučiausi partizaniškai ir mokytojams paveikslo nerodžiau, nes drovėjausi taip labai man patikusio „nežinomo išeivijos dailininko“. O šią savaitę visus kviečiu bėgti į „ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) parodą „Titanike“ (kuratorius Vidas Poškus) ir pirkti knygą „Albertas Veščiūnas“ (sudarytoja Vaida Ščiglienė). Reikia žiūrėti parodą, švęsti Veščiūno šimtmetį ir skaityti leidinį, ypač menininko laiškus, antraip asmens, „nuo kurio likimas nusisuko“, nepažinsime ir nesuprasime.

 Albertas Veščiūnas, Moteris I-II. 1957 m.
Albertas Veščiūnas, Moteris I-II. 1957 m.
„ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) parodos fragmentas
„ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) parodos fragmentas
 Albertas Veščiūnas, studentų meno lygoje (Niujorkas) sukurtos litografijos. 1951 m. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, studentų meno lygoje (Niujorkas) sukurtos litografijos. 1951 m. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, kompozicija su keturiomis figūromis. 1958 m. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, kompozicija su keturiomis figūromis. 1958 m. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, Kompozicija (Peizažas). 1955–1958 m. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, Kompozicija (Peizažas). 1955–1958 m. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, piešiniai iš 1955 m. blonknoto. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, piešiniai iš 1955 m. blonknoto. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, Sėdinti figūra. 1958 m. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, Sėdinti figūra. 1958 m. M.K. nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Pasikartojimas iš didžiosios „P“

Fabrizio Contarino paroda „Priešinga jūra“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Su menininkais Fabrizio Contarino ir Alina Melnikova susitikau prieš Fabrizio parodos „Priešinga jūra“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ atidarymą. Kalbėjomės apie jūrą, apie pabėgėlius migrantus, apie būsimą parodą. Fabrizio gimė Taorminoje, Sicilijoje (1976), augo prie Jonijos jūros, iki išvyko studijuoti į Perudžią, vėliau į Barseloną, kur pradėjo menininko karjerą kūrybinės dokumentikos srityje. Vėliau Fabrizio Contarino kaip menininkas ir kuratorius įžengė į šiuolaikinio meno pasaulį, kuriame, kaip rodo jo kūrybinė biografija, jis yra matomas, aktyvus, reiškiasi įvairiomis temomis. Menininkas gerai žino savo krašto istoriją ir amžinąją salos lemtį – būti migracijos punktu, praeivių žeme.

Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. M.K. nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. M.K. nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. M.K. nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. M.K. nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas

Trokštant to, ko nėra

Porceliano istorijos vingiai Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje

Karštą dieną, atostogaujant pajūryje, nėra nieko geriau, kaip nuvykus į Klaipėdą užsukti į vietos Laikrodžių muziejų, Liepų g. 12. Čia antrajame aukšte pristatomi naujausi muziejaus įgyti eksponatai, lydimi istorinės keramikos ekspozicijos iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Tarp kelių skirtingose salėse esančių eksponatų rezgasi puikus dialogas, skatinantis apie jį papasakoti plačiau.

Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Karolina Bukovskytė

Požemiai ir šešėliai

Paroda „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ LDK valdovų rūmuose

Ketvirtajame LDK valdovų rūmų maršrute atidaryta nauja paroda. Šįsyk slėpininga ir dvelkianti senove – „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ (kuratoriai Živilė Mikailienė, Marijus Uzorka). Pakilus į ekspozicijos erdvę visų pirma į akis krinta blausus apšvietimas ir subtilūs atspalviai. Visi darbai, t.y. beveik 80 akvarelių bei eskizų, suskirstyti į tris dalis: senasis Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas ir Rytų Prūsija.

Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Romanas Borisovas, Sapiegų pilies liekanos Alšėnuose. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Romanas Borisovas, Sapiegų pilies liekanos Alšėnuose. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Romanas Borisovas, Bernardinų bažnyčios vidus. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Romanas Borisovas, Bernardinų bažnyčios vidus. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Aistė Kurmilevičiūtė

Žemiškas žmogus

Paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“ Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje

Petras Kalpokas – vienas produktyviausių tarpukario dailininkų, XX a. pirmojoje pusėje garsėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei Latvijoje. Jautrios, lyriškos ir subtilios natūros menininkas labiausiai mėgo peizažą, dievino natūralią gamtą. Jo tapyba gana smarkiai keitėsi, priklausomai nuo aplinkos, kuri jį supo ir teikė jam kūrybinį impulsą.

Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Petras Kalpokas, „Moteris su kamuoliu“. Apie 1933 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Petras Kalpokas, „Moteris su kamuoliu“. Apie 1933 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Petras Kalpokas, „Upelis pavasarį“. 1907 m.
Petras Kalpokas, „Upelis pavasarį“. 1907 m.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Virginijus Kinčinaitis

Vaškinio impresionizmo rinkodara

Iš meno rinkos istorijos

Kiekvieną kartą, Europos muziejuose aptikęs XIX a. pabaigos menininko Medardo Rosso vaškines skulptūras, ilgai negaliu išsivaduoti nuo jų sukelto įspūdžio. Nesvarbu, po metų ar kelerių, jos pašaipūniškai atgyja atmintyje, keičia formą ir spalvą, minkštėja ir stingsta. Gal tai skulptūros ir vaško nesuderinamumo pasekmė, gal nesavalaikio meno efektas?

Medardo Rosso, autoportretas studijoje (Boulevard des Batignolles). 1901 m.
Medardo Rosso, autoportretas studijoje (Boulevard des Batignolles). 1901 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Medardo Rosso, „Žydų berniukas“. 1892–1894 m.
Medardo Rosso, „Žydų berniukas“. 1892–1894 m.
Medardo Rosso, „Lažybų tarpininkas“. 1893–1895 m.
Medardo Rosso, „Lažybų tarpininkas“. 1893–1895 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Parengė Ž. P.

Būti savimi savo visuomenėje

Mariai Janion atminti

Rugpjūčio 23 d. Varšuvoje mirė lenkų literatūros istorikė, kritikė, feministė, kelių lenkų humanitarų kartų mokytoja, dešimčių knygų autorė Maria Janion. Jai buvo 93 metai. Janion – viena iškiliausių XX a. antrosios pusės vilniečių, nors Vilniuje liko nepastebėta ir neįvertinta. Mokslininkės specializacija – romantizmo literatūra, tačiau ji tuo neapsiribojo, pavyzdžiui, Janion tekstai apie kiną ir jo herojus iki šiol stebina įžvalgų originalumu. Ji daug rašė apie XIX ir XX a. lenkų kultūrą, jos refleksijos apie lenkų tapatybę, nacionalinių mitų ir tautinės martirologijos, antisemitizmo, rasizmo, homofobijos ir mizoginijos kritika erzino ne tik komunistus, bet ir vėliau į valdžią atėjusius radikalius dešiniuosius: Janion net buvo atsidūrusi „rasės išdavikų“ sąraše. Prisimindamas jos pamokas, teatrologas, rašytojas Pawełas Goźlińskis „Gazeta Wyborcza“ išspausdintame nekrologe rašo, kad „Maria Janion pirmiausia buvo mokslininkė, tyrinėjusi dvasias.

Maria Janion. J. Dominski nuotr.
Maria Janion. J. Dominski nuotr.
Virginijus Kinčinaitis

Rusiška ruletė

Kaip kolekcionieriai įtakoja meno raidą? 

Kodėl vienos šalys puikuojasi prabangiomis meno kolekcijomis, o kitos, kaip Lietuva, negali pasigirti pasaulinio lygio šedevrų gausa? Vienas iš atsakymų netolimoje Rusijoje. XX a. pradžioje didžiausią moderniojo meno kolekciją pasaulyje sukaupė Maskvos pirklys Sergejus Ščukinas. Šaltoje Maskvoje atsidūrė karščiausios meno naujienos, geriausi Henri Matisse’o, Paulio Gauguino, Pablo Picasso kūriniai. Kaip dramatiška Ščukino aistra meno naujovėms įtakojo menininkų kūrybą ir Rusijos kultūrą? Tiesiogiai. 

 

Ščukinas kolekcionavo tik le dernier cri de la mode, tik tai, kas radikaliai naujausia, pralenkę laiką ir dar nesuvokiama visuomenei. Jo skonis ir vaizduotė skrodė ateitį kartu su įžūliomis Vincent’o van Gogho, Gauguino, Picasso ar Matisse’o vizijomis. Rusų tekstilės magnato pinigai suteikė galimybę drąsiausiems menininkams kurti, o Paryžiaus galerijų savininkams – rizikuoti naujovėmis. Pirklių ir fabrikantų palikuonis žavėjosi meno eksperimentais, o prietarais ir daugybe draudimų apribota aristokratija tokio meno purtėsi. 

Henri Matisse, Šokis. 1909-1910 m. Ermitažo muziejus.
Henri Matisse, Šokis. 1909-1910 m. Ermitažo muziejus.
 Sergejus Ščukinas. 1890 m.
Sergejus Ščukinas. 1890 m.
 Sergejaus Ščukino namų fragmentas. 1937 m.
Sergejaus Ščukino namų fragmentas. 1937 m.
 Paul Gauguin, „Tu pavyduliauji?“. 1892 m. Puškino vaizduojamosios dailės muziejus
Paul Gauguin, „Tu pavyduliauji?“. 1892 m. Puškino vaizduojamosios dailės muziejus
Henri Matisse, Raudonasis kambarys. 1908 m. Ermitažo muziejus
Henri Matisse, Raudonasis kambarys. 1908 m. Ermitažo muziejus
Xan Krohn,  Sergejaus Ščukino portretas visu ūgiu. 1916 m. Ermitažo muziejus.
Xan Krohn, Sergejaus Ščukino portretas visu ūgiu. 1916 m. Ermitažo muziejus.
Gauguino kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Gauguino kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Picasso kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Picasso kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Leizeris Kaganas
Leizeris Kaganas
M. D. Smetonaitė-Valušienė
M. D. Smetonaitė-Valušienė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė – Lietuvos dainininkė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė – Lietuvos dainininkė
Juozas Tumas-Vaižgantas – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas
Juozas Tumas-Vaižgantas – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas
Mykolas Sleževičius – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas
Mykolas Sleževičius – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas
Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas
Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas
Kazys Inčiūra – poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, radijo diktorius
Kazys Inčiūra – poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, radijo diktorius
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas