7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Istorija

Karolina Bukovskytė

Požemiai ir šešėliai

Paroda „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ LDK valdovų rūmuose

Ketvirtajame LDK valdovų rūmų maršrute atidaryta nauja paroda. Šįsyk slėpininga ir dvelkianti senove – „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ (kuratoriai Živilė Mikailienė, Marijus Uzorka). Pakilus į ekspozicijos erdvę visų pirma į akis krinta blausus apšvietimas ir subtilūs atspalviai. Visi darbai, t.y. beveik 80 akvarelių bei eskizų, suskirstyti į tris dalis: senasis Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas ir Rytų Prūsija.

Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Romanas Borisovas, Sapiegų pilies liekanos Alšėnuose. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Romanas Borisovas, Sapiegų pilies liekanos Alšėnuose. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Romanas Borisovas, Bernardinų bažnyčios vidus. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Romanas Borisovas, Bernardinų bažnyčios vidus. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Aistė Kurmilevičiūtė

Žemiškas žmogus

Paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“ Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje

Petras Kalpokas – vienas produktyviausių tarpukario dailininkų, XX a. pirmojoje pusėje garsėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei Latvijoje. Jautrios, lyriškos ir subtilios natūros menininkas labiausiai mėgo peizažą, dievino natūralią gamtą. Jo tapyba gana smarkiai keitėsi, priklausomai nuo aplinkos, kuri jį supo ir teikė jam kūrybinį impulsą.

Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Petras Kalpokas, „Moteris su kamuoliu“. Apie 1933 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Petras Kalpokas, „Moteris su kamuoliu“. Apie 1933 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Petras Kalpokas, „Upelis pavasarį“. 1907 m.
Petras Kalpokas, „Upelis pavasarį“. 1907 m.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Virginijus Kinčinaitis

Vaškinio impresionizmo rinkodara

Iš meno rinkos istorijos

Kiekvieną kartą, Europos muziejuose aptikęs XIX a. pabaigos menininko Medardo Rosso vaškines skulptūras, ilgai negaliu išsivaduoti nuo jų sukelto įspūdžio. Nesvarbu, po metų ar kelerių, jos pašaipūniškai atgyja atmintyje, keičia formą ir spalvą, minkštėja ir stingsta. Gal tai skulptūros ir vaško nesuderinamumo pasekmė, gal nesavalaikio meno efektas?

Medardo Rosso, autoportretas studijoje (Boulevard des Batignolles). 1901 m.
Medardo Rosso, autoportretas studijoje (Boulevard des Batignolles). 1901 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Medardo Rosso, „Žydų berniukas“. 1892–1894 m.
Medardo Rosso, „Žydų berniukas“. 1892–1894 m.
Medardo Rosso, „Lažybų tarpininkas“. 1893–1895 m.
Medardo Rosso, „Lažybų tarpininkas“. 1893–1895 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Parengė Ž. P.

Būti savimi savo visuomenėje

Mariai Janion atminti

Rugpjūčio 23 d. Varšuvoje mirė lenkų literatūros istorikė, kritikė, feministė, kelių lenkų humanitarų kartų mokytoja, dešimčių knygų autorė Maria Janion. Jai buvo 93 metai. Janion – viena iškiliausių XX a. antrosios pusės vilniečių, nors Vilniuje liko nepastebėta ir neįvertinta. Mokslininkės specializacija – romantizmo literatūra, tačiau ji tuo neapsiribojo, pavyzdžiui, Janion tekstai apie kiną ir jo herojus iki šiol stebina įžvalgų originalumu. Ji daug rašė apie XIX ir XX a. lenkų kultūrą, jos refleksijos apie lenkų tapatybę, nacionalinių mitų ir tautinės martirologijos, antisemitizmo, rasizmo, homofobijos ir mizoginijos kritika erzino ne tik komunistus, bet ir vėliau į valdžią atėjusius radikalius dešiniuosius: Janion net buvo atsidūrusi „rasės išdavikų“ sąraše. Prisimindamas jos pamokas, teatrologas, rašytojas Pawełas Goźlińskis „Gazeta Wyborcza“ išspausdintame nekrologe rašo, kad „Maria Janion pirmiausia buvo mokslininkė, tyrinėjusi dvasias.

Maria Janion. J. Dominski nuotr.
Maria Janion. J. Dominski nuotr.
Virginijus Kinčinaitis

Rusiška ruletė

Kaip kolekcionieriai įtakoja meno raidą? 

Kodėl vienos šalys puikuojasi prabangiomis meno kolekcijomis, o kitos, kaip Lietuva, negali pasigirti pasaulinio lygio šedevrų gausa? Vienas iš atsakymų netolimoje Rusijoje. XX a. pradžioje didžiausią moderniojo meno kolekciją pasaulyje sukaupė Maskvos pirklys Sergejus Ščukinas. Šaltoje Maskvoje atsidūrė karščiausios meno naujienos, geriausi Henri Matisse’o, Paulio Gauguino, Pablo Picasso kūriniai. Kaip dramatiška Ščukino aistra meno naujovėms įtakojo menininkų kūrybą ir Rusijos kultūrą? Tiesiogiai. 

 

Ščukinas kolekcionavo tik le dernier cri de la mode, tik tai, kas radikaliai naujausia, pralenkę laiką ir dar nesuvokiama visuomenei. Jo skonis ir vaizduotė skrodė ateitį kartu su įžūliomis Vincent’o van Gogho, Gauguino, Picasso ar Matisse’o vizijomis. Rusų tekstilės magnato pinigai suteikė galimybę drąsiausiems menininkams kurti, o Paryžiaus galerijų savininkams – rizikuoti naujovėmis. Pirklių ir fabrikantų palikuonis žavėjosi meno eksperimentais, o prietarais ir daugybe draudimų apribota aristokratija tokio meno purtėsi. 

Henri Matisse, Šokis. 1909-1910 m. Ermitažo muziejus.
Henri Matisse, Šokis. 1909-1910 m. Ermitažo muziejus.
 Sergejus Ščukinas. 1890 m.
Sergejus Ščukinas. 1890 m.
 Sergejaus Ščukino namų fragmentas. 1937 m.
Sergejaus Ščukino namų fragmentas. 1937 m.
 Paul Gauguin, „Tu pavyduliauji?“. 1892 m. Puškino vaizduojamosios dailės muziejus
Paul Gauguin, „Tu pavyduliauji?“. 1892 m. Puškino vaizduojamosios dailės muziejus
Henri Matisse, Raudonasis kambarys. 1908 m. Ermitažo muziejus
Henri Matisse, Raudonasis kambarys. 1908 m. Ermitažo muziejus
Xan Krohn,  Sergejaus Ščukino portretas visu ūgiu. 1916 m. Ermitažo muziejus.
Xan Krohn, Sergejaus Ščukino portretas visu ūgiu. 1916 m. Ermitažo muziejus.
Gauguino kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Gauguino kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Picasso kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Picasso kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Leizeris Kaganas
Leizeris Kaganas
M. D. Smetonaitė-Valušienė
M. D. Smetonaitė-Valušienė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė – Lietuvos dainininkė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė – Lietuvos dainininkė
Juozas Tumas-Vaižgantas – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas
Juozas Tumas-Vaižgantas – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas
Mykolas Sleževičius – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas
Mykolas Sleževičius – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas
Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas
Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas
Kazys Inčiūra – poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, radijo diktorius
Kazys Inčiūra – poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, radijo diktorius
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas
Virginijus Kinčinaitis

Skandalingojo ispano spindesio priežastis

Picasso ir Kahnweileris – meno rinkos dvyniai

Kiekvienas didis menininkas turi savo sėkmės šešėlį – mecenatą, prekeivį, kolekcininką. Tik vėliau atsiranda jo genialumo mitas plačioje visuomenėje. Piccasso žvaigždės statusas žinomas visiems, jo meilės istorijos aitrina vaizduotę ir kuria pridėtinę kubizmo vertę. Tačiau kokia šešėlinė skandalingojo ispano spindesio priežastis? 

Pablo Picasso su Daniel-Henry Kahnweiler. 1964 m.
Pablo Picasso su Daniel-Henry Kahnweiler. 1964 m.
Brassaï, Daniel-Henry Kahnweiler savo ofise, už jo - Pablo Picasso kūrinys. 1962
Brassaï, Daniel-Henry Kahnweiler savo ofise, už jo - Pablo Picasso kūrinys. 1962
Jonas Bruveris

Lukiškių drama

Apie Lietuvos istorinės atminties įamžinimo istoriją ir aktualijas

2014 m. lapkričio 2 d. paskelbtas straipsnis „Per Vėlines pagerbti ir laisvės kovotojai“ (kariuomeneskurejai.lt). Aprašomas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narių lankymasis Vilniaus ir kai kuriose kitose kapinėse. Rasose jie uždegė žvakeles ant 22 Nepriklausomybės kovų karių kapų (primenama, kad juos čia 1920 m. su bičiule Elžbieta Matulionyte palaidojo Marcelė Kubiliūtė), ant 16 kenotafų ir M. Kubiliūtės kapo.

Lukiškių aikštė XIXa. Vilniaus vaizdų archyvo nuotr.
Lukiškių aikštė XIXa. Vilniaus vaizdų archyvo nuotr.
Stanislovas Filibertas Fleris. Turgus Lukiškių aikštėje 1900 m. Stereoskopinė nuotrauka. LMAVB. Vilniaus vaizdų archyvo nuotr.
Stanislovas Filibertas Fleris. Turgus Lukiškių aikštėje 1900 m. Stereoskopinė nuotrauka. LMAVB. Vilniaus vaizdų archyvo nuotr.
Vilhelmas Zacharcikas. Lukiškių vaizdas nuo Boufalo (Tauro) kalno. 1866 m.
Vilhelmas Zacharcikas. Lukiškių vaizdas nuo Boufalo (Tauro) kalno. 1866 m.
Paminklinė lenta nužudytiems sukilėliams. R. Danisevičiaus nuotr.
Paminklinė lenta nužudytiems sukilėliams. R. Danisevičiaus nuotr.
Lukiškių aikštė šiandien
Lukiškių aikštė šiandien
Aistė Kisarauskaitė

Užmirštos praeities dabartis

Iš pasakojimų apie 10-ąjį dešimtmetį

Susidūrus su praeities kūriniais, ar jie būtų vizualinio meno, ar kritikos tekstai, kino filmai, net roko baladės ar kvepalai, į mus dvelkteli ne tiek pats laikas, kiek, greičiau, jo ištrynimas – taškas A (anuomet) ir taškas B (dabar) staiga tampa vienu AB, ir galima pasitikrinti, ar dabartyje atsidūrę kūriniai išlaikė savo galią, ar veikia jų magija, ar buvo juose implantuotas ateities numatymas, leidžiantis vis dar būti aktualiems? Ypač įdomu žvelgti į tuos, sukurtus 10-ąjį dešimtmetį, jau kalbančius šiuolaikinio meno kalba (nesikabinėjant prie termino „šiuolaikinis“), nors taip pat liekančius praeitame šimtmetyje, net tūkstantmetyje, be to, didžioji jų dalis tiek prislėgti visiškos užmaršties, tarsi niekada nebuvo gimę. Kartais juos vos pamena net jų autoriai.

Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, „Nomadiškas“
Audrius Novickas, „Nomadiškas“
Audrius Novickas, „Ekvalaizeris“
Audrius Novickas, „Ekvalaizeris“
Parodos „Užmiršta dabartis“ fragmentas. Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo.
Parodos „Užmiršta dabartis“ fragmentas. Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo.
Aistė Kisarauskaitė

Lobių paieškos

Dariaus Žiūros kūrinio radybos

Ši istorija galėtų būti reklaminis pasakojimas, viliojantis stoti į menotyros specialybę, nes ji nėra vien tik sudėtingų tekstų rašymas, dažnai tai nuotykiai, lobių ieškojimas ir svarbiausia – radimas.

Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Vyksta Dariaus Žiūros kūrinio paieška. Autorės nuotr.
Vyksta Dariaus Žiūros kūrinio paieška. Autorės nuotr.
Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Darius Žiūra rado kūrinį. Autorės nuotr.Autorės nuotr.
Darius Žiūra rado kūrinį. Autorės nuotr.Autorės nuotr.
Darius Žiūra. Autorės nuotr.
Darius Žiūra. Autorės nuotr.
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“. 1996 m. parodos dokumentacija
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“. 1996 m. parodos dokumentacija
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“, fragmentas. 1996 m. parodos dokumentacija
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“, fragmentas. 1996 m. parodos dokumentacija
1996 m. ekspozicijos fragmentas
1996 m. ekspozicijos fragmentas
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas