Daugiau temų
Rasa Vasinauskaitė
Politika scenoje ir už jos
66-asis Avinjono festivalis
Neringa Kažukauskaitė
Atsirito Baltijos kino banga
Estijos, Latvijos ir Lietuvos kino šventė
Goda Jurevičiūtė
Žaidimo taisykles suprasti sunku
Po pokalbio su Irano režisieriumi, poetu Mohammadu Hadi Karimi
Rugpjūčio pabaigoje „Skalvijoje“ buvo surengta pirmoji Irano kino savaitė. Į Vilnių atvyko ir svečių...
Rūta Pileckaitė
Aukso švytėjimas ir deimantų gelmės
Aleksandro Šepkaus paroda Bažnytinio paveldo muziejuje
Paprašyta parašyti apie Aleksandro Šepkaus papuošalų parodą, sutikau nedvejodama. Proga tikrai neeilinė. Kai prieš metus kolegė Giedrė Jankevičiūtė užsiminė apie ketinimus surengti Šepkaus parodą Vilniuje, pagalvojau, jog idėja puiki, bet skamba kaip iš fantastikos srities. Žinojau, kad autoriaus personalinės parodos Lietuvoje niekada nėra buvę – nei tada, kai jis čia dar gyveno (į JAV išvyko 1988 m.), nei vėliau, nors gimtinėje menininkas kartais lankydavosi. Tad įvykis būsiąs išties istorinis. Ar Šepkaus parodų yra buvę užsienyje, informacijos neturėjau. Priežasčių, kodėl būtent taip klostėsi aplinkybės, nežinojau. Žinojau tik, kad menininkui gana sėkmingai pavyko įsitvirtinti Niujorke, kad ten jis 1992 m. įkūrė savo kompaniją, kurioje yra dirbęs ir vienas kitas lietuvių juvelyras (Sigitas Virpilaitis, Žilvinas Bautrėnas), kad 1993 m. pelnė Amerikos metų jaunojo dizainerio vardą, buvo pastebėtas ir įvertintas užsienio profesionalų, kad jau 20 metų dirba su auksu ir brangiaisiais akmenimis – medžiagomis, kurios niekada nebuvo populiarios tarp Lietuvos juvelyrų.
Jonas Ūbis
Didžioji televizijos nuodėmė
Krėsle prie televizoriaus
Didžioji televizijos žmonių nuodėmė yra puikybė. Jie taip greit pasijunta svarbūs ir nepakartojami, kad nebejaučia plonytės ribos, skiriančios tuštybę ir komizmą. Tuo įsitikinsite pažiūrėję naujo „Pinigų kartos“ sezono reklamą. Nuo galvos iki kojų baltai vilkintis vedėjas daugybės monitorių fone beda mums pirštu tiesiai į akį, bet pataiko į savo humoro jausmą. Matyt, Andrius Tapinas tikėjosi pasirodyti įtaigus ir įspūdingas. Bet iš tikrųjų ši lietuviška Ostapo Benderio (ar supermeno?) parodija nuskamba taip, kad net nesuabejoji, jog savo laidą ir indėlį į lietuvių televiziją jos vedėjas vertina itin rimtai. Manau, ši reklama įeis į lietuvių masinės kultūros kuriozų istoriją. Ji to nusipelno.
7 MD
Keli žvilgsniai į istoriją ir dabartį
Lenkų kino savaitė
Ateinantį ketvirtadienį, rugsėjo 13 d., prasidėsiančios ir jau dvyliktą kartą vyksiančios savaitės rengėjai, Lenkijos institutas Vilniuje, pristatys šių dienų lenkų kino panoramą ir primins kelis išskirtinius praeityje sukurtus filmus. Filmai bus rodomi „Multikino“, „Pasakoje“ ir „Skalvijoje“.
7MD
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio spaudą
Rengėjų inf.
„Ginčą sprendžiu TAIKIAI“
Prasideda trumpametražių filmų festivalio atranka
Ginčą galėtų laimėti visi jo dalyviai, jei, užuot atsiraitoję rankoves ir kibę į atlapus ar kreipęsi į teismą ginti savo teisių, nesutarimą pabandytų išspręsti taikiomis derybomis. Arba dar geriau – imtų kamerą ir apie siūlomą ginčo sprendimo būdą be pykčio ir teismo susuktų trumpametražį filmą festivaliui „Ginčą sprendžiu TAIKIAI“.
Kino mėgėjai, profesionalūs menininkai, studentai, moksleiviai ir visi, kuriems bent kartą gyvenime į rankas buvo tekę paimti kamerą, kviečiami ieškoti taikių ginčo sprendimo formų. Kai darbdavys atsiskaito ne visiškai, kaimynas pamiršta užsukti vonios čiaupą ar vėl užstato mūsiškį automobilį, ką paprastai darome? Grasiname paduoti į teismą ir jame „užtampyti“. Trumpametražių filmų festivalio „Ginčą sprendžiu TAIKIAI“ organizatoriai sako, kad tai ne išeitis. Yra geresnių, veiksmingų, bet tarp lietuvių nepopuliarių ginčų sprendimo būdų. Vienas iš jų – mediacija.
Rengėjų inf.
„Meno forto“ vasaros maršrutai
Gastrolių išklotinė
Teatrui „Meno fortas“ ši vasara gausi gastrolių. Birželio mėnesį legendinis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Hamletas“ buvo vaidinamas istoriniame W. Shakespeare’o teatre „The Globe“ Londone, vėliau F. Dostojevskio „Idiotas“ vyko į Rusijos Tatarstano Respublikos sostinę Kazanę, kur šį spektaklį žiūrėjo, aptarė ir analizavo į edukacinį forumą susirinkę įvairių teatro sričių profesionalai ir pedagogai iš visos Rusijos.
Liepos mėnesį kelionę po pasaulio scenas pratęsė naujausias E. Nekrošiaus spektaklis „Dieviškoji komedija“, sukurtas šį pavasarį pagal Dantės Alighieri poemą. Šį kartą jis atstovavo Lietuvai viename didžiausių ir svarbiausių šiaurės Italijoje vykstančių kultūrinių forumų „Mittelfest“. Festivalio idėja gimė 10-ojo dešimtmečio pradžioje, griuvus sienoms tarp Rytų ir Vakarų Europos. Friulio-Venecijos Džulijos regionas, kuriame vyksta festivalis, istoriškai yra vienintelė vieta Europoje, kur susiduria trys svarbiausios kalbos ir kultūros – lotynų, germanų ir slavų. Todėl ir pagrindinė festivalio idėja, anot prezidento Antonio Devetago, yra parodyti Centrinės Europos meno įvairovę, atskleisti menininkų nuo Baltijos iki Juodosios jūros emocinę ir kultūrinę bendrystę. Festivalio programą sudaro bemaž visi meno žanrai – klasikinė muzika, džiazas, dramos, šokio ir muzikinis teatras, kinas, vizualiniai menai, literatūra. Šiemet speciali programos dalis buvo skirta Čekijai ir jos sostinei Prahai, o joje išskirta neseniai mirusio prezidento Vaclavo Havelo dramaturginė kūryba.
