7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Nidoje pradėtas Thomo Manno menų festivalis

Šeštadienį Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo pirmasis tradicinės,  jau 22-ą kartą sugrįžusios į šį kurortą menų šventės – Thomo Manno festivalio – akordas. Šia proga sveikinimų ir palinkėjimų jos dalyviams bei šeimininkams atvežė renginio globėjas kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, atvykęs į Nidą su žmona Alma.

 

Garbingasis svečias džiaugėsi gražiu sutapimu: vos prieš kelias valandas Miunsterio miesto rotušėje Vokietijoje Baltijos valstybių prezidentams buvo įteikta Vestfalijos taikos premija, o Thomo Manno festivalis taip pat skleidžia humanistines idėjas kviesdamas į prasmingas parodas, paskaitas, diskusijas ir koncertus.

 

„Žmonėms reikia išmintingų žodžių, tikrųjų vertybių, tikrojo meno. Žmonėms reikia ir tikro gyvenimo, sąžiningo, nesumeluoto ir neišgalvoto. Tokio, kokį matė ir užrašė iškilus vokiečių rašytojas Thomas Mannas. Jo vardo festivalis primena tokio gyvenimo galimybę, liudija žmogaus, gamtos ir kultūros ryšį“, – sakė prezidentas sveikinimo kalboje.

Thomo Manno festivalio atidarymas. Organizatorių nuotr.
Thomo Manno festivalio atidarymas. Organizatorių nuotr.
Thomo Manno festivalio atidarymo akimirka. Organizatorių nuotr.
Thomo Manno festivalio atidarymo akimirka. Organizatorių nuotr.
Thomo Manno festivalio atidarymo akimirka. Organizatorių nuotr.
Thomo Manno festivalio atidarymo akimirka. Organizatorių nuotr.
Thomo Manno festivalio atidarymo akimirka. Organizatorių nuotr.
Thomo Manno festivalio atidarymo akimirka. Organizatorių nuotr.
Thomo Manno festivalio atidarymo akimirka. Organizatorių nuotr.
Thomo Manno festivalio atidarymo akimirka. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio paroda „Vidurnakt ir giliau“

Liepos mėn. 13 d. (penktadienį) 18 val. Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1, Klaipėda) atidaroma Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio keliaujanti paroda „Vidurnakt ir giliau“. Fotografijos parodoje bus pristatyti vaizdai iš internetinės erdvės, atrasti kūrėjų kiekvieną dieną vidurdienį ir vidurnaktį. Fotografijos parodos atidarymo metu bus pristatytos naujos, bei niekam nežinomos kasdienybės istorijos. Keliaujančio fotografijos projekto „Vidurnakt ir giliau“ atsiradimą lėmė kino režisieriaus Jimo Jarmucho filmas „Patersonas“ apie kasdienybės poeziją. Filmo režisierius žiūrovams nesiūlė daug – tiesiog pagyventi dvi valandas Patersono ritmu. Benas Šarka ir Remigijus Treigys fotografijos parodos lankytojams nesiūlo mažai – kviečia sustabdyti dešimt dienų tarp kasdienybės pašnekesių vidurnaktį ir vidurdienį. Kviečiame pabūti pasaulyje, kuriame daug kas vyksta kitaip, nors iš pirmo žvilgsnio tarp mūsų kasdienybės ritualų lyg ir nėra nieko naujo.

Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio paroda „Vidurnakt ir giliau“
Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio paroda „Vidurnakt ir giliau“
Rengėjų inf.

V. Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda „(Ne)Matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“

Liepos 12 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“. Parodos organizatorius – Vilniaus dailės akademija. Parodos partneriai: Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus regioninis valstybės archyvas, Vilniaus arkivyskupija. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos mokslo taryba. Paroda veiks iki 2018 m. rugsėjo 16 dienos.

Eugenia Sienkiewicz-Przyagowska, „Moteris su verbomis“ (fragmentas).
Eugenia Sienkiewicz-Przyagowska, „Moteris su verbomis“ (fragmentas).
Rengėjų inf.

„JCDecaux“ premija 2018: pristatomi artėjančios parodos dalyviai

Šiuolaikinio meno centras kartu su „JCDecaux“ džiaugiasi skelbdami 2018 m. atviro jaunųjų menininkų šaukimo rezultatus ir pristato artėjančios ekspozicijos dalyvius – kandidatus gauti „JCDecaux“ premiją.

 

Apie parodą

 

„JCDecaux premija“ – tai Šiuolaikinio meno centro ir „JCDecaux“ 2016 metais įsteigtas kasmetinių parodų ciklas, siekiantis skatinti jaunųjų Lietuvos menininkų kūrybą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje bei visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu. Vienkartinė 3000-ų eurų dydžio premija, įsteigta „JCDecaux“, tarptautinės komisijos sprendimu skiriama vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą.

 

„JCDecaux premijos“ parodų dalyviai išrenkami atviro šaukimo metu. Iš visų gautų pasiūlymų parodos kuratoriai atrenka 5-is projektus, iš kurių formuojama konceptuali grupinė ekspozicija. Kiekvienam projektui skiriamas produkcijos biudžetas ir kuratorinė parama. Premijos laureatą išrenka kaskart naujai suburiama tarptautinė šiuolaikinio meno kūrėjų, kuratorių ir tyrėjų komisija. 

Rengėjų inf.

„3 Kosmikomiksai“ galerijoje „Meno parkas“

Liepos 11 d. (trečiadieniį) 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) I aukšto erdvėje vyks M-D Bidard, Elisabeth Krotoff ir Bernard Fabvre parodos „3 Kosmikomiksai“ atidarymas, kurią pristato ilgamečiai „Meno parko“ partneriai iš Prancūzijos – galerija „4,Barbier“ (Nîmes, Prancūzija).

 

„3 Kosmikomiksai“ yra šių trijų prancūzų menininkų taktiška nuoroda į nuostabaus italų autoriaus – magiškojo realizmo atstovo, Italo Calvino, pripažinto Italijoje geriausiu XX a. rašytoju – kūrinį „Kosmikomiksai“ (itališkai „Le cosmicomiche“), kuris yra dvylikos trumpų istorijų kolekcija, 1965 m. publikuota Italijos periodinėje spaudoje. Kiekviena istorija atliepia mokslinį „faktą“ (kartais melagingą), aplink kurį sukasi išgalvota istorija.

Rengėjų inf.

Vilniaus rotušėje paroda „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“

Liepos 17 d., antradienį, 18 val. Vilniaus rotušėje atidaroma paroda „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ bei pristatomas parodos katalogas.  Parodos atidaryme dalyvaus Japonijos ambasadorius Lietuvoje J.E. p. Toyoei Shigeeda, menininkai iš Japonijos ir Lietuvos, svečiams talkins VDU japonistikos klubo „Hashi“ prezidentė Kotryna Kvietkauskaitė, japoniška bambuko fleita gros Gediminas Sederevičius.

Jungtinės japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos intriga – sugretinus dviejų valstybių nūdienos medžio raižytojų kūrybą, atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti senosios grafikos technikos variacijas šiandien. Parodoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio technika sukurti kūriniai, kurie leidžia susipažinti su unikalios mokuhanga medžio raižymo technikos ypatybėmis. Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis  Japonijos medžio raižinys (mokuhanga) nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-etechnikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labai įvairus ir labiau abstrahuotas,  tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tęsėju. Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, pristatomi beveik penkiasdešimt  skirtingos tematikos ir savitos meninės stilistikos kūriniai.

Lietuvoje postmodernistinę vizualią raišką ir geriausias senąsias lietuvių grafikos tradicijas interpretuoja šiuolaikinio medžio raižinio menininkai, kuriuos lietuviškoje parodos dalyje reprezentuoja trylika ryškiausių medžio raižinio puoselėtojų bei per trisdešimt pastarojo dešimtmečio kūrinių.

Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingų kultūrų kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo šios technikos galimybes ir  tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, reprezentuoja Lietuvos šiuolaikinį medžio raižinį ir jį kuriančius menininkus, o  medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką.

Trikalbio katalogo dėka parodos vizuali idėja  įprasminama ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.

Parodos dalyviai:

iš Japonijos: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki.

iš Lietuvos: Jonas Čepas, Inga Dargužytė, Daiva Gudelytė, Evaldas Mikalauskis, Kristina Norvilaitė, Vladas Lisaitis, Laura Selmistraitytė, Jolanta Sereikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Vytenis Tolutis, Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė, Kęstutis Vasiliūnas, Neringa Žukauskaitė.

Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė.

Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė.

Rengėjai – VšĮ „Meno dalis“ ir Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija.

Partneris – Japonijos ambasada Lietuvoje.

Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, BMK leidykla, BMK kopijavimo centras, UAB „Dekbera“, UAB „Upartas“, p. Kristina Mekšrūnienė.

Parodos atidarymo metu japoniška bambuko fleita Shakuhachi (Šakuhači) gros režisierius, aktorius, multiinstrumentininkas, Tarptautinės kūrybinės grupės vadovas Gediminas Sederevičius

Paroda „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“  veiks iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.  
 

Daugiau informacijos teikia Eglė Bertašienė egle.bertasiene@gmail.com  tel. 867444296

Kyoko Sakamoto. Rytinis laikraštis, 2007 m.
Kyoko Sakamoto. Rytinis laikraštis, 2007 m.
Rengėjų inf.

Festivalis „Nepaklusniųjų žemė“: nuo Čiurlionio iki elektroninės muzikos

Kiekvieną vasarą Nidoje ir Juodkrantėje vykstantis muzikos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“ vėl sujungs skirtingus muzikos žanrus ir kultūras. Liepos 6-13 d. pianistas Rokas Zubovas su būriu kitų muzikantų kviečia į XIV-ąjį renginį, kuriame susitiks klasikinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjai iš visų trijų Baltijos šalių, Prancūzijos ir Belgijos.

 

Festivalio organizatoriai siūlys pakeliauti po skirtingus pasaulio kraštus, parodydami, kaip puikiai vienoje scenoje dera Čiurlionis, japoniškas šokis ir elektroninė muzika. Savaitę truksiantis festivalis prasidės liepos 6 d. nemokamu koncertu, skirtu Lietuvos valstybės dienai. Jo metu bus skiriamas didelis dėmesys pamario krašto filosofui Vydūnui.

Festivalis „Nepaklusniųjų žemė“
Festivalis „Nepaklusniųjų žemė“
Rokas Zubovas
Rokas Zubovas
Rengėjų inf.

Kaune, Broniaus Elsbergo projektuotame name atkurtos išskirtinės lauko durys

Kauniečiai ir miesto svečiai Putvinskio g. 32 esančiame name jau gali pamatyti unikalias, tarsi iš Pirmosios Respublikos nužengusias lauko duris. Jos atkurtos žymaus Pirmosios Respublikos architekto Broniaus Elsbergo projektuotame karininko ir verslininko Algirdo Sliesoraičio keturių aukštų name.
Durų atkūrimą inicijavo Kauno organizacija „Gražinkime Kauną“, mieste subūrusi Kauno durų koaliciją ir raginanti atkurti autentiškus mažosios architektūros elementus  ar bent nekeisti Pirmosios Respublikos durų metaliniais,  plastmasiniais pakaitalais.
Originalias duris suprojektavo Bronius Elsbergas
Namą, kurio dabartinis adresas - Putvinskio g. 32 Bronius Elsbergas (1901 – 1998) suprojektavo 1938 metais. Tais metais jis kartu su S. Kudoko šeimos vila buvo apdovanotas premija už žymiausius metų architektūros darbus.


Charakteringiausia durų detalė -  originalios formos langas – atkartoja modernistinio pastato balkonų linijas ir formą, kurdamas bei atspindėdamas vieningą pastato formą.
Pastatą išskirtinai puošią ir granito lentelė, praeiviui primenanti, kad pastatą projektavo archiktektas Bronius (kituose šaltiniuose – Bronys) Elsbergas.


Įdomu tai, kad Elsbergas  savo projektuotų durų fotografijas eksponavo  Lietuvos dailininkų sąjungos III-ojoje Rudens dailės parodoje, atidarytoje Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje Kaune 1937 m. gruodį.


Duris atkūrė pirmaujantys medžio meistrai
Duris restauravo UAB „Mokmedis“ vadovo Kęstučio Cikano vadovaujama medžio meistrų komanda.
Pasak meistrų, buvo paneigtas mitas, kad tarpukario meto durys privalėjo būti visiškai juodos – nuvalius sovietmečiu užteptus dažus, atsivėrė šviesaus ąžuolo faneruotė.
Durų apkaustymui naudotas dabar nedažnai pasitaikantis „naujasidabris“ – sidabro spalvos vario, nikelio ir cinko lydinys.


Durų Putvinskio g. atkūrimą finansavo ir namo gyventojai, ir Kauno durų koalicijos rėmėjai, ir "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" rengiama programa "Modernizmas ateičiai".

Daugiau informacijos - +370 670 17040, info@grazinkimekauna.lt, www.grazinkimekauna.lt

Rengėjų inf.

Dramatiškas naujas „Teatro žurnalo“ numeris – jau greitai

Kultūros antropologas Victoras Turneris tekste „Are there universals of performance in myth, ritual, and drama?“ („Ar mitą, ritualą ir dramą veikia universalūs spektaklio dėsniai?“) atskleidė neišvengiamą ir nuolatinį socialinių bei estetinių dramų ryšį. Ir iliustravo amžiną to, kas yra kuriama kaip menas, ir to, kas vyksta visuomenėje, santykį Richardo Schechnerio pieštu ant šono paguldytu aštuonetu – begalybės simboliu. Toks begalinis meno ir visuomenės ryšys, regis, yra pats teatro pagrindas. Tad greitai pasirodysiančiame naujame „Teatro žurnalo“ numeryje tekstai apie dramas, dramaturgus, dramaturgiją. Ir tikros dramos, keičiančios teatrą.

 Naujas „Teatro žurnalo“ numeris
Naujas „Teatro žurnalo“ numeris
  PUSLAPIS IŠ 180  >>> Archyvas