Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Nuo šiandien (rugpjūčio 7 dienos) pievą šalia Vilniaus dailės akademijos užima pulkas zuikių ir „Baimės laboratorija“. Praeiviai čia kviečiami laisvai užsukti iki pat rugsėjo.

Menininkės Solveigos Gutautės parodoje sutūpė zuikiai, išgyvenę plačiausią baimių spektrą, nuo didžiausios baimės uždengtomis akimis, pereinančios į juoką – iki drąsiausios būsenos, kuomet zuikis (žmogus) išsivaduoja iš baimių ir joms aukštai iškelia vidurinįjį pirštą.

„Mano tikslas – per meną užduoti klausimus apie baimę. Mums nuo vaikystės skiepijamas saugumo instinktas, dažnu atveju virtęs baime, pavyzdžiui, bauginančios pasakos apie tamsų, gūdų mišką… Baimė man kaip tamsus, gilus miškas. Bijau. Labai bijau. Tai pirmoji mano keramikos paroda. Bijau visko ir nežinia ko.  Bet man atsibodo bijoti. Bijoti reiškia sėdėti ir nieko neveikti. Tad aš sudėjau visas savo baimes, lai jos gyvena savo gyvenimą“, - pasakoja menininkė S.Gutautė.

Rengdama parodą „Baimės laboratorija“ menininkė klausė aplinkinių apie jų patiriamas baimes (aukščio, mirties, skyrybų, ateities, nesėkmės) ir kaip tos baimės stabdo, neleidžia, formuoja mąstymą. Galiausiai rado atsakymus ir būdus, kaip įveikti baimę, pasipriešinti, siekti tikslų.

„Baimę sieju su zuikiais ir kūrybinio proceso metu nagrinėju – kiek mumyse to zuikio sėdi, ko trypčiojame, nepadarome. Keramikiniai zuikiai lipdėsi iš vidinio poreikio, iš baimės. Pirmas zuikis buvo varguolis, kuklutis, užsidengęs akis rankytėmis. O kai nulipdžiau zuikį, kuris baimei atkišęs vidurinįjį pirštą – apsidžiaugiau. Tai buvo didžiulis žingsnis į priekį“, - sako S.Gutautė.

Ji mąsto, kad baimės dažnai kyla iš noro būti geriausiais ir kitokiais „–iausiais“, o iš tikrųjų užtenka būti tiesiog savimi,  sau pakankamais.

„Nors vidurinįjį pirštą atkišęs zuikis – įžūlus, niekada neturiu tikslo rodyti „nuogą užpakalį“, kad atkreipčiau dėmesį. Šis gestas – ženklas, kad radau atsakymus ir įveikiau baimes“, - sako keramikė Solveiga Gutautė.

Rengėjų inf.

Š.m. rugpjūčio 10 d. (šeštadienį), 16 val. (vietos laiku) galerijoje „River“, Los Andžele (JAV) atidaroma  Rosandos Sorakaitės paroda „The Night Comes Early“.

Parodoje pristatomi naujausi Rosandos Sorakaitės kūriniai, sukurti rezidencijos galerijoje „River“ metu. Kūrinių seriją inspiravo istorinės architektūros detalės ir unikalus vietos apšvietimas.
Galerija „River“ rezidencijų programą pradėjo vykdyti nuo 2019 m. Jos tikslas - remti tarptautinės meno bendruomenės narius, įvairių šalių menininkus, gyvenančius ir kuriančius ne didžiuosiose tarptautiniuose meno centruose, suteikti platformą kylantiems menininkams viešai pristatyti savo kūrybą, bendrauti su vietiniais menininkais ir dalyvauti meno renginiuose Los Andžele, skatinant nacionalinius ir tarptautinius mainus. Rosanda Sorakaitė yra pirmoji menininkė, dalyvaujanti šioje programoje.

Tai yra pirmas galerijų „River” ir „Meno parkas” bendradarbiavimo projektas.
Paroda Los Andžele yra galerijos „Meno parkas” vykdomo tarpatautinio projekto „Meno linija” dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Daugiau apie parodą: www.arivergallery.com

Paroda vyks: 2019 08 10 – 08 31 d.   |   Galerija atvira: šeštadieniais 12-17 val. arba sutartiniu laiku.
Galerijos „River” adresas:  1086 W. Edgeware Rd. / Los Angeles, CA 90026

Rengėjų inf.

08 13 – 08 30

Atidarymas su ievaie ir mavros skylos: 08 13, 19 val.
Lentvario geležinkelio stotis Geležinkelio g. 13, II a., Lentvaris

- Do you wish you're human?
- No I like being the entity that I am.
- That's must be a good feeling.
- Thanks. Next question?

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Liepos 25 dieną, ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) duris atvers menininkų Eimučio Markūno ir Remigijaus Treigio dueto paroda „Integracija“.

Tai pirma bendra šių bičiulių paroda, kurioje jų iš pirmo žvilgsnio skirtinga kūryba integruojasi tarpusavyje ir šioje akistatoje papildo arba kontrastuoja viena su kita.

Fotomenininkas Remigijus Treigys pristatys serijos fragmentus iš feisbukopašnekesių su Benu Šarka „Vidurnakt ir giliau“. Kaip teigia autorius, „kūriniai tampa savarankiški ir integruojasi su kitu pašnekovu – Eimiu“. Šįkart dialogas vyksta ne tik tarp neryškių, „triukšmingų“ fotografinių atvaizdų, o taip pat ir su Eimučio Markūno ryškiaspalve didelio formato gestine tapyba. Nespalvoti miesto fragmentai ir kasdienybės vaizdiniai integruojasi su abstrahuotais, miesto inspiruotais tapybos kūriniais.

Markūno kūriniuose konkrečios vietos neįvardinamos, tai miesto spalvinio kodo improvizacijos, čia svarbu miesto skleidžiamų būsenų koloritas, tapybos raiška atliekama dokumentacija, kaip įvardina autorius, „spalvos pagalba sudarytassavotiškas miesto psichosomatinis žemėlapis”. R. Treigio kūriniuose konkrečios vietos svarba taip pat nėra akcentuojama, vaizduojami lyg atpažįstami, kažkur matyti miesto ženklai, siluetai. Šios fotografijos nedokumentuojančios, čia svarbiausias laiko fiksavimas.

Parodos architektas Linas Tuleikis.

Remigijaus Treigio fotografijų seriją remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „2019. Akcentai“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodos partneris Kauno fotografijos galerija.

Parodos laikas: 2019 07 25 d. – 08 25 d.

Informacija galerijos lankytojams: https://kaunasgallery.lt/informacija-lankytojams/
Parodos atidarymo vakarą lankymas nemokamas.

Rengėjų inf.

Ilgą laiką pasaulinio lygio optinio meno meistro Kazio Varnelio namus-muziejų buvo galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Nuo liepos mėnesio lankytojų patogumui ilgėja šio muziejaus darbo laikas, o norint apsilankyti – nebereikės registruotis.
Vilniuje įsikūrę Kazio Varnelio namai-muziejus – tai vienas iš devynių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių. Už kuklaus senamiesčio pastato fasado ir niekuo neišsiskiriančių durų rasite daugiau nei keturiasdešimt kambarių, o juose – per tūkstantį išskirtinių meno kūrinių.

Pasikeitęs lankymo pobūdis
Lankytojai Kazio Varnelio namuose-muziejuje nuo šiol laukiami antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 18 valandos. Savarankiškam lankymui muziejus atveria ekspozicijų erdves, kuriose eksponuojami charakteringiausi K. Varnelio optinio meno darbai ir pristatoma dalis jo kolekcijos.

„Tikimės, kad pasikeitusi muziejaus lankymo tvarka didins pasaulyje įvertinto, tačiau Lietuvoje ne kiekvienam žinomo dailininko ir jo per daugiau nei penkiasdešimt metų sukauptos unikalių meno kūrinių kolekcijos žinomumą ir prieinamumą“, – pristatydama naują lankymo tvarką sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Dėl unikalios aplinkos, kuriančios namų, o ne muziejaus atmosferą, ir nestandartinio meno kūrinių eksponavimo principo, likusi muziejaus dalis ir toliau bus lankoma tik su gidu, užsisakius ekskursiją. Priklausomai nuo pasirinktos ekskursijos pobūdžio – apžvalginės arba išplėstinės – lankytojams atsivers ir išskirtinės erdvės: asmeninė menininko biblioteka ir studija, kurioje dailininkas kūrė iki pat mirties 2010 metais.

Kiekvieną vasaros šeštadienį 12 valandą įsigijus muziejaus bilietą (visa kaina – 3 eurai) bus galima dalyvauti nemokamose ekskursijose po 14 iš 43 muziejaus kambarių.

Unikalus menininkas ir jo kolekcija
Kazys Varnelis meno pasaulyje išpopuliarėjo kaip optinio meno meistras. Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai laikomi menininko aukso amžiumi. Ankstyvosiose K. Varnelio optinio meno kompozicijose vyravo juoda ir balta spalva, vėliau atsirado ir kitų derinių: juodos ir mėlynos, juodos ir raudonos ir pan.

Autoriaus darbai yra saugomi Niujorko Guggenheimo, Čikagos šiuolaikinio meno, Ajovos universiteto meno muziejuose, Detroito ir Akrono meno institutuose, privačių kolekcininkų kolekcijose. Tačiau tik čia, Vilniuje įsikūrusiame muziejuje, vienoje vietoje galima išvysti didžiausią pasaulyje dailininko kūrinių rinkinį.

Kazio Varnelio namuose-muziejuje taip pat pamatysite ir paties dailininko ištisus penkis dešimtmečius kauptą XV–XX a. Vakarų Europos ir Rytų Azijos dailės kolekciją. Niekur daugiau Lietuvoje nepamatysite garsaus ispanų dailininko Francisco Goya‘os darbų originalų, tik čia.

Dar viena įspūdingos K. Varnelio kolekcijos dalis – kartografijos rinkinys. Jį sudaro daugiau nei 300 žemėlapių. O asmeninėje dailininko bibliotekoje – per devynis tūkstančius leidinių: tai lituanistikos, meno istorijos veikalai, grožinė literatūra, knygotyros studijos.

Pirmasis Lietuvoje kolekcininko muziejus
Kazio Varnelio namus pagrįstai galima vadinti pirmuoju kolekcininko muziejumi mūsų šalyje. Nuo pat muziejaus įkūrimo ekspozicijos koncepcija ir jos įgyvendinimu rūpinosi pats K. Varnelis. Taikydamas kontrasto principą, menininkas sugebėjo atrasti jungtį tarp istorinių interjerų, dailės kolekcijos ir modernių optinių abstrakcijų. Taip netikėti vizualiniai deriniai muziejuje virsta turiningais dialogais tarp skirtingų epochų ir stilių.

Tai, kokį muziejų lankytojas lanko šiandien, yra paskutinis K. Varnelio sukurtos scenografijos variantas, kuris laikui bėgant pats savaime tapo meno kūriniu, liudijančiu muziejaus kūrėjo estetines pažiūras.

Galimybė įkurti savo muziejų K. Varneliui atsirado dar 1993 m., kai Rotušės aikštėje esančias patalpas jam perdavė Vilniaus miesto savivaldybė. Muziejus veikti pradėjo 2001 m., o po poros metų tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.
 

Kontaktinė informacija:
Arminas Šileikis
Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistas
Tel. (+370 673) 04 145
El. p. arminas.sileikis@lnm.lt