7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Garso instaliacijoje-performanse „Olympian Machine“ – intriguojantis atminties tyrimas

„Nors visi NOA spektakliai paliko didesnį ar mažesnį įspūdį, būtent šis įsiminė labiausiai – dėl minimalistinės formos ir daugiaprasmio turinio“, – po praėjusį pavasarį NOA (Naujosios operos akcijos) festivalyje pristatytos Arturo Bumšteino garso instaliacijos-performanso „Olympian Machine“ premjeros rašė muzikos žurnalistė Emilija Visockaitė. Viena mažiausiai reklamuotų festivalio premjerų netikėtai tapo savotišku „tamsiuoju arkliuku“, sužavėjusiu festivalio lankytojus. Sausio 24 d., ketvirtadienį, 19 val. „Olympian Machine“ ir vėl bus parodyta Menų spaustuvės Juodojoje salėje.

Garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“. M. Aleksos nuotr.
Garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“. M. Aleksos nuotr.
Rengėjų inf.

Baigėsi pirmasis „Dramokratijos“ eksperimentų etapas

Pavasarį į penktuosius pjesių skaitymus pakviesiantis šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija” baigė pirmąjį etapą – savaitgalį baigėsi kūrybinės dirbtuvės su dramaturge, režisiere ir dramaturgijos konsultante AnnaLina Hertzberg.

AnnaLina Hertzberg. Rengėjų nuotr.
AnnaLina Hertzberg. Rengėjų nuotr.
Rengėjų inf.

Dainiaus Junevičiaus knygos „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas

Sausio 19 d. 14 val. Vilniaus rotušėje vyks Dainiaus Junevičiaus knygos „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas.

 

Renginyje dalyvaus menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, istorikė dr. Tamara Bairašauskaitė ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė.

Rengėjų inf.

Čiurlioniškos vizijos vargonų muzikos koncerte „Ad Patres“

„Broniaus Kutavičiaus sonatos „Ad Patres“ garsai perkelia į Čiurlionio pasaulį, kuriame vizija susilieja su tikrove, mintis – su būsena, o dabartis tampa neatskiriama nuo amžinybės“, – sako vargonininkas Vidas Pinkevičius.

 

Vargonų muzikos mėgėjai šią sonatą ir kitą lietuviškąją klasiką išgirsti galės šeštadienį, sausio 19 d. 18 val. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje vyksiančiame V. Pinkevičiaus koncerte „Ad Patres“. Jame skambės Juozo Naujalio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Broniaus Kutavičiaus ir Vido Pinkevičiaus kūriniai vargonams ir improvizacijos.

Vidas Pinkevičius. Organizatorių nuotr.
Vidas Pinkevičius. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

VDA Akademijos galerijoje dvi naujos parodos

Parodos veikia iki sausio 19 d.

 

Jaunosios kartos menininkė Jūratė Girdvainis tapybos parodoje „Laukininkų rajonas“ pristato per pastaruosius metus savo darbuose vystytą tematiką. Jau bakalauro studijose pirmuose kursuose tapytos monochroniškų spalvų vonios kambario plytelės davė atspirtį dailininkės polinkiui struktūrai. „Laukininkų rajonas“ arba laukininkų gatvė – tai reali erdvė, kurioje menininkė praleido vienerius metus vaikystėje. Tačiau pats pavadinimas tarsi žodžių žaismas transformuojasi į kitas reikšmes: „Laukininkų“ – laukinis, laukimas, „rajonas“ – bendruomenė, artumas. Parodoje eksponuojami darbai atspindi ne tik dailininkės asmeninę patirtį, bet sukuria terpę, kurioje lankytojai patys gali apmąstyti savo aplinką, bendruomenės, kurios dalimi jie yra, reikšmę.


Ryškioms spalvoms veikiant kaip simuliakrui, menininkė sąmoningai savo darbuose pasirenka nenaudoti spalvų. Parduotuvių vitrinos, lauko iškabos, reklaminiai stendai sukelia spalvų persisotinimą, kurio J. Girdvainis savo darbuose vengia. Taip lankytojas atsiduria tarsi išvalytoje nuo spalvų erdvėje, kurioje paveikslai atrodo neišbaigti, lyg pradėtų darbų schemos.
 

Ieva Šukytė

 

Liepos Pivoraitės tapybos paroda „Kitas sustojimas“ – tai nauja stotelė menininkės kūrybiniame kelyje. Pradėjusi kurti darbus nuo vaikų ir žaidimų tematikos, dailininkė žengia į naują kūrybinį etapą ir nori pažvelgti į savo nutapytus paveikslus per naują prizmę.


„Mano kūryba – tai nuolatinis judėjimas, kuris nebūtinai turi aiškias trajektorijas ar išsikeltus tikslus. Tai – panašiau į kvėpavimą. Jo negali ilgam sustabdyti, nes pradedi dūsti, darosi silpna, ima svaigti galva. Taip ir su kūrybiniu judėjimu – sustoji, užfiksuoji, realizuoji idėją arba tik padarai 10 bandymų, iš kurių nei vienas neperteikia to, ką norėtą pasakyti ir judi toliau, kartais į priekį, o kartais atgal – tai visiškai nesvarbu. Svarbu judėti ir nepamiršti kartais sustoti. O tas sustojimas ir yra gimstantis paveikslas,“ – teigia menininkė.


Šioje L. Pivoraitės parodoje vyrauja žiemos motyvai: ant sienos pakabintos pačiūžos, sniege paliktos vienos rogutės ar žieminiais, ryškiais rūbais apsirengusi mergaitė. Tačiau, kaip teigia pati dailininkė, nutirpus sniego paklodei, pasimato šiukšlės, nuorūkos ir purvas. Tarp švelnių pastelinių spalvos paletės darbų įnešami tamsesni atspalviai ir motyvai, nukreipiantys žiūrovo akis į kitą pusę. To ir siekia menininkė – sukurti žiemišką peizažą, kuriame neapsieinama be suestetinto minimalizmo ir po blizgučiais paslėpto netikrumo.

 

 

Rengėjų inf.

Kazimiero Barėno literatūrinė premija – Vaivai Rykštaitei

Jau dešimtą kartą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka metų pradžioje išrenka Kazimiero Barėno literatūrinės premijos laureatą. 2018-ųjų metų premijos laureate tapo Vaiva Rykštaitė už romaną „Trisdešimt“, kurį 2017 m. išleido leidykla „Tyto alba“.

 

Premijos teikimo šventė bibliotekos konferencijų salėje vyks vasario 27 d. 17.15 val.

 

Vaiva Rykštaitė (g. 1985 m.) – ketvirtos kartos kaunietė, baigusi filosofijos studijas VDU ir Londone. Gyveno ir dirbo Milane, Londone, daugiau nei metus praleido keliaudama po Indiją. Šiuo metu gyvena Havajuose, augina dukterį. „Trisdešimt“ – penktoji autorės knyga.

K. Barėno literatūrinės premijos laureatė  Vaiva Rykštaitė. „Couple Cups“ nuotr.
K. Barėno literatūrinės premijos laureatė Vaiva Rykštaitė. „Couple Cups“ nuotr.
Rengėjų inf.

Vilniuje vyks Lietuvos šimtmečio vizijų leidinio pristatymas

Leidykla „Baltos lankos“ kviečia į Lietuvos šimtmečio vizijų leidinio „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918–2018“ pristatymą, kuris įvyks sausio 10 d. Valstybės pažinimo centre (įėjimas iš Totorių g. 28, Vilnius). Diskusijoje dalyvaus žurnalistas Rimvydas Valatka, leidinio sudarytojai Marija Drėmaitė, Norbertas Černiauskas, Tomas Vaiseta, renginį moderuos Bernardinai.lt vyr. redaktorė Rosita Garškaitė.

Rengėjų inf.

Nemokamos ekskursijos ir edukacijos moksleiviams Tuskulėnų rimties parko memorialinis komplekse

Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas yra unikali vieta, jungianti kelias visiškai skirtingas epochas – didingą praeitį ir vykdytų nusikaltimų pėdsakus. Šioje vietoje XVI a. įkurtas  Tuskulėnų dvaras turėjo karališkąjį statusą. Iki XIX a. vidurio nepaprastai puošnūs klasicizmo stiliaus dvaro rūmai klestėjo kaip vienas iš Vilniaus kultūros židinių. XX a. istorijos puslapiai pasikeitė.  Čia 1944–1947 m. buvo slapta užkasami NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje kankinti ir nužudyti asmenys, kuriems SSRS karo tribunolai skyrė mirties bausmę. Daugelį nužudytųjų okupantai apkaltino ir nuteisė už „Tėvynės išdavimą“ pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį. Per minėtą laikotarpį buvo nužudyti 767 asmenys.

Rengėjų inf.

Gintauto Mažeikio paskaita-diskusija „Kamerinė niekšybė: KGB lenktynės su teatru ir politika

Sausio mėn. 8 d. maloniai kviečiame į  Vilniaus rotušę 15 val. - filosofo prof. Gintauto Mažeikio paskaita-diskusija  „Kamerinė niekšybė: KGB lenktynės su teatru ir politika".

Renginyje dalyvauja teatro režisierius Oskaras Koršunovas.

Renginį moderuoja menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.

Filosofas A. Badiou kalba, kad teatras ir politika yra du prieštaraujantys ir susikertantys antagonistai. Tačiau jie turi ir trečią „pasikėlusį“ brolį: saugumą. Tik teatras nemeluoja savo meniškumo ir spektakliškumo, kiti du slepia savo inscenizacijas ir scenarijus. Politika ir partijos naudojasi savo menu: propaganda ir jos vaikaičiais – viešaisiais ryšiais ir politine reklama. O saugumas, nors ir imituoja tyrinėjantį mokslą, tačiau kuria schemas ir scenarijus bei, kaip ir teatras, juos „stato“. KGB (NKVD, MGB) istorijos ir bylos yra didžiulis šaltinis niekšybės fenomeno tyrinėjimams. Kalbama bus ne apie SSRS Saugumo organų nusikaltimus, o apie bylų „scenarizacijas“ represinės politinės sistemos ir skundų kultūros kontekste. Kaip liaudies skundų ir viešų reikalavimų vaizduotė, kraujo reikalaujantis „liaudies menas“, buvo „harmonizuojamas“ ir įkūnijamas liaudies saugumo?

Gundymas, suvedžiojimas, begėdystė, apgaulė, perversyvi vaizduotė, išankstiniai scenarijai, žiaurusis pseudospektaklis ir kartu biurokratinis pasikartojamumas, schematizmas apibūdina skundo – suėmimo – tardymo – bylos parengimo ir bylos papildymų procesą. Kiekvienas iš šių etapų svyruoja tarp avantiūrizmo, išradingumo ir „liaudies priešų“ rutinos bei būtinybės visa tai biurokratizuoti ir imituoti statistiką ir mokslą. Ko gero įdomiausios yra didžiosios – poetų, filosofų ir režisierių - bylos (bus prisiminta O. Mandelštamo, D.Chatmsas, L. Kurbas, L. Karsavino ir kitos bylos), nors liaudies balsas buvo daugiau adresuojamas didiesiems liaudies priešams, pradedant L. Trockiu. Politika remiasi represijos reikalaujančiu liaudies balsu („atsižvelgdami į masinius darbininkų laiškus ir kolektyvų reikalavimus...“), saugumo parengtais priešų kėslų scenarijais, tačiau nepripažįsta savo teatriškumo, kodėl? Tardytojas kaip užkompleksuotas režisierius ir byla kaip neišsipildžiusi pjesė?

Filosofas prof. Gintautas Mažeikis

 

18 val. - parodos  „Dokumentas" atidarymas.

Parodos dalyviai: Algimantas Černiauskas, Evaldas Jansas, Aistė Kirvelytė, Linas Liandzbergis, Meda Norbutaitė, Vidas Poškus, Auris Radzevičius, Arūnė Tornau, Dainius Trumpis, Marta Vosyliūtė.

Kuratoriai: Meda Norbutaitė, Linas Liandzbergis

Dokumentas– tai materialioje laikmenoje tam tikra ženklų sistema užfiksuota informacija, kuri gali būti perduodama erdvėje ir laike. Svarbiausia – jo reikšmė ir paskirtis. Interpretuojant dokumento sąvoką menine kalba, paveikslas taip pat gali būti dokumentas, nes talpina savyje informaciją. Parodoje menininkai tapybos darbais pareiškia savo požiūrį į politinius, ekonominius, istorinius ar kitokio pobūdžio, jų manymu, svarbius įvykius. Šių „dokumentų“ informacinį turinį sudaro menininkų perduodamos žinutės ar išsakytos nuomonės, pajautimai. Menininkas yra svarbus visuomenės kultūros atstovas, kurio mąstymo ir matymo išraiškos formos reflektuoja tiek jo paties, tiek jį supančios aplinkos nuotaikas; kurio misija yra kviesti apmąstymams, padėti atpažinti ir suvokti mus supantį pasaulį, matyti jo kelius ir klystkelius.

 

Organizatoriai

medand@gmail.com
+370 61364410

Dainius Trumpis
Dainius Trumpis
Rengėjų inf.

Kazimiero Brazdžiūno paroda „Išklotinė“ Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje

Sausio 11 d., penktadienį, 19 val. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 13, Vilnius) atidaroma tapytojo Kazimiero Brazdžiūno kūrybos paroda „Išklotinė“.
Jaunajai kylančių tapytojų kartai atstovaujantis menininkas parodoje pristatys savo kūrybą, kurioje per plėtojamas tapybos reprezentacijos, santykio su tikrove, kintančių sakralumo ir tikėjimo sąvokų šių dienų kontekste temas, atliks tam tikrą išpažintį tiek sau, tiek ir žiūrovams.


Apmąstydamas tapybos medijos galimybę komunikuoti bei jos reprezentacijos opas šių dienų kontekste, technologijų, masinės medijos bei socialinių tinklų įtaką, tapytojas aktualizuoja tikrovės klausimą. Autoriaus paveiksluose taikomos ikonografinės bei kinematografinės vaizdo strategijos, naudojamas ryškus koloritas, jungiamas fiktyvus rėmelis bei nevengiama įprastinę paveikslo struktūrą griaunančių užrašų. Tapytojas intencionaliai sugriauna tradicinę paveikslo struktūrą bei atvaizdą jame. Kiekvienas paveikslas tampa atskiru fragmentu kažko, apie ką daugiau nebeužsimenama.


Kazimieras kuria paveikslus, kuriuose pranešimas yra kuriamas signifikantų, įgaunančių tam tikras reikšmes bei suponuojančių paveikslo turinį, principu. Tapytojas žaidžia per vizualius simbolius, sukergdamas nesusijusius ženklus ir taip įvesdamas mus į belaikę bei bevietę zoną – būsenos teritoriją. Tokiu būdu, paskiruose paveiksluose-ekranėliuose, per asmeninius išgyvenimus, nuojautas, baimes, troškimus, pop kultūros ir kultūrinio konteksto elementus, socialinių tinklų nuorodas atsiskleidžia jaunojo kūrėjo konfesija.


Šia savo išpažintimi tapytojas kreipiasi ir į pačią auditoriją –  įterpta universali simbolika, kolektyvinės (pa)sąmonės ženklai oponuoja ir paliečia žiūrovą – kažkur tai jau mačiau. Tačiau, bendroje kolekcijoje modeliuojama prasmės iliuzija apsiverčia ir atskleidžia transliuojamos ir gaunamos informacijos absurdiškumą bei fragmentiškumą. Anot, J. Baudrillard‘o – gyvename pasaulyje kuriame vis daugiau informacijos ir vis mažiau prasmės. Čia menininko referuojama medijų kultūrai, kuomet prisidengusi komunikacijos spektakliu media skatina ne socializaciją, o visiškai priešingą – socialumo bei prasmės imploziją. Paroda, savaime turinti komunikuoti ir perteikti kažkokią konkrečią žinią, tampa tik aliuzija – vaizdiniu triukšmu neatnešančiu jokio turinio. Kiekvieno paveikslo ikona čia tampa simuliakru, spinduliuojančiu savo paties žavesį. Visa tai lemia bendros kolekcijos dekoratyvumą ir fragmentiškumą – kitaip – vizualinę miskomunikaciją.


Švc. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje konstruojama „Išklotinė“ paradoksaliai netampa išklotu pasakojimu, ar išpažintimi, o tėra tik pasakojimo paviršiumi, atvaizduojamu drobės plokštumoje. Kazimieras atgręžia į auditoriją suskilusį simuliuojamos tikrovės veidrodį, „sizifiškai“ bandydamas atrasti bei atrakinti viso šio didelio ekrano prasmę. Šis disimuliuoja tai, jog už jo nieko nėra, imituodamas šiuolaikinį pasaulį ištikusia vaizdų griūtimi, anti-socialumu bei trupančiomis vertybėmis, savotiškai tapdamas žiūrovui hamletišku testu.

Paroda veiks 2019.01.11-01.25

 

  PUSLAPIS IŠ 197  >>> Archyvas