7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Lietuvos teatro amžius: susitikimas su režisieriais

Lapkričio 15 dieną, ketvirtadienį, 18.30 valandą Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks susitikimas su režisieriais – Jonu Vaitkumi, Eimuntu Nekrošiumi, Gintaru Varnu. Renginį moderuos teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė.

Režisierius Gintaras Varnas. M. Aleksos nuotr.
Režisierius Gintaras Varnas. M. Aleksos nuotr.
Režisierius Eimuntas Nekrošius. L. Vansevičienės nuotr.
Režisierius Eimuntas Nekrošius. L. Vansevičienės nuotr.
Režisierius Jonas Vaitkus. R. Danisevičiaus nuotr.
Režisierius Jonas Vaitkus. R. Danisevičiaus nuotr.
Rengėjų inf.

Jaunieji teatro „Kitas kampas” aktoriai apie 10-ąjį sezoną: „Mums tai tik pradžia!”

Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“ šiais metais mini jubiliejinį 10-ąjį sezoną. Šalia improvizacijos meistrų Audriaus Bružo, Martyno Nedzinsko, Balio Latėno ir Kirilo Glušajevo jau 3-ąjį sezoną į sceną užtikrintai lipa ir du jaunieji aktoriai Marius Čižauskas bei Oskaras Vygonovskis. Apie tai, kaip improvizacija pakeitė jų gyvenimus, apie nepamirštamus pirmus kartus improvizacijos scenoje ir jubiliejinį teatro sezoną – interviu su aktoriais.

Marius Čižauskas ir Oskaras Vygonovskis. Teatro „Kitas kampas“ archyvo nuotr.
Marius Čižauskas ir Oskaras Vygonovskis. Teatro „Kitas kampas“ archyvo nuotr.
Rengėjų inf.

Jubiliejinis Teisučio Makačino vargoninių kūrinių koncertas

Šį šeštadienį, lapkričio 17 d. 18 val. koncertų ciklas „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ vargoninės muzikos mylėtojus kviečia į koncertą, skirtą kompozitoriaus Teisučio Makačino 80-mečiui paminėti, kuriame vargonuos VU vargonininkas Vidas Pinkevičius.

 

Koncerto programoje skambės T. Makačino II-osios Sonatos (1986), Ostinato (1967) ir Armėniškojo sąsiuvinio (1989) naujos redakcijos, specialiai pritaikytos didžiausiems Lietuvos vargonams.

 

Kaip pasakojo vargonininkas, profesorius Makačinas buvo tas asmuo jo gyvenime, kuris jį pirmasis supažindino su vargonine improvizacija dar studijuojant Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje, kuri jį tebelydi ir iki šiol.

Teisutis Makačinas
Teisutis Makačinas
Rengėjų inf.

Diskusija „Žydų teatras tarpukariu, gete ir šiandien“

Maloniai kviečiame į diskusiją „Žydų teatras tarpukariu, gete ir šiandien“, kuri įvyks lapkričio 13 d. (antradienį) 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).

Rengėjų inf.

Tarpukario Lietuvos šventės

Atsivertę seną albumą, žavimės šventinę dieną į tarpukario Lietuvos gatves ir aikštes susirinkusiomis didelėmis miniomis žmonių. Šventė visi. Galbūt tokį valstybinių švenčių masiškumą lėmė tai, kad jas švęsti buvo būtina, o dirbti – negalima. Ką ir kaip anuomet lietuviai šventė, pasakoja naujas menotyrininkės Rimantės Tamoliūnienės leidinys – „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“. Dalis nuotraukų publikuojamos pirmą kartą.

 

Tarpukariu Lietuvoje minėtos įvairios šventės – vyko valstybinės iškilmės, šventiniai paradai, dainų šventės, organizacijų bei draugijų šventiniai sambūriai, paminklų atidengimas, taip pat kalendorinės, bažnytinės, jaunimo šventės ir pan.

 

Valstybines šventes žmonės švęsdavo miestų aikštėse, gatvėse. Nė viena šventė neapsieidavo be karinių paradų, orkestrų, karių pasirodymų ir karinės technikos demonstravimo. Karius sutikdavo su šūkiais, plakatais, gėlių lietumi. 

Dainų šventės dalyviai, priekyje stovi skautai.Kaunas, 1924 m. V. Balčiūnienės asmenin. rink.
Dainų šventės dalyviai, priekyje stovi skautai.Kaunas, 1924 m. V. Balčiūnienės asmenin. rink.
Diplomatinis korpusas sutinka Naujuosius metus. Kaunas, 1939 m. sausio 1 d. Fot. M. Smečechauskas. NCDM nuotr.
Diplomatinis korpusas sutinka Naujuosius metus. Kaunas, 1939 m. sausio 1 d. Fot. M. Smečechauskas. NCDM nuotr.
Pirmasis Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos pavasaris.  Dzūkijos regiono kongresas. Alytus, 1925 m. rugpjūčio 29 d. KTUB_nuotr.
Pirmasis Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos pavasaris. Dzūkijos regiono kongresas. Alytus, 1925 m. rugpjūčio 29 d. KTUB_nuotr.
Vandens sporto šventė Kauno prieplaukoje. XX a. 4 deš. Fot. J. Girčys. I. Barkauskienė asmenin. rink.
Vandens sporto šventė Kauno prieplaukoje. XX a. 4 deš. Fot. J. Girčys. I. Barkauskienė asmenin. rink.
Rengėjų inf.

„Klasika visiems“ kviečia atlikti C.Saint-Saenso „Kalėdinę oratoriją“

Šiemet muzikinis-edukacinis projektas „Klasika visiems“ kviečia muzikos mėgėjus ir profesionalus kartu su trimis Vilniaus universiteto (VU) chorais ir orkestru atlikti prancūzų romantiko C.Saint-Saenso „Kalėdinę oratoriją“. Šis kūrinys, kuris savo struktūra primena ir kantatą, sukurtas penkiems solistams, vargonams, styginiams, arfai ir mišriam chorui. Choro partiją šventiniame koncerte atlikti drauge su VU choristais gali visi norintieji, pažįstantys muzikos raštą ir iš anksto užsiregistravę internetu.

 

„Klasika visiems“ – atviras projektas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamosios vietos, užsiėmimo, kalbos ar kitų aplinkybių. Ankstesniuose projektuose susitiko įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonės iš visos Lietuvos ir net kitų Europos šalių.

 

Projektu siekiama klasikinės muzikos mylėtojus tiesiogiai įtraukti į gyvą muzikavimą ir leisti bent vienai dienai pasijusti didelės choristų bendruomenės dalimi. Kaip? Užsiregistravusiems dalyviams išsiunčiamos natos, tad su kūriniu ir savo balso partija jie susipažinti gali iš anksto, o projekto dieną Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vyksta balsinės ir bendros repeticijos. Pertraukų metu dalyviai ir choristai turi progą susipažinti ir pabendrauti. Vakare vyksta iškilmingas koncertas.

Rengėjų inf.

„Kultmisijos“: kaip suderinti kultūrą ir vadybą?

Ar kultūra gali gyvuoti be vadybos? Ar daugiau pinigų kultūrai visada reiškia aukštesnį jos lygį? Ar kultūroje galima vadovautis laisvosios rinkos principais? Kaip vadovauti kultūrai, kad ji veiktų? Apie visa tai pasikalbėti kviečia dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.



Jei į kultūrą žiūrima rimtai ir jos vadybai skiriama daug dėmesio, ji gali suklestėti ne tik pati, bet ir paveikti kitas visuomenės gyvenimo sritis. Menininkas, Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius atkreipia dėmesį, kad kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje kultūra valstybės strategijoje yra laikoma pirmuoju, svarbiausiu prioritetu.

 

„Ne pramonė, ne žemės ūkis, o kultūra. Kai estų klausiu, o kaip švietimas, estai atsako, kad jei nėra kultūros, ant ko tu tą švietimą auginsi? Bazė turi būti pirmiausia. Po to jų klausiau, kaip jūs savo sprendėjus, politikus paveikėte, kad jie tokį sprendimą priėmė? Atsakymas buvo šiurpą keliantis: sako, kai jūsų liks milijonas, iškart kultūrą įrašysite į prioritetus, nes kitaip valstybė praranda prasmę“, – pasakoja S. Valius.

Deimantas Narkevičius, „Per ilgai ant paaukštinimo“, objektas. 1994 m.
Deimantas Narkevičius, „Per ilgai ant paaukštinimo“, objektas. 1994 m.
Rengėjų inf.

Broniaus Gražio „Daiktai“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Lapkričio 9 d., penktadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma žinomo lietuvių tapytojo, Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Broniaus Gražio kūrybos paroda „Daiktai“.

 

Veikale „Meno kūrinio prigimtis“ Martinas Heideggeris nagrinėjo kūrinio daiktiškumą, kuris, jo nuomone, save manifestuoja per medžiagą ir priemones, kuriomis yra sukurtas. Anot filosofo, materija yra pagrindas ir laukas, kuriame menininkas įvykdo kūrybinį veiksmą, todėl menas neišvengiamai ir visada bus daiktiškas: „Netgi išgirtoji estetinė patirtis negali būti atskirta nuo daiktiškojo aspekto meno kūrinyje. Yra kažkas akmeningo architektūroje, kažkas medinio skulptūroje, spalvingo – tapyboje, ištarto – žodiniame kūrinyje, skambaus – muzikos kompozicijoje.“

Bronius Gražys, „Dovana“
Bronius Gražys, „Dovana“
Bronius Gražys, „Puoduka-ausis“
Bronius Gražys, „Puoduka-ausis“
Rengėjų inf.

Kaune prasideda šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“

Lapkričio 9–16 dienomis Kaune jau 22-ąjį kartą vyks šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“. Šiais metais jis įsilieja į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginių tėkmę, todėl programoje daug dėmesio skiriama lietuviškos tapatybės akcentams. Išgirsime kūrinių premjeras, bus atspindėtos naujausios akademinės muzikos tendencijos, pristatyti originalūs atlikėjų kolektyvai. Festivalis garsėja integruotais projektais, ypač su vaizduojamojo meno atstovais, tad ir šį kartą klausytojų/žiūrovų laukia intriguojanti ekspozicija.  

 

Festivalį atvers unikali paroda – skulptoriaus Luko Šiupšinsko ekspozicija „Urban flora“. Tai įspūdžius fiksuojantis pamąstymas apie gamtos formų tęsinį mieste, lyg šiuolaikinio botaniko surinkta urbanizuota augalų kolekcija. Ekspozicija prieš kurį laiką buvo pristatyta meno mugėje „Art Vilnius‘18“, o festivalyje „Iš arti“ miesto flora atgis originaliai įgarsinta kompozitoriaus Antano Kučinsko. Festivalio metu klausytojai galės išvysti dar vienos – jau tradicine tapusios parodos „Šnabždesys“ – objektus. Parodoje dalyvauja dailininkai Aistė Juškevičiūtė, Aušra Andziulytė, Eva Pohlke, Jolanta Galdikaitė, Jovita Glemžaitė-Matuzienė, Gvidas Latakas, Wieslaw Wachowski ir šios parodos kuratorius Gintautas Vaičys.

Kauno simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Kauno simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Atgaiva prasideda

Jausti SAVO laiką – tokį moto pasirinko Šiauliuose rengiamas lietuviškos dramaturgijos festivalis ATGAIVA. Festivalis Šiauliuose rengiamas po 30 metų pertraukos, jo programoje – devyni spektakliai, poezijos vakarai, foto paroda, susitikimai ir konferencija-diskusija „Ryto mintys apie trisdešimt atgaivos metų“. Kas įvyko per tuos tris dešimtmečius? Ko išmokome, kaip pasikeitėme mes ir teatras? Ar jaučiame SAVO laiką? Atsakymų paieška prasideda ATGAIVOJE lapkričio 6-ąją.

  PUSLAPIS IŠ 192  >>> Archyvas