7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Ką mums šiandien byloja vakarykštis pasaulis

Gruodžio 5–8 dienomis Palangoje ir Vilniuje vyko nacionalinė mokslinė konferencija „Vakarykščio pasaulio atgarsiai“, sutelkusi būrį archeologų, istorikų, etnologų, menotyrininkų, kurie svarstė įvairius kultūros paveldo išsaugojimo bei įprasminimo klausimus.

 

Jos pirmojoje sesijoje „Baltų kultūros ištakos ir jos santykis su XXI amžiaus pasauliu“ mokslininkai diskutavo apie tai, kas yra baltai, koks jų santykis su aplinkiniu pasauliu, bandydami įvertinti baltų kultūros ištakas. Šią konferencijos dalį lydėjo paroda Palangos gintaro muziejuje „Pajūrio kapinynų archeologija: išgelbėti baltų proistorės liudijimai“ (kuratorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė).

 

Sesijoje „Kūrybinės terpės ir kultūros komunikacijos slinktis nuo Apšvietos iki XXI amžiaus“ tyrinėtojai aptarė daugialypius mūsų valstybės, kaip europietiško vieneto, formavimosi kultūrinius veiksnius. Nemaža pranešėjų dalis nagrinėjo religinių objektų komunikacijos problemą, kiti atkreipė dėmesį į kultūrinius artefaktus architektūroje, teatre, dvaruose. Šiai renginio daliai buvo skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijoje „Po Italijos saule: XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba“ (kuratorė Dalia Tarandaitė).

Viktoras Vizgirda, „Kazio Bradūno apoteozė“. 1989 m. A. Lukšėno nuotr. © Elena Bradūnaitė-Aglinskienė

Birutė
Viktoras Vizgirda, „Kazio Bradūno apoteozė“. 1989 m. A. Lukšėno nuotr. © Elena Bradūnaitė-Aglinskienė Birutė
Rengėjų inf.

Kauno „Meno parke

Gruodžio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame visus į galeriją „Meno parkas" (Rotušės a. 27, Kaunas), kur vyks dviejų parodų atidarymai. Antrojo aukšto ekspozicinėje erdvėje pristatysime galerijos menininkės Patricijos Gilytės parodą „STILLELEVEN. Natiurmortas. Vienuolika kadrų". O trečiame: 70-ties metų jubiliejų švenčiančios, tapytojos Laimos Drazdauskaitės personalinę parodą "Avarinis išejimas". Lauksime Jūsų!


Džiaugiamės galėdami pristatyti galerijos „Meno parkas“ menininkės Patricijos Gilytės parodą „STILLELEVEN. Natiurmortas. Vienuolika kadrų“. Tai yra pirmoji šios Vokietijoje gyvenančios, kuriančios ir pripažinimo sulaukusios autorės personalinė paroda Lietuvoje.


Su personaline paroda grįždama į Kauną, miestą, kuriame pradėjo meno studijas, Patricija Gilytė taip pat sugrįžta prie klasikinės meno formos – natiurmorto tyrimo. Autorės kūrybai būdinga ją dominančias temas nagrinėti pasitelkiant įvairiausias stilistikas, medžiagas, objektus, mechaninius elementus, taip pat – kviestis bendradarbiauti kvalifikuotą komandą – kompozitorius, operatorius, fotografus, bet kokius profesionalus, kurie padėtų drąsiai eksperimentuoti ir pasiekti užsibrėžto tikslo – taiklaus ir unikalios išraiškos kūrinio.


Besigilindama į natiurmorto žanrą, Patricija Gilytė jungia savo pastarąjį dešimtmetį naudotas medijas: videomeną bei techniką, kai atvaizdus kuria iš pikselių (standartinio dydžio modulių iš įvairių medžiagų (cukraus, putų polistirolio ir kt.), taip pat žaidžia pavadinimais ir neatitikimais. Šioje Patricijos Gilytės parodoje natiurmortas svarbus ne kaip tradicinis paveikslas, o kaip erdvės, objektų ir kadrų sąveika. Lietuviškai natiurmortas verčiamas kaip negyvoji gamta, iš prancūziško nature morte. Angliškas still life pavadinimas nurodo besielę, sustingusią natūrą. O olandų kalba – natiurmortas stilleven gali būti interpretuojamas, kaip nenutrūkstantis gyvenimas, tylus, sustabdytas gyvenimas. Tuo natiurmortas artimas Patricijos Gilytės naudojamai videomedijai, kuri užfiksuoja gyvenimo judėjimą, sutalpindama jį į laikmeną, technikos pagalba gebančia atkurti to judesio dvelksmą. Ši paroda yra tęstinis projektas: kaip ir ankstesniuose projektuose, specifinės vietos kūriniais autorė reaguoja į parodinės erdvės bei geografinio konteksto ypatumus.


Performatyvumas - svarbus Patricijos Gilytės kūrybos aspektas, įsitvirtinęs kaip kūrybinė strategija jau nuo 2000-ųjų metų. Sąveika su aplinka, anot autorės, nenutrūksta ir ruošiant parodą, kūryba transformuojasi veikiama įvairių sąlygų, taip pat ir apribojimų. Kūriniais užvaldomą erdvę menininkė dažnai paverčia neatsiejama kūrinio, o taip pat ir kūrybos dalimi. Parodos tampa besitęsiančiais, performatyvumu grindžiamais, reiškiniais.


Parodoje išvysite, išgirsite arba užuosite laikrodžius, vašką, žvakides, medžiagą, karpius, bei cukrinius kilimus – 11 praėjusių metų sutalpintų viename kūrinyje. Antiretrospektyvinis parodos charakteris formuojamas pasakojimais bei komentarais.
_____________________________________________________________________________________
Antroji parodą kurią galėsite aplankyti galerijoje, tai tapytojos, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorės - Laimos Drazdauskaitės - personalinė paroda „Avarinis išėjimas“. Kviečiame!
Parodos tema ir galerijos patalpa atkreipė mano dėmesį į tą ribą, kur realūs paviršiai tampa tapyba, o nutapyti - beveik „objektais“. Iš šios situacijos man beliko tik ieškoti „Avarinio išėjimo“ apniūkusiame danguje autobusu važiuojant į Šančius.  (L. Drazdauskaitė)
Parodos galerijoje „Meno parkas“ veiks iki 2017 m. sausio mėn. 12 d.
Parodos yra galerijos projekto "Kaunas.LT" dalis.
Dalinai parodų įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės programa "Iniciatyvos Kaunui".

 

Galerijos ekspozicinių erdvių darbo laikas:
II-V 12-18:30
VI 11-16

„Meno parkas“, Rotušės a. 27, 44279 Kaunas                                     

www.artsy.net/meno-parkas   
www.menoparkas.lt                                                                                  www.facbook.com/galerija.meno.parkas
galerija@menoparkas.lt                                                                           www.instagram.com/menoparkasgalerija    
                                                                                                                      www.twitter.com/galerijamenopar

 

Rengėjų inf.

Grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ trisdešimtmetis

Grupė „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ gruodžio 12 dieną „Menų Lofte“ švęs savo trisdešimtąjį gimtadienį.

 

Alternatyvios scenos veteranai, meniškos beprotybės vėliavnešiai – galima vadinti juos kaip nori, tačiau „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ yra unikalus reiškinys Lietuvos pogrindžio muzikos scenoje.

 

Kultinės grupės statusą jau spėjęs įgyti kolektyvas gruodžio 12 dieną “Menų Lofto” patalpose švęs savo trisdešimtąjį gimtadienį.

M. Ežerskio nuotr.
M. Ežerskio nuotr.
Rengėjų inf.

Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus premjeroje – trys aktorės Ingos Maškarinos selfiai!

Monospektaklis „Trys selfiai“ – tai trys teatrinės fotografijos, virstančiomis trimis tostais apie tai, kas svarbiausia: apie tai, kas virš mūsų, apie tai, kas yra grožis, ir apie tai, kas slypi už durų.

Viena ryškiausių Lietuvos teatro scenos aktorių Inga Maškarina, vaidybos mokslus išėjusi pas legendinę lietuvių teatro pedagogę ir režisierę Dalią Tamulevičiūtę, jau pusantro dešimtmečio kuria ryškius, publikos pamėgtus ir kritikų puikiai vertinamus vaidmenis teatro scenoje bei kine.

Iš Gruzijos kilusi ir puikiai pritapusi Lietuvoje I. Maškarina, perkopusi pusę amžiaus, pajuto, jog yra, jos pačios žodžiais tariant, „ničja“ (rus. – ничья), t.y. niekieno. Tarsi pamesta, lyg nomadas – be kelio ženklų, be identiteto. 

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Baigėsi „Dramokratijos“ kūrybinės dirbtuvės – propagandos kokteilis jauniesiems dramaturgams

Pjesių skaitymo festivalis „Dramokratija“ šiemet dalyvius kvietė rašyti propagandos tema. Trejose kūrybinėse dirbtuvėse su lektoriais iš Vokietijos, Rusijos ir Lietuvos jaunieji dramaturgai plėtojo savo idėjas bei kūrė tekstus. Trejų dirbtuvių ciklą Gėtės institute užbaigė paskutinę dieną vykęs virtualus dalyvių, dirbtuves vedusių dramaturgų Theresia Walser (Vokietija), Michailo Durnenkovo (Rusija) ir Gabrielės Labanauskaitės (Lietuva) susitikimas, kurio metu visi galėjo pasidalinti savo įspūdžiais bei įgytomis patirtimis.

Lietuvių poetė, prozininkė ir dramaturgė, festivalio idėjinė lyderė bei paskutiniųjų kūrybinių dirbtuvių dėstytoja Gabrielė Labanauskaitė pasakojo, kad organizuojant festivalį, norėjosi išvengti vienašališkos pozicijos ar nuomonės, tad buvo pakviesti dėstytojai iš Vokietijos ir Rusijos – Theresia Walser ir Michailas Durnenkovas. „Tai – tarsi koktelis iš įvairių ingredientų, kurį gavo dalyviai,“ – teigia G. Labanauskaitė. 

Gabrielės Labanauskaitės kūrybinės dirbtuvės
Gabrielės Labanauskaitės kūrybinės dirbtuvės
Rengėjų inf.

Dokumentinės apybraižos „Vieno buto istorija“ pristatymas

Dokumentinė apybraiža „Vieno buto istorija: Balys Sruoga“ pradeda laidų ciklą, skirtą Vilniaus Tauro g.  namui Nr. 10, kuriame, Lietuvai atgavus Vilnių ir perkėlus dalį universiteto fakultetų, apsigyveno universiteto profesoriai. Nuo 1940 m. bute Nr. 3 įsikūrė Balys Sruoga su žmona istorike Vanda Daugirdaite-Sruogiene ir dukra Dalia. Iš šio buto 1943 m. Sruoga buvo išvežtas į Štuthofą, čia grįžo 1945 m., gyveno ir kūrė iki mirties, 1947 metų. Paskutiniuosius rašytojo gyvenimo metus temdė skausmas dėl išskirtos šeimos (žmona ir dukra atsidūrė Vokietijoje) bei sovietų valdžios priekabių ir draudimo publikuoti memuarų knygą „Dievų miškas“.

 

Sruogų šeimos gyvenimas Vilniuje skatina kelti bendresnio pobūdžio klausimus apie intelektualo pasirinkimų galimybes ir tikrina, kiek mes patys gebame atpažinti ir suprasti praėjusios epochos dvasią po daugiau negu pusės amžiaus.

 

1944–1945 m. šiame bute gyveno Kazio Borutos, 1947–1967 m. – Vinco Mykolaičio-Putino šeima. Nuo 1986 m. bute įsikūręs Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus.

Balys Sruoga. 1946 m. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo nuotr.
Balys Sruoga. 1946 m. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo nuotr.
Rengėjų inf.

Išmaišiusi pasaulio scenas, metus „Aura“ užbaigs spektakliu „Godos“ Vilniuje ir Kaune

„Kvapą gniaužiantis reginys”, „Nėra žodžių apibūdinti stebuklui, kurį šįvakar matėme”. Tokiais žodžiais po spektaklio „Godos“ užsienio scenose buvo sutikta Kauno šokio teatro „Aura“ trupė. Artėjant šv. Kalėdoms šį ovacijų ir bisų lydimą  spektaklį trupė „išpakuos“ Vilniaus ir Kauno scenose.

Spektaklis „Godos“ nuo pat jo užgimimo paženklintas sėkmės. Lietuvoje, festivalyje „Vaidiname žemdirbiams 2016“, jis buvo pripažintas geriausiu festivalio spektakliu. Menais persisotinusi ir išlepusi Florencijos publika, nustebino net pačius festivalio organizatorius, šokėjus į sceną nusilenkti aplodismentais kviesdama net keletą kartų. Netrukus vienas po kito gauti kvietimai spektaklį parodyti užsienio scenose. Kauno šokio teatras „Aura“ su šiuo spektaklių gastroliavo Norvegijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Turkijoje, Vokietijoje, Indijoje, Italijoje, Lenkijoje.

Spektaklis sukurtas apmąstant ir išjaučiant mūsų protėvių kalbos žodį „godos“, kuris šiandien jau nebenaudojamas mūsų kasdienėje kalboje. Statant spektaklį buvo apklausta daugybė žmonių kavinėse, autobusų stotelėse, universitetuose, ką jiems reiškia šis žodis. Kiekvienas atsakymas kažkiek skyrėsi, buvo nuspalvintas asmeniškumo, tačiau visus atsakymus jungė tai, kad „godos“ siejamos su praeitimi ir tapatinamos su moterimis bei jų svajomis.

Rengėjų inf.

J.S. Bacho „Kalėdų oratorija“ skambės Klaipėdoje ir Vilniuje

Minint Reformacijos 500-ąsias metines Klaipėdos koncertų salėje ir Valdovų rūmuose Vilniuje skambės tikra advento laikotarpio muzikinė puošmena – Johanno Sebastiano Bacho „Kalėdų oratorija“. Monumentalųjį kūrinį atliks Klaipėdos kamerinis orkestras, kamerinis choras „Brevis“ solistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos.

 

Baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho šešių kantatų ciklas, visuotinai vadinamas „Kalėdų oratorija“, ryškiai muzikos istorijoje iškyla, lyginant su kitomis genijaus kantatomis, skirtomis advento ar Kalėdų laikotarpiui. Oratorijos tekstas yra fokusuotas į vientisą Kalėdų istoriją, kurio pagrindas – Biblijos pasakojimas apie angelų apreiškimą, piemenų adoraciją, Jėzaus gimimą ir trijų išminčių iš rytų atėjimą į Betliejų.

 

XX a. 7–8  dešimtmečiuose, prasidėjus istoriškai informuoto atlikimo praktikos erai, šis Bacho opusas tapo vienu populiariausių kūrinių koncertų salių ar bažnyčių erdvėse visame pasaulyje, be jo nebuvo įsivaizduojamas advento laikotarpis. „Kalėdų oratorijos“ atlikimas tapo garbės reikalu visose Vakarų Europos šalyse. 2017-asiais, paskelbtais Reformacijos metais, kurie minimi ir Lietuvoje, oratorija yra atliekama visose Europos Sąjungos šalyse.

V. Abramausko nuotr.
V. Abramausko nuotr.
Rengėjų inf.

Senosios Armėnijos skambesys XXI amžiuje

Gruodžio15 d. 19 val. Jonų bažnyčioje, gruodžio 16 d. 19 val. Kauno VDU Didžiojoje salėje koncertuoja Armėnijos ansamblis „Naghash Ensemble“: sopranai Hasmik Baghdasaryan, Tatevik Movsesyan, altas Arpine Ter-Petrosyan, Tigranas Hovhannisyanas (dhol), Aramas Nikoghosyanas (ūdas), Emmanuelis Hovhannisyanas (dudukas) ir kompozitorius bei pianistas Johnas Hodianas. Šio kolektyvo repertuare armėniškos dainos suskamba taip, tarsi jos būtų ne iš šio pasaulio, o sodrūs balsai atskleidžia dvasinį muzikos gylį.

„Naghash Ensemble“. Organizatorių nuotr.
„Naghash Ensemble“. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Inversija - garso meno renginių ciklas # 2

Įterptasis vaizdas 1


INVERSIJA
Garso meno renginių ciklas # 2
2017 12 05 - 2017 12 16


Galerija POST
Laisvės al. 51A, 4 aukštas, Kaunas
http://postgalerija.lt/


Žodis inversio lotynų kalboje reiškia apvertimą, perstatymą. Retorikoje inversija yra stilistinė figūra, chemijoje ji susijusi su optika ir poliarizacijos krypties pakitimu, biologijoje žymi chromosomos segmentų pakitimą 180° kampu, algebroje – su normalia tvarka nesutampančią elementų tarpusavio padėtį, polifoninėje muzikoje – motyvo ar temos pasikartojimą keičiant intervalų kryptį. Iš inversijos kyla paradoksas, ji kalba kontrapunktais. Inversija parodo išvirkščiąsias pozityvumo ir negatyvumo puses.

Ispanų kalboje verso reiškia eilėraštį. Prancūziškas terminas vers libre apibūdina laisvą eilėdarą, vadinamąjį verlibrą. Lotyniškasis vice versa, paprastai tariant, reiškia atvirkščiai. Kontroversija nusako prieštaringumą. Möbijaus plokštuma kitaip dar vadinama inversine plokštuma.

Verb angliškai yra veiksmažodis. Šiame sakinyje laikykime jį aplinkybe, nes tai nėra Verbum Domini.


Menininkai:
Darius Čiuta, Tautvydas Bajarkevičius, Gintas K, vj juodo, Bionics, Auris Radzevičius  
 
Kuratorius:
Tautvydas Bajarkevičius


Programa

 I. Paroda Gruodžio 5–16 d.
https://www.facebook.com/events/492446807794220/
 
Atidarymas: gruodžio 5 d., antradienis, 19 val.
 
Tautvydas Bajarkevičius. Nuomonė
Triptikas balsui ausinėse
 
Darius Čiuta. A,i
Instaliacija
 
II. Performansai
https://www.facebook.com/events/374755072975613/
Gruodžio 8 d., penktadienis, 19 val.
Gintas K, vj juodo. Acousma Light
Bionics. mono.cycles   
 
Gruodžio 15 d., penktadienis, 19 val.
Darius Čiuta, Auris Radzevičius. Sfinkso kalbinimas
 
 
III. Edukacija
Gruodžio 12 d., antradienis, 14 val.
Intertekstualus gidas po parodą
Kuratorius Tautvydas Bajarkevičius
https://www.facebook.com/events/121001065349059/
 
Gruodžio 14 d., ketvirtadienis, 14 val.
Garso ir erdvės architektūra
Pokalbis su architektu, garso menininku Tomu Grunskiu
https://www.facebook.com/events/2041518359463664/

  PUSLAPIS IŠ 162  >>> Archyvas