Autorius: Neringa Kažukauskaitė
Neringa Kažukauskaitė
Žinai gi, kas per Velykas būna
Nauji filmai – „Sacrum ir profanum Pievėnuose“
Pievėnuose saugoma sena, iš neatmenamų laikų atėjusi tradicija. Iki Velykų ryto, per visą naktį, kaimo žmonės, apsirengę mėlynomis, žaliomis, baltomis ir raudonomis kareivių uniformomis, apsiginklavę mediniais kardais, budi bažnyčioje ir saugo Nukryžiuotąjį, kurį persirengėliai visaip stengiasi išvogti. Ši teatralizuota religinė apeiga Lietuvoje išlikusi tik atokiame Žemaitijos kaime, nors kadaise buvo plačiai paplitusi.
Neringa Kažukauskaitė
(Ne)žinomas Antanas
Nauji filmai – „Archyvų detektyvas“
Režisieriaus Mindaugo Meškausko domėjimasis fotografija atsispindi jo dokumentinėse juostose. Ankstesnė „XIX amžiaus fotografo palikimas“ (2022) pasakojo apie Juzefą Čechavičių – svarbiausią savojo laikmečio Vilniaus fotografą. Naujausia – „Archyvų detektyvas“ (Lietuva, 2025) – atranda tarpukario Kauno fotografą Antaną Ingelevičių (1892–1947). Filme režisierius retrospektyviu žvilgsniu atseka šio fotografo tapatybės nustatymo, atlikto Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) darbuotojų, istoriją.
Neringa Kažukauskaitė
Nebijoti būti paprastam, kartais net melodramatiškam
Pokalbis su Egle Vertelyte
Režisierės ir scenaristės Eglės Vertelytės debiutinio ilgametražio vaidybinio filmo „Stebuklas“ (2017) premjera įvyko prestižiniame Toronto kino festivalyje, vėliau juosta apkeliavo dar kelias dešimtis tarptautinių festivalių. Lietuvoje ši tragikomiška istorija, nutikusi pirmaisiais nepriklausomybės metais, pelnė net keturias „Sidabrines gerves“, tarp jų ir už geriausią scenarijų bei režisūrą.
Neringa Kažukauskaitė
Mūzos pakerėti
Nauji filmai – „Mūza“
Įdomiausia režisierės Agnės Marcinkevičiūtės kūrybos dalis – menininkų portretai. Ji yra sukūrusi nemažai filmų apie iškilius lietuvių kūrėjus, daugiausia rašytojus, kurie galbūt artimesni ir pačiai režisierei, kažkada studijavusiai lietuvių kalbą ir režisūrą. Marcinkevičiūtė kine užfiksavo Jurgio Kunčino, Romualdo Granausko, Jurgos Ivanauskaitės, Renatos Šerelytės ir kitų literatų asmenybes. Jos filmų herojais yra tapę ir dailės, kino bei muzikos žmonės.
Neringa Kažukauskaitė
Seserystės pamokos
Nauji filmai – „Pirties seserys“
„Pirties seserys“ („Savvusanna sõsarad“, Estija, Prancūzija, Islandija, 2023) – išskirtinis reiškinys kine. Lyg koks rankų darbo dirbinys tarp masinės gamybos produktų. „Pirties seserys“ gal ne tiek / ne tik filmas, o labiau senovinio pirties ritualo tęsinys ar gal net jo dalis.
Neringa Kažukauskaitė
Didžiausia sėkmė
Nauji filmai – „Tiesiog sėkmė“
Vieną gražią dieną Paryžiaus gatvėje prasilenkdami atsitiktinai susitinka Alenas (Niels Schneider), pradedantis rašytojas, ir Fani (Lou de Laâge), aukcionų namų darbuotoja. Abu kažkada mokėsi prancūzų licėjuje Niujorke, o dabar juos tiesiog suvedė sėkmė. Alenas tada buvo be atsako įsimylėjęs Fani, dabar jis išsiskyręs, o ji laimingai ištekėjusi už sėkmingo verslininko Žano (Melvil Poupaud), kuris „turtingus žmones daro dar turtingesnius“.
Neringa Kažukauskaitė
Jo nusikaltimas
Nauji filmai – „Mano nusikaltimas“
Tarpukario Paryžius, 1935-ieji. Dvi jaunos draugės Madlena (Nadia Tereszkiewicz) ir Polina (Rebecca Marder) glaudžiasi šaltame skurdžiame butuke ir net už tokį neišgali sumokėti nuomos. Jos svajoja apie gražų gyvenimą, bet kol kas sulaukia tik buto šeimininko, grasinančio išmesti į gatvę, apsilankymo. Polina – advokatė, tačiau klientų nėra. Madlena – aktorė, tačiau vaidmenų negauna. „Aš bloga aktorė, tu bloga advokatė. Mūsų niekas nemyli“, – tokia jų situacija, taikliai nusakyta Madlenos.
Neringa Kažukauskaitė
Kai kinas ir filosofija žiūri vienas į kitą
Pokalbis su Nerijumi Mileriumi
Nerijus Milerius dėsto kino filosofijos, estetikos, kultūros filosofijos ir kitas disciplinas VU Filosofijos fakultete. Yra kolektyvinių monografijų „Kinas ir filosofija“ (2013), „Everyday Representations of War in Late Modernity“ (2022) sudarytojas ir bendraautoris. Parašė monografijas „Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos“ (2013), „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“ (2018). Tačiau jį domina ne tik teorinė kino pusė. Milerius yra vaidybinės juostos „Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius, 2019) scenarijaus bendraautoris, daugelio filmų scenarijaus konsultantas. Kartu su Audriumi Mickevičiumi sukūrė dokumentinį filmą „Pavyzdingas elgesys“ (2019), kuris laimėjo prestižinį Tarptautinio Leipcigo dokumentinio kino festivalio „Auksinio balandžio“ apdovanojimą.
Neringa Kažukauskaitė
Labai arti
Nauji filmai – „Arti“
Belgų režisierius Lukas Dhontas greitai ir ryžtingai pasiekė kino pasaulio pripažinimą. Jo debiutinė ilgametražė juosta „Mergina“ („Girl“, 2018), pasakojanti apie transseksualią paauglę, svajojančią tapti balerina, pateko į Kanų programą „Ypatingas žvilgsnis“ ir buvo apdovanota „Auksine kamera“ už geriausią festivalio debiutinį filmą, taip pat laimėjo „Queer palmės šakelę“, o vėliau ir daug pripažinimo ženklų kitur. Antroji Dhonto juosta „Arti“ („Close“, Belgija, Nyderlandai, Prancūzija, 2022), šiemet jau pasirodžiusi Kanų konkurse, kuriame 31-ų režisierius buvo jauniausias dalyvis, laimėjo Didįjį žiuri prizą. Daugelis kritikų jį vadino geriausiu festivalio filmu, o „Arti“ toliau sėkmingai renka prestižinius įvertinimus.
Neringa Kažukauskaitė
Kažkur tarp Danijos ir Islandijos
Pokalbis su režisieriumi Hlynuru Pálmasonu
Hlynuras Pálmasonas – vienas ryškiausių vardų šiuolaikiniame Islandijos kine. Ankstesni šio režisieriaus filmai „Žiemos broliai“ („Vinterbrødre“, 2017), „Balta balta diena“ („Hvítur, hvítur dagur“, 2019) pelnė net kelias dešimtis įvairių apdovanojimų, apkeliavo visą pasaulį, buvo rodomi ir Lietuvoje. Jie įsiminė išraiškingais šiaurietiškais peizažais, sukuriančiais ore tvyrantį dramatizmą ir perteikiančiais konfliktus, vykstančius kažkur giliai viduje. Šio islandų režisieriaus filmuose ne tik pasakojamos įdomios žmogiškos istorijos, liečiamos artimos šiandien vienatvės, nesusikalbėjimo, nesupratimo, nepraeinančio kartėlio temos, bet ir jaučiamas tekantis laikas. Tarsi sustingęs kažkur nežemiško grožio Islandijos platybėse.
