Autorius: Neringa Kažukauskaitė
Neringa Kažukauskaitė
Mūzos pakerėti
Nauji filmai – „Mūza“
Įdomiausia režisierės Agnės Marcinkevičiūtės kūrybos dalis – menininkų portretai. Ji yra sukūrusi nemažai filmų apie iškilius lietuvių kūrėjus, daugiausia rašytojus, kurie galbūt artimesni ir pačiai režisierei, kažkada studijavusiai lietuvių kalbą ir režisūrą. Marcinkevičiūtė kine užfiksavo Jurgio Kunčino, Romualdo Granausko, Jurgos Ivanauskaitės, Renatos Šerelytės ir kitų literatų asmenybes. Jos filmų herojais yra tapę ir dailės, kino bei muzikos žmonės.
Neringa Kažukauskaitė
Seserystės pamokos
Nauji filmai – „Pirties seserys“
„Pirties seserys“ („Savvusanna sõsarad“, Estija, Prancūzija, Islandija, 2023) – išskirtinis reiškinys kine. Lyg koks rankų darbo dirbinys tarp masinės gamybos produktų. „Pirties seserys“ gal ne tiek / ne tik filmas, o labiau senovinio pirties ritualo tęsinys ar gal net jo dalis.
Neringa Kažukauskaitė
Didžiausia sėkmė
Nauji filmai – „Tiesiog sėkmė“
Vieną gražią dieną Paryžiaus gatvėje prasilenkdami atsitiktinai susitinka Alenas (Niels Schneider), pradedantis rašytojas, ir Fani (Lou de Laâge), aukcionų namų darbuotoja. Abu kažkada mokėsi prancūzų licėjuje Niujorke, o dabar juos tiesiog suvedė sėkmė. Alenas tada buvo be atsako įsimylėjęs Fani, dabar jis išsiskyręs, o ji laimingai ištekėjusi už sėkmingo verslininko Žano (Melvil Poupaud), kuris „turtingus žmones daro dar turtingesnius“.
Neringa Kažukauskaitė
Jo nusikaltimas
Nauji filmai – „Mano nusikaltimas“
Tarpukario Paryžius, 1935-ieji. Dvi jaunos draugės Madlena (Nadia Tereszkiewicz) ir Polina (Rebecca Marder) glaudžiasi šaltame skurdžiame butuke ir net už tokį neišgali sumokėti nuomos. Jos svajoja apie gražų gyvenimą, bet kol kas sulaukia tik buto šeimininko, grasinančio išmesti į gatvę, apsilankymo. Polina – advokatė, tačiau klientų nėra. Madlena – aktorė, tačiau vaidmenų negauna. „Aš bloga aktorė, tu bloga advokatė. Mūsų niekas nemyli“, – tokia jų situacija, taikliai nusakyta Madlenos.
Neringa Kažukauskaitė
Kai kinas ir filosofija žiūri vienas į kitą
Pokalbis su Nerijumi Mileriumi
Nerijus Milerius dėsto kino filosofijos, estetikos, kultūros filosofijos ir kitas disciplinas VU Filosofijos fakultete. Yra kolektyvinių monografijų „Kinas ir filosofija“ (2013), „Everyday Representations of War in Late Modernity“ (2022) sudarytojas ir bendraautoris. Parašė monografijas „Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos“ (2013), „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“ (2018). Tačiau jį domina ne tik teorinė kino pusė. Milerius yra vaidybinės juostos „Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius, 2019) scenarijaus bendraautoris, daugelio filmų scenarijaus konsultantas. Kartu su Audriumi Mickevičiumi sukūrė dokumentinį filmą „Pavyzdingas elgesys“ (2019), kuris laimėjo prestižinį Tarptautinio Leipcigo dokumentinio kino festivalio „Auksinio balandžio“ apdovanojimą.
Neringa Kažukauskaitė
Labai arti
Nauji filmai – „Arti“
Belgų režisierius Lukas Dhontas greitai ir ryžtingai pasiekė kino pasaulio pripažinimą. Jo debiutinė ilgametražė juosta „Mergina“ („Girl“, 2018), pasakojanti apie transseksualią paauglę, svajojančią tapti balerina, pateko į Kanų programą „Ypatingas žvilgsnis“ ir buvo apdovanota „Auksine kamera“ už geriausią festivalio debiutinį filmą, taip pat laimėjo „Queer palmės šakelę“, o vėliau ir daug pripažinimo ženklų kitur. Antroji Dhonto juosta „Arti“ („Close“, Belgija, Nyderlandai, Prancūzija, 2022), šiemet jau pasirodžiusi Kanų konkurse, kuriame 31-ų režisierius buvo jauniausias dalyvis, laimėjo Didįjį žiuri prizą. Daugelis kritikų jį vadino geriausiu festivalio filmu, o „Arti“ toliau sėkmingai renka prestižinius įvertinimus.
Neringa Kažukauskaitė
Kažkur tarp Danijos ir Islandijos
Pokalbis su režisieriumi Hlynuru Pálmasonu
Hlynuras Pálmasonas – vienas ryškiausių vardų šiuolaikiniame Islandijos kine. Ankstesni šio režisieriaus filmai „Žiemos broliai“ („Vinterbrødre“, 2017), „Balta balta diena“ („Hvítur, hvítur dagur“, 2019) pelnė net kelias dešimtis įvairių apdovanojimų, apkeliavo visą pasaulį, buvo rodomi ir Lietuvoje. Jie įsiminė išraiškingais šiaurietiškais peizažais, sukuriančiais ore tvyrantį dramatizmą ir perteikiančiais konfliktus, vykstančius kažkur giliai viduje. Šio islandų režisieriaus filmuose ne tik pasakojamos įdomios žmogiškos istorijos, liečiamos artimos šiandien vienatvės, nesusikalbėjimo, nesupratimo, nepraeinančio kartėlio temos, bet ir jaučiamas tekantis laikas. Tarsi sustingęs kažkur nežemiško grožio Islandijos platybėse.
Neringa Kažukauskaitė
Aplenkęs laiką marionečių meistras
Léona Béatrice Martin-Starewitch pasakoja apie senelį
Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“, vykęs „Skalvijos“ kino centre rugsėjo 15–18 d., išskirtinį dėmesį skyrė animatoriaus Vladislavo Starevičiaus (1882–1965) kūrybai. Šiemet minime šios reikšmingos animacijos raidai asmenybės 140-ąsias gimimo metines. Jis kino pasaulyje laikomas lėlinės, sustabdyto kadro (stop motion) animacijos pradininku.
Neringa Kažukauskaitė
Gilios ąžuolo šaknys
„Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“
Antanas Mončys (1921–1993) – vienas žymiausių išeivijos menininkų, palikęs gausų kūrybinį palikimą: skulptūrų, figūrinių kompozicijų, reljefų, antkapių, švilpių, kaukių, iliustracijų ir kt. Išvykęs iš Lietuvos, 1950 m. įsikūrė Paryžiuje ir ten nugyveno visą gyvenimą. Bet visada, net ir įsitvirtinęs Prancūzijos meno pasaulyje, jis jautėsi lietuviu, tiksliau – žemaičiu. Tą skelbia ir jam skirto filmo pavadinimas.
Neringa Kažukauskaitė
Retas talento, grožio ir elegancijos derinys
In memoriam Gaspard’ui Ullieliui (1984–2022)
Gaspard’as Ullielis, aukštai vertinamas kino profesionalų ir publikos mylimas aktorius, žuvo sausio 19 d., sulaukęs tik 37 metų. Nelaimė nutiko Prancūzijos slidinėjimo kurorte La Rosière, Savojoje, kai leisdamasis nuo kalno jis susidūrė su kitu slidininku ir patyrė sunkią galvos traumą. Nors netrukus sraigtasparniu Ullielis buvo nugabentas į Grenoblio universitetinę ligoninę, deja, jo gyvybės išgelbėti nepavyko.
