7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

LT menininkai užsienyje

Ieva Kananavičiūtė

Sopranas Vera Talerko dainavo Prahos valstybinėje operoje

Richardo Strausso opera „Rožės kavalierius“

2022 m. lapkričio 24 ir 27 dienomis Prahos valstybinėje operoje vyko Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjeriniai spektakliai. Juose Sofi vaidmenį atliko sopranas Vera Talerko, studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Astos Krikščiūnaitės dainavimo klasėje. Tai ne pirmas kartas, kai operos solistė bendradarbiauja su Prahos valstybine opera, – šiame teatre Talerko jau yra atlikusi Marcelinos vaidmenį Ludwigo van Beethoveno operoje „Fidelijus“ ir Miuzetės Giacomo Puccini „Bohemoje“. Kitą sezoną solistė pasirodys Giuseppe’s Verdi operoje „Rigoletas“ (Džilda) ir Wolfgango Amadeus Mozarto operoje „Užburtoji fleita“ (Pamina).

Vera Talerko (Sofi) operoje „Rožės kavalierius“. S. Gherciu nuotr.
Vera Talerko (Sofi) operoje „Rožės kavalierius“. S. Gherciu nuotr.
Arnheiður Eiríksdóttir (Oktavianas) ir sopranas Vera Talerko (Sofi) operoje „Rožės kavalierius“. S. Gherciu nuotr.
Arnheiður Eiríksdóttir (Oktavianas) ir sopranas Vera Talerko (Sofi) operoje „Rožės kavalierius“. S. Gherciu nuotr.
Vera Talerko (Sofi) operoje „Rožės kavalierius“. S. Gherciu nuotr.
Vera Talerko (Sofi) operoje „Rožės kavalierius“. S. Gherciu nuotr.
Vera Talerko ir operos atlikėjai po premjeros. S. Gherciu nuotr.
Vera Talerko ir operos atlikėjai po premjeros. S. Gherciu nuotr.

Tapymas kaip labai privatus užsiėmimas

Gražina Montvidaitė kalbina Niujorke gyvenantį menininką Julių Ludavičių

Julius Ludavičius – tapytojo Kęstučio Zapkaus auklėtinis, gavęs pirmąją Lietuvoje „Fulbright“ programos stipendiją (pagal šią programą skiriama stipendija magistrantūros ar doktorantūros studijoms JAV). Išvykęs į Niujorką tęsti meno mokslų, ten pasiliko ir gyvena jau dvidešimt šešerius metus. Ludavičius su kolegomis menininkais įkūrė lietuvių menui atstovaujančią galeriją „SLA307“, 2019 m. pertvarkytą į „Undercurrent“. Tapytojo darbų yra privačiose kolekcijose Niujorke, Los Andžele ir Lietuvoje.

Pradėkime nuo studijų laikų Lietuvoje. Kada susidūrėte su profesoriumi Kęstučiu Zapkumi?
Kai Zapkus pirmą kartą atvažiavo į Lietuvą. Man atrodo, pirma paroda buvo surengta 1989 metais. Jis pasižadėjo atvažiuoti dėstyti. Kai buvau antrame kurse, pasikeitė visa akademijos valdžia. Zapkus atvažiavo po trejų metų ir dėstė vieną semestrą. Mums baigus akademiją, po kokio mėnesio, Zapkus rado „Fulbright“ programą. Lietuvoje stipendija jau visus metus tiesiog buvo neatsiimama. Tie pinigai gulėjo, ir niekas jų neėmė. Užpildėme formas, o tada mums paskambino iš ambasados ir klausia: „Kaip jūs čia sugebėjot?“

Julius Ludavičius, Ilgalaikė žala smegenims (Permanent Brain Damage, 14x7). 1998-2012 m.
Julius Ludavičius, Ilgalaikė žala smegenims (Permanent Brain Damage, 14x7). 1998-2012 m.
Julius Ludavičius, Skrydis virš gegutės lizdo, (48x46). 1999-2000 m.
Julius Ludavičius, Skrydis virš gegutės lizdo, (48x46). 1999-2000 m.
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, Red Master, (8x7). 2000-2009 m.
Julius Ludavičius, Red Master, (8x7). 2000-2009 m.
Julius Ludavičius, Zero Ground (12x7). 2000 m.
Julius Ludavičius, Zero Ground (12x7). 2000 m.
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius
Julius Ludavičius
Tomas Ivanauskas

Tarsi kartojimas

Lietuvos fotografų paroda Maskvoje

Šių metų vasario 4 d. brolių Liumjerų centre Maskvoje atidaryta didžiulė fotografijos paroda „Vietos genijus. Lietuviškos fotografijos klasika“. Čia rodomi lygiai 212 penkiolikos žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių fotografų darbų – Romualdo Augūno, Mariaus Baranausko, Vitalijaus Butyrino, Rimanto Dichavičiaus, Audriaus Zavadskio, Jono Kalvelio, Algimanto Kunčiaus, Vito Luckaus, Aleksandro Macijausko, Antano Miežansko, Romualdo Požerskio, Romualdo Rakausko, Vaclovo Strauko, Antano Sutkaus, Virgilijaus Šontos. Ši paroda neoficialiai pažymėjo 45-erių metų sukaktį nuo 1969 m. Maskvoje įvykusios parodos „9 Lietuvos fotografai“ bei „Lietuvos fotografijos mokyklos“ įvardinimo atsiradimo.

Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Valerijus Arutiunovas. T. Ivanovo nuotr.
Valerijus Arutiunovas. T. Ivanovo nuotr.
Levas Aninskis. T. Ivanovo nuotr.
Levas Aninskis. T. Ivanovo nuotr.
Levas Aninskis. T. Ivanovo nuotr.
Levas Aninskis. T. Ivanovo nuotr.
Ieva Pleikienė

Intriguojantis uždavinys

Lietuvos menininkai Liuksemburge

 

Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento darbuotojų iniciatyva Liuksemburge šį pusmetį surengtas solidus Lietuvos menininkų parodų ciklas. Jis pradėtas Mariaus Jovaišos fotografijomis „Neregėta Lietuva“, o baigiamas Antano Sutkaus fotografijų ekspozicija. Taip pat demonstruoti Valentino Antanavičiaus asambliažai, Stasio Eidrigevičiaus plakatai, Gintaro Kraujelio tapyba, Sigito Baltramaičio ir Arūno Baltėno fotografijos, vaikų knygų iliustracijų paroda „Illustrarium“. Labai norisi, kad Europos Komisijoje dirbančių lietuvių atliktas darbas garsinant mūsų šalies meną būtų žinomas ir Lietuvoje. Todėl pasidalyti įspūdžiais apie parodų ciklą pakvietėme šios idėjos sumanytoją Ingą Lukoševičiūtę.

 

Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Mariaus Jovaišos fotografijų „Neregėta Lietuva“ ekspozicijos fragmentas
Mariaus Jovaišos fotografijų „Neregėta Lietuva“ ekspozicijos fragmentas
Valentinas Antanavičius, „Susitikimas". 2005 m.
Valentinas Antanavičius, „Susitikimas". 2005 m.
Auksė Kancerevičiūtė

Daugiau jokio karo

Jonas Mekas, Briuselis ir kinas.Paroda vizualiųjų menų centre „Bozar“

 

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga, Briuselyje, Vizualiųjų menų centre „Bozar“, iki sausio 26 dienos veikia paroda „Jonas Mekas / Fluxus siena“. Salėse eksponuojami  J. Meko kūriniai nuo 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų, atskira parodos dalis skiriama Fluxus performansų menui. Apie parodą ir daugiafunkcinę menui skirtą erdvę kalbamės su parodų koordinatore Alberta Sessa ir kino kuratoriumi Xavieru García Bardónu.

 

Jonas Mekas
Jonas Mekas
Jono Meko rašyti haiku
Jono Meko rašyti haiku
Paulina Pukytė

Pažadėtasis menas

The king of cool has left the building

The king of cool(i) has left the building(ii)

 

Informacija veidaknygėje skelbė: tokią ir tokią dieną žymioje „Lisson“ galerijoje Londone pats Raimundas Malašauskas ves ekskursiją po savo kuruotą tarptautinio šiuolaikinio meno parodą „Fusiform Gyrus“(iii). Negalima praleisti tokios progos suprasti parodą! Nuskriejau per visą įkaitusį Londoną lyg ant sparnų. Bet vos įžengus į galeriją persmelkė abejonės šaltis: o kur kiti? Sukiojasi vos keletas lankytojų... Pasiteiravus galerijos darbuotoja maloniai paaiškino: „Jūs turbūt gavote klaidingą informaciją – ekskursija vyko vakar. Tiesą sakant, ne tik vakar, bet ir užvakar! – dar papylė acto ant nusivylimo opos. – O šiandien tai jau nebe... Palaukite, dėl visa ko paskambinsiu, – staiga atkišo vilties šiaudą ir surinko telefono numerį. – Ne, kuratorius, deja, jau išvyko iš šalies“, – šmaukštelėjo per tą šiaudą gerai išgaląsta mačete. Tarsi kuratorius, jei tik dar nebūtų išvykęs iš šalies, būtų kaipmat atskubėjęs į galeriją ekspromtu pravesti dar vienos ekskursijos keliems suklaidintiesiems. Tiesą sakant, daug labiau tikėtina, kad tos ekskursijos ir neturėjo būti, kad žadėtas, bet negautas kažkur plevenančių reikšmių ir prasmių paaiškinimas – tai tiesiog dar vienas nesugaunamas (eliusyvus) labai malašauskiškos parodos elementas. Ką gi, nusprendžiau ir aš parodą „patirti“ be jokių paaiškinimų, panašiai kaip Malašausko kuruotą Lietuvos ir Kipro paviljoną Venecijos bienalėje patyrė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė („7md“, nr. 25, 2013 06 21). Parodos gidų tiražas ir čia (kaip Venecijoje) turbūt buvo ką tik pasibaigęs.

Raimundas Malašauskas, „Holograma“. 2007 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Raimundas Malašauskas, „Holograma“. 2007 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Miet Warlop,  performanso „Vaizdas“ fragmentas“. 2013 m. M. Blower nuotr. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Miet Warlop, performanso „Vaizdas“ fragmentas“. 2013 m. M. Blower nuotr. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Elizabeth Hoak-Doering, „Vairuotojas“. 2013 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Elizabeth Hoak-Doering, „Vairuotojas“. 2013 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Koenraad Dedobbeleer, „Tapančios mašinos“. 2012 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Koenraad Dedobbeleer, „Tapančios mašinos“. 2012 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Miet Warlop, „Lenta“. 2013 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Miet Warlop, „Lenta“. 2013 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Rosalind Nashashibi, „R Guys or I Muffs“. 2013 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Rosalind Nashashibi, „R Guys or I Muffs“. 2013 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė
Rosalind Nashashibi, „Sir mousy gruff“. 2013 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė. P. Pukytės nuotr.
Rosalind Nashashibi, „Sir mousy gruff“. 2013 m. Autoriaus ir „Lisson“ galerijos nuosavybė. P. Pukytės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Raidės, virstančios kūnu

Knyga apie Žibuntą Mikšį

 

Žibuntas Mikšys, sudarytoja ir teksto autorė Erika Grigoravičienė, knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis, artserija, Dailininkų sąjungos leidykla, 2013, 238 p., 500 egz.

 

Nebuvo jokios galimybės, kad knyga išeitų prasta ar bent vidutiniško gerumo, mat čia susitiko trys talentingi perfekcionistai: Žibuntas Mikšys, Erika Grigoravičienė ir Jokūbas Jacovskis. Žibuntas Mikšys – grafikas, intelektualas, kuriantis Paryžiuje – nors šiuo atveju buvo knygos priežastimi ir objektu, įsigilinimu ir pedantiškumu garsėja seniai. Tokį įspūdį susidariau tik pradėjusi dirbti „7 meno dienose“, mat redakciją pasiekdavo dailininko laiškai, kur jis nepatingėdavo patikslinti vieną ar kitą sau svarbų dalyką. Pavyzdžiui: „Prieš kurį laiką esu pasiuntęs p. L. Vildžiūnui pareiškimą, kad nesu išeivis (ir toks niekad nebuvau).“ (2003.VII.18)
 
Net jei ir galėtume aptikti ne vieną jo kūrinį, kur matyti dailininko gestas, atliktas „lengva ranka“, palikta „neužbaigtų“ ar nenudailintų vietų, neverta apsigauti – regis, Ž. Mikšys labai gerai žino, ką ir kodėl daro. Net jei žino intuityviai, tiesiog žino, ir tiek. Kaip knygoje pasakojama, „tvirtai dirbti“ jis išmokęs dar prieš rimtus mokslus dailės būrelyje pas skulptorių Alfonsą Janulį, o ir apžvelgus daugiau jo kūrybos akivaizdu, kad neužbaigtumai ir gestai yra tik gero skonio ir sveiko proto išraiška, tačiau, mano nuomone, visa jo kūryba paremta sistemingu darbu ir nuodugniais apmąstymais apie vaizdo (ir gyvenimo) dėsnius.
 

Iš ryškiai išreikštų man asmeniškai įspūdingiausias

Žibuntas Mikšys. R. Pigagaitės nuotr.
Žibuntas Mikšys. R. Pigagaitės nuotr.
Knygos „Žibuntas Mikšys" viršelis
Knygos „Žibuntas Mikšys" viršelis
Knyga „Žibuntas Mikšys"
Knyga „Žibuntas Mikšys"
Knyga „Žibuntas Mikšys"
Knyga „Žibuntas Mikšys"
Iš knygos „Žibuntas Mikšys"
Iš knygos „Žibuntas Mikšys"
Kristina Steiblytė

Choreografiniais punktyrais

Šokėją ir choreografą Petrą Lisauską kalbina Kristina Steiblytė

Vienas žinomiausių šiuolaikinių danų choreografų Palle Grangøj naujausią savo darbą „Men & Mahler“ kūrė su tarptautine šokėjų komanda, vienas jos narių – Petras Lisauskas. Pasikalbėti apie patirtį kuriant šį spektaklį bei kitus buvusius ir būsimus kūrybinius projektus su Petru susitinkame Danijoje, „Granhøj Dans“ patalpose Orhuse, kur šis spektaklis ir prasidėjo.
 
Prieš „Men & Mahler“ premjerą esi pasakojęs apie Palle’s Grangøj obstrukcijos techniką. Ką apie darbą su šiuo choreografu galėtum papasakoti dabar, kai spektaklis jau pastatytas ir ne kartą parodytas?
Man šis bendradarbiavimas – mažos svajonės išsipildymas. Į eksperimentinį aktorių-šokėjų kursą įstojau nežinodamas, kas yra šiuolaikinis šokis, nematęs nė vieno spektaklio. Būdamas, regis, antro kurso studentas, pamačiau „Naujajame Baltijos šokyje“ dalyvavusių „Granhøj Dans“ kompanijos spektaklį „8IQ – no woman no cry“. Jis mane sužavėjo universalumu: čia buvo ir kalbama, ir dainuojama, ir šokama. Tada gimė noras kada nors bendradarbiauti.

O obstrukcijos technika, kuria naudojantis kurtas šis spektaklis, yra fizinių arba emocinių sąlygų, iš kurių turi išsisukti, sukūrimas. Jei šokant atsiranda kliūtis, judesį turi perimti kita kūno dalis. Per repeticijas buvo gražių momentų, kai pajauti šokamos kombinacijos muzikalumą bei ritmą ir matai, kaip visiškai suvaržytas šokėjas toliau šoka vien

„TUAŠ“. Nuotr. iš „Žuvies akies“ archyvo
„TUAŠ“. Nuotr. iš „Žuvies akies“ archyvo
„VVV+v“. Nuotr. iš „Žuvies akies“ archyvo
„VVV+v“. Nuotr. iš „Žuvies akies“ archyvo
Monika Jašinskaitė

Londonas – puiki vieta „kempinėms“

Pokalbis su Ieva Kuniskis

Dar negirdėta lietuvių choreografė Londone pristato naują šokio spektaklį – prieš kelias savaites mirgėjo Lietuvos žiniasklaida. Taip buvo pranešta apie Vilniuje gimusios ir augusios, dabar Jungtinės Karalystės sostinėje gyvenančios Ievos Kuniskis (g. 1982) premjerą „Išėjau pieno“ („Gone to Get Milk“). Kadaise taupiusi pinigus, kad tik galėtų pamatyti festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ spektaklius, šiandien ji jau baigusi Midlesekso universiteto šokio studijų programą ir žengia į profesionalią šokio sceną šiuolaikinio šokio centre „The Place“.

 
Judesio menas Tau pažįstamas nuo vaikystės. Tavo tėtis vadovavo pantomimos būreliui, pati lankei Jekaterinos Deineko šokio pamokas. Vis dėlto atvykusi į Londoną iš pradžių studijavai grafinį dizainą ir fotografiją. Kodėl galiausiai pasirinkai šokį?

Kitas specialybes studijavau ieškodama savo vietos. Nors man visada labai patiko šokis, nemaniau, kad galėčiau jį studijuoti. Atrodė, kad jei nešokau baleto nuo 3 metų, tai jau niekada šokėja nebūsiu. Esu labai

„Išėjau pieno“ („Gone to Get Milk“) www.juditakunis.com
„Išėjau pieno“ („Gone to Get Milk“) www.juditakunis.com
Cécile Tourneur

Laisvės puoselėtojas

Jono Meko retrospektyva Pompidou centre, Paryžiuje

Reta patirtis – išvysti Jono Meko filmą kino salėje. Kaip tik todėl jo retrospektyvoje naudojamasi proga parodyti visas įmanomas šio autoriaus filmų galias ir grožį. Klajonės po Niujorką ir kitos įdomios pasaulio vietos, prisiminimai iš gimtinės, asmeninio gyvenimo fragmentai, nutikę daugiau nei per šešias dešimtis metų. Iki sausio 7 d. Pompidou šiuolaikinio meno centras suteikia galimybę pasinerti į Jono Meko kinematografijos darbus, susipažinti su išplėstine jų retrospektyva. Iš viso pateikiami 74 filmai, kai kurie jų anksčiau nerodyti. Filmų kūrėjas, kuris gruodžio 24 d. šventė savo devyniasdešimtmetį, pavadino šią retrospektyvą savo kinematografinės praktikos iki šių dienų apžvalga. Pasirinkti tie filmai, kuriuos jis laikė užbaigtais. Tai ne pirmoji Meko retrospektyva Prancūzijoje – dvi rodytos prieš tai, 1992 ir 2002 metais, – bet tai yra pirmas kartas, kai pateikiama tokia plati jo darbų įvairovė.

 

Po klasikinių filmų „Valdenas“ („Walden“, 1969), „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ („Reminiscences of a Journey to Lithuania“, 1972) arba „Prarasta, prarasta, prarasta“ („Lost Lost Lost“, 1976), visada sutinkamų emocingai, programa sugrąžina 7-ojo dešimtmečio pradžią ir gilius jo filmus „Medžių šautuvai“ („Guns of the Trees“, 1962) ir „Brigada“ („The Brig“, 1964), lydimus politinių trumpametražių arba įrašytų performansų. Šis laikotarpis žymi jo kūrybos etapą iki

Jonas Mekas. „Laiškai José Luisui“. 2010 m.
Jonas Mekas. „Laiškai José Luisui“. 2010 m.
Jonas Mekas. „Šioje rojaus pusėje“. 1999 m.
Jonas Mekas. „Šioje rojaus pusėje“. 1999 m.
Jonas Mekas. „Valdenas“. 1969 m.
Jonas Mekas. „Valdenas“. 1969 m.
Jonas Mekas. „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“. 1972 m.
Jonas Mekas. „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“. 1972 m.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas