Iš dailės pasaulio
Apsilankius senutėje Venecijos bienalėje, kur sklando susidomėjimas muziejaus idėja, madingų meno vėjų galima važiuoti į Stambulą, kur rugsėjo 5 – lapkričio 1 dienomis kuratorė Carolyn Christov-Bakargiev kvies gilintis į tai, kas masiškai tyrinėta praėjusioje Venecijos bienalėje – nematomas bangas, vibracijas, gylius, sluoksnius ir kitus moksliškai ir mistiškai skambančius dalykus parodoje „Sūrus vanduo: minties formų teorija“ („Saltwater: a Theory of Thought Forms“). Parodoje dalyvaus daugiau kaip penkiasdešimt menininkų ir nemenininkų. Anotacijoje minimi vandenyno tyrinėtojai, neurologai. Projektas bus išplitęs mieste ir žada brėžti poetines ir politines, regimas ir neregimas koordinates netikėtose vietose. Carolyn Christov-Bakargiev meno pasauliui yra žinoma pirmiausia kaip kuratorė dirbusi prie kas dveji metai vykstančios parodos „dOCUMENTA (13)“ su tema „Žlugimas ir atkūrimas“ rodyta pačiose netikėčiausiose ir įvairiausiose Kaselio vietose. Daugiau apie Stambulo bienalę.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Nuo 1977 m. Kanų festivalio programos direktoriumi , o nuo 2001-ųjų – festivalio prezidentu rinktą kino kritiką 83-ejų Gilles’į Jacobą pakeis sausio 14 d. Tarptautinių kino festivalių Prancūzijos asociacijos administracijos tarybos (ją sudaro 28 nariai, atstovaujantys vyriausybei, kultūros, užsienio reikalų ministerijoms, Senatui, prodiuserių, platintojų, įvairioms autorių asociacijos, profsąjungoms) paskirtas 68-erių Pierre’as Lescure’as. Jacobą taryba paskyrė Kanų kino festivalio garbės prezidentu.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Mirė Bigas Luna
Balandžio 6 d. mirė garsus ispanų režisierius Juanas José Bigas Luna. Iki paskutinių dienų, jau sirgdamas jis kūrė savo naujausią filmą „Segon Origen“. 7-ąjį dešimtmetį šis ispanas išgarsėjo kaip tapytojas ir avangardinių baldų projektuotojas. 8-ojo dešimtmečio viduryje jis ėmė kurti autorinius filmus ir jie imti laikyti vienu ispanų kino laisvės eros ženklų. Juose Bigas Luna tyrinėjo ispanų mačizmą ir seksualines perversijas. Dėl to kai kurie jo filmai („Las Edades de Lulú“, 1990 m., „Jamón, jamón“, 1992 m., Venecijos festivalio prizas) yra pavojingai priartėję prie pornografijos
Festivalis „Ad Hoc: nepatogus kinas“
Spalio 17 d. Vilniuje prasidėsiantis dokumentinio kino festivalis „Ad Hoc: nepatogus kinas“ pristatys per keturiasdešimt naujausių dokumentinių filmų; laukiama atvykstant keturiolikos užsienio kino kūrėjų. Filmai suskirstyti į šešias temines programas: „Vidurio Rytai iš arčiau“, „Kertant sienas“, „Postsovietinė panorama“ , „Siekiant teisingumo“, „Ekrane moterys“, „Žalioji programa“, „Nauji lietuvių režisierių filmai“, taip pat bus surengtas specialus seansas, kuriame bus parodytas suomių filmas „Panko sindromas“ (rež. Jukka Kärkkäinen, J-P Passi).
Jau šeštą kartą vyksiančio „Nepatogaus kino“ programoje šiemet ypač daug dėmesio skirta tarptautinėms aktualijoms – nedemokratiškų režimų griūčiai arabų valstybėse (Egiptas, Jemenas), su priespauda kovojančių visuomenių realijoms (Iranas, Sirija), tvyrančiai įtampai Vidurio Rytuose. Savo įspūdžius iš filmavimų šiame regione žiūrovams pasakos į Vilnių atvykstantys režisieriai Petras Lomas ir Marcusas Vetteris. Nebe pirmą filmą arabų kraštuose kuriantis Petras Lomas pristatys naujausią filmą apie
Pagal užsienio žiniasklaidą
Europos kino akademijos apdovanojimas – aktorei Helen Mirren
Europos kino akademija paskelbė, kad 2012 m. garbės apdovanojimas už indėlį į pasaulinį kiną bus įteiktas britų aktorei Helen Mirren. Anglės ir rusų aristokrato, kuris po Spalio revoliucijos nusprendė likti Anglijoje, duktė studijavo aktoriaus meną Londone ir Paryžiuje, vaidino Peterio Brooko ir Karališkajame Shakespeare’o teatruose. Kine ji debiutavo 1968 metais. Mirren sukūrė apie šimtą vaidmenų kino ir televizijos filmuose, vaidino Michaelo Powello, Johno Boormano, Neilo Jordano, Peterio Greenaway’aus, Roberto Altmano ir kitų garsių režisierių juostose.
Už karalienės Elžbietos II vaidmenį Stepheno Frearso filme „Karalienė“ (2006) ji buvo apdovanota „Oskaru“, „Auksiniu gaubliu“, BAFTA prizu ir Venecijos kino festivalio „Volpi taure“ už geriausią moters vaidmenį. Mirren net kelis kartus tapo
Pagal užsienio žiniasklaidą
Janina Lapinskaitė – geriausia „Kinošok“ aktorė
Už vaidmenį Algimanto Puipos filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ Janina Lapinskaitė pelnė geriausios aktorės apdovanojimą sekmadienį pasibaigusiame atvirame NVS, Latvijos, Lietuvos ir Estijos kino festivalyje „Kinošok“. Geriausio filmo apdovanojimą rašytojo Vladimiro Voinovičiaus vadovaujamas žiuri skyrė uzbekų režisieriaus Ajubo Šachobidinovo filmui „Dangus – mano namai“ („Parizod“). Filme pasakojama apie gražią vienišą merginą, kuriai bando atrasti vyrą atsitiktinai kalnuose sutiktas praeivis. Tačiau potencialūs jaunikiai atstumia merginą, nes mano, kad jos šaltame grožyje tūno velniška jėga. Šios kino parabolės autoriai sakosi norėję papasakoti apie ypač apdovanotus žmones, „kurie atsiranda tarp mūsų kaip perspėjimas, kurie išeina anksčiau, bet palieka širdyse gerus prisiminimus apie save“.
„Fargo“ bus serialas
Komiškas Ethano ir Joelio Coenų trileris „Fargo“ (1996) pasakojo apie nėščią Minesotos policininkę, kuri seka dviejų nevykėlių žudikų pėdsakais. Policininkę suvaidinusi Frances McDormand buvo apdovanota „Oskaru“ už geriausią moters vaidmenį, „Oskarą“ už geriausią scenarijų gavo ir Coenai, o Kanų kino festivalyje filmas apdovanotas už režisūrą. Dabar „Fargo“ taps serialu, o broliai – vykdomaisiais projekto prodiuseriais. Patys Coenai jau baigia filmą „Liuino Deviso viduje“ („Inside Llewyn Davis“), kuris turi pasirodyti ekranuose ateinančių metų vasarį. Tai pasakojimas apie populiarių dainų autorių ir dainininką, kuris ieško savo gyvenimo kelio 7-ojo dešimtmečio Niujorke. Pagrindinius vaidmenis filme kuria Carey Mulligan, Justinas Timberlake’as ir Garretas Hedlundas.
Monika Jašinskaitė kalbina Oskarą Koršunovą
Rugpjūčio pabaigoje Henriko Ibseno festivalyje Norvegijoje įvyko režisieriaus Oskaro Koršunovo statyto „Pero Giunto“ premjera. Kritikai vadina spektaklį „tikru hitu“, apibūdina kaip „ištobulintą, barokiškumu neįprastą teatrą“ ir mano, kad jis „paliks po savęs ženklą“. Su režisieriumi kalbamės apie šį pastatymą, norvegų kultūrą ir naujausius jo atradimus.
Pokalbis su Lenkijos nacionalinės filmotekos direktoriumi Tadeuszu Kowalskiu
Šiemet Lenkų kino savaitės svečias buvo Lenkijos nacionalinės filmotekos direktorius profesorius Tadeuszas Kowalskis. Šioje filmotekoje saugomi filmai rodyti ir savaitėje. Svečias pristatė atidarymo filmą – Józefo Lejteso „Barborą Radvilaitę“, susitiko su lietuvių kinematografininkais.