Daugiau temų

Jonas Ūbis

 Krėsle prie televizoriaus

 

Jau visų pamirštas Kozma Prutkovas sakė: „Jei nori būti laimingas, būk!“ Norvegų debiutantės Anne Sewitsky komedijos „Nesveikai laiminga“ (LRT Kultūra, 14 d. 22.10) herojė Kaja, manau, jam pritartų. Kai į mažą miestuką, kuriame ji gyvena kartu su nesveikai medžioti mėgstančiu vyru, atsikelia sutuoktiniai Sigvė ir Elizabet, Kaja nusprendžia, kad bus laiminga. Ko laukti iš filmo, kai dvi šeimyninio gyvenimo krizę išgyvenančios poros atsiduria kaimynystėje, ir dar norvegiškos žiemos apsuptyje? Kitaip ir negali būti: tarp jų kažkas įvyks. To „kažko“ laukti ilgai nereikės. Artumo pasiilgusi Kaja pradės romaną su žmonos neištikimybės įskaudintu Signe. Homoseksualumą slepiantis Kajos vyras pasijus įžeistas dvigubai. Bet racionali Signės žmona viską sustatys į savo vietas. Finale herojai nebebus tokie, kokie buvo filmo pradžioje, sekdami visais šiuolaikinio kino dramaturgijos reikalavimais, nepasikeis tik porų

Ramunė Balevičiūtė

 

Vilniaus mažojo teatro spektaklis vaikams

 

Visi Mažojo teatro spektakliai vaikams skirtingi; skirtumus lemia ir literatūrinė medžiaga (jei ji yra), ir režisieriaus braižas bei darbo metodai. Tačiau vienas dalykas sieja visus spektaklius – tai į improvizaciją linkusi aktorių vaidyba. Sąlyginai šią ypatybę galima pavadinti Rimo Tumino vaidybos mokykla, bet atrodo, kad ryškų antspaudą maestro auklėtiniams yra uždėjęs specifinis „Kito kampo“ improvizacijos stilius. Jis ypač atpažįstamas „Mamos katino“ vaidinime. Todėl naujajame spektaklyje ypač maloniai nustebino „kitokie“ teatro aktoriai Edmundas Mikulskis, Ilona Kvietkutė, Jokūbas Bareikis, Vytautas Rumšas jaunesnysis ir Kirilas Glušajevas. Akivaizdu, kad

Živilė Pipinytė

Mirė Eugenija Pleškytė (1938–2012)

Eugenija Pleškytė, be abejo, buvo pirmoji lietuvių kino žvaigždė. Jos klasikiniai veido bruožai vertė prisiminti Gretą Garbo ir kitas nebylaus kino gražuoles, šviesių akių žvilgsnis trikdė net kino kamerą, gražus kūnas kartais atrodė monumentaliai, nors tai, žinoma, apgaulė, nes kinas, kaip ir scena, pakelia smulkaus sudėjimo aktores ant savotiškų koturnų. Ir teatre, ir kine Pleškytė švietė tolimos žvaigždės spindesiu.

Pirmąkart ypatingą aktorės kinogeniškumą atskleidė „Kanonada“ (rež. Raimondas Vabalas, Arūnas Žebriūnas, 1960). Filmas pasakojo apie tai, kaip į užminuotų laukų supamą kaimą po karo sugrįžta karinę milinę dėvinti mokytoja Dovilė. Jos laukia tušti namai, žinia apie nužudytus tėvus, susitikimas su kadaise mylėtu vaikinu, tapusiu žudiku. Pleškytės Dovilei tenka iš esmės vyriškas vaidmuo – susidoroti su priešais ir priversti kaimiečius pradėti naują gyvenimą. Filmo dramatizmas buvo kuriamas pasitelkus šviesos ir tamsos kontrasto principą, o Pleškytės moteriškumas ir grožis pirmiausia turėjo pabrėžti, kad gėris neišvengiamai nugali blogį.
 

LNOBT inf.

„Tristanas. Tarp operos ir baleto“

 

Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rengiamas VII tarptautinis operos kritikų seminaras „Tristanas. Tarp operos ir baleto“. Jau antrus metus prie operos žinovų kviečiami prisijungti ir baleto kritikai bei gerbėjai. Be to, pirmą kartą renginyje skelbiamas recenzijų konkursas.

Šį sezoną LNOBT pradėjo neįprastu baleto spektakliu, Krzysztofo Pastoro „Tristanu ir Izolda“ pagal Richardo Wagnerio to paties pavadinimo operos fragmentus bei kitus kompozitoriaus kūrinius. Regis, spektaklis apeliuoja ne tik į baleto, bet ir į operos gerbėjus. Be to, Pastoro „Tristanas ir Izolda“ – tai Lietuvos nacionalinio baleto trupės žingsnis modernesnės estetikos link. Kita vertus, spektaklio pastatymas taikytas ir prie artėjančių 2013-iųjų – Richardo Wagnerio metų.
Visos šios aplinkybės skatina pakviesti operos ir baleto žinovus į
 

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

Roberto Benigni jubiliejus

Populiarus visame pasaulyje italų aktorius Roberto Benigni švenčia savo šešiasdešimtmetį. Aktorius, kurį dabar ir savo ekranuose galime pamatyti Woody Alleno filme „Į Romą su meile“, gimė 1952 m. spalio 27 dieną. Jis nebaigė jokios aktorių mokyklos. Būdamas dvidešimties Benigni debiutavo komedijų teatro scenoje ir greit pateko į televiziją – populiarioje pramoginėje laidoje vaidino ekscentrišką kino kritiką. Praėjus keleriems metams po kino debiuto, sukūrė ir savo pirmą filmą „Tu mane jaudini“ („Tu mi turbi“). Filmavimo aikštelėje Benigni susipažino su būsima žmona Nicoletta Braschi, ji vėliau vaidino beveik visuose jo filmuose. Netrukus susiformavusį savitą Benigni komedijų stilių galima apibūdinti keliais žodžiais: groteskas, absurdas, klaidų komedija. Tačiau kartais Benigni vaidina ir kitų kūrėjų filmuose, tarp jų buvo Federico Fellini, Jimas Jarmuschas.

1997 m. Benigni sukūrė tragikomediją apie Holokaustą „Gyvenimas yra gražus“, atnešusią režisieriui pasaulinę šlovę, du „Oskarus“, bet kartu ir sukėlusią šoką bei diskusijas. Paskutinius septynerius metus Benigni nesukūrė nė vieno filmo. Tuos metus jis skyrė pirmiausia Dante’s „Dieviškosios komedijos“ populiarinimui tarp savo tėvynainių. Aktoriaus monologai italų miestų aikštėse ir televizijoje tapo plačiai komentuojamais politiniais ir visuomeniniais įvykiais. Jau ne vienus metus Benigni satyros objektas yra buvęs

7md inf.

Nugalėtojai paaiškės gruodžio 1 d.
 

Šį savaitgalį paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai. Nugalėtojai paaiškės gruodžio 1 d. Maltoje per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją, kuri šiemet vyks jau 25 kartą.

Geriausio Europos 2012 metų filmo apdovanojimui nominuoti: Michaelio Haneke‘s filmas „Meilė“ („Amour“, Austrija, Prancūzija, Vokietija), Christiano Petzoldo „Barbara“ (Vokietija), Paolo ir Vittorio Taviani „Cezaris turi mirti“ („Cesare deve morire“, Italija), Olivier Nakache‘o ir Erico Toledano „Neliečiamieji“ („Intouchables“, Prancūzija), Thomaso Vinterbergo „Medžioklė“ (Jagten“, Danija) ir Steve‘o McQueeno „Gėda“ („Shame“, D. Britanija).

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

 

Šiaip ar taip, Vėlinės žada

Monika Krikštopaitytė

Su rašytoju Valdu Papieviu kalbasi Monika Krikštopaitytė

 

Paryžius nebėra pasaulio kultūros ir menų sostinė, bet jo legenda tebetraukia. Ir ne tik legenda. Kad ir kaip būtų, jį tebegaubia ypatinga kultūros miesto aura, jame tebesklando ypatinga

Lietuvos dailės istorikų draugijos inf.

Pastaraisiais metais atgijęs dėmesys Vilniaus medinei architektūrai, formuojančiai nepakartojamą Žvėryno, Užupio ir kitų istorinių Lietuvos sostinės dalių peizažą, daugelio vertingų pavyzdžių gali nebeišgelbėti. Lietuvos dailės istorikų draugijai didelį nerimą kelia dabartinė pastato, esančio Vilniuje, Polocko g. nr. 52, būklė.

Šis pastatas pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto Ivano Levickio projektą. 1887-aisiais pagal inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus projektą namas buvo perstatytas. Tai ypatingos architektūrinės vertės medinis pastatas, puoštas menine drožyba, kuriai Vilniuje neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas. Jame tarpukariu gyveno visuomenės ir kultūros istorijai svarbios asmenybės – menininkai

7MD

Europos kino akademija nominavo dokumentinius filmus

Europos kino akademija paskelbė tris filmus, kurie nominuoti geriausio šių metų Europos dokumentinio filmo apdovanojimui. Tai – Manuelio von Stürlerio „Klajoklių žiema“ („Hiver nomade“, Šveicarija). Niono dokumentinio kino festivalyje šiemet geriausiu pripažintas filmas – tai pasakojimas apie piemenis Carole ir Pascalį, kurie turi peržiemoti kartu su trimis asilais, keturiais šunimis ir 800 avių. 600 kilometrų sunkiais ir šaltais žiemos keliais – išbandymas, bet kartu ir tikras šiuolaikinis nuotykis.
Per dvi valandas trunkantis Julieno Temple’o „Londonas – šiuolaikinis Babilonas“ („London – the Modern Babylon“, D. Britanija) buvo įtrauktas į kultūrinę Londono olimpiados programą. Tai kelionė į britų sostinės centrą, pokalbiai su menininkais, muzikais, rašytojais, paprastais žmonėmis ir politiniais radikalais apie