Daugiau temų
Jonas Ūbis
Kaip kvepia avietės
Krėsle prie televizoriaus
Kartais atrodo, kad tobulas netolimos ateities pilietis – amžinas vaikas, ad infinitum žiūrintis nesibaigiančius „Ledynmečius“, švenčiantis Valentino dieną ir dovanojantis raudonas pliušines širdutes bei įvairių formų žvakutes (kad būtų jaukiau). Tačiau šįkart kaip vieną svarbiausių savaitės filmų rekomenduosiu animacinį 2010 m. Sylvaino Chomet „Iliuzionistą“ (LRT Kultūra, 5 d. 22.35). Jo veiksmas nukels į 6-ojo dešimtmečio Škotiją, kur atsidūrė fokusininkas – tiesiog iš akies trauktas ponas Julo. Populiarų to paties dešimtmečio prancūzų komedijų personažą jis primena neatsitiktinai, nes „Iliuzionistas“ yra pagarbos duoklė didžiam prancūzų režisieriui ir aktoriui Jacques’ui Tati. Pastarojo duktė Sophie Tatischeff atidavė tėvo scenarijų Chomet, kuris atvirai prisipažįsta, kad Tati filmai
Laima Kreivytė
O kas už kampo?
Pokalbis su Paulina Egle Pukyte
Kiekvieno menininko situacija yra individuali, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jis gyvena, ir keičiasi ji individualiai. O jei imsime menininkus apskritai (bent jau kai kuriose iš Europos šalių) – jų situacija tikrai negerėja, tai akivaizdu. Jau net ir išsivysčiusioje Didžiojoje Britanijoje ketinama dar labiau mažinti, o kai kur, pavyzdžiui, ir taip ne itin „kultūringame“ Niukasle, ir visai nutraukti valstybės finansavimą menui. Daugybė žinomų menininkų ir kultūros veikėjų pasipiktinę. Garsus aktorius, rašytojas, intelektualas Stephenas Fry taip kreipėsi į politikus: „Kad ir kokiai partijai priklausote, negalite manyti, kad menas turi turėti prekystalį turguje, greta bulvių, peilių su šakutėmis ar kitų
7MD
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Savaitgalį baigėsi Tarptautinis Romos kino festivalis (Festival Internazionale del Film di Roma). Pirmąkart jį rengė naujas direktorius, prieš tai vadovavęs Venecijos kino festivaliui, kritikas ir prodiuseris Marco Muelleris. Pagrindiniu festivalio prizu apdovanotas garsaus amerikiečių fotografo ir režisieriaus Larry Clarko filmas „Marfa girl“. Jam įteikta auksinė „Marko Aurelijaus“ statulėlė. Tai pasakojimas apie jaunimo problemas. Šis kūrėjas ne pirmąkart ėmėsi brendimo temos – prieš kelis dešimtmečius jis skandalingai išgarsėjo filmu „Vaikučiai“. Naujausias filmas nukelia į JAV pasienio su Meksika miestą. Narkotikai, seksas ir alkoholis jungia kelias tarpusavyje susipynusias filmo herojų istorijas. „Marfa girl“ į JAV kino teatrus nepateko – jį bus galima pamatyti režisieriaus interneto puslapyje (už 6 JAV dolerių mokestį). Du apdovanojimai – už režisūrą Paolo Franchi ir geriausiai aktorei Isabellai Ferreri – atiteko labiausiai italų spaudos sukritikuotam, o žiūrovų nušvilptam filmui „Tai vadinama vasara“ („E la chiamano estate“). Šio filmo koprodiuserė – dainininko Luciano Pavarotti našlė Nicoletta Mantovani. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Jeremie Elkaimas, suvaidinęs Valerie Donzelli filme „Ranka rankoje“ („Main dans la main“). Antrosios konkursinės programos „XXI amžiaus kinas“ („Cinema XXI“), kuri orientuojasi į naujas šiuolaikinio kino tendencijas, nugalėtoju tapo brazilų režisieriaus Michaelo Wahrmanno filmas „Avanti Popolo“. Šiame konkurse rodytas latvės Lailos Pakalninos filmas „Picos“ („Picas“) pelnė žiuri prizą. Pagrindinio konkurso žiuri prizu ir už geriausią debiutinį arba antrą filmą apdovanotas Claudio Giovannesi filmas „Ali akys mėlynos“ („Ali ha gli occhi azzuri“). Debiutus ir antruosius filmus vertinęs žiuri specialų apdovanojimą skyrė dar vienam italų filmui – „Razza Bastarda“. Jį režisavo, rašė scenarijų ir suvaidino pagrindinį vaidmenį Alessandro Gassmanas – kadaise nepaprastai garsaus italų aktoriaus Vittorio Gassmano sūnus. „Italijos perspektyvų“ programos nugalėtoju tapo Francesco Amato filmas „Kozimas ir Nikolė“ („Cosimo e Nicole“), o pagrindinį vaidmenį jame sukūręs naujasis italų numylėtinis Paolo Sassanelli gavo prizą, skirtą geriausiam italų aktoriui.Dviejų festivalyje apdovanotų italų filmų „Ali akys mėlynos“ bei „Kozimas ir Nikolė“ kostiumų autorė – lietuvė
Jonas Ūbis
Ciklopai ir Odisėjai
Krėsle prie televizoriaus
Išvertus „Nemo“ iš lotynų kalbos, būtų „Niekas“. Taip Odisėjas prisistatė Ciklopui. Nesu Odisėjas, net tas iš garlaivių kontoros, apie kurį eilėraštyje rašė Nikolajus Gumiliovas, bet naujose kompanijose dažniausiai sakau, kad esu filologas. Tai tas pats kaip ir „Niekas“. Kas dabar susidomės pagyvenusiu filologu? Kas jo klausinės apie naujus filmus, prašys paaiškinti, kodėl lietuvių kinas toks blogas, ir kodėl nepatiko toks nuostabus filmas, kur Ingeborga Dapkūnaitė ir vėl vaidina elitinę prostitutę? Niekas. Jei norite ramiai praleisti vakarą su nepažįstamaisiais, į juos įsižiūrėti, – tai geriausias būdas.
Žmogaus gyvenimas susideda iš to, ką jis pasirinko. Bet prisimindami gyvenimą dažnai prisimename ne tik tai, kas atsitiko, įvyko, buvo, bet ir tai, kas galėjo atsitikti. Van Dormaelis suteikia savo herojui galimybę viską išgyventi iškart: jis įsėdo į traukinį su mama ir liko perone su tėvu, vedė tris moteris ir kiekviena jam buvo vienintelė, turėjo namą su baseinu ir buvo benamis. Nemo patyrė viską, pasirinko viską. Režisierius tarsi sako, kad gyvenimas yra neišsemiamas ir iki galo nepažintas, net jei jį pragyvenai pats. Bet mes žinome tik tai, ką patyrėme patys. Visa kita yra
Monika Krikštopaitytė
Iliuzijų meistras
Ray Bartkaus paroda „Tapybos pabaiga“ kaip viešųjų ryšių projektas
Apie menininką iš Niujorko ir jo atvykimą, būsimą parodą publikacijų įvairiausiuose leidiniuose (galbūt išskyrus kultūros) būta daug. Neįtikimai daug, todėl ir nesitiki, kad itin natūraliai jos ten atsirado. Nors kai taip trūksta naujų ekrano veikėjų, reaguojama į viską... Tačiau informacijos skaitytojas gavo nedaug, nes visi pokalbiai ar pranešimai atrodo tarsi numauti nuo to paties kurpalio. Skiriasi tik kalbintojų pavardės. Į Ameriką išvyko prieš 22 metus, su tarybiniu pasu, kišenėje turėdamas nedaug dolerių, tada daug dirbo, susisiekė su „New York Times“ meniniu redaktoriumi, taip prasidėjo jo, kaip iliustratoriaus, karjera, kad Niujorkas įvairus miestas, kuris jį stimuliuoja ir praturtina. Tada daugelis žurnalistų paklausia apie penkiasdešimties litų kupiūrą, kurią paišė su Giedriumi Jonaičiu, o Bartkus atsako, kad piešė rūsyje, kai aplink važinėjo tankai ir nebuvo aišku, ar pinigas, kaip ir pati valstybė, gyvuos. Ir taip daug daug kartų. Ar tokio žymaus (anot anonso) menininko daugiau nėra ko paklausti? Kaip buvo nustatytas tas žymumas? Ar mūsų žurnalistai tokie tingūs? „Valgo“ tai, kas jiems paduota? Nors kai matai TV diktorius tokiu pat entuziazmu trykštančius ir dvaro tvarte atradus kaukolę, ir pranešant apie Nacionalinių premijų įteikimus, gali ir toliau ramiai konstatuoti, kad
7MD
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Genijų redaktorius
„New York Times“ žurnalistą Williamą Maxwellą Evartsą Perkinsą 1910 m. pakvietė leidykla „Charles Scribner’s Sons“. Kitaip nei jo kolegos redaktoriai, Perkinsas aktyviai ieškojo jaunų ir vilčių teikiančių rašytojų. Jo paieškas vainikavo 1919 m. pasirašytas kontraktas su Francisu Scottu Fitzgeraldu. Dvidešimt dvejų metų rašytojo knygos „Šiapus rojaus“ tiražas buvo parduotas per tris dienas. 1926 m. Perkinsas išleido pirmąjį Ernesto Hemingway’aus romaną „Ir pateka saulė“ („Fiesta“). Tais laikais tai buvo drąsi knygą, dėl jos redaktoriui teko susikauti su
Jonas Ūbis
Mitai ir mistifikacijos
Krėsle prie televizoriaus
Į tokį kaimą ir grįžta pagrindinis filmo herojus – dainininkas Pranas. Ekrane – aktorius Aleksandras Kaidanovskis, sovietinių žmonių mėgto dvasingumo
7MD
Kviečiame užsisakyti „7 meno dienas“
Prasidėjo laikraščių ir žurnalų prenumerata
Mieli skaitytojai,
LTMKS taryba
DĖL LIETUVOS ŠIUOLAIKINIO MENO PRISTATYMO VENECIJOS ŠIUOLAIKINIO MENO BIENALĖJE PROJEKTŲ KONKURSO NUOSTATŲ
VIEŠAS KREIPIMASIS Į LIETUVOS KULTŪROS MINISTERIJĄ
VIEŠAS KREIPIMASIS Į LIETUVOS KULTŪROS MINISTERIJĄ DĖL LIETUVOS ŠIUOLAIKINIO MENO PRISTATYMO VENECIJOS ŠIUOLAIKINIO MENO BIENALĖJE PROJEKTŲ KONKURSO NUOSTATŲ
Lietuvos šiuolaikinio meno reprezentavimas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, ko gero, vienoje prestižiškiausių šiuolaikinio meno renginių, yra svarbus formuojant Lietuvos kaip demokratiškos, šiuolaikiškos valstybės įvaizdį. Būtent todėl atstovavimo Lietuvai šioje bienalėje konkursas yra ypač aktuali ir jautri tema.
7MD
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Lapkričio 28 d. Londone vyksiančiame „Sotheby’s“ aukcione bus parduodami rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio laiškai, audioįrašai, fotografijos ir scenarijai. Jie įvertinti 80–100 tūkstančių svarų sterlingų. Rinkinį parduoda kinotyrininkė ir Tarkovskio knygos „Įamžintas laikas“ bendraautorė Olga Surkova. Dokumentai susiję ir su asmeniniu režisieriaus gyvenimu, ir su jo kūryba.Vienas įdomiausių lotų – Leonidui Brežnevui
