7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNOBT inf.

LNOBT inf.

Naujieji „Turandot” kostiumai jau rikiuojasi ant pakabų

Didžioji dalis artėjančios „Turandot“ premjeros kostiumų sausio viduryje buvo pavogti pakeliui iš Madrido Karališkojo teatro į Vilnių. Visgi LNOBT siuvėjos, atidėjusios į šalį kitus darbus, daro viską, kad kovo 1 ir 2 dienomis sostinės žiūrovai išvystų lygiai tokį pat garsaus amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono spektaklį, kokiu 2018-ųjų pabaigoje grožėjosi Madrido žiūrovai.

 

„Žodžio „ne“ mūsų darbe nebūna – jį seniai esame pamiršę. Visiems aišku, kad „Turandot“ be kostiumų į sceną žengti negalės, o premjeros irgi atidėti nevalia. Vadinasi, nauji kostiumai vasario pabaigoje privalo atsirasti“, – be užuolankų reziumuoja LNOBT gamybinių dirbtuvių siuvyklos skyriaus vadovė Ona Blažinskienė.

 „Turandot“. Teatro Real Madrid. 2018 m. Javier del Real nuotr.
„Turandot“. Teatro Real Madrid. 2018 m. Javier del Real nuotr.
LNOBT inf.

LNOBT Metų solistais pripažinti Aistė Pilibavičiūtė ir Jonas Laucius

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras penktadienį, sausio 25-osios vakarą, prieš prasidedant Bélos Bartóko vienaveiksmių kūrinių „Stebuklingas mandarinas“ ir „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ spektakliui scenoje apdovanos geriausiais 2018 m. teatro artistais pripažintus operos ir baleto solistus.

 

Metų operos soliste tapo sopranas Aistė Pilibavičiūtė už Iljos vaidmenį Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Idomenėjas“ premjeroje ir Džuljetos vaidmenį Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“. Metų operos solistės premiją šįmet įsteigė teatro rėmėja ponia Nerija Kasparienė.

 

Metų baleto solistu pripažintas Jonas Laucius už Lankadamo vaidmenį Adolphe’o Adamo balete „Korsaras“ ir Mandarino vaidmenį Bélos Bartóko balete „Stebuklingas mandarinas“. Metų baleto solisto premiją įsteigė ilgametė teatro rėmėja ponia Raminta Kuprevičienė. 

Aistė Pilibavičiūtė (Džuljeta) V. Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė (Džuljeta) V. Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė (Ilja) W.A. Mozarto operoje „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė (Ilja) W.A. Mozarto operoje „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) A.Adamo balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) A.Adamo balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Mandarinas) B. Bartóko balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Mandarinas) B. Bartóko balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė (Snieguolė) B. Pawlovskio balete “Snieguolė ir septyni nykštukai”. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė (Snieguolė) B. Pawlovskio balete “Snieguolė ir septyni nykštukai”. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina (Mari) P. Čaikovskio balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina (Mari) P. Čaikovskio balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Koncertmeisterė Olga Eleonora Taškinaitė. M. Aleksos nuotr.
Koncertmeisterė Olga Eleonora Taškinaitė. M. Aleksos nuotr.
Steponas Zonys (Šonaras) G. Puccini operoje “Bohema”. M. Aleksos nuotr.
Steponas Zonys (Šonaras) G. Puccini operoje “Bohema”. M. Aleksos nuotr.
LNOBT inf.

Tenoras Kristian Benedikt dainuos „Madam Baterflai“ spektakliuose

Ketvirtadienį į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną po dviejų metų pertraukos mažais japoniškais žingsneliais vėl įtipens Madam Baterflai, kurią į žmonas pramogaudamas sau nusipirks lengvabūdis amerikiečių laivyno karininkas Pinkertonas... Jo partiją atliksiantis Kristian Benedikt neslepia, kad panašių į Pinkertoną vyrų ir šiandien galėtume rasti tarp jo kolegų – operos solistų. 

Kristian Benedikt (Pinkertonas) operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Kristian Benedikt (Pinkertonas) operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
LNOBT inf.

Vaclovui Daunorui suteiktas LNOBT emerito solisto garbės vardas

Gruodžio 23 d. popietę LNOBT Raudonojoje fojė vykusio monografijos „Karalių kuria aplinka“ pristatymo metu jos pagrindiniam herojui – operos solistui Vaclovui Daunorui buvo suteiktas LNOBT emerito garbės vardas.

 

Į renginį suplūdę Vaclovo Daunoro draugai, buvę kolegos ir gerbėjai vos tilpo teatro balkonuose ir fojė. „Tai, kiek žmonių čia susirinko, geriausiai įrodo, kad operos kultūra Lietuvoje gyva, kad įvairios operos solistų ir jų gerbėjų kartos trokšta tarpusavio bendravimo“, – renginyje kalbėjo LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

 

Už indėlį į teatro meninę ir sceninę veiklą bei visos Lietuvos muzikinės kultūros raidą Vaclovui Daunorui po knygos pristatymo buvo suteiktas LNOBT Emerito garbės vardas. Ta proga naujasis Emeritas solistas apdovanotas bareljefu, kurį puošia LNOBT simbolis – rūtos šakelė.

Vaclovas Daunoras ir Jūratė Katinaitė. M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Daunoras ir Jūratė Katinaitė. M. Aleksos nuotr.
Vaclovo Daunoro knygos pristatymas. M. Aleksos nuotr.
Vaclovo Daunoro knygos pristatymas. M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
LNOBT inf.

Paskelbti sausio mėnesio koncertai „Muzika mažoms ausytėms“

Vilniui negresia demografijos krizė. Apie tai iškalbingai byloja sparta, su kuria iš LNOBT internetinės bilietų prekybos sistemos dingsta bilietai į klasikinės muzikos koncertus kūdikiams. Trijų papildomų gruodžio koncertų „Muzika mažoms ausytėms“ bilietų teužteko pusdieniui.

 

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras džiaugiasi pasiūlęs puikią pramogą patiems mažiausiems sostinės klausytojams ir pradeda prekiauti sausio mėnesio koncertų bilietais. Jie teatro Kamerinėje salėje vyks pirmadieniais – sausio 7, 14, 21 ir 28 d. 11 val.

Vitalija Makrickienė, Ginta Kriščiūnaitė, Mantas Makrickas ir Mykolas Rutkauskas. M. Aleksos nuotr.
Vitalija Makrickienė, Ginta Kriščiūnaitė, Mantas Makrickas ir Mykolas Rutkauskas. M. Aleksos nuotr.
Tomas Dapšauskas. M. Aleksos nuotr.
Tomas Dapšauskas. M. Aleksos nuotr.
Klausytojai. M. Aleksos nuotr.
Klausytojai. M. Aleksos nuotr.
LNOBT inf.

Balerina su kaupu atsidėkoja ją scenai paruošusiai mokyklai

Gruodžio 1 d. (šeštadienio) „Spragtuko“ spektaklyje baleto mylėtojai su neseniai minėtu 70-mečiu sveikina garsią praeities baleriną, šiuo metu ugdančią ateities šokėjus Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje, Gražiną Sakalauskaitę-Dautartienę.

 

Jos pačios kelias į baletą prasidėjo toje pačioje lietuviškos scenos talentų kalvėje. Vėliau perspektyvi balerina baigė Maskvos choreografijos mokyklą, o grįžusi į Lietuvą pradėjo šokti Operos ir baleto teatro trupėje. Ana iš Johanno Strausso „Žydrojo Dunojaus“, Žizel to paties pavadinimo Adolphe‘o Adamo balete, Kiti ir Sorokina iš Rodiono Ščedrino „Anos Kareninos“, Panelė iš Dmitrijaus Šostakovičiaus baleto „Panelė ir chuliganas“ bei kiti vaidmenys tvirtai įrašė G. Sakalauskaitės vardą šio teatro istorijoje. Jai plojo ir tuomet rodytų lietuviškų baletų žiūrovai: Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“,  Antano Rekašiaus „Aistros“, Viačeslavo Ganelino „Baltaragio malūnas“, Juozo Indros „Audronė“ taipogi neapsiėjo be šios balerinos. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre G. Sakalauskaitei priklausė Aušrinės vaidmuo Juozo Pakalnio balete „Aušta aušrelė“ ir Solveigos – pagal Edvardo Griego „Pero Giunto“ muziką sukurtame spektaklyje.

Gražina Sakalauskaitė A. Adamo balete „Žizel“. LNOBT nuotr.
Gražina Sakalauskaitė A. Adamo balete „Žizel“. LNOBT nuotr.
LNOBT inf.

„Spragtukų“ sezono pradžią nušvies Manto Petruškevičiaus puošta eglutė

Lapkričio 29-osios vakarą prieš pirmąjį šio sezono „Spragtuko“ spektaklį LNOBT Raudonojoje fojė įžiebiama Kalėdų eglutė. Ją papuošti teatras patikėjo stilistui Mantui Petruškevičiui. 

 

„Tai pirmasis mano darbas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro interjere, tačiau reikšmingų ir vilniečiams įsiminusių kalėdinių kompozicijų per savo karjerą esu sukūręs nemažai. Ir tokie užsakymai man labai patinka! O teatro eglutės idėją pakuždėjo „Spragtukas“ – įvairių kartų žiūrovų čia matytas (ir ne po vieną kartą...) baleto spektaklis. Tad noriu, kad pro didžiulius teatro langus miestiečių matoma eglutė kiekvienam iš mūsų primintų vaikystę. Tai bus retro stiliaus kompozicija su tikromis, mišku kvepiančiomis žalios eglės šakomis, senais vaikiškais žaislais ir kaspinais. Kantriai rankiojau teatre senus daiktus ir daiktelius, kuriuos galėčiau panaudoti šventinėms dekoracijoms. Ketinu į fojė perkelti net senovinio stiliaus laikrodį, kuris teatro darbuotojus įprastai pasitinka prie tarnybinio įėjimo“, –  atskleidžia M. Petruškevičius.

M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
LNOBT inf.

Tenoras Sébastienas Guèze – apie italų ir prancūzų operų skirtumus

Lapkričio 28 ir 30 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro scenoje pirmą kartą dainuos jaunas prancūzų tenoras Sébastienas Guèze. Jis atliks Riterio de Grijė partiją prancūzo Jules’io Massenet operoje „Manon“.

 

„Lygindamas prancūzų operas su itališkomis, pastarąsias apibūdinčiau kaip pasipuošusias moteris, kurių lūpdažis ryškiai raudonas, o aprangoje gausu dekoratyvinių detalių. Tuo tarpu prancūzų operos – labiau elegantiškos: jų „drabužiai“ paprastesni, užtat puikiai sukirpti, o lūpdažis toks, kad jį būna sunku pastebėti. Tikriausiai tai susiję su atidžia detalėms prancūzų literatūros ir teatro tradicija, ateinančia dar iš Cyrano de Bergeraco laikų. Prancūzai visada mokėjo būti žavūs ir tuo pačiu išvengti vulgarumo. Tai – mūsų kraujuje“, – viename interviu yra teigęs solistas S. Guèze.

 

Gimęs Lione, S. Guèze sako prisimenantis save dainuojantį nuo aštuonerių metų: „Tiesa, iš pradžių tai nebuvo klasikinė muzika. Bet kai maždaug aštuoniolikos atradau operas ir savo lyrinį balsą, tai buvo tarsi meilė iš pirmo žvilgsnio. Man buvo labai svarbu turėti darbą, kuris kasdien teiktų džiaugsmo. Ir nuo pat solisto karjeros pradžios supratau, kad man pavyko.“

Sébastien Guèze. LNOBT archyvo nuotr.
Sébastien Guèze. LNOBT archyvo nuotr.
LNOBT inf.

Jurgio Žalkausko premijomis apdovanoti Olesia Shaytanova ir Jonas Laucius

Penktadienio vakarą, pasibaigus spektakliui “Korsaras”, LNOBT baleto solistams Olesiai Shaytanovai ir Jonui Lauciui įteikta po dešimtmečio pertraukos atgaivinta Jurgio Žalkausko (1923–2018) vardinė premija, kurią šokėjams įteikė mecenato dukterėčia Jurgita Žalkauskė.

 

Melburne gyvenęs Lietuvos baleto žinovas ir mecenatas, vienas iš Australijoje veikiančios Lietuvos baleto bičiulių draugijos steigėjų J. Žalkauskas mirė šių metų rugsėjo 7-ąją, būdamas 95-erių. Į jo laidotuves susirinkę giminės ir bičiuliai, pagerbdami velionio atminimą, nutarė paaukoti lėšų didžiausiai architekto J. Žalkausko gyvenimo aistrai – Lietuvos baletui.

 

Surinktos lėšos po dešimtmečio pertraukos leido atnaujinti J. Žalkausko vardinę premiją, kuri geriausiems Lietuvos baleto šokėjams buvo skiriama 1997–2007 m. Tuomet ja apdovanoti artistai Neli Beliakaitė ir Mindaugas Baužys (1997), Rūta Jezerskytė ir Aurimas Paulauskas (1999), Irina Cymbal ir Nerijus Juška (2000), Olga Konošenko ir Eligijus Butkus (2002), Rasa Taučiūtė ir Aurelijus Daraškevičius (2004), Inga Cibulskytė ir Igoris Zaripovas (2005), Rūta Kudžmaitė ir Romas Ceizaris (2007).  

J. Žalkausko vardinės premijos laureatai Olesia Shaytanova ir Jonas Laucius. M. Aleksos nuotr.
J. Žalkausko vardinės premijos laureatai Olesia Shaytanova ir Jonas Laucius. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 15  >>> Archyvas