7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ramunė Balevičiūtė

Ramunė Balevičiūtė

Requiem teatro epochai

Rimo Tumino spektaklis „Ana Karenina“ teatro festivalyje „TheATRIUM“

„Niekas iš manęs teatro negali atimti. Tik mirtis.“ Šią Rimo Tumino mintį pacitavo Tel Avivo „Gesher“ teatro kūrėjai, Klaipėdoje vykstančiame festivalyje „TheATRIUM“ parodę ne tik priešpaskutinį režisieriaus spektaklį „Ana Karenina“, bet ir dokumentinių kadrų iš trijų tame teatre kurtų spektaklių repeticijų. Ši citata, kaip ir pats „Anos Kareninos“ pastatymas, tapo prasminga ir jautria epitafija Tumino kurtam teatrui ir sykiu – ištisai teatro epochai. Ryškiausias pojūtis stebint spektaklį – tokio teatro daugiau nebebus, vyksta lyg koks išlydėjimo, atsisveikinimo ritualas. Beje, panašus jausmas buvo apėmęs ir žiūrint Eimunto Nekrošiaus „Tuoktuves“, praėjusių metų pabaigoje iš Varšuvos atvežtas į Valstybinį jaunimo teatrą.

Efrat Ben-Tzur spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Efrat Ben-Tzur spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Roni Einav ir Mikis Leonas spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Roni Einav ir Mikis Leonas spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Roni Einav ir Efrat Ben-Tzur spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Roni Einav ir Efrat Ben-Tzur spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Roni Einav spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Roni Einav spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Roni Einav ir Mikis Leonas spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Roni Einav ir Mikis Leonas spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Efrat Ben-Tzur ir Gilas Frankas spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Efrat Ben-Tzur ir Gilas Frankas spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Avi Azoulay spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Avi Azoulay spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Gilas Frankas spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Gilas Frankas spektaklyje „Ana Karenina“. D. Rimeikos nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Kinas laimi

Kornélio Mundruczó „Moters dalys“ festivalyje „Sirenos“

Vengrų teatro ir kino režisierių Kornélį Mundruczó lietuviams dar 2009-aisiais „atrado“ festivalis „Naujosios dramos akcija“, o jo teatrinio kelio raidą leidžia stebėti „Sirenos“: prieš ketverius metus festivalis buvo atvežęs režisieriaus su savo trupe „Proton“ sukurtą spektaklį „Gyvenimo imitacija“, šiemet pristatė 2018 m. Lenkijos teatre „TR Warszawa“ pastatytą kūrinį „Moters dalys“. O šalia, žinoma, egzistuoja kinas.

Justyna Wasilewska spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska ir Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska ir Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska ir Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska ir Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki ir Justyna Wasilewska spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki ir Justyna Wasilewska spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Magdalena Kuta ir Marta Ścisłowicz spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Magdalena Kuta ir Marta Ścisłowicz spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki ir Marta Ścisłowicz spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki ir Marta Ścisłowicz spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Ką reiškia būti Meistro mokiniu?

Pokalbiai su Eimunto Nekrošiaus režisūros studentais

Manoma, kad Eimuntas Nekrošius keletą dešimtmečių buvo didysis teatro Mokytojas. Jo įtaką patyrė ne tik dirbusieji kartu su juo, bet ir stebėjusieji Meistro spektaklius iš šalies. Turbūt ne per drąsu būtų teigti, kad Nekrošiaus įdagas ryškus pačioje lietuvių teatro tapatybėje.

Eimuntas Nekrošius. R. Danisevičiaus nuotr.
Eimuntas Nekrošius. R. Danisevičiaus nuotr.
Paulius Markevičius. Meno ir mokslo laboratorijos nuotr.
Paulius Markevičius. Meno ir mokslo laboratorijos nuotr.
Greta Štiormer. Dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ nuotr.
Greta Štiormer. Dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ nuotr.
Adomas Juška. L. Vansevičienės nuotr.
Adomas Juška. L. Vansevičienės nuotr.
Kotryna Siaurusaitytė. A. Gudo nuotr.
Kotryna Siaurusaitytė. A. Gudo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Neįsivaizduoju neasmeniško kūrinio

Pokalbis su aktore Indre Patkauskaite

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorė Indrė Patkauskaitė apdovanota išskirtine scenine individualybe. Varia Antono Čechovo „Vyšnių sode“, Jaunoji Federico García Lorcos „Kruvinose vestuvėse“, Dovydienė Vaižganto „Dėdėse ir dėdienėse“, Podsekalnikova Nikolajaus Erdmano „Savižudyje“, Liudmila Maksimo Gorkio „Motinoje“, Marija Stiuart Friedricho von Schillerio „Marijoje Stiuart“, Gitela Moska Williamo Gibsono „Dviese sūpuoklėse“, Katrė Žemaitės „Marčioje“, Ema Aleksandro Špilevojaus „12 gramų į šiaurę“ – tai tik keletas ryškiausių jaunos aktorės darbų teatre.

Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė. VMT archyvo nuotr.
Indrė Patkauskaitė. VMT archyvo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Dviese sūpuoklėse“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Dviese sūpuoklėse“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdės ir dėdienės“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdės ir dėdienės“. L. Vansevičienės nuotr.
Daumantas Ciunis ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Savižudis“. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Ciunis ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Savižudis“. D. Matvejevo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Teatras turi būti atviras

Pokalbis su Aleksandru Špilevojumi

Aleksandras Špilevojus – aktorius, režisierius, dramaturgas, teatro mokytojas, radijo laidų vedėjas. Baigęs vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirbo Lietuvos rusų dramos teatre. Šiuo metu vadovauja savo įkurtam teatrui-laboratorijai „Meno alchemija“ ir yra Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas.

Aleksandras Špilevojus. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Špilevojus. Asmeninio archyvo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius ir Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius ir Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Urodas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Urodas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Urodas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Urodas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Neišmoktos pamokos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Neišmoktos pamokos“. D. Matvejevo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Pažvelgti į problemas per menininkų vaizduotę

Pokalbis su Vytautu Michelkevičiumi

Meninis tyrimas – tikras mūsų laikų kūdikis. Menine praktika grįstas tyrimas, kitaip sakant, tyrimas menu ir per meną, apima ir perteikia daugelį šiuolaikinio diskurso idėjų, tokių kaip įkūnijimas, performatyvumas, procesualumas, hibridizacija, subjektyvumas, autorefleksija, kolektyviškumas ir pan. Jis yra takus ir atviras, neturintis aiškiai apibrėžtų ribų ir skatinantis „nepabaigtą mąstymą“. Žadinantys ir entuziazmą, ir lygiai taip pat skepsį, meniniai tyrimai užima reikšmingą vietą bendroje tyrimų kultūroje, bet dėl savo pobūdžio jie vis dėlto dažnai yra kvestionuojami.

Vytautas Michelkevičius susitinka su menininku-tyrėju Olavu Westphalenu Nidoje. A. Vasilenko nuotr.
Vytautas Michelkevičius susitinka su menininku-tyrėju Olavu Westphalenu Nidoje. A. Vasilenko nuotr.
Inter-formato simpoziumo „Palei linijas“ atidarymas. Kuratoriai Vytautas Michelkevičius ir Thomas Thiel. A. Vasilenko nuotr.
Inter-formato simpoziumo „Palei linijas“ atidarymas. Kuratoriai Vytautas Michelkevičius ir Thomas Thiel. A. Vasilenko nuotr.
Vytautas Michelkevičius skaito savo monografiją apie meninį tyrimą. Asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Michelkevičius skaito savo monografiją apie meninį tyrimą. Asmeninio archyvo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Didžiausios įtakos man turėjo profesija

Pokalbis su Arvydu Dapšiu

Lietuvių teatro ir kino aktorius, režisierius Arvydas Dapšys balandžio 12-ąją mini 60 metų jubiliejų. Kuklus ir santūrus žmogus, patikimas partneris, kantrus mokytojas. Šiomis žvaigždei, regis, visiškai netinkančiomis savybėmis pasižymintis aktorius yra suvaidinęs ne vieną pagrindinį vaidmenį, pavyzdžiui, Rimo Tumino „Maskarade“ ir „Minetyje“. O jo nedideli vaidmenys Tumino „Vyšnių sode“, „Revizoriuje“, „Madagaskare“ – tikri komiškosios formos šedevrai. Vaidmenys Oskaro Koršunovo, Jono Vaitkaus ir Mariaus Ivaškevičiaus spektakliuose atskleidė dar kitas Dapšio sceninės savasties puses, o pernai aktorius išties įsimintiną vaidmenį sukūrė Šarūno Barto filme. Apie ūkininko Pliaugos personažą „Sutemose“ jis yra sakęs: „Koks žmogus – toks ir jo gyvenimas.“ Ar galima tai pritaikyti ir pačiam Dapšiui?

Arvydas Dapšys spektaklyje „Minetis“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Minetis“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Dapšys ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Dapšys ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Dapšys ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Dapšys ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Dapšys ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Sustabdyti prievartos ratą

Pokalbis su Nazha Harb

Sausio mėnesį Lietuvoje viešėjo dramos terapeutė, mokytoja ir aktorė iš Libano Nazha Harb. Ji dalyvavo menų agentūros „Artscape“ įgyvendinamame taikomojo teatro projekte BATS (Baltic Applied Theatre School). „Šikšnosparniai“ – tai tęstinė mokymų programa, truksianti visą pirmąjį 2020 m. pusmetį ir apimsianti visas tris Baltijos valstybes. Sausį Vilniuje, Taline ir Rygoje Nazha Harb vedė mokymus scenos menų profesionalų ir edukatorių grupėms, dalijosi savo darbo kalėjimuose patirtimi. Su Nazha susėdome pasikalbėti apie šio darbo specifiką ir prasmę. 

Nazha Harb veda mokymus lietuvių grupei „Menų spaustuvėje“. A. Eikevičiūtės nuotr.
Nazha Harb veda mokymus lietuvių grupei „Menų spaustuvėje“. A. Eikevičiūtės nuotr.
Nazha Harb veda mokymus lietuvių grupei „Menų spaustuvėje“. A. Eikevičiūtės nuotr.
Nazha Harb veda mokymus lietuvių grupei „Menų spaustuvėje“. A. Eikevičiūtės nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Apie mirtį – švelniai. Vaikams

Spektaklis „Antis, Mirtis ir tulpė“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Nors tabu teatre vaikams vis mažėja, kalbėtis su mažaisiais žiūrovais rimtomis ir ne visada linksmomis temomis vis dar ryžtasi nedažnas teatro kūrėjas. Šiuolaikinė literatūra vaikams šiuo požiūriu yra toli pralenkusi scenos meną. Tad natūralu, kad teatro vaikams kūrėjai, ieškodami temų ir istorijų, gręžiasi į literatūrą. Tokia ir naujoji Vilniaus „Lėlės“ teatro premjera.

Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Deivis Sarapinas spektaklyje „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Deivis Sarapinas spektaklyje „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas