7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

br. Mindaugas Slapšinskas OP

Patricijos Palaimintasis

Ieškant šiuolaikinės bažnytinės dailės įtaigumo

Bažnyčia jau seniai nebėra meno mecenatė, vieta, kur gimsta naujos meno idėjos, kur dailininkui leidžiama žengti žingsnį į priekį, kurti ir palikti savo pėdsaką. Ką ten mecenatė?! Bažnyčia ne tai kad nebėra mecenatė, ji šiandien labiau asocijuojasi su institucija, net ir mene bijančia naujumo, menkai ką išmanančia apie šiandienos meną, jo paieškas ir daug saugiau besijaučiančia iki koktumo saldžiame art sulpicient šešėlyje.

Patricija Jurkšaitytė, Palaimintasis Teofilius Matulionis. V. Ilčiuko nuotr.
Patricija Jurkšaitytė, Palaimintasis Teofilius Matulionis. V. Ilčiuko nuotr.
Danutė Zovienė

Tapyba graži kaip pasaulio pabaiga

Jūratės Mykolaitytės paroda

Šiaulių „Laiptų galerijoje“ atidaryta vilnietės tapytojos Jūratės Mykolaitytės kūrinių paroda šioje galerijoje – ne pirmoji. Dailininkė ne kartą čia eksponavo kūrinius ir viena, ir su tapytojais Algirdu Petruliu (1915–2010) bei Klaudijumi Petruliu (1951–2014). Ir nors meninio stiliaus prasme šie trys menininkai buvo labai skirtingi, jie sudarė savotišką kūrybinę bendraminčių sąjungą. Dabar Jūratė Mykolaitytė savo tapybos drobes eksponuoja viena. Ir kaskart jos paroda tampa įsimintinu įvykiu.

Jūratė Mykolaitytė, „Naktinis svečias“. 2012 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Naktinis svečias“. 2012 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Tiltas“. 2017 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Tiltas“. 2017 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Statinys“. 2011 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Statinys“. 2011 m.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Erika Grigoravičienė

Istorija estetiniu režimu

Paroda „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ MO muziejuje

Spalio pradžioje atidaryta trečia didžioji MO muziejaus paroda skirta permąstyti paskutiniam XX a. dešimtmečiui, jo menui, kultūrai, subkultūroms, medijoms ir kasdienybei. Prieš tai veikusioji („Gyvūnas – žmogus – robotas“) plėtojo hibridinės visuomenės idėjas biologinės ir dirbtinės gyvybės rūšių sąveikos aspektais. Naujoji – „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ – pasakoja, kaip iškovotos politinės laisvės sąlygomis „iš unifikuotos masės“ ėmė rastis naujos žmogiškųjų individų rūšys ir, norėdamos išlikti, ėmė „burtis į tinklus ir kurti savo tapatybę“. Ji atvira ir hibridinė ne tiek turiniu, kiek raiškos būdais.

Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Parodos „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Gintautas Trimakas, „Torsas – kūno dalis“, fragmentas. 1995 m. M.K. nuotr.
Gintautas Trimakas, „Torsas – kūno dalis“, fragmentas. 1995 m. M.K. nuotr.
Rita Mikučionytė

Butaforinės atmosferos įtaiga

Marijos Šnipaitės paroda „Snūdas“ VDA galerijoje „Artifex“

Mano manymu, Marija Šnipaitė yra viena talentingiausių pastarojo dešimtmečio jaunųjų skulptorių. Jos kūrybos kelias atrodo labai kryptingas: mokslai Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, po to – skulptūros bakalauro ir magistro studijos VDA, stažuotė Štutgarto menų akademijoje Vokietijoje. Nuo 2011 m. M. Šnipaitė dalyvauja parodose, yra surengusi ne vieną įsimintiną ekspoziciją LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“, Kauno galerijoje „POST“, galerijoje AV17, su kuria iki šiol nuolat bendradarbiauja.

 Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Šnipaitė, projekto „Apsilankymas“ dalis, „Lūkuriuojant“ Nacionalinio operos ir baleto teatro kasose, fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Šnipaitė, projekto „Apsilankymas“ dalis, „Lūkuriuojant“ Nacionalinio operos ir baleto teatro kasose, fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Šnipaitė, projekto „Apsilankymas“ dalis, „Lūkuriuojant“ Nacionalinio operos ir baleto teatro kasose, fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Šnipaitė, projekto „Apsilankymas“ dalis, „Lūkuriuojant“ Nacionalinio operos ir baleto teatro kasose, fragmentas. V. Nomado nuotr.

Skvarbiau už kamerą

Monikos Krikštopaitytės pokalbis su Giedre Jankevičiūte apie Petro Repšio piešinių parodą VDA „Titanike“

Dažnai atrodo, kad jei menininkas geras, jo kūryba įtaigi, kuratoriui praktiškai nėra ką veikti, paroda vis tiek bus gera. Tokiu režimu veikia didžioji dalis parodų, tačiau Petro Repšio piešinių parodos parengimas nokautuoja tokį bevaisį daugumos kuratorių atsipalaidavimą. Nebūčiau prieš pamatyti ir įprastų, žymiųjų Repšio ciklų, mėgstu jo kūrybą ir ilgiuosi meno natūroje, bet paroda, parengta Jurgos Minčinauskienės ir Kristinos Kleponytės-Šemeškienės, pranoko visus lūkesčius.

Petras Repšys, Kompozicija. 1973 m.
Petras Repšys, Kompozicija. 1973 m.
Petras Repšys, Autoportretas. Apie 1956 m.
Petras Repšys, Autoportretas. Apie 1956 m.
Petras Repšys, „Augalų studijos“. 8-asis deš.
Petras Repšys, „Augalų studijos“. 8-asis deš.
Petras Repšys, „Žolinės, procesija Želvoj“. 1989 m.
Petras Repšys, „Žolinės, procesija Želvoj“. 1989 m.
Petras Repšys, eskizas Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijoms. 1993 m.
Petras Repšys, eskizas Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijoms. 1993 m.
Petras Repšys, Autoportretas. 1988 m.
Petras Repšys, Autoportretas. 1988 m.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Laiko tėkmės jausmas

Grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Tekstilininkių grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“, skirta bendros veiklos 20-mečiui, kviečia panirti į tekančio laiko būseną. Parodos architektai (latviai Davis Licitis, Martins Blanks, Krists Zankovskis), atsižvelgdami į menininkių pageidavimus, ekspoziciją inscenizavo taip, kad pagrindiniai akcentai būtų gamta ir laiko bei erdvės kaita. Grublėtas uolas primenantis glamžytas baltas popierius pasikartoja visoje salės erdvėje: dengia pusryčių stalą, salės langų angas ir kinetinės instaliacijos „Suktinis“ palapinės išorę.

„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Prarasto laiko paieškos

Kolekcionavimui skirta tarptautinė mokslinė konferencija

Rugsėjo 26–27 d. Kazio Varnelio namų-muziejaus Vilniuje salė buvo sausakimša, ten vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Akims ir sielai: privačios meno kolekcijos Lietuvoje“. Tarp dailėtyrininkų ir muziejininkų sėdėjo nemažai kolekcininkų, neabejingų rinkinių sudarymo ir likimo istorijoms. Buvo akivaizdu, kad konferencija, kurią surengė Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu ir Lietuvos dailės istorikų draugija, atliepė ne tik mokslo, bet ir praktinius kolekcionavimu besidominčiųjų poreikius.

A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
Konferencijos atidarymo akimirka
Konferencijos atidarymo akimirka
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
Monika Krikštopaitytė

Kūno kalbos galimybės beribės

Violetos Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip“ Prospekto fotografijos galerijoje

Jau senokai pripažinome, kad kalba, lyginant su vaizdo galimybėmis, yra beveik luoša, kaip tik todėl kalbame apie ikiverbalinį ir užverbalinį lygmenis, kaip tik todėl poezija gyvybiškai reikalinga, kaip tik todėl mažam veido išraiškos niuansui prozos rašytojas turi skirti visą pastraipą, kad žinotume, kaip krito šviesa, kokios buvo akys, aplinka gniuždė ar taurino. Kūno gestas irgi apima tūkstančius žodžių.

Violeta Bubelytė, „Aš parodysiu tau, ko tu nebuvai dar regėjus“. 2019 m.
Violeta Bubelytė, „Aš parodysiu tau, ko tu nebuvai dar regėjus“. 2019 m.
Violeta Bubelytė, „Apraudojimas 2“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Apraudojimas 2“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Apdainavimas 1“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Apdainavimas 1“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Kelionė“. 2016 m.
Violeta Bubelytė, „Kelionė“. 2016 m.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Erika Grigoravičienė

Kosminės kalės ir kiti veikėjai

Paroda „Moterys Mėnulyje“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre

Rugsėjo pradžioje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaryta paroda „Moterys Mėnulyje“ paskui gal keliaus, nes visai tiktų europinėms galerijoms ar parodų salėms. Akstinas ją surengti – šiemet minimas žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetis ir tam tikras (tipiškas!) moterų vaidmuo 1969–1972 m. JAV vykdytoje Mėnulio misijų programoje: kaip ir vyrai ruoštos skrydžiams, jos esą nespėjo, nes programa buvo nutraukta. Pasak parodos kuratorių Denice Ackerl ir Laimos Kreivytės, „Mėnulis parodos dalyvėms yra atspirties taškas kalbėti apie žvilgsnį (...), erdvines praktikas (...) ir kūno dinamiką neįprastose situacijose“. Eksponuojamuose penkiolikos Lietuvos ir užsienio menininkių (taip pat tandemų ir kolektyvų) kūriniuose dangaus kūnų ir kosmoso tema gvildenama įvairiausiomis išraiškos priemonėmis, iš visų pusių ir be jokių ribų. Kai kam ji veikiau tėra pretekstas papasakoti apie mūsų visų „kosminius“ kliedesius, patirtis ir savijautą.

„Cooltūristės“, kadras iš videoinstaliacijos „Moterys Mėnulyje“. 2019 m.
„Cooltūristės“, kadras iš videoinstaliacijos „Moterys Mėnulyje“. 2019 m.
Diletos Deikės objektas „Mėnulio diafragma“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Diletos Deikės objektas „Mėnulio diafragma“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Aurelija Maknytė prie savo instaliacijos „Veiksmų planas“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Aurelija Maknytė prie savo instaliacijos „Veiksmų planas“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Birutė Zokaitytė „Mėnulio laboratorijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Birutė Zokaitytė „Mėnulio laboratorijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Birutė Zokaitytė „Mėnulio laboratorijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Birutė Zokaitytė „Mėnulio laboratorijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
„Cooltūristės“, „Moterys Mėnulyje“. I. Armanavičiūtės nuotr.
„Cooltūristės“, „Moterys Mėnulyje“. I. Armanavičiūtės nuotr.
„Cooltūristės“, „Moterys Mėnulyje“. I. Armanavičiūtės nuotr.
„Cooltūristės“, „Moterys Mėnulyje“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Dalia Mikonytė, „III stadijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Dalia Mikonytė, „III stadijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Linas Bliškevičius

Verbum interius

Kristinos Inčiūraitės paroda „Apmąstant moteris“ Romoje

„AlbumArte“ šiuolaikinio meno parodų erdvėje Romoje vyksta Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Apmąstant moteris“ (ją papildo ir performansas MAXXI muziejuje „Fragmentas kaip priežodis“, kurio išvysti nepavyko dėl žemiškų priežasčių). Autorė atsisako lengviausio kelio, kuris pabrėžiamas kiekviename tekste apie ją, – problematikos suvedimo į reprezentacijas per kūną. Autorei būdinga pasitelkti kitas moteris, o ir šios dažnai lieka tarsi paslėptos.

Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, videofilmas „Senmergės“
Kristina Inčiūraitė, videofilmas „Senmergės“
  < PUSLAPIS IŠ 93  >>> Archyvas