7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Rokas Dovydėnas

Lyg žiūrėtum per žiūroną iš abiejų pusių

Senųjų kultūrų ir šiuolaikinio meno sąšaukos

Pernai rudenį Istorijų namuose atidaryta paroda „Deivės ir kariai“ kuria pasakojimą apie, ko gero, žymiausią lietuvę mokslininkę Mariją Gimbutienę ir vizualiai pristato jos hipotezes apie Europos kultūros ištakas: čia vykusį senosios matriarchatinės ir naujosios patriarchalinės kultūrų susidūrimą. Parodos temos įdomiai siejasi su keliais kūriniais iš vėlyvą rudenį atidarytos ir po įvairias erdves pasklidusios 13-osios Kauno bienalės. Perėjus abi parodas atrodo, lyg žiūrėtum per žiūroną iš abiejų pusių. „Deivės ir kariai“ pateikia platų požiūrį, o darbai Kaune sufokusuoja žvilgsnį. Tad žiūrovui, aplankiusiam mokslinę ekspoziciją, būtų verta susipažinti su tų pačių temų interpretacija šiuolaikinio meno kalba.

Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Lina Lapelytė, „Kas nutinka žuviai po mirties?“ (fragmentas). 2021 m. Velnių muziejuje Kaune. M. K. nuotr.
Ugnė Brazytė

Iš pelenės tapo princese

Apie kėdę iš parodos „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Daugybėje vietų nesuskaičiuojamą kiekį kartų regėta. Močiutės bute, mokykloje, valgykloje ar net biure matyta. Tokia įprasta, lengvai atpažįstama, net širdžiai miela. Tai – jos didenybė Kėdė! Ir ne bet kokia, o pretenzingai vadinamoji milijonine. Ne, tiek ji tikrai nekainavusi. Milijonas žymi pagal šį modelį pagamintų kėdžių skaičių praėjus vos dešimtmečiui po architektės Brigitos Adomonienės originalaus projekto Nr. 477-01 sukūrimo 1962 metais. Ir štai ta viena laimingoji iš milijono keturkojų užsikorė ant pjedestalo ką tik duris Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje atvėrusioje parodoje „Kasdienybės architektės“. Kaip kėdė iš virtuvės ar tiesiog šiukšlyno pelnė tokią garbingą vietą muziejuje? Kodėl visai netolimoje praeityje ar net nūdienoje vis dar aptinkamas įprastas baldas parodoje apie XX a. 6–9-ąjį dešimtmečiais Lietuvoje kūrusias architektes tampa eksponatu?

Brigita Adomonienė. Kėdė, proj. Nr. 477-01. 1962 m.
Šiaulių baldų gamybinis susivienijimas „Venta“
Medžio masyvas, fanera. Atnaujintas medienos paviršius
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. G. Grigėnaitės nuotr.
Brigita Adomonienė. Kėdė, proj. Nr. 477-01. 1962 m. Šiaulių baldų gamybinis susivienijimas „Venta“ Medžio masyvas, fanera. Atnaujintas medienos paviršius Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. G. Grigėnaitės nuotr.
Brigita Adomonienė, Kėdė, proj. Nr. 477-01. 1962 m.
Šiaulių baldų gamybinis susivienijimas „Venta“
Medžio masyvas, fanera. Atnaujintas medienos paviršius
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Brigita Adomonienė, Kėdė, proj. Nr. 477-01. 1962 m. Šiaulių baldų gamybinis susivienijimas „Venta“ Medžio masyvas, fanera. Atnaujintas medienos paviršius Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Liucija Zaveckienė, Poilsio baldų komplektų Nr. 1100, 1087 projektai.
1978 m. Popierius, tušas, flomasteris. Lietuvos nacionalinis muziejus
Liucija Zaveckienė, Poilsio baldų komplektų Nr. 1100, 1087 projektai. 1978 m. Popierius, tušas, flomasteris. Lietuvos nacionalinis muziejus
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Brigita Adomonienė, Fotelis iš svetainės komplekto „Vesta“,
proj. Nr. 856. 1975–1976 m.
Baldų kombinatas „Vilnius”. Fanera, spyruoklės, porolonas,
baldų audinys. Atnaujintas medienos paviršius, restauruotos
minkštosios dalys. Privati nuosavybė
Brigita Adomonienė, Fotelis iš svetainės komplekto „Vesta“, proj. Nr. 856. 1975–1976 m. Baldų kombinatas „Vilnius”. Fanera, spyruoklės, porolonas, baldų audinys. Atnaujintas medienos paviršius, restauruotos minkštosios dalys. Privati nuosavybė
Lina Ringelienė

Lodzė Lietuvoje

Atsiminimo verta tekstilės meno paroda

Sunku pamiršti lapkričio mėnesį Kėdainiuose Janinos Monkutės-Marks muziejuje vykusią parodą „Lodzė Lietuvoje“. Nėra pasaulyje tekstilininko, kuris nežinotų, kas yra Lodzė ir joje nuo 1972 m. vykstančios trienalės. „Lodzė“ į Kėdainius atkeliavo šiek tiek kita, ne tarptautinės trienalės forma. Muziejuje surengtoje parodoje buvo pristatyta trijų menininkių, dirbančių ir kuriančių Lodzėje, kūryba. Visos trys menininkės – Magda Soboń, Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Izabela Wyrwa – studijavo Lodzės Strzeminskio meno akademijoje ir šiuo metu yra šios prestižinės akademijos dėstytojos.

 Izabela Wyrwa, Ūkas (fragmentas). 2020–2021 m. L.Ringelienės nuotr.
Izabela Wyrwa, Ūkas (fragmentas). 2020–2021 m. L.Ringelienės nuotr.
Izabela Wyrwa, Virpantis. 2019–2020 m.  L.Ringelienės nuotr.
Izabela Wyrwa, Virpantis. 2019–2020 m. L.Ringelienės nuotr.
Magda Sobon, Ašarų pėdsakas. 2018 m.  L.Ringelienės nuotr.
Magda Sobon, Ašarų pėdsakas. 2018 m. L.Ringelienės nuotr.
Izabela Wyrwa, Dauginimas (fragmentas). 2020 m.  L.Ringelienės nuotr.
Izabela Wyrwa, Dauginimas (fragmentas). 2020 m. L.Ringelienės nuotr.
Magda Sobon, Venera. 2011 m.  L.Ringelienės nuotr.
Magda Sobon, Venera. 2011 m. L.Ringelienės nuotr.
Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Gamtos ritmas (fragmentas). 2020–2021 m.  L.Ringelienės nuotr.
Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Gamtos ritmas (fragmentas). 2020–2021 m. L.Ringelienės nuotr.
Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Linijos sekimas 4. 2020 m.  L.Ringelienės nuotr.
Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Linijos sekimas 4. 2020 m. L.Ringelienės nuotr.
Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Prisiminimai. 2013 m.  L.Ringelienės nuotr.
Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Prisiminimai. 2013 m. L.Ringelienės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Neįvardintos patirtys

Dominyko Sidorovo paveikslas „Kėdė! Pabaisa!“

Susipažinkite, o dar geriau – šiek tiek atsitraukite, nes iš didžiaformačio paveikslo su jumis garsiai sveikinasi, o galbūt net rėkia Dominyko Sidorovo tapybos pasaulio būtybė. Gimusi, matyt, iš kasdieninės (o gal ir nuobodžios) aplinkos stebėjimo, auklėta tvarumo ir empatijos principais, šiandien ji tvirtai susiformavusi – „Kėdė. Pabaisa“.

Dominykas Sidorovas, „Kėdė! Pabaisa!“. 2021 m. MO ekspozicijoje. R. Šeškaičio nuotr.
Dominykas Sidorovas, „Kėdė! Pabaisa!“. 2021 m. MO ekspozicijoje. R. Šeškaičio nuotr.
Dominykas Sidorovas, „Kėdė! Pabaisa!“. 2021 m.
Dominykas Sidorovas, „Kėdė! Pabaisa!“. 2021 m.
Diskusija apie Jaunojo tapytojo prizą MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Diskusija apie Jaunojo tapytojo prizą MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.

Kas įsiminė 2021-aisiais dailės ir fotografijos puslapių autoriams?

Lietuvos dailės gyvenimas gyvybingas ir išsikerojęs į įvairiausias sritis, ir jau seniai aišku, kad laikraštis visko negali aprėpti. Ne kartą teko atsidusti, kad parodos kažkaip per greitai keičiasi. Todėl pakvietėme savo autorius suminėti tai, kas įsiminė, pareikšti, kas šiais metais vizualiuosiuose menuose buvo svarbu, kas padarė įspūdį, kas suerzino, ko labai trūksta, kokius klausimus būtina kelti. Dėkojame atsiliepusiems.

Eglė Ridikaitė, parodos "Link" kūrinio fragmentas. M.K. nuotr.
Eglė Ridikaitė, parodos "Link" kūrinio fragmentas. M.K. nuotr.
14-osios Baltijos trienalės "Nesibaigiančios kovos" fragmentas. V. Nomado nuotr.
14-osios Baltijos trienalės "Nesibaigiančios kovos" fragmentas. V. Nomado nuotr.
Aleksandros Kasubos kūrybos parodos "Formuojant ateitį" fragmentas, NDG. G.Grigėnaitės nuotr.
Aleksandros Kasubos kūrybos parodos "Formuojant ateitį" fragmentas, NDG. G.Grigėnaitės nuotr.
Parodos "Deivės ir kariai" eksponatai Istorijų namuose, LNM. S. Samsono nuotr.
Parodos "Deivės ir kariai" eksponatai Istorijų namuose, LNM. S. Samsono nuotr.
Parodos „Čiabuvių pasakojimai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Čiabuvių pasakojimai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
arodos "Sunkus amžius" MO muziejuje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
arodos "Sunkus amžius" MO muziejuje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Kotryna Aleksandrietė“
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Kotryna Aleksandrietė“
Pranciškus Smuglevičius, „Estera prieš Ahasuerą“ fragmentas. 1778 m., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ nuos.
Pranciškus Smuglevičius, „Estera prieš Ahasuerą“ fragmentas. 1778 m., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ nuos.
Rita Mikučionytė

Vienatvės sapnai

Paroda „O kur žmonės?“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Viskas prasidėjo beveik prieš metus, kai NDG pakvietė 14–18 metų jaunuolius dalyvauti unikaliame edukaciniame projekte „Kažkoks keistas menas“ ir įgyti parodų kūrimo patirties. Atsižvelgiant į kūrybinių užduočių rezultatus (visi norintieji turėjo sukomponuoti ir nufotografuoti tris – „nuobodų“, „keistą“ ir „įdomų“ – objektus bei aprašyti kompoziciją) buvo atrinkti 25 projekto dalyviai (vėliau du iš jų pasitraukė) iš 13-os įvairių Vilniaus mokyklų.

Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Virginija Vitkienė, parodos kuratorė

Viešnagė ar sugrįžimas?

Williamas Kentridge’as atvyksta

Ateinančių metų sausį kaip vienas pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos renginių Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejuje bus atidaryta pasaulinio garso menininko Williamo Kentridge’o paroda „Tai, ko neatmename“ („That Which We Do Not Remember“). Gimęs ir augęs Pietų Afrikoje, šis litvakiškas šaknis turintis kūrėjas pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Kas tai – jo viešnagė ar sugrįžimas? Ką reiškia parodos pavadinimas – susirūpinimą, priekaištą, nuogąstavimą ar tiesiog faktą? Provokuodamas ne tik stiprias emocijas, bet ir mąstymą apie fundamentalius istorijos bei visatos dalykus, autorius per savo kūrybą kviečia žiūrovą keliauti drauge ir ieškoti reikšmingų atminties atradimų.

William Kentridge, Kadras iš videociklo „Piešimo pamokos" (Drawing Lessons). Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, Kadras iš videociklo „Piešimo pamokos" (Drawing Lessons). Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, Eskizai sienos piešiniui parodai  „Tai, ko nepamename„ Kaune. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, Eskizai sienos piešiniui parodai „Tai, ko nepamename„ Kaune. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
Williamas Kentridge'as su kinetinėmis skulptūromis. Copy Rights William Kentridge
Williamas Kentridge'as su kinetinėmis skulptūromis. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
William Kentridge, „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time) fragmentas. Copy Rights William Kentridge
Danutė Zovienė

Tarp veidų ir dvasių

Antanui Mončiui skirta paroda „Veidai ir dvasios“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje

Eina į pabaigą metai, skirti skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) šimtosioms gimimo metinėms, kurios buvo įtrauktos į 2021-ųjų valstybei reikšmingų datų programą. Sukaktis pažymėta įvairiais renginiais, parodomis, atradimais, leidiniais, publikacijomis etc. O baigiamuoju akordu tapo lapkričio 25 d. Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, atidaryta paroda „Veidai ir dvasios“ (kuratorius Viktoras Liutkus, organizatoriai – Antano Mončio paramos fondas ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba).

Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys prie savo studijos Sevro gatvėje Paryžiuje. 1962 m.
Antanas Mončys prie savo studijos Sevro gatvėje Paryžiuje. 1962 m.
1953 m. Antanas Mončys šoka savo Paryžiuje įkurtame tautinių šokių ansamblyje. Kairėje: Algirdo Juliaus Greimo įdukra Ada ir Ugnė Karvelis.
1953 m. Antanas Mončys šoka savo Paryžiuje įkurtame tautinių šokių ansamblyje. Kairėje: Algirdo Juliaus Greimo įdukra Ada ir Ugnė Karvelis.
Antanas Mončys (dešinėje) Freiburgo dailės ir amatų mokykloje. 1949 m.
Antanas Mončys (dešinėje) Freiburgo dailės ir amatų mokykloje. 1949 m.
Parengė Lina Ringelienė

Vieno kurso pasakojimas

Prisimenant Vladą Daujotą

Vilniaus dailės akademijos Tekstilės meno ir dizaino katedros dėstytojai inicijavo parodą, skirtą profesoriaus Vladislovo Daujoto gimimo šimtmečiui, „kurioje pirmą kartą pristatoma jo daugiaplanė kūryba, aprėpianti studijų metų užduotis, dekoratyvinių audinių projektus ir unikaliąją tekstilę – pano, kilimus ir gobelenus. Parodoje daug vietos skiriama kūrybos proceso užkulisiams, kuriuos iliustruoja dokumentinė medžiaga, parengiamieji eskizai ir projektai. Nemaža dalis meninės veiklos faktų ir kūrinių, surinktų iš muziejų, archyvų, VDA Tekstilės katedros ir šeimos fondų, viešinami pirmą kartą.“ Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“, veikiančios (iki gruodžio 11 d.) VDA parodų salėse „Titanikas“, kuratoriai: Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Julijus Balčikonis, Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė. Šia proga savo atsiminimais dalinasi VDA tekstilės specialybę baigę menininkai Gintaras Šeputis, Jurga Šarapova, Laurencija Volungevičienė ir Lina Ringelienė.

Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Vladislovas Daujotas (1921–2009), tekstilininko dosjė“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Iš darbų chaoso

Paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Iš beveik prieš tris dešimtmečius nuosekliai peržiūrėtos Jono Meko retrospektyvos ryškiausiai (ir nuolat) prisimenu vieną epizodą. Jis prasideda automobilyje važiuojančios merginos plaukais. Jie spurda vėjyje. Niujorko avangardininkai atvyksta į kino festivalį, bet jų nepriima. Jie nakvoja savo furgone žvilgčiodami į viešbučio langus, už kurių parpia priimtieji. Nepatogumai ir šaltis trukdo miegoti, tad jie dalyvauja aušros misterijoje. Apsisiautę apklotais lyg šventųjų mantijomis atlieka apeigas. Centre – Mekas su kamera. Jis iš arti filmuoja gėles, lyg smilkalais mosuoja virš pievos, sukasi, vėl braukia per rasą. Ekrane blykčioja ir jo nufilmuota pieva.

Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Sebastian Mekas, parodoje „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ f. G. Grigėnaitės nuotr.
Sebastian Mekas, parodoje „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ f. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 120  >>> Archyvas