7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Parodos, prizai ir karantinas

Keramikė Rūta Šipalytė apie praėjusius metus

2020-ieji yra išskirtiniai metai keramikės Rūtos Šipalytės kūrybinėje biografijoje: laimėta I vieta ir prof. Liudviko Strolio premija 6-ojoje Vilniaus keramikos meno bienalėje „Naujas / Fresh“ (galerija „Arka“, Vilnius), gautas garbingas LDS auksinio ženkliuko apdovanojimas, surengta personalinė paroda „Fragmentai“ VDA galerijoje „Lauko expo“ Vilniuje.

Rūta Šipalytė, XXI Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas. 2016 m.
Nuotrauka iš autorės archyvo
Rūta Šipalytė, XXI Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas. 2016 m. Nuotrauka iš autorės archyvo
Rūta Šipalytė. 2017 m.
Nuotrauka iš autorės archyvo
Rūta Šipalytė. 2017 m. Nuotrauka iš autorės archyvo
Rūta Šipalytė, „Dvisienis. Pilnas – tuščias“. 2002 m.
Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Dvisienis. Pilnas – tuščias“. 2002 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Dvisienis. Pilnas arba tuščias“. 2003 m.
S. Paukščio nuotr.
Rūta Šipalytė, „Dvisienis. Pilnas arba tuščias“. 2003 m. S. Paukščio nuotr.
Rūta Šipalytė, iš ciklo „Mažosios erdvės“, „Sluoksniai“. 2010 m.
Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, iš ciklo „Mažosios erdvės“, „Sluoksniai“. 2010 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, iš ciklo „Mažosios erdvės“, „Ten ir čia“. 2010 m.
Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, iš ciklo „Mažosios erdvės“, „Ten ir čia“. 2010 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Trajektorija“. 2009 m.
Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Trajektorija“. 2009 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Nuo vieno iki kito“. 2011 m.
Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Nuo vieno iki kito“. 2011 m. Autorės nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Intensyvus, keistas, trikdantis

Bruce’o Naumano retrospektyvinė paroda „Tate Modern“

Antrasis karantinas Londone truko mėnesį ir po jo galerijos vėl įsileidžia žiūrovus. Amerikiečių menininko Bruce’o Naumano (g. 1941) retrospektyvinėje parodoje „Tate Modern“ lankiausi prieš karantiną ir dar kartą einu po jo. Būna parodų, stipresnių už kitas, o ši ilgam pasiliko mintyse.

Bruce’o Naumano instaliacijos „Washing Hands Normal“ / „Įprastas rankų plovimas“ (1996) vaizdas „Tate modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS London 2020
Bruce’o Naumano instaliacijos „Washing Hands Normal“ / „Įprastas rankų plovimas“ (1996) vaizdas „Tate modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS London 2020
Bruce Nauman, „Good Boy Bad Boy“ / „Geras berniukas, blogas berniukas“. 1985 m. „Tate“ nuosavybė, © ARS, NY and DACS, London 2020 
Bruce Nauman, „Good Boy Bad Boy“ / „Geras berniukas, blogas berniukas“. 1985 m. „Tate“ nuosavybė, © ARS, NY and DACS, London 2020 
Bruce’o Naumano instaliacijos „One Hundred Live and Die“ / „Šimtas gyvena ir miršta“ (1984) vaizdas „Tate Modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020
Bruce’o Naumano instaliacijos „One Hundred Live and Die“ / „Šimtas gyvena ir miršta“ (1984) vaizdas „Tate Modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020
Bruce’o Naumano instaliacijos „Anthro/Socio (Rinde Spinning) / Antro/socio (besisukantis Rinde)“ (1992) vaizdas „Tate Modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020
Bruce’o Naumano instaliacijos „Anthro/Socio (Rinde Spinning) / Antro/socio (besisukantis Rinde)“ (1992) vaizdas „Tate Modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020
Bruce Nauman, „Clown torture“ / „Klouno kankinimas“. Fragmentas. 1987 m. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020, Courtesy Sperone Westwater, New York
Bruce Nauman, „Clown torture“ / „Klouno kankinimas“. Fragmentas. 1987 m. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020, Courtesy Sperone Westwater, New York
Bruce Nauman, „My Name As Though It Were Written on the Surface of the Moon“ / „Kaip atrodytų mano vardas, užrašytas Mėnulio paviršiuje“. 1968 m. Amsterdamo miesto muziejaus (Stedelijk) kolekcija, © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020, Courtesy Sperone Westwater, New York
Bruce Nauman, „My Name As Though It Were Written on the Surface of the Moon“ / „Kaip atrodytų mano vardas, užrašytas Mėnulio paviršiuje“. 1968 m. Amsterdamo miesto muziejaus (Stedelijk) kolekcija, © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020, Courtesy Sperone Westwater, New York

Mąstyti su paveikslais

Eriką Grigoravičienę kalbina Monika Krikštopaitytė 

Iš pokalbių ciklo su Lietuvos menotyrininkais (-ėmis), kurio tikslas – akcentuoti profesijos reikšmę, geriau pažinti srities atstovus ir pasikalbėti apie jiems svarbias idėjas. 

 

Kalbiname dailės istorikę ir kritikę, parodų kuratorę, monografijų „Vaizdinis posūkis“ (2011), „Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė“ (2018) autorę Eriką Grigoravičienę. Ji – menotyros daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI) vyresnioji mokslo darbuotoja, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA), Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. Skaitė vaizdo teorijų kursus VDA (2002–2007), Vilniaus universitete (2013–2018). 2019 m. vasarą MO muziejuje vyko jos sumanyta ir (kartu su muziejaus darbuotoja Ugne Paberžyte) kuruota paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Šį rudenį meno mugėje „Art Vilnius“ pristatyta naujausia Grigoravičienės knyga „Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų iš MO muziejaus kolekcijos“. 

Erika Grigoravičienė. G. Matulaičio nuotr.
Erika Grigoravičienė. G. Matulaičio nuotr.
Leidinio  „Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų iš MO muziejaus kolekcijos“ viršelis
Leidinio „Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų iš MO muziejaus kolekcijos“ viršelis

Požiūris į dailės istoriko darbą labai pasikeitė

Su Giedre Jankevičiūte kalbasi Monika Krikštopaitytė

Paprastai menotyrininkai kalbinami apie menininkus, meno reiškinius, parodas, tačiau dailės gyvenime nemažai priklauso nuo to, kur pakryps tyrėjo, kritiko, kuratoriaus dėmesys. Šio pokalbių ciklo su menotyrininkais (-ėmis) tikslas – akcentuoti profesijos reikšmę, geriau pažinti srities atstovus ir pasikalbėti apie jiems svarbias idėjas. 

Kalbiname dailės istorikę, parodų kuratorę, Vilniaus dailės akademijos profesorę Giedrę Jankevičiūtę (g. 1960). Ji 1983 m. baigė LSSR valstybinį dailės institutą, 1994 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Roberto Antinio vyr. (1898–1981) kūryba ir XX a. Lietuvos skulptūra“. Pagrindinės tyrimų kryptys: XIX a. pab. – XX a. dailė ir dailės gyvenimas, dailės istorijos šaltiniai ir istoriografija. Šiuo metu tiria 1939–1944 m. Lietuvos dailę. Yra daugybės reikšmingų leidinių autorė ir sudarytoja.

Giedrė Jankevičiūtė. Roma. 2019 m. A. Jacovskytės nuotr.
Giedrė Jankevičiūtė. Roma. 2019 m. A. Jacovskytės nuotr.
Giedrė Jankevičiūtė. Paryžius. 2008 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Giedrė Jankevičiūtė. Paryžius. 2008 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Giedrė Jankevičiūtė. Roveretas. 2010 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Giedrė Jankevičiūtė. Roveretas. 2010 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

15 metų rokenrolo

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro fenomenas

Paroda „We can be heroes“, skirta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) veiklos 15 metų sukakčiai, vienoje erdvėje sujungė menininkus, tam tikru etapu tapusius KKKC herojais: padėjusius kurti centrą savo pastabomis, darbo patirtimi ar dalyvavimu jo svarbiausiuose, kertiniuose renginiuose.

Laima Kreivytė ir Ignas Kazakevičius. D. Bielkausko nuotr.
Laima Kreivytė ir Ignas Kazakevičius. D. Bielkausko nuotr.
Ignas Kazakevičius. N. Jankausko nuotr.
Ignas Kazakevičius. N. Jankausko nuotr.
Ignas Kazakevičius. D. Bielkausko nuotr.
Ignas Kazakevičius. D. Bielkausko nuotr.
Parodos „We can be heroes“ fragmentas. D. Bielkausko nuotr.
Parodos „We can be heroes“ fragmentas. D. Bielkausko nuotr.
Rita Mikučionytė

Atminties reanimacija

Džiugo Katino ir Lino Liandzbergio paroda „Regeneracija“ galerijoje „Trivium“

Labai viliuosi, kad dailės muziejai ir galerijos tuoj atvers duris ir pulsime atkurti būtinosios izoliacijos išderintą dvasinę pusiausvyrą, „perkraudami“ savąsias estetines jusles ir kultūrinius poreikius. Tikiu, viena tokio prasmingo pasivaikščiojimo stotelė bus galerija „Trivium, įsikūrusi Vilniuje, kultūros komplekse „Sodų 2123“ (Vitebsko g. 23).

Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Agnė Narušytė

Paminklai svarbesni už žmones

JAV menininko Michaelo Rakowitziaus paroda Radvilų rūmų dailės muziejuje

Antrasis karantinas kitoks. Ne tik todėl, kad dalinis – jam buvo galima pasiruošti. Prieš uždarant muziejus ir galerijas, aną penktadienį aplėkiau jų kiek įmanoma daugiau. Žiūrėti reikėjo greitai. Padėjo fotoaparatas – perbėk, užfiksuok, paskui pasigilinsi. Svarbiausia žinoti, kas glūdi tose užrakintose salėse. Tada jau bus apie ką rašyti nenuspėjamo ilgio laikotarpiu. Apskritai šie metai man primena kadaise matytą dokumentinį filmą apie gamtą už poliarinio rato. Ten vasara yra tokia trumpa, kad augalai, vos pajutę šilumą, skuba pražysti, sulapoti ir subrandinti sėklas. Kamera dar pagreitino vaizdą. Ne tik tą paskutinį penktadienį, bet ir visus penkis laisvės mėnesius taip ir atrodė: visi kūrėjai skuba pražysti, sulapoti ir subrandinti sėklas, kol dar galima. Ir štai dabar vėl negalima.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Jurgita Ilčiukaitė

Kodėl safaris dar toli?

Paroda „Drambliai ir chameleonai. Vaizduojamasis menas 1975–1982“ Kauno paveikslų galerijoje

Nemažas būrys lankytojų patraukė į Kauno paveikslų galeriją, mat ten buvo atidaryta skambaus pavadinimo paroda „Drambliai ir chameleonai. Vaizduojamasis menas 1975–1982“. Čia vis pasirodo ir meno gerbėjų ar su menu nieko bendro neturinčių, tik pavadinimu susižavėjusių žmonių, kuriuos sudomino nugirstas egzotiškumo prieskonis. Vieni parodoje iš Lietuvos menininkų tikėjosi netikėtų džiunglių motyvų sovietų okupacijos metais – nusivylė nieko neradę. Kiti bandė atsekti perkeltinės prasmės vingrybes – ir čia ne visiems pasisekė.

Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Balta kompozicija“. S. Plančiūnaitės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Balta kompozicija“. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ignas Kazakevičius

Vila Manila ir dingęs Treigys

Iš ciklo „Pastabos ir paraštės. Menotyrininko dienoraštis“

Manila. Pavadinimas suintrigavo. Artėjo ruduo. Vakarų danguje vėso ir vis ryškiau staipėsi žvaigždės. Baroti galerijoje taikiai sugyveno asociatyvusis konstruktyvizmas ir konkrečioji romantika. Apsilankiau nepaisydamas to, kad kūrybiniame Remigijaus Treigio ir Dano Aleksos kūrinių duete vargiai ar galėjai tikėtis vanilinio cukraus, kamerinio jaukumo ir holivudinės rudų akių šilumos. „Manila is calling my name“ – puikus bendradarbiavimo estetikos kūrinys, konceptualiausia kada nors apskritai Baroti galerijoje surengta paroda.

Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Rokas Dovydėnas

Švelniai per tradiciją

Onos Grigaitės paroda „Dar šiek tiek aukos“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Šiemet Ona Grigaitė Vilniuje atidarė dvi personalines parodas. „Saulėlydis“ Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artflex“ tapo mano pirmąja paroda, aplankyta po karantino, o Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta „Dar šiek tiek aukos“ – viena paskutinių prieš prasidedant antrajam karantinui.

Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 108  >>> Archyvas