7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Kristina Stančienė

Du Samuoliai ir pajūrio istorijos

Eglės Gineitytės kūrybos paroda „Kur aš?“ galerijoje „The Room“

Trejų pastarųjų metų Eglės Gineitytės kūrybos paroda, nepaisant karantino ribojimų, gruodį atidaryta be atidarymo, jau kurį laiką patyliukais veikia. Galerija „The Room“, tarsi nujausdama įprastą gyvenimą suparalyžiavusią „koronos“ negandą, nuo pat veiklos pradžios derina prekybą vynu ir knygomis bei parodų eksponavimą. Kaip juokavome su Egle, visai šaunus komplektas tūlam kultūringam piliečiui, o gal snobui – knyga, gero vyno butelis ir paveikslas po pažastimi.

Eglės Gineitytės parodos „Kur aš?“ galerijoje „The Room“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Gineitytės parodos „Kur aš?“ galerijoje „The Room“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Gineitytės parodos „Kur aš?“ galerijoje „The Room“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Gineitytės parodos „Kur aš?“ galerijoje „The Room“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Gineitytės parodos „Kur aš?“ galerijoje „The Room“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Gineitytės parodos „Kur aš?“ galerijoje „The Room“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Gineitytės parodos „Kur aš?“ galerijoje „The Room“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Gineitytės parodos „Kur aš?“ galerijoje „The Room“ fragmentas. V. Nomado nuotr.

(Ne)savas Vilnius

Apie parodas „Sunkus amžius“ MO muziejuje pasakoja Giedrė Jankevičiūtė

Ar teko matyti parodą „Paauglystės perspektyva. Szapocznikow – Wróblewski – Wajda“, vykusią 2018 m. vasarą Silezijos muziejuje, Katovicuose, kurios variacija yra nauja didžioji MO paroda? Gal žinai, kaip sumanyta ją rodyti MO? Atrodytų, kad perkelti parodą paprasčiau nei naujai surengti, bet pakalbėjus su muziejaus direktore Milda Ivanauskiene imi suprasti, kad didelis tarpmuziejinis projektas reiškia labai daug darbo...

Jerzy Hoppen, „Maro mergelė“, 1940 m. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas
Jerzy Hoppen, „Maro mergelė“, 1940 m. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas
Vilniaus dailės akademijos laisvojo klausytojo Andrzejaus Wróblewskio asmens kortelė, 1945 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Vilniaus dailės akademijos laisvojo klausytojo Andrzejaus Wróblewskio asmens kortelė, 1945 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Parodos eksponatų atranka Torunės universiteto Grafikos kabinete: Giedrė Jankevičiūtė, Elżbieta Hudzik, Jan Kotłowski. Foto Gabrielė Radzevičiūtė
Parodos eksponatų atranka Torunės universiteto Grafikos kabinete: Giedrė Jankevičiūtė, Elżbieta Hudzik, Jan Kotłowski. Foto Gabrielė Radzevičiūtė
Placyda Bukowska, „Prekystalis“, 1941 m. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas
Placyda Bukowska, „Prekystalis“, 1941 m. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas
Vilniaus senamiesčio dalis į šiaurę nuo rotušės su Rotušės turgumi ir Didžiąja sinagoga 1944 m. pavasarį. Filmo „Vilniaus meno paminklai“ (1944, operatorius Alfonsas Žibas) ruošinio stilas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Vilniaus senamiesčio dalis į šiaurę nuo rotušės su Rotušės turgumi ir Didžiąja sinagoga 1944 m. pavasarį. Filmo „Vilniaus meno paminklai“ (1944, operatorius Alfonsas Žibas) ruošinio stilas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lili Janina Paškauskaitė, „Autoportretas veidrodžio atspindyje“, 1966 m. MO muziejus
Lili Janina Paškauskaitė, „Autoportretas veidrodžio atspindyje“, 1966 m. MO muziejus
Roza Suckever, „Pomirtinis Jokūbo Geršteino portretas“, 1942 m. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Roza Suckever, „Pomirtinis Jokūbo Geršteino portretas“, 1942 m. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Atminkime jų vardus

Aktyvizmas mene

Praėjusių metų gegužės mėnesį su Georgo Floydo nužudymu pasaulis dar kartą paliudijo Jungtinių Amerikos Valstijų sisteminį rasizmą ir smurtą, tai tapo dešimtmečius besitęsiančią kovą su rasizmu atgaivinusia kibirkštimi.

Jennifer Packer, instaliacijos „Nepatenkintos vaizdu akys“ („The Eye Is Not Satisfied With Seeing“) vaizdas. 2020–2021 m. „Serpentine“. G. Darrell nuotr.
Jennifer Packer, instaliacijos „Nepatenkintos vaizdu akys“ („The Eye Is Not Satisfied With Seeing“) vaizdas. 2020–2021 m. „Serpentine“. G. Darrell nuotr.
Jennifer Packer, „Ištark jos vardą“ („Say Her Name“). 2017 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Grubb nuotr.
Jennifer Packer, „Ištark jos vardą“ („Say Her Name“). 2017 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Grubb nuotr.
Jennifer Packer, „Pamesta vertime“ („Lost In Translation“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Pamesta vertime“ („Lost In Translation“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Džeimsui III“ („For James III“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Leith nuotr.
Jennifer Packer, „Džeimsui III“ („For James III“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Leith nuotr.
Jennifer Packer, „Jess“. 2018 m. Ursula Burns kolekcija. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Jess“. 2018 m. Ursula Burns kolekcija. J. Wyche nuotr.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Viltė Visockaitė

Būsimi parodų intensyvumai

Michaelo Rakowitziaus paroda Radvilų rūmų dailės muziejuje

Vos dieną prieš įsigaliojant karantinui Radvilų rūmų dailės muziejuje aplankiusi Michaelo Rakowitziaus parodą „Nematomo priešo būti neturėtų (G salė)“, pagalvojau, kad apžvalgos rašyti neverta – juk parodos nebus galima apžiūrėti kelis mėnesius (kaip pasirodė, mažiausiai keturis). Tačiau dabar vis dažniau išgirstame apie galimus karantino švelninimus ir (tikiuosi) būsimą kultūros įstaigų atvėrimą, vadinasi, ir Rakowitziaus parodos apžvalga įgauna daugiau prasmės.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Jurgita Ilčiukaitė

Velnias gyvūno kailyje

Serenos Pečiūnaitytės grafikos paroda Kauno Velnių muziejuje

Įkūnytas velnias, kurį sutikti nebaisu, – tokios lietuviškos mitologijos ir tautosakos interpretacijos Serenos Pečiūnaitytės parodoje „Velnias iš gamtos“. Paroda šiuo metu Velnių muziejuje veikia tik virtualiai, tačiau turi ir fizinį pavidalą iki balandžio 18-osios.

Serena Pečiūnaitytė, „Ožka, tu, su karoliais!!!“ 2020 m. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. Muziejaus nuotr.
Serena Pečiūnaitytė, „Ožka, tu, su karoliais!!!“ 2020 m. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. Muziejaus nuotr.
Serena Pečiūnaitytė, „Žilė galvon – kipšas uodegon“. 2020 m. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. Muziejaus nuotr.
Serena Pečiūnaitytė, „Žilė galvon – kipšas uodegon“. 2020 m. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. Muziejaus nuotr.
Serena Pečiūnaitytė, ,,Apsirijimas“. 2020 m. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, G. Kušlio nuotr.
Serena Pečiūnaitytė, ,,Apsirijimas“. 2020 m. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, G. Kušlio nuotr.
Serena Pečiūnaitytė, ,,Moterų pliažas: vietinė“. 2020 m. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, G. Kušlio nuotr.
Serena Pečiūnaitytė, ,,Moterų pliažas: vietinė“. 2020 m. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, G. Kušlio nuotr.

Permainų galimybės

Į Monikos Krikštopaitytės klausimus atsako Elona Lubytė

Elona Lubytė (g. 1964, Vilniuje). 1982–1987 m. studijavo meno istoriją ir teoriją Valstybiniame dailės institute (dabar – VDA), socialinių mokslų daktarė, 2000 m. VGTU Vadybos katedroje apgynė daktaro disertaciją „Šiuolaikinės dailės sistema ir jos vadyba“ (vad. prof. dr. Borisas Melnikas).

Elona Lubytė Vašingtono nacionalinėje galerijoje prie Katharinos Fritsch skulptūros (2013), stovėjusios ant ketvirto pjedestalo Trafalgaro aikštėje Londone. 2018 m. Iš asmeninio archyvo
Elona Lubytė Vašingtono nacionalinėje galerijoje prie Katharinos Fritsch skulptūros (2013), stovėjusios ant ketvirto pjedestalo Trafalgaro aikštėje Londone. 2018 m. Iš asmeninio archyvo
Aleksandra Kasuba prie eksperimentinių 3D modelių savo dirbtuvėje. 1983 m. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandra Kasuba prie eksperimentinių 3D modelių savo dirbtuvėje. 1983 m. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos su Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentais sukurta aplinka, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos su Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentais sukurta aplinka, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Algė Gudaitytė

Miegančių parodų laikas tęsiasi

Antano Zabielavičiaus ir Algimanto Palucko „Retrospektyvi esatis“ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje

Neįprastos gyvenimo aplinkybės kuria neįprastas parodų lankymo sąlygas. Stebime meną pro galerijų vitrinų stiklus, ant lauko reklamų stendų, pravažiuojančių troleibusų ir naudojamės dar daugeliu kitų išradingų būdų. Būtent taip, vedama smalsumo pamatyti buvusių savo „studijokų“ darbus, aplankiau Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galeriją, kurioje šiuo metu uždaryta miega pirmosios mokyklos laidos auklėtinių Antano Zabielavičiaus ir Algimanto Palucko paroda „Retrospektyvi esatis“, kuruota Jūratės Stauskaitės. Paroda priklauso ciklui „Šiandien aš“, kuriuo minimas Vaikų ir jaunimo dailės mokyklos 30-metis, pristatant buvusių studentų, dabar profesionalių menininkų, darbus.

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Agnė Jonkutė

Paryžių gavau kaip dovaną

Iš Cité Internationale des Arts rezidentų pasakojimų

Bebaigdama Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto tapybos magistrantūros studijas buvau apdovanota galimybe mėnesį laiko pagyventi Cité Internationale des Arts.

Agnės Jonkutės darbų ekspozicija parodoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnės Jonkutės darbų ekspozicija parodoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Vanagaitė

Vitrinų spindesy nuvytusios

Dvi parodos pro langus

Keliaudama iki parodos slidžiomis senamiesčio gatvelėmis, spaudžiant –15 °C, vitriną pirmiausia praeinu. Nepamatau. Apsisuku, juk ji turėjo būti čia. Prispaudžiu veidą prie langų, ant kurių užrašyta „Parduodamos patalpos“, ir galiausiai įžiūriu skulptūrinių objektų fragmentus.

„(AV17)“ galerijos paroda „Pop up“. Galerijos nuotr.
„(AV17)“ galerijos paroda „Pop up“. Galerijos nuotr.
„(AV17)“ galerijos paroda „Pop up“. Galerijos nuotr.
„(AV17)“ galerijos paroda „Pop up“. Galerijos nuotr.
„(AV17)“ galerijos paroda „Pop up“. Galerijos nuotr.
„(AV17)“ galerijos paroda „Pop up“. Galerijos nuotr.
Liudvikos Sonios Koort „Sigillum“. S. Gerikaitės nuotr.
Liudvikos Sonios Koort „Sigillum“. S. Gerikaitės nuotr.
Liudvikos Sonios Koort „Sigillum“ fragmentas. S. Gerikaitės nuotr.
Liudvikos Sonios Koort „Sigillum“ fragmentas. S. Gerikaitės nuotr.

Dailės istorija man yra atradimų džiaugsmas

Laimos Laučkaitės atsakymai į Monikos Krikštopaitytės klausimus

Dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Laima Laučkaitė (Surgailienė, g. 1956) 1979 m. baigė LSSR valstybinį dailės institutą. Dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute, 2008–2018 m. vadovavo šio instituto Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriui. Yra Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos dailininkų sąjungos narė ir Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narė, 1995–1998 m. buvo šios sekcijos prezidentė. Mokslinių tyrinėjimų pagrindinė sritis – daugiakultūrė XX a. pradžios Vilniaus dailė ir dailės gyvenimas. Jos monografiją „Art in Vilnius 1900–1915“ Association for the Advancement of Baltic Studies (JAV) išrinko geriausia 2008–2009 m. Baltijos kraštų humanitarinių ir socialinių mokslų knyga anglų kalba.

Mariana Veriovkina, „Čiuožėjai“. 1911 m.
Mariana Veriovkina, „Čiuožėjai“. 1911 m.
Laima Laučkaitė. A. Surgailio nuotr. 2019 m.
Laima Laučkaitė. A. Surgailio nuotr. 2019 m.
Mariana Veriovkina, „Dvynukai“. Be datos
Mariana Veriovkina, „Dvynukai“. Be datos
  < PUSLAPIS IŠ 110  >>> Archyvas