7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Monika Krikštopaitytė

Inauguraciniai procesai

Paroda „Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir inspiracijos“ Kaune

Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje nuo vasario vidurio veikia didžiulė paroda, skirta tapytojo, arsininko Antano Samuolio (1899–1942) 125-osioms gimimo metinėms. Net nemačiusi jos drąsiai visiems rekomendavau būtiniausiai apsilankyti, nes čiagi Samuolis! Meno žmonėms paaiškinimų praktiškai nereikia – šis tapytojas yra tapybos konstanta, gyvastingo ir tikro modernizmo liudijimas, kurį linksniuoja trys kartos dailininkų. Jis – toks net tapybinės optikos formuotojas, pro jo prizmę tikrinama, ar gera tapyba. Bet tuo pačiu metu jo personalija yra ir mitas, sukuriantis sąskambį su pasauline modernizmo istorija ir gal net išreiškiantis nacionalinės tapatybės skausmingumą. Jis yra tarsi daugiau nei menininkas, o ir Lietuvos tariamosios nuosakos (kas galėjo būti) ir nesėkmių skiedinio esencija.

Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Stasės Vasiliauskaitės-Samulevičienės kurtas žaislas. M.K. nuotr.
Stasės Vasiliauskaitės-Samulevičienės kurtas žaislas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Malvina Jelinskaitė

Skaičius 7

Apie Jūratės Stauskaitės parodą ir knygą „Sau pačiai“ Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje

Jūratės Stauskaitės, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos įkūrėjos, menininkės-kūrėjos „Sau pačiai“ – tai tapybos ir fotografijų, instaliacijos ir objekto paroda Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje.

Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Sau pačiai“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Fake News apie sovietmetį ir tapytoją Romualdą Lankauską

Retrospektyvinė paroda „Netikėti nušvitimai“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Keista cituoti savo pačios tekstą, gal net nepadoru, tačiau daugelis mūsų tyrėjų tai daro nuolat, tad pasinaudosiu Kęstučio Šapokos numintu takeliu ir priminsiu savo tekstą, publikuotą beveik lygiai prieš 10 metų („Literatūra ir menas“, 2014 03 21), skirtą Romualdo Lankausko tapybai. Džiugintų, jei tai būtų tik priemonė išpūsti savo reitingus, tačiau šį straipsnį tenka išsitraukti dėl kitos priežasties – daugybė jame minėtų problemų liko praktiškai nepasikeitusios. Tiesa, įvyko ir vienas didelis pokytis – „Titanike“ atidaryta didelė retrospektyvinė menininko paroda „Netikėti nušvitimai“ (kuratorius Vidas Poškus). Ji suteikia progą ne tik vėl pakalbėti apie šį menininką, bet ir priminti nemažą jo kūrybos keliamų klausimų šleifą.

Romualdas Lankauskas, „Netikėtas nušvitimas“. 2019 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėtas nušvitimas“. 2019 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Polifonija“. 1982 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Polifonija“. 1982 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Projektai medinėms spalvotoms skulptūroms I–III“. 1999 m. „Eskizas kompozicijai“. 1998 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Projektai medinėms spalvotoms skulptūroms I–III“. 1999 m. „Eskizas kompozicijai“. 1998 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Ilgasis užtemimas“. 2013 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Ilgasis užtemimas“. 2013 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Alaus mėgėjas“. 1975 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Alaus mėgėjas“. 1975 m. A. N. nuotr.
Eglė Elena Murauskaitė

Ko pas mus nebuvo?

Naujas santykis su santykių skauduliais MO muziejaus parodoje „Šito pas mus nėra“

Kaip jaustis, kai į tave meta daugiau nei 300 meno kūrinių? Tyčia! MO parodoje „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ kuratorių komanda (Inga Lāce, Adomas Narkevičius ir Rebeka Põldsam) žaidžia stokos ir pertekliaus kontrastais. Nuo popierinių sienų į mus veržiasi monumentalios figūratyvinės tapybos gausa, kviečianti skirti bent keletą valandų apmąstymams ir sugrįžti dar – pagaliau tas luvriškas efektas Vilniuje, kai menas tave nugali kiekybe (beveik nenuolaidžiaujant kokybei). Apie nemažą dalį rodomų darbų būtų galima parašyti po atskirą apžvalgą (daugelis jau ir aptarti istoriškai, o štai dar nauja laiko perspektyva).

Auseklis Baušķeniekas, „Rašomoji mašinėlė“. 1977 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Auseklis Baušķeniekas, „Rašomoji mašinėlė“. 1977 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Petras Mazūras, „Palikuonys“. 1984 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Petras Mazūras, „Palikuonys“. 1984 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Arvydas Šaltenis, „Kambaryje“. 1985–2000 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Arvydas Šaltenis, „Kambaryje“. 1985–2000 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Nijolė Vrubliauskaitė-Liutkevičienė, „Moteris su dukra“. 1970–1979 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Nijolė Vrubliauskaitė-Liutkevičienė, „Moteris su dukra“. 1970–1979 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Ance Eikena, „Madona“. 2021 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Ance Eikena, „Madona“. 2021 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Ance Eikena, „Madona“. 2021 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Ance Eikena, „Madona“. 2021 m. E.E. Murauskaitės nuotr.
Gerda Mažeikaitė

Kai visa liejasi kaip iš pypkės – tai nėra pypkė

Parodoje „Ak-tas piešimas“

Nesitikėjau, kad kada teks apie tai rašyti. Argi geriau nevertėtų nepatogias temas apeiti lanku? Nepatogu... O kas tokio nepatogaus šviežieniškose emocijose? Aktas piešimas. Ak-tas piešimas... Kaip pozuotojų parodą aprašytų pati pozuotoja? Bet, Gerda, ar tau ne gėda skelbtis esant pozuotoja? Argi šis amatas negarsėja valkatomis, pigumu, orumo stoka ir iliuzija, kad prieš tau svetimus žmones apnuogindama kūną – netikėtai tampi mūza? Ne, nutilk, neteisinga. Ir vėl pernelyg susiasmeninai, pernelyg susireikšminai. Parodos aprašas nėra pretekstas tavo padrikam dienoraščiui plėstis. Čia privalai aprašyti meną.

Violetos Gaidamavičiūtės-Kisielienės piešinys. A. N. nuotr.
Violetos Gaidamavičiūtės-Kisielienės piešinys. A. N. nuotr.
„Ak-tas piešimas“, parodos vaizdas. 2024 m. A. N. nuotr.
„Ak-tas piešimas“, parodos vaizdas. 2024 m. A. N. nuotr.
Vlado Liatuko piešiniai. A. N. nuotr.
Vlado Liatuko piešiniai. A. N. nuotr.
„Ak-tas piešimas“, parodos vaizdas. 2024 m. A. N. nuotr.
„Ak-tas piešimas“, parodos vaizdas. 2024 m. A. N. nuotr.
Rimo Zigmo Bičiūno piešiniai. A. N. nuotr.
Rimo Zigmo Bičiūno piešiniai. A. N. nuotr.
Mariaus Strolios piešiniai. A. N. nuotr.
Mariaus Strolios piešiniai. A. N. nuotr.
Mariaus Strolios piešinys. A. N. nuotr.
Mariaus Strolios piešinys. A. N. nuotr.
Luko Stanionio piešiniai. A. N. nuotr.
Luko Stanionio piešiniai. A. N. nuotr.
Agnė Narušytė

Šviesos fosilijos, o gal tuštumos

Gasparo Zondovo ir Antono Lukoszevieze’s parodos Vilniuje

Vilniuje parodos atsidaro ir užsidaro pagreitėjusiu tempu. Į kasdienybę nebetelpa. Ypač tos, kurios ne pakeliui. Kartais iš įprastų trajektorijų išstumia atidarymas, kartais – žinojimas, kad kažkas tuoj užsidarys. Šįkart – abu variantai. Galerijoje „Drifts“, įsikūrusioje T. Vrublevskio gatvėje, prie Katedros, buvo paskutinė diena, kai veikė jauno menininko Gasparo Zondovo paroda „Dubio“. Užsukau eidama į violončelininko, fliuksuojančio kompozitoriaus ir fotografo Antono Lukoszevieze’s parodos „Dramblys peizaže“ atidarymą Prospekto galerijoje, kuri yra beveik prie Seimo. Atsitiktinis pabaigos ir pradžios sutapimas sujungė dvi patirtis, ypač kai galvodama apie pirmąją Gedimino prospektu žingsniuoji link antrosios, tarsi nešdama tai, ką matei, link to, ką dar išgirsi ir išvysi.

Gasparas Zondovas, „Rinocaphylla“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Rinocaphylla“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Dubio“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Dubio“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Permafrost  I, II“ („Amžinasis įšalas I, II“), fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Permafrost I, II“ („Amžinasis įšalas I, II“), fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Colony“ („Kolonija“). 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Colony“ („Kolonija“). 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“, fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“, fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #1“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #1“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #3“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #3“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Vidas Poškus

Transavangardo garbės konsulas

Broniaus Rudžio kūrybos paroda „Vaizdas vilioja vaizdą“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose

„Bronius Rudys yra transavangardo garbės konsulas Lietuvoje.“ Deklaruojant tokią mintį, pačioje pradžioje reikėtų išsiaiškinti – kas yra tas transavangardas ir kodėl jam reikia garbingai kažkur ir kažkaip atstovauti?

Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Bronius Rudys, „Vaizdas vilioja vaizdą“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Rimeikos nuotr.
Marija Martinaitytė

Atkuriamo laiko saugyklos

Arturo Bukausko paroda „Atriškite ir leiskite jam eiti“

Tamsi, metalinių pastolių porėtu kiautu padengta saugykla. Iškaba, įspėjanti atsargiai vaikščioti. Strypai ir vietomis tvarkingai, o pakraščiuose chaotiškai sumestos plieninės plokštės dengia beveik visą erdvę. Taip Arturo Bukausko parodoje „Atriškite ir leiskite jam eiti“ transformuojasi įprastai akinamai balta „Titaniko“ pirmo aukšto salė (parodos architektūrą kūrė Mindaugas Reklaitis). Kiekvienas žengtas žingsnis čia aidi, rėžiasi į plieninį kietą grindinį. Bet tai ne vienintelis garsas šioje šaltai tamsioje vietoje – visur pasklinda iš nežinomų šaltinių girdimas ūžimas, nejaukiai atsimušantis į visus metalu dengtos erdvės užkaborius (parodos garso takelio autorius Benas Buivydas).

Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Agnė Narušytė, Darius Žiūra

Ant briaunos

Pokalbis su Dariumi Žiūra apie knygą „Diseris“ Vilniaus knygų mugėje

2017 m. Darius Žiūra apgynė meno daktaro projektą „SWIM, Monumentas utopijai, Gustoniai, metatekstas“ (vadovė dr. Agnė Narušytė). Darbas parašytas eseistine forma ir nepanašus į tyrimo rezultatus pristatantį akademinį tekstą. Ką tik Vilniaus dailės akademijos leidykla ir „Kitos knygos“ šį tekstą išleido kaip knygą, pavadintą „Diseris“. Čia publikuojame pokalbį su autoriumi, pristatant knygą Vilniaus knygų mugėje.

Dariaus Žiūros knygos „Diseris“ viršelis. Jurgio Griškevičiaus dizainas. 2024 m.
Dariaus Žiūros knygos „Diseris“ viršelis. Jurgio Griškevičiaus dizainas. 2024 m.
Darius Žiūra ir Agnė Narušytė Vilniaus knygų mugėje. 2024 m. Sauliaus Žiūros nuotrauka
Darius Žiūra ir Agnė Narušytė Vilniaus knygų mugėje. 2024 m. Sauliaus Žiūros nuotrauka
Eglė Kazazajevaitė

Kas greičiau nuskęs pieno stiklinėje – akmuo ar širdis?

Aros Radvilės tapybos paroda „Akmuo pienas širdis“ Užupio meno inkubatoriaus galerijoje

Netikėtas junginys: akmuo, širdis ir pienas. Tokio, maniau, gyvenime tikrai nesutiksiu. Niekada netoptelėjo, kad šie žodžiai gali turėti ką nors bendro. Ar tik aš to nematau? Gal skaitytojas regi sąsają? Bet šiuos tris žodžius pamačiau Užupio meno inkubatoriaus plakate – taip menininkė Ara Radvilė (Radvilė Juozapaitytė, g. 1995) nusprendė pavadinti savo asmeninę parodą. Pirmiausia turi imti nagrinėti ne meno kūrinius, bet sąvokas.

Ara Radvilė, „Kalnas sutinka saulę“. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Kalnas sutinka saulę“. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Akmuo, pienas, širdis“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Akmuo, pienas, širdis“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Uogautoja“. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Uogautoja“. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Vasara“. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Vasara“. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Akmuo, pienas, širdis“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Akmuo, pienas, širdis“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Akmuo, pienas, širdis“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Ara Radvilė, „Akmuo, pienas, širdis“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 148  >>> Archyvas