Eglės Gineitytės kūrybos paroda „Kur aš?“ galerijoje „The Room“
Trejų pastarųjų metų Eglės Gineitytės kūrybos paroda, nepaisant karantino ribojimų, gruodį atidaryta be atidarymo, jau kurį laiką patyliukais veikia. Galerija „The Room“, tarsi nujausdama įprastą gyvenimą suparalyžiavusią „koronos“ negandą, nuo pat veiklos pradžios derina prekybą vynu ir knygomis bei parodų eksponavimą. Kaip juokavome su Egle, visai šaunus komplektas tūlam kultūringam piliečiui, o gal snobui – knyga, gero vyno butelis ir paveikslas po pažastimi.
Apie parodas „Sunkus amžius“ MO muziejuje pasakoja Giedrė Jankevičiūtė
Ar teko matyti parodą „Paauglystės perspektyva. Szapocznikow – Wróblewski – Wajda“, vykusią 2018 m. vasarą Silezijos muziejuje, Katovicuose, kurios variacija yra nauja didžioji MO paroda? Gal žinai, kaip sumanyta ją rodyti MO? Atrodytų, kad perkelti parodą paprasčiau nei naujai surengti, bet pakalbėjus su muziejaus direktore Milda Ivanauskiene imi suprasti, kad didelis tarpmuziejinis projektas reiškia labai daug darbo...
Aktyvizmas mene
Praėjusių metų gegužės mėnesį su Georgo Floydo nužudymu pasaulis dar kartą paliudijo Jungtinių Amerikos Valstijų sisteminį rasizmą ir smurtą, tai tapo dešimtmečius besitęsiančią kovą su rasizmu atgaivinusia kibirkštimi.
Michaelo Rakowitziaus paroda Radvilų rūmų dailės muziejuje
Vos dieną prieš įsigaliojant karantinui Radvilų rūmų dailės muziejuje aplankiusi Michaelo Rakowitziaus parodą „Nematomo priešo būti neturėtų (G salė)“, pagalvojau, kad apžvalgos rašyti neverta – juk parodos nebus galima apžiūrėti kelis mėnesius (kaip pasirodė, mažiausiai keturis). Tačiau dabar vis dažniau išgirstame apie galimus karantino švelninimus ir (tikiuosi) būsimą kultūros įstaigų atvėrimą, vadinasi, ir Rakowitziaus parodos apžvalga įgauna daugiau prasmės.
Serenos Pečiūnaitytės grafikos paroda Kauno Velnių muziejuje
Įkūnytas velnias, kurį sutikti nebaisu, – tokios lietuviškos mitologijos ir tautosakos interpretacijos Serenos Pečiūnaitytės parodoje „Velnias iš gamtos“. Paroda šiuo metu Velnių muziejuje veikia tik virtualiai, tačiau turi ir fizinį pavidalą iki balandžio 18-osios.
Į Monikos Krikštopaitytės klausimus atsako Elona Lubytė
Elona Lubytė (g. 1964, Vilniuje). 1982–1987 m. studijavo meno istoriją ir teoriją Valstybiniame dailės institute (dabar – VDA), socialinių mokslų daktarė, 2000 m. VGTU Vadybos katedroje apgynė daktaro disertaciją „Šiuolaikinės dailės sistema ir jos vadyba“ (vad. prof. dr. Borisas Melnikas).
Antano Zabielavičiaus ir Algimanto Palucko „Retrospektyvi esatis“ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje
Neįprastos gyvenimo aplinkybės kuria neįprastas parodų lankymo sąlygas. Stebime meną pro galerijų vitrinų stiklus, ant lauko reklamų stendų, pravažiuojančių troleibusų ir naudojamės dar daugeliu kitų išradingų būdų. Būtent taip, vedama smalsumo pamatyti buvusių savo „studijokų“ darbus, aplankiau Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galeriją, kurioje šiuo metu uždaryta miega pirmosios mokyklos laidos auklėtinių Antano Zabielavičiaus ir Algimanto Palucko paroda „Retrospektyvi esatis“, kuruota Jūratės Stauskaitės. Paroda priklauso ciklui „Šiandien aš“, kuriuo minimas Vaikų ir jaunimo dailės mokyklos 30-metis, pristatant buvusių studentų, dabar profesionalių menininkų, darbus.
Iš Cité Internationale des Arts rezidentų pasakojimų
Bebaigdama Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto tapybos magistrantūros studijas buvau apdovanota galimybe mėnesį laiko pagyventi Cité Internationale des Arts.
Dvi parodos pro langus
Keliaudama iki parodos slidžiomis senamiesčio gatvelėmis, spaudžiant –15 °C, vitriną pirmiausia praeinu. Nepamatau. Apsisuku, juk ji turėjo būti čia. Prispaudžiu veidą prie langų, ant kurių užrašyta „Parduodamos patalpos“, ir galiausiai įžiūriu skulptūrinių objektų fragmentus.
Laimos Laučkaitės atsakymai į Monikos Krikštopaitytės klausimus
Dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Laima Laučkaitė (Surgailienė, g. 1956) 1979 m. baigė LSSR valstybinį dailės institutą. Dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute, 2008–2018 m. vadovavo šio instituto Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriui. Yra Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos dailininkų sąjungos narė ir Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narė, 1995–1998 m. buvo šios sekcijos prezidentė. Mokslinių tyrinėjimų pagrindinė sritis – daugiakultūrė XX a. pradžios Vilniaus dailė ir dailės gyvenimas. Jos monografiją „Art in Vilnius 1900–1915“ Association for the Advancement of Baltic Studies (JAV) išrinko geriausia 2008–2009 m. Baltijos kraštų humanitarinių ir socialinių mokslų knyga anglų kalba.