7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Rosana Lukauskaitė

Uždelsto veikimo formos

Festivalio „Faktas-Forma“ paroda „Formatas“ Klaipėdoje

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyksta Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamo tarptautinio meno festivalio „Faktas-Forma“ paroda „Formatas“. Jos kuratoriai – Neringa Poškutė-Jukumienė, Vladas Balsys ir Danguolė Ruškienė.

Turbūt būtų sunku įsivaizduoti kitą jungtinę Lietuvos erdvinių menų kūrėjų parodą, kurioje vienas šalia kito būtų eksponuojami Daniaus Drulio ir Aglaja Ray darbai – skirtingų kartų, patirčių ir estetinių krypčių menininkų kūriniai čia susikalba dėl pasirinktų medžiagų. Formatas juos įrėmina. Įrėmina ir beveik septyni kiekvienam menininkui čia skirti kvadratiniai metrai. Aštuoniolika kūrėjų šioje parodoje savo kvadratuose žaidžia klases, namus, pasistato savo kvartalus ar net barikadas (Airido Skublicko „Barikados“).

Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Rokas Dovydėnas

Trokštant to, ko nėra

Porceliano istorijos vingiai Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje

Karštą dieną, atostogaujant pajūryje, nėra nieko geriau, kaip nuvykus į Klaipėdą užsukti į vietos Laikrodžių muziejų, Liepų g. 12. Čia antrajame aukšte pristatomi naujausi muziejaus įgyti eksponatai, lydimi istorinės keramikos ekspozicijos iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Tarp kelių skirtingose salėse esančių eksponatų rezgasi puikus dialogas, skatinantis apie jį papasakoti plačiau.

Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Laikrodis, „Lenzkirch“ įmonė, apdaila (1850–1924) Meiseno porceliano fabrikas. Korpusas pagal skulptorių Johanno Joachimo Kändlerio ir Johanno Friedricho Eberleino projektą. E. Rumbutytės-Šimienės nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Vazelė, Meisenas, Johano Frydricho Biotgerio periodas (1710–1719). Biotgerio akmens masė. Iš LNDM rinkinių R. Dovydėno nuotr.
Joana Vitkutė

Šiek tiek apie „ruisdeliškus“ krioklius

Arba vieno peizažo iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos rebusai

Kiekvienas paveikslas turi savo istoriją. Kad ir kokia girdėta būtų ši menotyrininkų taip dažnai vartojama frazė, kaskart reikia dar kartą įsitikinti jos teisingumu. Nes visai kaip ir žmonės, meno kūriniai turi savo individualias biografijas. Visai kaip ir žmonių gyvenimus, juos kartais gaubia paslapties šydas. Istoriniai kataklizmai, dingę ar sunykę inventoriai, egodokumentinių šaltinių stoka bei daugelis kitų priežasčių dažnai nepalieka kito kelio, kaip tik kūrinius nagrinėti remiantis spėjimais, interpretacijomis, artimų pavyzdžių paieškomis ar tiesiog nuojauta. Šia detektyvo darbą labai primenančia dailės istorikams gerai pažįstama „metodika“ tenka kliautis ir stengiantis geriau pažinti Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (LNDM) saugomą senosios Vakarų Europos dailės kolekciją, kurios ekspozicijos atnaujinimo darbai jau įsibėgėjo.

Sufalsifikuotas Van Ruisdaelio parašas LNDM Krioklyje ir dailininko signatūra, palikta Mauritshuis meno muziejuje Hagoje saugomame ~1670–1675 m. peizaže Harlemo vaizdas su audinių balintojais
Sufalsifikuotas Van Ruisdaelio parašas LNDM Krioklyje ir dailininko signatūra, palikta Mauritshuis meno muziejuje Hagoje saugomame ~1670–1675 m. peizaže Harlemo vaizdas su audinių balintojais
Nežinomas dailininkas pagal Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Krioklys, drobė, aliejus, 115 × 91 cm, XIX a. (?), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Nežinomas dailininkas pagal Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Krioklys, drobė, aliejus, 115 × 91 cm, XIX a. (?), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Peizažas su kriokliu ir pilimi ant kalno, drobė, aliejus, 49,5 × 65,2 cm, 1665 m., privati kolekcija
Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Peizažas su kriokliu ir pilimi ant kalno, drobė, aliejus, 49,5 × 65,2 cm, 1665 m., privati kolekcija
Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Krioklys Norvegijoje, drobė, aliejus, 108 × 142,5 cm, 7–8 XVII a. dešimtmetis, Valstybinis Ermitažo muziejus
Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Krioklys Norvegijoje, drobė, aliejus, 108 × 142,5 cm, 7–8 XVII a. dešimtmetis, Valstybinis Ermitažo muziejus
Monika Krikštopaitytė

Muziejuose ir galerijose – vėsiau

Dailės rekomendacijos vasaros pradžiai

Be jau atskirai aptartų parodų, nors ir atostogaujame, nes stokojame išteklių, norėtume atkreipti dėmesį į kelias parodas, kurių siūlytume nepraleisti.

 

Ramūno Almino paroda „Horizontas“ VDA „Akademijos“ galerijoje veiks iki liepos 10 dienos. Apie autorių rasti išsamesnės informacijos sudėtinga ir jo aštuonių kūrinių ekspozicija ne iš daugžodžiaujančių, anonsas irgi labai santūrus, tačiau ekspozicija daro didelį įspūdį, lieka grynumo jausmas. Tada norisi apie autorių galvoti kaip apie skulptūros „Patersoną“, kuris meną apgyvendina pačiame gyvenime. Visi objektai labai sutelkti, vientisi, meditatyvūs lyg menulio pilnatis.

Ramūno Almino parodos „Horizontas“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Ramūno Almino parodos „Horizontas“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Ramūno Almino parodos „Horizontas“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Ramūno Almino parodos „Horizontas“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Ramūno Almino parodos „Horizontas“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Ramūno Almino parodos „Horizontas“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Ramūno Almino parodos „Horizontas“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Ramūno Almino parodos „Horizontas“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
 Eglės Ridikaitės parodos „link“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Eglės Ridikaitės parodos „link“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
 Eglės Ridikaitės parodos „link“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Eglės Ridikaitės parodos „link“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
 Eglės Ridikaitės parodos „link“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Eglės Ridikaitės parodos „link“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
 Eglės Ridikaitės parodos „link“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Eglės Ridikaitės parodos „link“ fragmentas. Redakcijos nuotr.
Jurgita Ilčiukaitė

WTF

Neringos Poškutės-Jukumienės paroda galerijoje „Meno parkas“

Pribloškiantis pavadinimas ir dominuojanti rombo forma – taip Klaipėdos dailininkų sąjungos pirmininkė, menininkė ir dėstytoja Neringa Poškutė-Jukumienė Kaune, galerijoje „Meno parkas“, pristato parodą skambiu ir nieko gera nežadančiu pavadinimu „WTF“.

Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Susitikimo (ne)galimybės

Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Jūros / Les Mers“ Klaipėdoje

Nežinia, ar kaltas alinantis karštis, ar pasikeitimai meno įstaigos administracijoje ir dėl to kiek pakitusi viešųjų ryšių strategijos kryptis, bet Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) birželio 18 d. įvykęs Svajonės ir Pauliaus Stanikų (SetP Stanikas) parodos „Jūros / Les Mers“ atidarymas sukėlė dvejopus jausmus.

Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Marčiulaitės nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Džiaugsmas akims yra amžinas

Monikos Radžiūnaitės paroda „Apstybės / Superfluitates“

Šiais metais Vilniaus dailės akademiją baigė stiprus tapytojų kursas, visų darbai verti plataus meno publikos dėmesio, tačiau ne visų baigiamieji darbai tapo parodomis, dargi kuruotomis. Monikos Radžiūnaitės baigiamasis kūrybinis darbas – paroda „Apstybės / Superfluitates“ (vadovas Konstantinas Bogdanas, kuratorius Linas Bliškevičius) įsikūrė Pamėnkalnio galerijoje, kuri ta proga tapo viduramžiška šventykla su vitražais, slibinais, burgundiškosios juodos sienų plokštėmis, kolonų bazėse knibždančiomis bestiarijų būtybėmis, velniais ir šermuonėliais.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viltė Visockaitė

Ieškant priešnuodžio

14-oji Baltijos trienalė: nesibaigiančios kovos Šiuolaikinio meno centre

Atėjo toks metas, kai visos krizės – ekonominė, ekologinė, migracinė, informacinė ir politinė – persipynė, ir niekas negali dorai paaiškinti, iš kur jos kilo ir kaip jas spręsti, tačiau daugelis skelbiasi radę „sprendimą“ (Mäger, 2016; Herszenhorn, 2018; Applebaum, 2019; Harding, 2018).

Agnieszka Polska, „Paklausk sirenos“. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Agnieszka Polska, „Paklausk sirenos“. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Petro Išoros ir Onos Lozuraitytės architektūros sprendimai. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Petro Išoros ir Onos Lozuraitytės architektūros sprendimai. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Danutė Kvietkevičiūtė, „Žolė (skirta M.K. Čiurlioniui)“. 1975 m. V. Nomado nuotr.
Danutė Kvietkevičiūtė, „Žolė (skirta M.K. Čiurlioniui)“. 1975 m. V. Nomado nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Juodoji masė

Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Grumstai, dumblas, lipalas ir molis“ galerijoje „Trivium“

Tai žinoma, kad ši paroda yra tik mažytė ir nelabai reikšminga bendrame miesto parodų kontekste, kur ką tik nugriaudėjo 14-osios Baltijos trienalės atidarymai, kaip ir pačios autorės kūrybos parodų peizaže, tačiau ji velniškai gerai atskleidžia 10-ojo dešimtmečio jaunosios tapybos siaubą, šoką ir sutrikimą, kai pagaliau moterims prasibrovus į šią dangišką katedrą pasirodė, jog tapyba mirė, menas pasikeitė negrįžtamai prabilęs visai kita kalba.

Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Dovilė Barcytė

Kitokia Vilniaus topografija

Paroda „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tęsia parodų ciklą, suteikiantį galimybę geriau pažinti ar iš naujo atrasti Vilnių. Meno kūriniais sukonstruojamas miesto, o kartu ir valstybės, istorijos konspektas, priartinantis praeitį prie dabarties ir leidžiantis į puikiai pažįstamą kasdieninę sostinės aplinką pažvelgti kitu kampu, suprasti vietą, kurioje gyvename.

Juozapas Balzukevičius (1866–1915) ir nežinomas XX a. I pusės dailininkas, IV stoties paveikslas „Jėzus sugavimo vietoje“; fragmentas: „Judo pabučiavimas“, Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčia
Juozapas Balzukevičius (1866–1915) ir nežinomas XX a. I pusės dailininkas, IV stoties paveikslas „Jėzus sugavimo vietoje“; fragmentas: „Judo pabučiavimas“, Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčia
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 115  >>> Archyvas