7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Iš nusidėjėlių didžiausia, bet mylimiausia

Vladislovo Neveravičiaus paveikslas „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“

Štai ir išmušė moterų valanda: nuo Venecijos bienalės „Svajonių pieno“ iki Lukiškių kalėjimo „KovotoJŲ“. Galbūt ne taip sureikšmintai, bet ne mažiau įdomiai Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje pristatoma „Iš nusidėjėlių didžiausia“ šv. Marija Magdalietė. Parodos kuratorė Joana Vitkutė kuria pasakojimą apie lietuviškąją Mona Lizą – Vladislovo Neveravičiaus (Władysław Mieczysław Niewiarowicz, 1814/1815–1891) paveikslą „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“ (apie 1842).

Vladislovas Neveravičius, „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“. 1842–1843 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovas Neveravičius, „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“. 1842–1843 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovas Neveravičius, „Autoportretas“ (fragmentas). 1841 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovas Neveravičius, „Autoportretas“ (fragmentas). 1841 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovo Neveravičiaus nutapytam šv. Marijos Magdalietės atvaizdui skirtų XIX a. eilėraščių originalai. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovo Neveravičiaus nutapytam šv. Marijos Magdalietės atvaizdui skirtų XIX a. eilėraščių originalai. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Skulptūriniai šv. Marijos Magdalietės atvaizdai XIX a. lietuvių liaudies mene. G. Grigėnaitės nuotr.
Skulptūriniai šv. Marijos Magdalietės atvaizdai XIX a. lietuvių liaudies mene. G. Grigėnaitės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Puota

Rimanto Olšausko ir Marijos Olšauskaitės paroda „Laimingas atsitiktinumas“

Tamsiai mėlynai žaliais aksominiais bateliais įžengiu į Antano Mončio muziejaus pirmo aukšto ekspozicinę salę. Elegantiškas sustojimas. Ir balta medinė menė paklūsta mano fantazijai. Savąją prabangą demonstruoja ne puoštos kolonos, o natūralaus medžio balkiai, kukliais įaižėjimais sukurdami kurortinio pokylio jausmą. Vietoje vaišėmis nuklotų stalų, įmantriai išlankstytų servetėlių ar gėlių kupstų serviruojama labiau futuristinio pobūdžio (meno) puota. Prisimenu, kad futuristai rengdavo susibūrimus, į kuriuos įtraukdavo naujas patirtis. Pavyzdžiui, kurdavo mėsos ir maisto skulptūras.

Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ivan Bilan

Inter arma non silent musae

Ukrainos menininkų strategijos

Lotyniškas posakis „inter arma silent musae – ginklams žvangant mūzos tyli“ šiandien įgavo priešingą reikšmę. Mūzos netyli. Jos aktyvios, nes gyvena menininkų širdyse ir mintyse. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus plataus masto Rusijos ir Ukrainos karui, Ukrainos menininkų bendruomenė, kaip ir visa Ukrainos visuomenė, pasidalijo į tris dideles stovyklas: vieni griebėsi ginklo ir prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kiti paėmė į rankas teptukus ir stojo į kovą meno fronte, treti organizavo savanorių judėjimą, siekdami sukurti patikimą užnugarį ir aprūpinti karius fronte viskuo, ko reikia.

Anton Logov, „Kapinės vaikų žaidimų aikštelėje raketų suniokotame blokadiniame Mariupolyje“. 2022 m.
Anton Logov, „Kapinės vaikų žaidimų aikštelėje raketų suniokotame blokadiniame Mariupolyje“. 2022 m.
Anton Logov, „Subombarduotos Bučos gatvėse guli mirę ukrainiečiai“. 2022 m.
Anton Logov, „Subombarduotos Bučos gatvėse guli mirę ukrainiečiai“. 2022 m.
Oleh Drobotski, be pavadinimo, iš projekto „Kiborgai. Pergalės dvasia“. 2017 m.
Oleh Drobotski, be pavadinimo, iš projekto „Kiborgai. Pergalės dvasia“. 2017 m.
Oleh Drobotski su ginkluotųjų pajėgų kovos draugais. 2022 m.
Oleh Drobotski su ginkluotųjų pajėgų kovos draugais. 2022 m.
Polina Kuznetsova, „Klyksmas“. 2022 m.
Polina Kuznetsova, „Klyksmas“. 2022 m.
Myron Kataran, Projektas „Auka“. 2020 m.
Myron Kataran, Projektas „Auka“. 2020 m.
Denys Metelin, „Ukrainiečių svajonė“. 2022 m.
Denys Metelin, „Ukrainiečių svajonė“. 2022 m.
Andriy Chyzhov su grupe savanorių menininkų, gaminant kontrolinių punktų gynybinius elementus. 2022 m.
Andriy Chyzhov su grupe savanorių menininkų, gaminant kontrolinių punktų gynybinius elementus. 2022 m.
Kristina Stančienė

In memoriam Silvestrui Džiaukštui

1928 01 03 – 2022 05 26

Silvestras Džiaukštas – neabejotinai viena ryškiausių XX a. antrosios pusės lietuvių dailės „atšilimo“ figūrų. Teminės kompozicijos, drobės karo, pokario tematika 7–8-ajame dešimtmetyje buvo rodomos svarbiausiose to meto parodose, reprodukuojamos albumuose, spaudoje. Kontroversiški dekoratyvių, monumentalių jo drobių siužetai dabarties įvykių fone tampa vėl aštrūs ir tarsi reikalauja persvarstymo.

Algimantas Kunčius, „Tapytojas Silvestras Džiaukštas“. 1977 m. LNDM nuos.
Algimantas Kunčius, „Tapytojas Silvestras Džiaukštas“. 1977 m. LNDM nuos.
Silvestras Džiaukštas, „Šūviai iš miško“. 1972 m. LNDM nuos.
Silvestras Džiaukštas, „Šūviai iš miško“. 1972 m. LNDM nuos.
Silvestras Džiaukštas, „Taikiniai“. 1962–1972 m. LNDM nuos.
Silvestras Džiaukštas, „Taikiniai“. 1962–1972 m. LNDM nuos.
Monika Krikštopaitytė

Kai pasaulį labai sunku suprasti

Monikos Furmanos paroda „(Ne)Įmanoma VisaTA“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Žmonijos istorija liudija begalybę kartų ir būdų suprasti pasaulį. Kartais tam imamas kiekvienas augalas atskirai, jis detaliai piešiamas, aprašomas, stebimas. Po to augalai, vabzdžiai, mineralai, reiškiniai klasifikuojami, dėliojami į kontekstus. Kitais atvejais vaizdas ne priartinamas, o atitraukiamas, nutolinamas, kad tik daugiau aprėptum, net periferiniu žvilgsniu, o kiek dar sukurta supermatymų, kurie gali žvelgti atskirai į kaulus, audinius, skysčius ir t.t.

Monika Furmana, „Karalius mirė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, „Karalius mirė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Karalius mirė“ fragmentas. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Karalius mirė“ fragmentas. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Karalius mirė“ fragmentas. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Karalius mirė“ fragmentas. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Paslaptinga krabo spinduliuotė“ fragmentas. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Paslaptinga krabo spinduliuotė“ fragmentas. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Tautvydas Petrauskas

Perpetuum mobile

Henriko Čerapo paroda „Ventos dainos. Slenksčiai ir kaskados“ galerijoje „Tsekh“

Paklaustas, ar čia taip ir turėtų būti, kad apšvietimas neįjungtas, „Tsekh“ galerijos darbuotojas atsako, kad taip norėjo pats menininkas – „tegul dienos šviesa būna tol, kol yra“, nes ji kūrinius apšviečia visai kitaip nei dirbtinė. Tuomet jis atlieka nedidelį bandymą – trumpam įjungia šviesas ir parodo, ką parodos autorius tapytojas Henrikas Čerapas turėjo omeny. Skirtumas tarp vienokio ir kitokio tų didžiulių drobių apšvietimo tikrai ryškus. Esant vien dienos šviesai, drobės tūno lengvoje prietemoje, bet joms taip natūraliau.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Ar popžvaigždė yra graži?

Marina Abramovič Kaune

Pradėsiu nuo akivaizdžių faktų – pagaliau Lietuvoje, Kaune, vyksta net trys pasaulinių meno žvaigždžių parodos – Yoko Ono „Ex It“, Williamo Kentridge’o „Tai, ko nepamename“, Marinos Abramovič „Būties atmintis“. Tiesa, kol kas Lietuvos banko Kauno filiale eksponuojama tik viena Yoko Ono instaliacija, skirta karui, o paroda bus atidaryta vėliau.

Ekspozicijos fragmentas. M. Plepio nuotr., KEKS 2022 nuos.
Ekspozicijos fragmentas. M. Plepio nuotr., KEKS 2022 nuos.
Ekspozicijos fragmentas. M. Plepio nuotr., KEKS 2022 nuos.
Ekspozicijos fragmentas. M. Plepio nuotr., KEKS 2022 nuos.
Monika Krikštopaitytė

Moteriškojo kūrybingumo triumfas

Plačiau savo įspūdžiais iš 59-osios Venecijos bienalės sutiko pasidalinti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas

Šių metų bienalė, vadovaujama Cecilios Alemani, nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad pirmą kartą istorijoje joje dominuoja moterys menininkės drauge su lyties nepatikslinančiais asmenimis. Kaip tai justi ekspozicijoje? Kokias matote tendencijas Arsenale, paviljonuose, apskritai?

Šių metų (59-oji) Venecijos bienalė džiugina taip stipriai, kad net galima būtų apibendrinant sakyti, jog tai didžiulė ir triumfališka moteriškojo kūrybingumo pergalė, pasireiškianti Meno pasaulyje prieš brutalius ir laukinius, nevaldomus vyriškus instinktus, demonstruojamus geopolitikos pasaulyje, – žinoma, čia turiu omeny Kremliaus nusikaltėlių Ukrainoje vykdomą totalų nužmogėjimo aktą, Ukrainos civilių gyventojų genocidą. Šis kontrastas taip bado akis, kad kiekviena akimirka, praleista Venecijos bienalėje ir kitose Venecijos mieste vykstančiose parodose, atrodo kaip stebuklinga likimo dovana ir gaivus vilties gurkšnis.

Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Ovartaci kūriniai, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Ovartaci kūriniai, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Louise Nevelson kūrinio fragmentas, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Louise Nevelson kūrinio fragmentas, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Aneta Grzeszykowska, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Aneta Grzeszykowska, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Žana Kadyrova, paroda „Palyanitsia“. A.G. nuotr.
Žana Kadyrova, paroda „Palyanitsia“. A.G. nuotr.
Zineb Sedira, Nacionalinis Prancūzijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Zineb Sedira, Nacionalinis Prancūzijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Skuja Braden, Nacionalinis Latvijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Skuja Braden, Nacionalinis Latvijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymo akimirka. A. Solomino nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymo akimirka. A. Solomino nuotr.
Laima Kreivytė, Ugnė Bužinskaitė

Šimtmečio bienalė

Pirmieji įspūdžiai iš 59-osios tarptautinės Venecijos šiuolaikinio meno bienalės

Laima Kreivytė: Venecijos bienalės kuruotos parodos šiemet visiškai pakeitė ir istorinę, ir kultūrinę seniausios pasaulyje bienalės paradigmą. Kuratorė Cecilia Alemani grąžino intuityvų, siurrealistinį, ekscentrišką pradą į pervargusio racionalaus idėjų rūšiavimo pasaulį. Kelios ankstesnės bienalės, nepaisant kilnaus siekio subalansuoti pokolonijinius ir kitokius galios santykius, pakliūdavo į galerijų įtakos laukus. Nors galerijų vaiduokliai niekur neišnyko, bendras vaizdas ir bienalė kaip organizmas atrodo gyvesnis ir daugiasluoksniškesnis.

Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.
Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Felipe Baeza, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Felipe Baeza, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Sonia Boyce, Nacionalinis Jungtinės karalystės paviljonas. Rengėjų nuotr.
Sonia Boyce, Nacionalinis Jungtinės karalystės paviljonas. Rengėjų nuotr.
 Adina Pintilie, NAcionalinis Rumunijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Adina Pintilie, NAcionalinis Rumunijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymas. A. Solomino nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymas. A. Solomino nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Aktualizuoti perlai

Šiuolaikinio dizaino paroda „Slapta meilė“ Vilniaus rotušėje

„Visos Vilniaus rotušės patalpų sienos yra išdažytos gelsvai, o viena salė – pilkai“, – tokie kūrėjos Julijos Janus žodžiai, pristatant savo ir bendraminčių kurtą šiuolaikinio dizaino parodą „Slapta meilė“, tapo intriguojančia preliudija į pasakojimą žiūrovams. Ir išties, pakilus mažiau pastebimais laiptais, esančiais rotušės pirmo aukšto menės dešinėje, pravėrus dideles medines duris atsiduriama netikėtai intymioje parodinėje erdvėje. Jos ašimi tampa architekto Gedimino Stoškaus sukurta stilizuota XVI a. karališkosios miegamojo erdvės scenografija

Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 126  >>> Archyvas