Autorius: Kristina Stančienė
Kristina Stančienė
Kauksmas vidury dienos
Apie Valkininkų šiuolaikinio meno festivalį „Sūkuriai“
Valkininkai – nedidelis ramus miestelis Varėnos rajone, nuo Vilniaus nutolęs vos 50 kilometrų. Išsaugoję autentišką spindulinį gatvių, atsišakojančių nuo centrinės akmenimis grįstos aikštės, planą, jaukią medinių namukų architektūrą, Valkininkai istorijos tėkmėje patyrė daug praradimų. Įspūdingi vietos religiniai centrai, valdovų rezidencijos liko tik kažkur valstybės, archyvinių šaltinių ir pasakojamosios istorijos „pasąmonėje“.
Kristina Stančienė
Džiazmenas ir kitos svarbios figūros
Eglės Gineitytės paroda „Prieškopio kabinetai“
Eglės Gineitytės parodos, arba tam tikro laiko ir erdvės vienijamos kūrinių kolekcijos, dažnai atsiranda išprovokuotos kokios nors ypač koncentruotos būsenos, potyrių, išgyvenimų. Kažkada buvo Pietų Prancūzija su levandų laukus ir tenykštes giraites primenančio kolorito motyvais (taip atrodė kūriniai po plenero tuose kraštuose) arba paprastas ėjimas į sodą, kur menininkė praleidžia daug laiko vasarą.
Kristina Stančienė
(Ne)sutapimai
Dvi parodos VDA parodų salėse „Titanikas“
VDA parodų salėse „Titanikas“ spalį veikusias parodas – Tomo Martišauskio „Iš visos širdies“ ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos (NMKČMM) Dailės skyriaus absolventų ekspoziciją „Difrakcijos žymės“ – sieja, atrodytų, tik vieta ir laikas. Martišauskio projektas, viliojantis nerūpestingu, lengvo skambesio pavadinimu, iš tiesų demonstruoja brutalius urbanistinės aplinkos elementus, paslaptingus, sunkiai įvardijamus objektus ir formas.
Kristina Stančienė
Tvinksniai upių gyslose
Vasaros įvykiai Varėnos krašte
Prisimindama ryškiausias šios vasaros kultūrines patirtis Varėnos krašte, ne kartą pagalvojau: šis regionas pats savaime toks gražus ir įstabus, kad jam papuošti galbūt visai nereikia kultūros... Jis yra ir truputį „pajūriškas“ savo pušynų smėlynais, ir stipriai terapinis tuo raminančiu vertikaliu pušų kamienų ritmu, su ledo šaltumo upėmis, skambių pavadinimų kaimais ir kaimeliais.
Kristina Stančienė
Kartu ir atskirai
Apie knygą „Dviese. Galina ir Silvestras Džiaukštai“
Bakalauro studijas VDA Dailės istorijos ir teorijos katedroje prisimenu kaip palaimingą idilę su autoritetinga ir kartu globėjiška Alfonso Andriuškevičiaus figūra ir daugeliu kitų puikių dėstytojų tais šiek tiek „laukiniais“ devyniasdešimtiniais. O magistrantūra, kurioje atsidūriau po 12 metų pertraukos, dvelkė nežinomybe ir gąsdino pasirinkimų bei galimybių beribiškumu – apie ką rašyti, į kurią dailės sritį pasinerti, kai, rodos, domina daug dalykų.
Kristina Stančienė
Nėra nei dienos, nei nakties
Apie Lino Jusionio tapybos parodą „Resort“ galerijoje „Vartai“
Lino Jusionio meninė karjera trunka daugiau nei dešimtmetį. Jo kūryba, kisdama laike, regis, nuolat išlaiko svarbiausias, jau būdingais bruožais tapusias ypatybes. Tačiau naujausioje parodoje galerijoje „Vartai“ akivaizdžiai demonstruojantis atpažįstamą „jusionišką“ stilistiką, tapytojas, atrodo, vis labiau griežtėja, paveikslų motyvams taikydamas negailestingą selekciją, racionalizuodamas vaizdą iki geometrizuotų formų, pridengdamas vylingai tuščią horizontą tinklais, grotomis, ištraukdamas į pirmą planą tai metalinį kelio atitvarą, tai, regis, nuo įtampos zvimbiančias juostas, grotas, banaliems pramogų, sporto industrijos artefaktams suteikdamas nežemiškų, kone ritualinių konstruktų charakterį.
Kristina Stančienė
Garsų, vaizdų ir pojūčių sūkuriai Valkininkuose
Šiuolaikinio meno festivalis „Sūkuriai“
Valkininkų (Varėnos raj. ) šiuolaikinio meno festivalis „Sūkuriai“, kurio premjera įvyko birželio 29 d. – tai ką tik išsiritęs iš kiaušinio kūrybinis eksperimentas, sugalvotas Žilvino Landzbergo ir įgyvendintas kartu su vietos kultūros centro darbuotojais. Formaliai – tai projekto „Garsas nebūtinai muzika“ dalis, o kalbant paprastai dzūkiškai – atajo mincis, ir...
Kristina Stančienė
Mėlynas kelias į portalą
Godos Lukaitės ryšiai su gamta projekte „Portalas“
Godos Lukaitės projektas „Portalas“ – tai tapybos ir geležinkelio maršrutų, vizualinės kūrybos ir kelionės būsenos lydinys, kurio pradžia – šiuo metu Marcinkonių stoties galerijoje veikianti tapybos paroda, o tęsinys ir finalas – birželio 16 d. Kultūros nakties metu lankytojams atveriamas gamtiniais, psichodeliniais motyvais ištapytas traukinio vagonas Vilniaus geležinkelio stoties Bėgių parke. Jo viduje, pasirodo, žiūrovų laukia tapybos instaliacija, nors ir piešiniai vagono išorėje iš tolo traukia akį šaltais mėlynais tonais, švytinčiais pasakiškos naktinės girios siluetais.
Kristina Stančienė
Faktinės aplinkybės
Paroda „Viktoras Paukštelis. Chromatika. Tapyba. 2020–2023“ Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune
Viktoras Paukštelis – profesionalus muzikos atlikėjas ir dailininkas. Jo biografija ir turtinga šeimos istorija yra išvien susipynusi su muzika. Tai tarsi faktinės aplinkybės, dažnai nulemiančios žmogaus gyvenimo kelią ir pasirinkimus. Tik Viktoras nesitenkino vien muzikiniu išsilavinimu, vėliau ėmėsi dar ir studijų VDA Tapybos katedroje, todėl dabar skleidžiasi keliomis kūrybinėmis kryptimis ir (arba) ieško jų sintezės ar dialogo. Šiuo požiūriu Viktoro pavyzdys nėra visai tipiškas. Jo atveju labai įdomu, kaip susiformuoja menininkas – socialinis subjektas, kūrybinės visuomenės narys, turintis ne vieną, o du vienodai perspektyvius saviraiškos „greitkelius“.
Kristina Stančienė
Siaubo privalumai
„Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“ Kaune
Nemalonūs, bauginantys vaizdiniai – amžinas žmonijos vaizduotės penas ir dirgiklis, ilgainiui transformavęsis nuo žodinių pasakojimų iki šiuolaikinių medijų – kino industrijos, interneto. Paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“ Kaune, M.K. Čiurlionio muziejuje, sustabdo siaubo ikonografiją maždaug ties XIX a. pabaiga – XX a. pradžia ir per dabartinės lenkų menininkės kūrybą nutiesia giją į šiuolaikybę.
