7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kristina Stančienė

Kristina Stančienė

Vasara pro fotoobjektyvą

Apie Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos fotografijos studijos plenerą Dargužių kaime

 

Vasaros plenerai, kūrybinės stovyklos pajūryje, įvairiuose Lietuvos miesteliuose – įprasta J. Vienožinskio dailės mokyklos mokslo metų pabaigos rutina. Tiesa, dalis vaikų bei suaugusių mokyklos lankytojų keletą savaičių dirba Vilniuje – piešia bei tapo, studijuodami gamtos, architektūros motyvus „iš natūros“. Ir mokyklos fotografijos studija, vadovaujama Aurelijos Maknytės, taip pat paprastai užbaigdavo metų darbų ciklą čia pat, mokykloje. Tačiau šiemet jos lankytojos birželio 15–17 d. ryžosi trumpai savaitgalio išvykai į Varėnos rajono Dargužių kaimo amatų centrą.

Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Kristina Stančienė

Tobulas skaičius

Apie parodą „Panašumas nepanašume Nr. 3“ LDS galerijoje „Arka“

Galerijoje „Arka“ rodomą tapytojų trijulės parodą lydi daug sutapimų. Trys žinomi menininkai pasirodo kartu trečią kartą, o jų vardai ir pavardės taip pat sudaryti iš to paties skaičiaus dėmenų: juk Kuras yra Algimantas Jonas, Martinėnas – Raimondas Regimantas, o Viačeslavas Jevdokimovas žinomas dar ir kūrybiniu Karmalitos pseudonimu, rašomu po brūkšnelio, tačiau vis viena išeina trys asmenvardžiai...


Trejeto simbolika ir magija domina žmoniją, ko gero, nuo pat civilizacijos ištakų. Apie šį skaičių daug mąstė senovės graikai. Platono filosofijoje du negali būti be trečio, tarp jų turi rastis kažkokia jungtis, taip kaip tarp pradžios ir pabaigos, viršaus ir apačios, dešinės ir kairės yra vidurys, tarp praeities ir ateities – dabartis, tarp šviesos ir tamsos – prieblanda, tarp dienos ir nakties – vakaras, tarp gimimo ir mirties – gyvenimas. Pitagoras trejetą laikė mažiausiu tobulu skaičiumi – nuo jo turinti prasidėti tikroji skaičių seka, nes tik iš trijų tiesių linijų galima sudaryti geometrinę figūrą – trikampį.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viačeslavo Jevdokimovo Karmalitos kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viačeslavo Jevdokimovo Karmalitos kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Raimondo Martinėno kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Raimondo Martinėno kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kristina Stančienė

Švelniai brutalus

Apie Dalios Truskaitės projektą „Vieta“ LDS Pamėnkalnio galerijoje

Dalia Truskaitė – vidurinės kartos menininkė, pastaraisiais metais kurianti minimalistines erdvines stiklo kompozicijas. Jos darbuose, sprendžiant iš „Meno parko“ 2017 m. surengtos parodos „Nepasakyti“, lieka vis mažiau „vizualumo“, materialumo ir detalių.

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Kristina Stančienė

Pasižvalgymas pro pušų šakas

Apie projekto „Tapatybė. Faktai ir mitai“ parodą Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje

Varėna – toks mielas nedidelis Pietų Lietuvos miestas prie geležinkelio, kur tamsų žiemos vakarą gali nesutikti nė vieno praeivio. Užtat visur, net ir pačiame miesto centre, auga pušys. Priėję bet kurios gatvės pabaigą greičiausiai pateksite į tikrą dzūkišką šilą.

Parodos atidarymas. A. Wee nuotr.
Parodos atidarymas. A. Wee nuotr.
Su Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniais nagrinėjame Vyganto Paukštės tapybą. Organizatorių nuotr.
Su Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniais nagrinėjame Vyganto Paukštės tapybą. Organizatorių nuotr.
Bronius Gražys. Autoportretas už sienos. Drobė, aliejus. 2004 m.
Bronius Gražys. Autoportretas už sienos. Drobė, aliejus. 2004 m.
Vygantas Paukštė. „Gluodenas”. 1990 m.
Vygantas Paukštė. „Gluodenas”. 1990 m.
Danutė Gražienė, „Vieškelis“. 2017 m.
Danutė Gražienė, „Vieškelis“. 2017 m.
Valdemaras Šemeška, „Vynuogės žiemą III”. 2017 m.
Valdemaras Šemeška, „Vynuogės žiemą III”. 2017 m.
Rasa Noreikaitė-Miliūnienė. „Ignalina vakare”. 2008 m.
Rasa Noreikaitė-Miliūnienė. „Ignalina vakare”. 2008 m.
Marijus Piekuras, iš ciklo „Miniatiūros". 2018 m.
Marijus Piekuras, iš ciklo „Miniatiūros". 2018 m.
Kristina Stančienė

Būgnas – taip pat kūnas

Jurgos Barilaitės projekto „BBB“ paroda

 


Jurgos Barilaitės paroda neseniai baigėsi. Tačiau ji atstovauja tai parodų kategorijai, kuri ilgai neužsimiršta. Atrodo, kad šamaniški, beprotiški ir kartu preciziškai tikslūs Barilaitės būgnų dundesiai, šauksmai, šviesų blyksniai perskrodė ne tik kelių pastarųjų dešimtmečių istoriją, bet ir apsnūdusią kasdienybę, rutiną, įprastus kiekvieno ritualus. Taip yra todėl, kad ši, pasak projekto kuratorės Laimos Kreivytės, „pankiškai perdainuojama istorija“, yra kupina kasdienybės psichodelikos ir taiklios visokių mus supančių blogybių, nesąmonių pajuokos ir kritikos. Tai pasiutusiai stintapūkį šokantis triko be kūno, senojo Žvėryno griuvėsiuose rasta „dejuojanti“ šaknis, apsikabinusi plytą, visi tie parodoje sklidę šūksniai, murmesiai, garsai, kuriuos galėjo kurti patys žiūrovai, mušdami, užgaudami įvairius improvizuotus būgnus...

Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Kristina Stančienė

Susikertančios perspektyvos

Eglės Gineitytės tapybos paroda „Naktis prasideda vidurdienį“ VDA „Titanike“

Įėjęs į VDA „Titaniko“ pirmojo aukšto salę, kurioje eksponuojama Eglės Gineitytės tapybos paroda, iš karto pasijunti tarsi elegantiškai surežisuotoje scenoje. Žvilgsnis čia nukreipiamas dviem kryptimis. Pirmasis susitikimas su tapytojos paveikslais „ištinka“ žvelgiant tiesiai, tarp kolonų eilės kairėje ir kitų paveikslų keturkampių bei stačiakampių ritmo dešinėje. Kelio gale čia boluoja pilkai gelsvas, tikriau, citrininis peizažas „Trečias kalnas III“. O žengtelėjus dešiniau, už kolonų, tarsi centrinėje bažnyčios navoje, atsiveria kita – sacrum perspektyva. Senų kaimiškų suolų (ant jų kadaise sėdėta gal per vestuves, o gal per laidotuves...) eilė, besirikiuojanti tolyn, baigiasi ties melsvai balzganu paveikslu. Jis, lyg kokia altorinė kompozicija, užbaigia žvilgsnio kelionę. Skirtingo ilgio suolelių ritmas persikelia į drobę...

Eglė Gineitytė, „Jaučiu, kad sninga I“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Jaučiu, kad sninga I“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Trečias kalnas III“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Trečias kalnas III“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Nusileidimas“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Nusileidimas“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Po nakties diena“ ir „Szara godzina“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Po nakties diena“ ir „Szara godzina“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Naktis prasidėjo vidurdienį“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Naktis prasidėjo vidurdienį“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglė Gineitytė, ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Kristina Stančienė

Išimtis iš taisyklės

Kokie interjerai supa mokinukus. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos atvejis

Ko gero, net ir akylai sekdami lietuviško interjero dizaino naujienas, tarp visuomeninių pastatų erdvių niekada neaptiktume originaliai suprojektuotos paprasčiausios bendrojo lavinimo mokyklos patalpų. Tai apie mūsų visuomenę ir jos būvį šį tą pasako, tiesa?

Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Kristina Stančienė

Amputacija ar eutanazija?

Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus sienų tapybos likimo vingiai

Spalio 5 d. „Litexpo“ centre vykusioje parodoje „ARCHzona 2017“ buvo surengtas Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus sienų tapybai Naujųjų Valkininkų ligoninėje „Pušelė“ (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų tuberkuliozės skyrius) skirtas renginys „Paslaptingas švytėjimas“.

Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Kristina Stančienė

Už komforto zonos

Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Prie Babilonijos upių. Pabėgėliai ir tremtiniai“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Panašu, kad Sigita Maslauskaitė-Mažylienė pamažu palieka savo kūrybinio komforto zoną. Aistringas didelio formato tapybines kompozicijas, priskirtinas nemariai ekspresionizmo tradicijai, interpretuojančias krikščioniškąją ikonografiją, keičia „nepatogios“ temos, keblūs klausimai, nauji meninės raiškos eksperimentai. Tiesa, „nepatogiu“ keliu menininkė pasuko ne šiandien – galerijoje „Kairė–dešinė“ veikianti paroda „Prie Babilonijos upių. Pabėgėliai ir tremtiniai“ tarsi apibendrina pastarųjų metų kūrybinius ieškojimus. Prieš tai buvo projektas apleistoje Šv. Stepono bažnyčioje, paveikslais liečiant išgriautus šventovės altorius, giesmėmis valant bažnyčios erdvę ir prašant palaimos kenčiantiems, kuriems likimas lėmė palikti savo namus. Taip pat – paroda galerijoje „Artifex“, kurioje kalbėjo tekstai, išrašyti ant medžio atplaišų.

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, videoinstaliacijos „Pertvara. Nikabas“ fragmentas. 2017 m.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, videoinstaliacijos „Pertvara. Nikabas“ fragmentas. 2017 m.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Abraomo auka“. 2012 m. K. Stoškaus nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Abraomo auka“. 2012 m. K. Stoškaus nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Berniukas“. 2017 m. K. Stoškaus nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Berniukas“. 2017 m. K. Stoškaus nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Siena“. 2017 m. K. Stoškaus nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Siena“. 2017 m. K. Stoškaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Maslauskaitės-Mažylienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Maslauskaitės-Mažylienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Maslauskaitės-Mažylienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Maslauskaitės-Mažylienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Maslauskaitės-Mažylienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Maslauskaitės-Mažylienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Maslauskaitės-Mažylienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Maslauskaitės-Mažylienės nuotr.
Kristina Stančienė

Sena meilė nerūdija

Apie meno mugę „ArtVilnius ’17“

Apie „ArtVilnius“ galima galvoti ir rašyti įvairiai. Tarkim, sausai ir priekabiai – kadangi mugė šiemet įvyko aštuntą kartą, jau galėtum skaičiuoti Lietuvos ir užsienio galerijų dalyvavimo statistiką ir jos kaitą, skaičiuoti, kiek, ko ir už kiek parduota, analitiškai vertinti naujoves – šiemet greta pagrindinės ekspozicijos „Litexpo“ atsirado dar ir „naktinė“ galerijų programa jų erdvėse, taip išplečiant mugės vyksmo taškus. Neabejoju, kad yra intelektualių skeptikų, kurie mano, kad čia „popso“, komercijos karalystė ir ne vieta „tikram“ menui. Kaip ir paprastų, mažiau išprususių lankytojų, vieni kurių rimtais veidais žiūri asiužetiškus videofilmus (festivalio „Videonale – Festival for Video and Time-Based Arts“ medžiaga), tarsi rodydami, kad ką nors supranta, o kiti sutrikę krizena ties keistesniais kūriniais ar droviai fotografuoja kokias nors, matyt, jiems provokatyviai atrodančias nuogybes...

Bet bendras mugės paveikslas yra kur kas sudėtingesnis, nei kadaise manė Jurgis Mačiūnas, tikėjęs, jog sugalvojo naują meną be komercinių apnašų, kurį galima vežti net į komunistinę Rusiją begalinėmis BAM‘o magistralėmis ir dalinti visiems veltui, kaip Kristus duoną... Regis, šiųmetėje mugėje itin akivaizdžiai „susimaišė“ nekomercinis, nematerialus, vien filosofinių idėjų kupinas menas ir gražūs paveikslai namams papuošti. O kai kurie iš pat pradžių visai ne namams sukurti darbai sumanių meno vadybininkų dėka pakeitė formatą ir tapo lengvai „pakabinamais“ ant sienos...

„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. M. Žičkaus nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. M. Žičkaus nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. M. Žičkaus nuotr.
„ArtVilnius ’17“ ekspozicijos fragmentas. M. Žičkaus nuotr.
Sarrah Hadou „Chiazmas“, R. Šeškaičio nuotr.
Sarrah Hadou „Chiazmas“, R. Šeškaičio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas