7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kristina Stančienė

Kristina Stančienė

Migruojantys vaizdai

Nijolės Šaltenytės piešinių paroda galerijoje „Kairė–dešinė“

Nijolės Šaltenytės piešinių paroda – tai ir kelionė laiku, ir autorės kūrybos metamorfozių atspindžiai, ir jos estampuose atsikartojančių pavidalų ikonografijos įvairovė. Galerijos „Kairė–dešinė“ jau nuo kadais besitęsiančiame piešinio parodų cikle grafikų (dirbančių daugmaž tradiciniame šios meno šakos lauke) kūryba nuskamba ypač įdomiai. A priori galime teigti, kad toks kūrybos pjūvis atskleidžia pirmapradę, spontanišką vaizdiniją, kuri, perkelta į kokią nors grafikos medžiagą, kinta: grynėja, aiškėja, praeidama tam tikrą patikrą, atranką.

Nijolė Šaltenytė, be pavadinimo. 2013 m.
Nijolė Šaltenytė, be pavadinimo. 2013 m.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kristina Stančienė

Nedidelis koliažo fragmentas

Antono Lukoszevieze paroda „Pamesta opera“ galerijoje namuose „Trivium“

Įsivaizduojant visą multidisciplininio menininko Antono Lukoszevieze veiklos spektrą tarsi koliažą, naujoje parodoje atsispindi tik mažas fragmentas. Šis britų menininkas, kilęs iš Lietuvos, yra ir muzikas, ir tarpdisciplininio meno kūrėjas.

Parodos „Pamesta opera“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos „Pamesta opera“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos „Pamesta opera“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos „Pamesta opera“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos „Pamesta opera“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos „Pamesta opera“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos „Pamesta opera“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos „Pamesta opera“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kristina Stančienė

Sarkofagas laikui

Paroda „Chronometrai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre

Parodą „Chronometrai“, veikusią Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, kuravo Agnė Narušytė ir Gintaras Zinkevičius, taigi – lietuviškosios fotografijos teoretikė ir praktikas. Todėl nenuostabu, kad fotografijos medija sudaro didelę parodos ekspozicijos dalį, iš fotografinės medžiagos gausybės pasirinkus kartais chrestomatinius, kartais itin aštriai perteikiančius laiko dimensiją kūrinius. O pirmą įspūdį formuoja „įvadinis“ kūrinys „Ko nesakė Zaratustra“ (Cooltūristės ir Adomas Žudys, 2017 m.) KKKC pirmojo aukšto fojė, kur viskas santūru, preciziška, griežta ir asketiškai iškilminga. Paroda regėjosi tarsi sarkofagas laikui, po kuriuo slypi buvę-vykstantys-būsimi įvykiai. Arba kaip tąsiam, efemeriškam fenomenui suteikta konkreti fizinė forma. Taip yra ne tik dėl įtaigios parodos architektūros (tikriausiai tai didelis G. Zinkevičiaus nuopelnas), bet ir dėl pačių darbų pobūdžio: atskiri kūriniai ir jų sekos, tįstančios ritmiškomis horizontalėmis, jas perkertantys vertikalūs ritmai, bereikšmiai ar sunkiai verbalizuojami vaizdiniai.

 

Elegantiško minimalizmo dvasia parodoje persmelkia net ir tuos kūrinius, kurie „užkabina“ kokį nors konkretų ir itin kontrastingą erdvėlaikį. Sakysime, 10-ąjį dešimtmetį – tą be galo keistą, skurdų, atgrasų, kartu džiaugsmingą, perversmų ir pakilimų bei ore tvyrančio pavojaus metą atkuriantys Liudo Parulskio prekybos kioskelių „maketai“ – rafinuoti, švarūs, išgryninti objektai, išsaugantys ne tiek praeities įvykių turinį, kiek jų formą, anuomet klestėjusio gatvės prekybos fenomeno erdvinę-architektūrinę išraišką. Visa tai priminė geriausių Šiuolaikinio meno centro parodų, skirtų Lietuvos meno problemoms, estetiką ir prasmines įžvalgas – „Chronometruose“ kaip lygiaverčiai eksponuojami ir naujesni, ir laike gerokai nutolę kūriniai (kai kurie jų matyti, atpažįstami), konceptualų žvilgsnį į problemą paįvairinant retrospektyvinėmis įžvalgomis.

Remigijus Pačėsa, be pavadinimo. 1994 m.
Remigijus Pačėsa, be pavadinimo. 1994 m.
Ekspozicijos fragmentas, paroda „Chronometrai". 2018 m. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, paroda „Chronometrai". 2018 m. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, paroda „Chronometrai". 2018 m. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, paroda „Chronometrai". 2018 m. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, paroda „Chronometrai". 2018 m. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, paroda „Chronometrai". 2018 m. R. Treigio nuotr.
Liudas Parulskis, 1993.06.29. 2017 m.
Liudas Parulskis, 1993.06.29. 2017 m.
Ričardas Šileika, „Mažosios galerijos", 2010 –
Ričardas Šileika, „Mažosios galerijos", 2010 –
Ričardas Šileika, „Mažosios galerijos", 2010 –
Ričardas Šileika, „Mažosios galerijos", 2010 –
Remigijaus Treigio kūriniai. Autoriaus nuotr.
Remigijaus Treigio kūriniai. Autoriaus nuotr.
Kristina Stančienė

Paroda „Atvirkštinis maršrutas. Varėna-Valkininkai-Vilnius“

 Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 14 val. Lietuvos geležinkelių muziejuje (Geležinkelio g. 16, Vilnius, Geležinkelio stoties II aukšte) atidaroma paroda „Atvirkštinis maršrutas. Varėna-Valkininkai-Vilnius“.
   Daugelis parodos dalyvių savo darbus yra pristatę 2018 m. Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje bei neformalioje kūrybos erdvėje „Menų skalbykla“ (Naujieji Valkininkai, Pušelės g. 16) surengtose parodose. Taip pat – Varėnos rajono Dargužių kaimo amatų centre vykusiame Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos fotografijos studijos vasaros plenere.


   Šioje parodoje siekiama parodyti  įdomiausius autorius ir jų kūrinius, kurie, tarsi paneigiant Lietuvoje vis dar neretą hierarchinį „centro“ ir „periferijos“ kultūrinių reiškinių santykį, pirmiausia buvo demonstruojami provincijos publikai, ir tik po to pristatomi sostinės žiūrovams.


  Parodos pavadinime simboliškai pabrėžiama ir jos geografija, susijusi ne tik su jos dalyviais ir konkrečiais meniniais įvykiais, bet ir su Lietuvos geležinkelių istorija. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos – Vilniaus, Valkininkų ir Varėnos geležinkelio stotys – tai XIX a. carinės Rusijos imperijos pastatytos Sankt Peterburgo –Varšuvos geležinkelio trasos taškai. Dabartinės Varėnos bei Naujųjų Valkininkų (Valkininkų geležinkelio stoties) gyvenviečių pradžia kaip tik ir tapo  geležinkelio statybos.  


  Paroda „Atvirkštinis maršrutas. Varėna-Valkininkai-Vilnius“ Lietuvos geležinkelių muziejuje vyks iki gruodžio 11 d.  


Parodos plakate – R. Glinskytės-Kavaliauskienės ir N. Kavaliausko instaliacijos parodų erdvėje „Menų skalbykla“ fragmentas.
    

 

Kristina Stančienė

Darželis su išsišakojančiais takais

Donato Jankausko (Duonio) personalinė paroda Klaipėdos galerijoje „si:said“

Šiuolaikinio meno erdvėje „si:said“ veikianti Donato Jankausko (Duonio) paroda „Darželis“ – tarsi improvizuota menininko dirbtuvė, pasitinkanti, atrodytų, atsitiktinai padrikusiais daiktais, darbo įrankiais ir įvairiausiais „gyvuliškais“ arba – „beždžioniškais“, o kartais ir klasikiniais pavidalais bei jų hibridais. Kartu tai gana didelė asmeninė ekspozicija maždaug po penkerių metų pertraukos, skaičiuojant nuo 2013 m. Vilniaus Šiuolaikinio meno centre pristatyto projekto „Sekmadienis“. Ji pretenduoja ir į kūrybos retrospektyvą, nes čia aptinkami atpažįstami Duonio personažai, ankstesnių projektų nuotrupos, štai kad ir žodžių žaismu bei archetipiniais ritualais pagrįstas „Marčiurlionis“.

Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Kristina Stančienė

Šeštas jausmas

Neinstituciniai judesiai provincijoje

Pasikliaujant nuojauta ir kol kas be jokių finansinių injekcijų iš šalies, tik su moraliniu vietos menininkų ir bendruomenės palaikymu, vienas Varėnos rajono Naujųjų Valkininkų kaimo pastatas-vaiduoklis po truputį transformuojasi į erdvę įvairiausioms kūrybinėms apraiškoms.

„Menų skalbykla“ Varėnos rajone, Naujųjų Valkininkų kaime
„Menų skalbykla“ Varėnos rajone, Naujųjų Valkininkų kaime
Edita Baukienė, videoinstaliacijos „Superego. Sacralism. 3000…“ fragmentas
Edita Baukienė, videoinstaliacijos „Superego. Sacralism. 3000…“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Marijus Baukus, „Tauras“
Marijus Baukus, „Tauras“
Su „Menų skalbyklos“ viešnia Sofija Vainilaitiene
Su „Menų skalbyklos“ viešnia Sofija Vainilaitiene
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas. Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokinių darbai
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas. Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokinių darbai
Kristina Stančienė

Vasara pro fotoobjektyvą

Apie Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos fotografijos studijos plenerą Dargužių kaime

 

Vasaros plenerai, kūrybinės stovyklos pajūryje, įvairiuose Lietuvos miesteliuose – įprasta J. Vienožinskio dailės mokyklos mokslo metų pabaigos rutina. Tiesa, dalis vaikų bei suaugusių mokyklos lankytojų keletą savaičių dirba Vilniuje – piešia bei tapo, studijuodami gamtos, architektūros motyvus „iš natūros“. Ir mokyklos fotografijos studija, vadovaujama Aurelijos Maknytės, taip pat paprastai užbaigdavo metų darbų ciklą čia pat, mokykloje. Tačiau šiemet jos lankytojos birželio 15–17 d. ryžosi trumpai savaitgalio išvykai į Varėnos rajono Dargužių kaimo amatų centrą.

Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Kristina Stančienė

Tobulas skaičius

Apie parodą „Panašumas nepanašume Nr. 3“ LDS galerijoje „Arka“

Galerijoje „Arka“ rodomą tapytojų trijulės parodą lydi daug sutapimų. Trys žinomi menininkai pasirodo kartu trečią kartą, o jų vardai ir pavardės taip pat sudaryti iš to paties skaičiaus dėmenų: juk Kuras yra Algimantas Jonas, Martinėnas – Raimondas Regimantas, o Viačeslavas Jevdokimovas žinomas dar ir kūrybiniu Karmalitos pseudonimu, rašomu po brūkšnelio, tačiau vis viena išeina trys asmenvardžiai...


Trejeto simbolika ir magija domina žmoniją, ko gero, nuo pat civilizacijos ištakų. Apie šį skaičių daug mąstė senovės graikai. Platono filosofijoje du negali būti be trečio, tarp jų turi rastis kažkokia jungtis, taip kaip tarp pradžios ir pabaigos, viršaus ir apačios, dešinės ir kairės yra vidurys, tarp praeities ir ateities – dabartis, tarp šviesos ir tamsos – prieblanda, tarp dienos ir nakties – vakaras, tarp gimimo ir mirties – gyvenimas. Pitagoras trejetą laikė mažiausiu tobulu skaičiumi – nuo jo turinti prasidėti tikroji skaičių seka, nes tik iš trijų tiesių linijų galima sudaryti geometrinę figūrą – trikampį.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viačeslavo Jevdokimovo Karmalitos kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viačeslavo Jevdokimovo Karmalitos kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Algimanto Kuro kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Raimondo Martinėno kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Raimondo Martinėno kūriniai, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kristina Stančienė

Švelniai brutalus

Apie Dalios Truskaitės projektą „Vieta“ LDS Pamėnkalnio galerijoje

Dalia Truskaitė – vidurinės kartos menininkė, pastaraisiais metais kurianti minimalistines erdvines stiklo kompozicijas. Jos darbuose, sprendžiant iš „Meno parko“ 2017 m. surengtos parodos „Nepasakyti“, lieka vis mažiau „vizualumo“, materialumo ir detalių.

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Kristina Stančienė

Pasižvalgymas pro pušų šakas

Apie projekto „Tapatybė. Faktai ir mitai“ parodą Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje

Varėna – toks mielas nedidelis Pietų Lietuvos miestas prie geležinkelio, kur tamsų žiemos vakarą gali nesutikti nė vieno praeivio. Užtat visur, net ir pačiame miesto centre, auga pušys. Priėję bet kurios gatvės pabaigą greičiausiai pateksite į tikrą dzūkišką šilą.

Parodos atidarymas. A. Wee nuotr.
Parodos atidarymas. A. Wee nuotr.
Su Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniais nagrinėjame Vyganto Paukštės tapybą. Organizatorių nuotr.
Su Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniais nagrinėjame Vyganto Paukštės tapybą. Organizatorių nuotr.
Bronius Gražys. Autoportretas už sienos. Drobė, aliejus. 2004 m.
Bronius Gražys. Autoportretas už sienos. Drobė, aliejus. 2004 m.
Vygantas Paukštė. „Gluodenas”. 1990 m.
Vygantas Paukštė. „Gluodenas”. 1990 m.
Danutė Gražienė, „Vieškelis“. 2017 m.
Danutė Gražienė, „Vieškelis“. 2017 m.
Valdemaras Šemeška, „Vynuogės žiemą III”. 2017 m.
Valdemaras Šemeška, „Vynuogės žiemą III”. 2017 m.
Rasa Noreikaitė-Miliūnienė. „Ignalina vakare”. 2008 m.
Rasa Noreikaitė-Miliūnienė. „Ignalina vakare”. 2008 m.
Marijus Piekuras, iš ciklo „Miniatiūros". 2018 m.
Marijus Piekuras, iš ciklo „Miniatiūros". 2018 m.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas