7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Mikučionytė

Rita Mikučionytė

Rugsėjo kilpa

Penkių parodų apžvalga

Viskas kaskart prasideda nuo jaudulio belaukiant parodos įvykio, kuris žadina norą išjausti nors mažytę rodomo meno dalelę. Rugsėjį išties laukiau poros parodų. O visa kita tarsi „aplipo“ einant pakeliui nuo VDA parodų salių „Titanikas“ link dailės galerijos „Arka“.

Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Fragmentai: skylės, plokštumos ir ratilai“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Fragmentai: skylės, plokštumos ir ratilai“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Justina (Pinkis) Gražytė, „To Be Continued...“. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Justina (Pinkis) Gražytė, „To Be Continued...“. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Neramus“. Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Neramus“. Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Rita Mikučionytė

Vizualios eilės

Paulinos Pukytės piešinių ir pavadinimų paroda „Penki eilėraščiai“ namų galerijoje „Trivium“

Šiandien menininkės, rašytojos ir kuratorės Paulinos Pukytės meno archyvą, daugiausia susidedantį iš tekstų, instaliacijų ir judančių vaizdų, nuosekliai papildo skaitmeniniai piešiniai, sukurti „iPhon“ arba „iPad“ programėlėmis. Dalį šių naujausių kūrinių jau įsigijo MO muziejus. Man Pukytės piešiniai įdomūs tiek vaizdo, tiek teksto požiūriu, juolab kad „Trivium“ ekspozicijoje abi šios autorės kūrybos sritys yra neatskiriamos.

Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. Autorės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. Autorės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. Autorės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. Autorės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Rita Mikučionytė

(Ne)pažįstama tapyba

Vidmanto Jusionio paroda „Prieš saulę“ Pamėnkalnio galerijoje

Gyvendami nuolatinės kaitos ir neapibrėžtumo laikais, manau, dažnai išjaučiame tai, kas yra „tarp“ gyvenimo ir mirties, fikcijų ir realybės. Tad šiek tiek pasivaikščiosiu po Vidmanto Jusionio paveikslų ekspoziciją ieškodama tarpinių būvių tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo.

Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Vidmantas Jusionis, „Šešėlyje“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Vidmantas Jusionis, „Šešėlyje“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Vidmantas Jusionis, „Laukiant. Kažkur prieš veiksmą“. 2016 m. Autoriaus nuotr.
Vidmantas Jusionis, „Laukiant. Kažkur prieš veiksmą“. 2016 m. Autoriaus nuotr.
Rita Mikučionytė

Sentimentalūs pastebėjimai

Keturių parodų apžvalga

Išsiruošiau apžiūrėti parodų vedama labai asmeniško pasakojimo apie tai, kaip mes mokėmės ir mokome dailės. Šią jausmingą ekskursiją pradėsiu nuo savo mokytojo, tapytojo, ilgamečio Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos direktoriaus Juozapo Miliūno (1933–2016) parodos „Tolumos, sutemos... galerijoje „Arka“. Taip nutiko, kad iš pradžių 2018 m. pabaigoje pasirodė dailininko kūrybos albumas „Tolumos“ (dailininkas – Andrius Surgailis, išleido Utenos kraštotyros muziejus). Kartu su Miliūnų šeima rengdama leidinį ir po to jam antrinančią parodą, susidūriau su keliais opiais klausimais.

Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Rita Mikučionytė

Ilgesio dykumos, liūdesio šešėliai

Irmos Balakauskaitės paroda „Į pradžią / Įtakos ir pasirinkimai“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Kiekvienoje parodoje ieškau paslėptų užuominų, savito ekspozicijos rakto, kuriuo galėčiau atrakinti pristatomos kūrybos savastį. Prasmingu pasivaikščiojimo po Irmos Balakauskaitės parodą vadovu man tapo 2017 m. jos interviu su Belgrado galerijos „Grafićki Kolektiv“ direktore, parodų kuratore, menotyrininke Ljiljana Ćinkul (visa teksto išklotinė eksponuojama galerijos „Kairė–dešinė“ 3 a. salėje).

Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Rita Mikučionytė

Stulpas į kosmosą

Dariaus Žiūros projektas „Gustoniai“

Kai sulaukiau Dariaus Žiūros kvietimo dalyvauti pristatant jo tęstinį projektą „Gustoniai“ ir liepos 27–28 d. atvykti į Pasvalio rajone organizuojamas Gustonių meno dienas, gerokai nustebau. Taip, susitinkam Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, kur abu dirbame, kartais persimetam keliais žodžiais, ir tiek.

Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Rita Mikučionytė

Keraminių miestų elegancija

Rūtos Šipalytės keramikos paroda „Miestai. Keliaujantys namai“ galerijoje „Atifex“

Šiandien dailės parodose retokai matome ypatinga vizualumo estetika pasižyminčių ekspozicijų, kuriose dominuoja išskirtinės plastikos harmonija. Ieškantiems pozityvios atgaivos, virš kasdienybės pakylėto reginio siūlyčiau pasidairyti po keramikės Rūtos Šipalytės parodą.

 

Rūta Šipalytė dar studijuodama Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedroje išsiskyrė labai konstruktyvios minimalistinės stilistikos kūriniais. Iki šiol jos keraminiai objektai akivaizdžiai reflektuoja architektūrinių formų sąndarą. Tokio meninio požiūrio ir vaizdinių pradžią atrandame autorės vaikystėje. Užaugusi architektų Juozapo ir Romualdos Šipalių šeimoje, Rūta savo lūkesčius tapti dizainere ar architekte įgyvendino pasirinkdama keramikės profesiją. Formuojantis jos kūrybos braižui išryškėjo polinkis racionaliai jungti lipdytus iškočioto molio elementus, daug dėmesio skiriant keraminių kompozicijų proporcijoms ir ritmui, tikslingam formų dekorui ir daikto funkcijai. Be abejo, Rūtos Šipalytės darbuose pastebima jos mokytojų – Noros Blaževičiūtės ir profesoriaus Juozo Adomonio – kūrybos principų plėtotė, einant skulptūrinės, konceptualiosios keramikos keliu.

Rūta Šipalytė, „Tai, kas brangiausia“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, molis, glazūros, poglazūriniai dažai. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Tai, kas brangiausia“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, molis, glazūros, poglazūriniai dažai. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Ten ir čia“. 2017 m., porcelianas, seladono ir vario raudona glazūros, redukcinis degimas 1250 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Ten ir čia“. 2017 m., porcelianas, seladono ir vario raudona glazūros, redukcinis degimas 1250 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė „Keliaujantys namai“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, baltas molis, glazūros. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė „Keliaujantys namai“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, baltas molis, glazūros. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Žydintys“. 2017 m., gelsva akmens masė, porcelianas, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Žydintys“. 2017 m., gelsva akmens masė, porcelianas, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Visada su manimi“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, glazūra, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Visada su manimi“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, glazūra, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rita Mikučionytė

Akmuo lyg kaukolė

Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda „Ūlos g. 19, Mardasavas“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Kiekviena Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda man yra tarsi meno žynio išpažintis, kurioje visuomet ieškau lemties ženklų ir fatališkų simbolių. Menininko kūriniais apgyvendinta galerijos „Kairė–dešinė“ erdvė (čia beveik kasmet Maestro parodo po nedidelę kūrybos dalelę) ypač tinka šiai paslaptingai magiško ritualo nuotaikai. Trys nedidelės ekspozicijų salės šįkart primena celes, kuriose tvyro Pažaislio (kur tapytojas kadaise gyveno ir kūrė) vienuolių atsiskyrėlių ir garsiosios vyrų modernistų grupės „24“ kūrybos dvasia. Manau, šioje dar niekur nerodytoje Povilo Ričardo Vaitiekūno kūrinių kolekcijoje skleidžiasi ir egzistenciniai žmogaus būties apmąstymai, ir panteizmas, ir kūrybos, sulydančios spalvą bei liniją, universalumas.

Povilas Ričardas Vaitiekūnas, iš serijos „Ūlos g. 19. Aštuoniolika peizažų pro šiaurinį langą“. 2015–2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, iš serijos „Ūlos g. 19. Aštuoniolika peizažų pro šiaurinį langą“. 2015–2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Kalėdų eglutė“ I. 2015 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Kalėdų eglutė“ I. 2015 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Autoportretas. 1967 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Autoportretas. 1967 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Jonukas“. 1972 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Jonukas“. 1972 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Po laidotuvių“ I–II. 2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Po laidotuvių“ I–II. 2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Birutė skaito Edgarą Po“. 1982 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Birutė skaito Edgarą Po“. 1982 m.
Rita Mikučionytė

Trys magiškos parodos

Trumpos dailės renginių apžvalgos

Gruodį ne tik blaškomės besirūpindami kalėdiniais sveikinimais, bet ir tikimės dvasinių stebuklų. Šventinės magijos pabandžiau paieškoti dailės parodose. Išsirinkau tris lietuvių menininkų kūrybos pristatymus, kurie mane pakerėjo nuotaikų įtaiga ir impulsyvia energija.

Pirmiausia sudomino Jono Valatkevičiaus kūrybos paroda „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“, o tiksliau, jos pavadinimas, jau kurį laiką esantis ir mano gyvenimo motto. Kita vertus, sausį Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose veikė jo paroda „Viskas bus gerai“ (abiejų parodų kuratorė – Monika Krikštopaitytė) – tuomet man taip pat atrodė...

Jonas Valatkevičius, „Let it be“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, „Let it be“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, „Love is aeroplane“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, „Love is aeroplane“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Rita Mikučionytė

Dienų rašteliai

Arvydo Šaltenio piešinių paroda „Paišau kaip gyvenu“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Suku ir suku ratus po Arvydo Šaltenio piešinių ekspoziciją... Pirmą kartą prabėgome kartu su autoriumi, laikančiu rankose savo tapybos albumą (sudarytoja ir teksto autorė Raminta Jurėnaitė, 2014 m. išleido Modernaus meno centras, dabar MO muziejus), ir Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos, kurioje jis kadaise dėstė, mokiniais.

Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas