7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Mikučionytė

Rita Mikučionytė

Jangsteriai ir makalaurai

XI Jaunojo tapytojo prizo paroda VDA parodų salėse „Titanikas“

Pastarąjį dešimtmetį įpratome kasmet sulaukti konkursinės Jaunojo tapytojo prizo parodos. Neabejotinai šis tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus sumanymas, sėkmingai įgyvendinamas ir plėtojamas dailėtyrininkės Julijos Dailidėnaitės, iki šiol yra vis dar reikšmingas. Viena vertus, tai išties puiki galimybė pamatyti dabarties jaunuomenės kūrybos panoramą, išryškinančią dominuojančias tapybos kryptis. Vien prisiminę keletą šiandien ryškesnių mūsų šalies tapytojų, JTP pagrindinio prizo laimėtojų pavardes – Andrius Zakarauskas, Jolanta Kyzikaitė, Jonas Jurcikas, Rosanda Sorakaitė, Monika Plentauskaitė – pasidžiaugsime šių dienų kūrybinių strategijų įvairove, pradedant neoekspresionizmu ar naujuoju popmenu ir baigiant foto- ar alternatyviuoju realizmu.

Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Eglė Norkutė, Art and Collectibles. 2019 m. M.K. nuotr.
Eglė Norkutė, Art and Collectibles. 2019 m. M.K. nuotr.
Eglė Norkutė, Art and Collectibles. fragmentas. M. K. nuotr.
Eglė Norkutė, Art and Collectibles. fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Rita Mikučionytė

Butaforinės atmosferos įtaiga

Marijos Šnipaitės paroda „Snūdas“ VDA galerijoje „Artifex“

Mano manymu, Marija Šnipaitė yra viena talentingiausių pastarojo dešimtmečio jaunųjų skulptorių. Jos kūrybos kelias atrodo labai kryptingas: mokslai Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, po to – skulptūros bakalauro ir magistro studijos VDA, stažuotė Štutgarto menų akademijoje Vokietijoje. Nuo 2011 m. M. Šnipaitė dalyvauja parodose, yra surengusi ne vieną įsimintiną ekspoziciją LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“, Kauno galerijoje „POST“, galerijoje AV17, su kuria iki šiol nuolat bendradarbiauja.

 Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marijos Šnipaitės parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Šnipaitė, projekto „Apsilankymas“ dalis, „Lūkuriuojant“ Nacionalinio operos ir baleto teatro kasose, fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Šnipaitė, projekto „Apsilankymas“ dalis, „Lūkuriuojant“ Nacionalinio operos ir baleto teatro kasose, fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Šnipaitė, projekto „Apsilankymas“ dalis, „Lūkuriuojant“ Nacionalinio operos ir baleto teatro kasose, fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Šnipaitė, projekto „Apsilankymas“ dalis, „Lūkuriuojant“ Nacionalinio operos ir baleto teatro kasose, fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rita Mikučionytė

Rugsėjo kilpa

Penkių parodų apžvalga

Viskas kaskart prasideda nuo jaudulio belaukiant parodos įvykio, kuris žadina norą išjausti nors mažytę rodomo meno dalelę. Rugsėjį išties laukiau poros parodų. O visa kita tarsi „aplipo“ einant pakeliui nuo VDA parodų salių „Titanikas“ link dailės galerijos „Arka“.

Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Fragmentai: skylės, plokštumos ir ratilai“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Fragmentai: skylės, plokštumos ir ratilai“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Justina (Pinkis) Gražytė, „To Be Continued...“. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Justina (Pinkis) Gražytė, „To Be Continued...“. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Neramus“. Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Neramus“. Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Rita Mikučionytė

Vizualios eilės

Paulinos Pukytės piešinių ir pavadinimų paroda „Penki eilėraščiai“ namų galerijoje „Trivium“

Šiandien menininkės, rašytojos ir kuratorės Paulinos Pukytės meno archyvą, daugiausia susidedantį iš tekstų, instaliacijų ir judančių vaizdų, nuosekliai papildo skaitmeniniai piešiniai, sukurti „iPhon“ arba „iPad“ programėlėmis. Dalį šių naujausių kūrinių jau įsigijo MO muziejus. Man Pukytės piešiniai įdomūs tiek vaizdo, tiek teksto požiūriu, juolab kad „Trivium“ ekspozicijoje abi šios autorės kūrybos sritys yra neatskiriamos.

Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. Autorės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. Autorės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. Autorės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. Autorės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Paulina Pukytė, iš parodos „Penki eilėraščiai“. B. Bukantytės nuotr.
Rita Mikučionytė

(Ne)pažįstama tapyba

Vidmanto Jusionio paroda „Prieš saulę“ Pamėnkalnio galerijoje

Gyvendami nuolatinės kaitos ir neapibrėžtumo laikais, manau, dažnai išjaučiame tai, kas yra „tarp“ gyvenimo ir mirties, fikcijų ir realybės. Tad šiek tiek pasivaikščiosiu po Vidmanto Jusionio paveikslų ekspoziciją ieškodama tarpinių būvių tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo.

Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Vidmantas Jusionis, „Šešėlyje“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Vidmantas Jusionis, „Šešėlyje“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Vidmantas Jusionis, „Laukiant. Kažkur prieš veiksmą“. 2016 m. Autoriaus nuotr.
Vidmantas Jusionis, „Laukiant. Kažkur prieš veiksmą“. 2016 m. Autoriaus nuotr.
Rita Mikučionytė

Sentimentalūs pastebėjimai

Keturių parodų apžvalga

Išsiruošiau apžiūrėti parodų vedama labai asmeniško pasakojimo apie tai, kaip mes mokėmės ir mokome dailės. Šią jausmingą ekskursiją pradėsiu nuo savo mokytojo, tapytojo, ilgamečio Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos direktoriaus Juozapo Miliūno (1933–2016) parodos „Tolumos, sutemos... galerijoje „Arka“. Taip nutiko, kad iš pradžių 2018 m. pabaigoje pasirodė dailininko kūrybos albumas „Tolumos“ (dailininkas – Andrius Surgailis, išleido Utenos kraštotyros muziejus). Kartu su Miliūnų šeima rengdama leidinį ir po to jam antrinančią parodą, susidūriau su keliais opiais klausimais.

Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Rita Mikučionytė

Ilgesio dykumos, liūdesio šešėliai

Irmos Balakauskaitės paroda „Į pradžią / Įtakos ir pasirinkimai“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Kiekvienoje parodoje ieškau paslėptų užuominų, savito ekspozicijos rakto, kuriuo galėčiau atrakinti pristatomos kūrybos savastį. Prasmingu pasivaikščiojimo po Irmos Balakauskaitės parodą vadovu man tapo 2017 m. jos interviu su Belgrado galerijos „Grafićki Kolektiv“ direktore, parodų kuratore, menotyrininke Ljiljana Ćinkul (visa teksto išklotinė eksponuojama galerijos „Kairė–dešinė“ 3 a. salėje).

Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Rita Mikučionytė

Stulpas į kosmosą

Dariaus Žiūros projektas „Gustoniai“

Kai sulaukiau Dariaus Žiūros kvietimo dalyvauti pristatant jo tęstinį projektą „Gustoniai“ ir liepos 27–28 d. atvykti į Pasvalio rajone organizuojamas Gustonių meno dienas, gerokai nustebau. Taip, susitinkam Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, kur abu dirbame, kartais persimetam keliais žodžiais, ir tiek.

Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Rita Mikučionytė

Keraminių miestų elegancija

Rūtos Šipalytės keramikos paroda „Miestai. Keliaujantys namai“ galerijoje „Atifex“

Šiandien dailės parodose retokai matome ypatinga vizualumo estetika pasižyminčių ekspozicijų, kuriose dominuoja išskirtinės plastikos harmonija. Ieškantiems pozityvios atgaivos, virš kasdienybės pakylėto reginio siūlyčiau pasidairyti po keramikės Rūtos Šipalytės parodą.

 

Rūta Šipalytė dar studijuodama Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedroje išsiskyrė labai konstruktyvios minimalistinės stilistikos kūriniais. Iki šiol jos keraminiai objektai akivaizdžiai reflektuoja architektūrinių formų sąndarą. Tokio meninio požiūrio ir vaizdinių pradžią atrandame autorės vaikystėje. Užaugusi architektų Juozapo ir Romualdos Šipalių šeimoje, Rūta savo lūkesčius tapti dizainere ar architekte įgyvendino pasirinkdama keramikės profesiją. Formuojantis jos kūrybos braižui išryškėjo polinkis racionaliai jungti lipdytus iškočioto molio elementus, daug dėmesio skiriant keraminių kompozicijų proporcijoms ir ritmui, tikslingam formų dekorui ir daikto funkcijai. Be abejo, Rūtos Šipalytės darbuose pastebima jos mokytojų – Noros Blaževičiūtės ir profesoriaus Juozo Adomonio – kūrybos principų plėtotė, einant skulptūrinės, konceptualiosios keramikos keliu.

Rūta Šipalytė, „Tai, kas brangiausia“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, molis, glazūros, poglazūriniai dažai. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Tai, kas brangiausia“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, molis, glazūros, poglazūriniai dažai. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Ten ir čia“. 2017 m., porcelianas, seladono ir vario raudona glazūros, redukcinis degimas 1250 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Ten ir čia“. 2017 m., porcelianas, seladono ir vario raudona glazūros, redukcinis degimas 1250 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė „Keliaujantys namai“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, baltas molis, glazūros. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė „Keliaujantys namai“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, baltas molis, glazūros. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Žydintys“. 2017 m., gelsva akmens masė, porcelianas, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Žydintys“. 2017 m., gelsva akmens masė, porcelianas, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Visada su manimi“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, glazūra, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Visada su manimi“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, glazūra, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rita Mikučionytė

Akmuo lyg kaukolė

Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda „Ūlos g. 19, Mardasavas“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Kiekviena Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda man yra tarsi meno žynio išpažintis, kurioje visuomet ieškau lemties ženklų ir fatališkų simbolių. Menininko kūriniais apgyvendinta galerijos „Kairė–dešinė“ erdvė (čia beveik kasmet Maestro parodo po nedidelę kūrybos dalelę) ypač tinka šiai paslaptingai magiško ritualo nuotaikai. Trys nedidelės ekspozicijų salės šįkart primena celes, kuriose tvyro Pažaislio (kur tapytojas kadaise gyveno ir kūrė) vienuolių atsiskyrėlių ir garsiosios vyrų modernistų grupės „24“ kūrybos dvasia. Manau, šioje dar niekur nerodytoje Povilo Ričardo Vaitiekūno kūrinių kolekcijoje skleidžiasi ir egzistenciniai žmogaus būties apmąstymai, ir panteizmas, ir kūrybos, sulydančios spalvą bei liniją, universalumas.

Povilas Ričardas Vaitiekūnas, iš serijos „Ūlos g. 19. Aštuoniolika peizažų pro šiaurinį langą“. 2015–2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, iš serijos „Ūlos g. 19. Aštuoniolika peizažų pro šiaurinį langą“. 2015–2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Kalėdų eglutė“ I. 2015 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Kalėdų eglutė“ I. 2015 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Autoportretas. 1967 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Autoportretas. 1967 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Jonukas“. 1972 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Jonukas“. 1972 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Po laidotuvių“ I–II. 2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Po laidotuvių“ I–II. 2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Birutė skaito Edgarą Po“. 1982 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Birutė skaito Edgarą Po“. 1982 m.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas