7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Mikučionytė

Rita Mikučionytė

Atmosferiškos ekspozicijos

Vilniaus parodų apžvalga

Saulėtas šeštadienio vidurdienis. Išeinu porai valandų pasivaikščioti po sostinės senamiestį. Turiu tikslą aplankyti kelias parodas – pirmiausia domina Mindaugo Skudučio „Kintantys Vilniaus vaizdai“ VVJ meno galerijoje ir Mato Dūdos „Gibaras bauzdint“ galerijoje „Kairė-dešinė“ (eisiu antrąkart). Visa kita pakeliui, „iš akies ir kas truktels“, pradedant Mokytojų namais ir baigiant Vilniaus grafikos meno centru.

Mindaugas Skudutis, kūrinio „Melancholija 1“ fragmentas. 2013 m.  V. Nomado nuotr.
Mindaugas Skudutis, kūrinio „Melancholija 1“ fragmentas. 2013 m. V. Nomado nuotr.
Mindaugas Skudutis, „Melancholija 1“. 2013 m. V. Nomado nuotr.
Mindaugas Skudutis, „Melancholija 1“. 2013 m. V. Nomado nuotr.
Mindaugo Skudučio parodos „Kintantys Vilniaus vaizdai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugo Skudučio parodos „Kintantys Vilniaus vaizdai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugo Skudučio parodos „Kintantys Vilniaus vaizdai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugo Skudučio parodos „Kintantys Vilniaus vaizdai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugas Skudutis, kūrinio fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugas Skudutis, kūrinio fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugo Skudučio parodos „Kintantys Vilniaus vaizdai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugo Skudučio parodos „Kintantys Vilniaus vaizdai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugo Skudučio parodos „Kintantys Vilniaus vaizdai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugo Skudučio parodos „Kintantys Vilniaus vaizdai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugas Skudutis, kūrinio fragmentas. V. Nomado nuotr.
Mindaugas Skudutis, kūrinio fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rita Mikučionytė

Veiksmažodinė kūryba

Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda „Piešiniai“ VDA „Titaniko“ parodų salėse

Anonsuojama paroda ir ją lydintis kūrinių katalogas man yra ilgesingos laukimo erdvės, kuriose pirmiausia apmąstoma menininko kūrybinė biografija ir dėliojasi būsima vaizdinės patirties kelionė. Ką prisiminiau, ko tikėjausi ir dėl ko nuogąstavau prieš ateidama į retrospektyvinę Povilo Ričardo Vaitiekūno piešinių parodą „Titaniko“ antrame aukšte?

Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „1946 metų žiema Veršvuose“. 1986 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „1946 metų žiema Veršvuose“. 1986 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Autoportretas“. 2000 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Autoportretas“. 2000 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rita Mikučionytė

Savasties atradimai

Trys šiuolaikinės juvelyrikos parodos

Nuoširdžiai džiaugiuosi, jog pastaruoju metu Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje rengiamos parodos tampa maloniomis staigmenomis ir sulaukia ypač didelio žiūrovų susidomėjimo. Šįkart dėmesio centre – VI tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: vietos atmintis“ ir dvi ją lydinčios personalinės parodos: Sigito Virpilaičio „Apie apyrankę“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bei švedų juvelyrės Catarinos Hällzon „Grįžtu prie savo šaknų“ galerijoje „Vilnensis“.

Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „METALOfonas: vietos atmintis“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Rita Mikučionytė

Pradedant bičiulyste

Trys menininkų duetų parodos

Žiūrėdami jungtines dviejų menininkų parodas natūraliai savęs klausiame: o kas šiuos du, neretai tokius skirtingus, žmones sieja? Įprastai – tai kolegos kūrėjai, dažnai artimi draugai. Akivaizdu, jog būtina ne tik tarpusavyje sutarti, bet ir iš anksto susitarti, ką, kaip ir kodėl kartu eksponuosi, kuo konkreti bendra paroda bus svarbi kiekvienam autoriui atskirai. Toks sutarimo ir susitarimo reikalas dažniausiai būna keblus, reikalaujantis didesnių ar mažesnių kompromisų, tad duetų parodos nėra labai dažnos.

Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Zigmo Liandzbergio (1929–1993) archyvas. A. Valiaugos nuotr.
Zigmo Liandzbergio (1929–1993) archyvas. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Relokacija“ fragmentai. A. Valiaugos nuotr.
Parodos „Kontaktas“ fragmentas. R. M. nuotr.
Parodos „Kontaktas“ fragmentas. R. M. nuotr.
Gediminas Akstinas, „Žiurkė“, 1985 m., „Pradžia ir galas lovoje“, 1996 m., fragmentas. V. Jusionio nuotr.
Gediminas Akstinas, „Žiurkė“, 1985 m., „Pradžia ir galas lovoje“, 1996 m., fragmentas. V. Jusionio nuotr.
Rita Mikučionytė

Ten, kur sugrįšiu

Kelios Vilniaus galerijų savaitgalio parodos

Vilniaus galerijų savaitgalio vėjams prašapus, puolu dalintis kelių parodų įspūdžiais. Pirmiausia – žinoma ir nežinoma klasikų kūryba, o tada tai, ko galbūt per ribotą žiūros laiką nepažinau, bet pajutau, ir turbūt norėčiau dar kartą aplankyti.

Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentinas Antanavičius, „Mes su žmona kaip paukščiai“. 1990 m. M.K. nuotr.
Valentinas Antanavičius, „Mes su žmona kaip paukščiai“. 1990 m. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Rita Mikučionytė

Hipnotizuojančių erdvių įtampa

Emilijos Škarnulytės paroda „Švytintys kambariai“ Radvilų rūmų dailės muziejuje

Esu dėkinga Emilijai Škarnulytei (na, gal per anksti dėkoju...), kad fiziškai būdama jos vaizdo ir garso instaliacijose laisvai matau tai, ką tuo metu galiu ir noriu. Iškart turiu patikslinti – turiu omenyje savo regos, klausos ir širdies pojūčius fiziškai patiriant jos filmuotas „erdvės skulptūras“, savotiškus išplėstinio kino pasakojimus. Performatyviai kinematografiški lėtai slenkančių vaizdų koliažai nuosekliai gludina šias mano patirtis, neriant daugiabriauniais įprastai neprieinamų vietų skerspjūviais, ar tai būtų branduolinis reaktorius uždarytoje Ignalinos atominėje elektrinėje, ar povandeninių laivų bazė Norvegijoje, ar Šiaurės ašigalio ledynai, ar Naujosios Meksikos smėlynai.

Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Rita Mikučionytė

Vienatvės sapnai

Paroda „O kur žmonės?“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Viskas prasidėjo beveik prieš metus, kai NDG pakvietė 14–18 metų jaunuolius dalyvauti unikaliame edukaciniame projekte „Kažkoks keistas menas“ ir įgyti parodų kūrimo patirties. Atsižvelgiant į kūrybinių užduočių rezultatus (visi norintieji turėjo sukomponuoti ir nufotografuoti tris – „nuobodų“, „keistą“ ir „įdomų“ – objektus bei aprašyti kompoziciją) buvo atrinkti 25 projekto dalyviai (vėliau du iš jų pasitraukė) iš 13-os įvairių Vilniaus mokyklų.

Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „O kur žmonės?“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Rita Mikučionytė

Debesų atminty

Kunigundos Dineikaitės tapybos paroda „Peizažo užkalbėjimas“ galerijoje „Kairė-dešinė“

Kunigunda Dineikaitė yra tapytoja, gyvenanti tarp Vilniaus ir Palangos, tapybos studijos „Baltas kubas“ įkūrėja. Keturioliktosios personalinės parodos proga autorę kalbina dailėtyrininkė Rita Mikučionytė.

Kunigundos Dineikaitės parodos „Peizažo užkalbėjimas“ fragmentas. Autorės nuotr.
Kunigundos Dineikaitės parodos „Peizažo užkalbėjimas“ fragmentas. Autorės nuotr.
Kunigundos Dineikaitės parodos „Peizažo užkalbėjimas“ fragmentas. Autorės nuotr.
Kunigundos Dineikaitės parodos „Peizažo užkalbėjimas“ fragmentas. Autorės nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Gal nieko daugiau ir nebuvo tik mėlynas skambantis eteris I“, 2020 m.
Kunigunda Dineikaitė, „Gal nieko daugiau ir nebuvo tik mėlynas skambantis eteris I“, 2020 m.
Kunigundos Dineikaitės parodos „Peizažo užkalbėjimas“ fragmentas. Autorės nuotr.
Kunigundos Dineikaitės parodos „Peizažo užkalbėjimas“ fragmentas. Autorės nuotr.
Kunigundos Dineikaitės parodos „Peizažo užkalbėjimas“ fragmentas. Autorės nuotr.
Kunigundos Dineikaitės parodos „Peizažo užkalbėjimas“ fragmentas. Autorės nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Meilėje savęs ieškok“, 2021 m.
Kunigunda Dineikaitė, „Meilėje savęs ieškok“, 2021 m.
Kunigunda Dineikaitė, „Tik tyloje tave girdžiu. Mėlynos upės. Mėlyni horizontai“, 2021 m.
Kunigunda Dineikaitė, „Tik tyloje tave girdžiu. Mėlynos upės. Mėlyni horizontai“, 2021 m.
Kunigunda Dineikaitė, „Susitinka miražai sukūrę tave erdvėje iš šviesos, iš aukso dulkių, virpesių ir čiauškėjimo oro“, 2021 m.
Kunigunda Dineikaitė, „Susitinka miražai sukūrę tave erdvėje iš šviesos, iš aukso dulkių, virpesių ir čiauškėjimo oro“, 2021 m.
Rita Mikučionytė

Apie laiką ir viltį

Paroda „9 dešimt keramikai“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Jubiliejinės parodos neretai yra keblus reikalas – įprastai atgraso jų iškilmingas reprezentatyvumas ir pretenzijos parodyti kuo daugiau solidžių kūrinių. Manau, VDA Vilniaus fakulteto Keramikos katedros įkūrimo 90-mečiui skirta ekspozicija išsiskiria optimalia tradicijų ir inovacijų pusiausvyra. Tai neabejotinas „9 dešimt keramikai“ projekto rengėjų nuopelnas, paremtas konceptualiu parodos sumanymu, ekspozicinės erdvės prisodrinimu ir apgalvota judėjimo trajektorija antrojo aukšto „Titaniko“ salėje.

Ekspozicijos fragmentas. G. Kavoliūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Kavoliūno nuotr.
Aldona Ličkutė, Diplominis darbas. 1952 m. G. Kavoliūno nuotr.
Aldona Ličkutė, Diplominis darbas. 1952 m. G. Kavoliūno nuotr.
Milda Arlauskiatė, „Matyti garsą“. 2020 m. G. Kavoliūno nuotr.
Milda Arlauskiatė, „Matyti garsą“. 2020 m. G. Kavoliūno nuotr.
Povilas Baranauskas. Kursinis darbas 1947 m. G. Kavoliūno nuotr.
Povilas Baranauskas. Kursinis darbas 1947 m. G. Kavoliūno nuotr.
Rokas Dovydėnas. „Plėviakojis vs Louhan antra dalis“. 2018 m. G. Kavoliūno nuotr.
Rokas Dovydėnas. „Plėviakojis vs Louhan antra dalis“. 2018 m. G. Kavoliūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Kavoliūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Kavoliūno nuotr.
Andrius Janušonis, „Fontanas“. 1994 m. G. Kavoliūno nuotr.
Andrius Janušonis, „Fontanas“. 1994 m. G. Kavoliūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Kavoliūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Kavoliūno nuotr.
Rita Mikučionytė

Paliesti, uždengti, nepasakyti

Pokalbis su stiklo menininke Dalia Truskaite

Beveik prieš mėnesį baigėsi „Venecijos stiklo savaitė“ – jau penktą kartą vykstantis tarptautinis stiklui skirtas festivalis. Jo programoje daugiau nei 250 renginių: parodų, performansų, demonstracijų, diskusijų, ekskursijų, filmų. Vienas festivalio akcentų – konkursinė paroda „Palazzo Loredan“, kurioje jau antrus metus iš eilės dalyvavo menininkė Dalia Truskaitė.

Dalia Truskaitė, Nepasakyti. 2021 m. Palazzo Loredan, Venecija. D. Šermukšnio nuotr.
Dalia Truskaitė, Nepasakyti. 2021 m. Palazzo Loredan, Venecija. D. Šermukšnio nuotr.
Dalia Truskaitė, Nepasakyti. 2021 m. Palazzo Loredan, Venecija. D. Šermukšnio nuotr.
Dalia Truskaitė, Nepasakyti. 2021 m. Palazzo Loredan, Venecija. D. Šermukšnio nuotr.
Dalia Truskaitė, Nepasakyti. 2021 m. Palazzo Loredan, Venecija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, Nepasakyti. 2021 m. Palazzo Loredan, Venecija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
Dalia Truskaitė, iš ciklo „To Touch“. 2019 m. Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Japonija. Autorės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas