Autorius: Rita Mikučionytė
Rita Mikučionytė
Vaikystė ir mistika
Pokalbis su „VDA baigiamųjų darbų parodos 2024“ viena iš organizatorių, koordinatorių grupės vadove, „Artifex“ galerijos vedėja Justina Gražyte
Rita Mikučionytė: Pernai didžiulio dėmesio sulaukusi Vilniaus dailės akademijos (VDA) baigiamųjų darbų paroda šiemet jau tampa prasminga tradicija. Pamenu daugybę žmonių akademijos erdvėse, atvirus, jautrius pokalbius su jaunaisiais menininkais, patirtą didžiulį kūrybinės energijos srautą, įtraukusią meninių idėjų įvairovę. Šiemet jaučiuosi panašiai, bet kartu matau didžiulį organizacinio darbo indėlį – išskirčiau racionaliai išdėstytą ir paviešintą renginių programą, baigiamųjų darbų katalogą (https://vdagraduation.lt, netrukus pasirodys specialus leidinys, o skaitmeninis variantas su iliustracijomis bus akademijos svetainėje), besidarbuojančius savanorius, galimybę rinktis maršrutus. Su kokiais organizaciniais iššūkiais šįmet susidūrėte, kurie strateginiai veiksmai, kaip jau matote, pasiteisino?
Rita Mikučionytė
Savivertės paribiuose
Monikos Dirsytės performansas „Aš esu pakankama (-s)“
„Meilės esame verti ne už tai, kokį įvaizdį sukuriame visuomenėje, o už tai, kad esame“, – performanso „Aš esu pakankama (-s)“ anotacijoje pabrėžia Monika Dirsytė. Balandžio 13 ir 14 dienomis šį performansą menininkė kartu su sportininku Roku Kavaliausku ir šokėjomis dvynėmis Ema Lavrenovaite ir Neila Lavrenovaite atliko grožio industrijos parodoje „Pelenė 2024“.
Rita Mikučionytė
Atmosferiškos ekspozicijos
Vilniaus parodų apžvalga
Saulėtas šeštadienio vidurdienis. Išeinu porai valandų pasivaikščioti po sostinės senamiestį. Turiu tikslą aplankyti kelias parodas – pirmiausia domina Mindaugo Skudučio „Kintantys Vilniaus vaizdai“ VVJ meno galerijoje ir Mato Dūdos „Gibaras bauzdint“ galerijoje „Kairė-dešinė“ (eisiu antrąkart). Visa kita pakeliui, „iš akies ir kas truktels“, pradedant Mokytojų namais ir baigiant Vilniaus grafikos meno centru.
Rita Mikučionytė
Veiksmažodinė kūryba
Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda „Piešiniai“ VDA „Titaniko“ parodų salėse
Anonsuojama paroda ir ją lydintis kūrinių katalogas man yra ilgesingos laukimo erdvės, kuriose pirmiausia apmąstoma menininko kūrybinė biografija ir dėliojasi būsima vaizdinės patirties kelionė. Ką prisiminiau, ko tikėjausi ir dėl ko nuogąstavau prieš ateidama į retrospektyvinę Povilo Ričardo Vaitiekūno piešinių parodą „Titaniko“ antrame aukšte?
Rita Mikučionytė
Savasties atradimai
Trys šiuolaikinės juvelyrikos parodos
Nuoširdžiai džiaugiuosi, jog pastaruoju metu Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje rengiamos parodos tampa maloniomis staigmenomis ir sulaukia ypač didelio žiūrovų susidomėjimo. Šįkart dėmesio centre – VI tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: vietos atmintis“ ir dvi ją lydinčios personalinės parodos: Sigito Virpilaičio „Apie apyrankę“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bei švedų juvelyrės Catarinos Hällzon „Grįžtu prie savo šaknų“ galerijoje „Vilnensis“.
Rita Mikučionytė
Pradedant bičiulyste
Trys menininkų duetų parodos
Žiūrėdami jungtines dviejų menininkų parodas natūraliai savęs klausiame: o kas šiuos du, neretai tokius skirtingus, žmones sieja? Įprastai – tai kolegos kūrėjai, dažnai artimi draugai. Akivaizdu, jog būtina ne tik tarpusavyje sutarti, bet ir iš anksto susitarti, ką, kaip ir kodėl kartu eksponuosi, kuo konkreti bendra paroda bus svarbi kiekvienam autoriui atskirai. Toks sutarimo ir susitarimo reikalas dažniausiai būna keblus, reikalaujantis didesnių ar mažesnių kompromisų, tad duetų parodos nėra labai dažnos.
Rita Mikučionytė
Ten, kur sugrįšiu
Kelios Vilniaus galerijų savaitgalio parodos
Vilniaus galerijų savaitgalio vėjams prašapus, puolu dalintis kelių parodų įspūdžiais. Pirmiausia – žinoma ir nežinoma klasikų kūryba, o tada tai, ko galbūt per ribotą žiūros laiką nepažinau, bet pajutau, ir turbūt norėčiau dar kartą aplankyti.
Rita Mikučionytė
Hipnotizuojančių erdvių įtampa
Emilijos Škarnulytės paroda „Švytintys kambariai“ Radvilų rūmų dailės muziejuje
Esu dėkinga Emilijai Škarnulytei (na, gal per anksti dėkoju...), kad fiziškai būdama jos vaizdo ir garso instaliacijose laisvai matau tai, ką tuo metu galiu ir noriu. Iškart turiu patikslinti – turiu omenyje savo regos, klausos ir širdies pojūčius fiziškai patiriant jos filmuotas „erdvės skulptūras“, savotiškus išplėstinio kino pasakojimus. Performatyviai kinematografiški lėtai slenkančių vaizdų koliažai nuosekliai gludina šias mano patirtis, neriant daugiabriauniais įprastai neprieinamų vietų skerspjūviais, ar tai būtų branduolinis reaktorius uždarytoje Ignalinos atominėje elektrinėje, ar povandeninių laivų bazė Norvegijoje, ar Šiaurės ašigalio ledynai, ar Naujosios Meksikos smėlynai.
Rita Mikučionytė
Vienatvės sapnai
Paroda „O kur žmonės?“ Nacionalinėje dailės galerijoje
Viskas prasidėjo beveik prieš metus, kai NDG pakvietė 14–18 metų jaunuolius dalyvauti unikaliame edukaciniame projekte „Kažkoks keistas menas“ ir įgyti parodų kūrimo patirties. Atsižvelgiant į kūrybinių užduočių rezultatus (visi norintieji turėjo sukomponuoti ir nufotografuoti tris – „nuobodų“, „keistą“ ir „įdomų“ – objektus bei aprašyti kompoziciją) buvo atrinkti 25 projekto dalyviai (vėliau du iš jų pasitraukė) iš 13-os įvairių Vilniaus mokyklų.
Rita Mikučionytė
Debesų atminty
Kunigundos Dineikaitės tapybos paroda „Peizažo užkalbėjimas“ galerijoje „Kairė-dešinė“
Kunigunda Dineikaitė yra tapytoja, gyvenanti tarp Vilniaus ir Palangos, tapybos studijos „Baltas kubas“ įkūrėja. Keturioliktosios personalinės parodos proga autorę kalbina dailėtyrininkė Rita Mikučionytė.
