7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Mikučionytė

Rita Mikučionytė

Sentimentalūs pastebėjimai

Keturių parodų apžvalga

Išsiruošiau apžiūrėti parodų vedama labai asmeniško pasakojimo apie tai, kaip mes mokėmės ir mokome dailės. Šią jausmingą ekskursiją pradėsiu nuo savo mokytojo, tapytojo, ilgamečio Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos direktoriaus Juozapo Miliūno (1933–2016) parodos „Tolumos, sutemos... galerijoje „Arka“. Taip nutiko, kad iš pradžių 2018 m. pabaigoje pasirodė dailininko kūrybos albumas „Tolumos“ (dailininkas – Andrius Surgailis, išleido Utenos kraštotyros muziejus). Kartu su Miliūnų šeima rengdama leidinį ir po to jam antrinančią parodą, susidūriau su keliais opiais klausimais.

Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Saulės Šmidtaitės parodos „Kely“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Česlovo Lukensko parodos „Reivo terminalas“ fragmentas
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Juozapo Miliūno parodos „Tolumos, sutemos...“ fragmentas. A. Meškausko nuotr.
Rita Mikučionytė

Ilgesio dykumos, liūdesio šešėliai

Irmos Balakauskaitės paroda „Į pradžią / Įtakos ir pasirinkimai“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Kiekvienoje parodoje ieškau paslėptų užuominų, savito ekspozicijos rakto, kuriuo galėčiau atrakinti pristatomos kūrybos savastį. Prasmingu pasivaikščiojimo po Irmos Balakauskaitės parodą vadovu man tapo 2017 m. jos interviu su Belgrado galerijos „Grafićki Kolektiv“ direktore, parodų kuratore, menotyrininke Ljiljana Ćinkul (visa teksto išklotinė eksponuojama galerijos „Kairė–dešinė“ 3 a. salėje).

Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, V. Nomado nuotr.
Rita Mikučionytė

Stulpas į kosmosą

Dariaus Žiūros projektas „Gustoniai“

Kai sulaukiau Dariaus Žiūros kvietimo dalyvauti pristatant jo tęstinį projektą „Gustoniai“ ir liepos 27–28 d. atvykti į Pasvalio rajone organizuojamas Gustonių meno dienas, gerokai nustebau. Taip, susitinkam Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, kur abu dirbame, kartais persimetam keliais žodžiais, ir tiek.

Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Rita Mikučionytė

Keraminių miestų elegancija

Rūtos Šipalytės keramikos paroda „Miestai. Keliaujantys namai“ galerijoje „Atifex“

Šiandien dailės parodose retokai matome ypatinga vizualumo estetika pasižyminčių ekspozicijų, kuriose dominuoja išskirtinės plastikos harmonija. Ieškantiems pozityvios atgaivos, virš kasdienybės pakylėto reginio siūlyčiau pasidairyti po keramikės Rūtos Šipalytės parodą.

 

Rūta Šipalytė dar studijuodama Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedroje išsiskyrė labai konstruktyvios minimalistinės stilistikos kūriniais. Iki šiol jos keraminiai objektai akivaizdžiai reflektuoja architektūrinių formų sąndarą. Tokio meninio požiūrio ir vaizdinių pradžią atrandame autorės vaikystėje. Užaugusi architektų Juozapo ir Romualdos Šipalių šeimoje, Rūta savo lūkesčius tapti dizainere ar architekte įgyvendino pasirinkdama keramikės profesiją. Formuojantis jos kūrybos braižui išryškėjo polinkis racionaliai jungti lipdytus iškočioto molio elementus, daug dėmesio skiriant keraminių kompozicijų proporcijoms ir ritmui, tikslingam formų dekorui ir daikto funkcijai. Be abejo, Rūtos Šipalytės darbuose pastebima jos mokytojų – Noros Blaževičiūtės ir profesoriaus Juozo Adomonio – kūrybos principų plėtotė, einant skulptūrinės, konceptualiosios keramikos keliu.

Rūta Šipalytė, „Tai, kas brangiausia“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, molis, glazūros, poglazūriniai dažai. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Tai, kas brangiausia“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, molis, glazūros, poglazūriniai dažai. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Ten ir čia“. 2017 m., porcelianas, seladono ir vario raudona glazūros, redukcinis degimas 1250 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Ten ir čia“. 2017 m., porcelianas, seladono ir vario raudona glazūros, redukcinis degimas 1250 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė „Keliaujantys namai“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, baltas molis, glazūros. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė „Keliaujantys namai“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, baltas molis, glazūros. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Žydintys“. 2017 m., gelsva akmens masė, porcelianas, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Žydintys“. 2017 m., gelsva akmens masė, porcelianas, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Visada su manimi“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, glazūra, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Visada su manimi“. 2017 m., akmens masė, porcelianas, glazūra, 1220 °C. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. Autorės nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rūta Šipalytė, parodos „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentas, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Rita Mikučionytė

Akmuo lyg kaukolė

Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda „Ūlos g. 19, Mardasavas“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Kiekviena Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda man yra tarsi meno žynio išpažintis, kurioje visuomet ieškau lemties ženklų ir fatališkų simbolių. Menininko kūriniais apgyvendinta galerijos „Kairė–dešinė“ erdvė (čia beveik kasmet Maestro parodo po nedidelę kūrybos dalelę) ypač tinka šiai paslaptingai magiško ritualo nuotaikai. Trys nedidelės ekspozicijų salės šįkart primena celes, kuriose tvyro Pažaislio (kur tapytojas kadaise gyveno ir kūrė) vienuolių atsiskyrėlių ir garsiosios vyrų modernistų grupės „24“ kūrybos dvasia. Manau, šioje dar niekur nerodytoje Povilo Ričardo Vaitiekūno kūrinių kolekcijoje skleidžiasi ir egzistenciniai žmogaus būties apmąstymai, ir panteizmas, ir kūrybos, sulydančios spalvą bei liniją, universalumas.

Povilas Ričardas Vaitiekūnas, iš serijos „Ūlos g. 19. Aštuoniolika peizažų pro šiaurinį langą“. 2015–2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, iš serijos „Ūlos g. 19. Aštuoniolika peizažų pro šiaurinį langą“. 2015–2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Kalėdų eglutė“ I. 2015 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Kalėdų eglutė“ I. 2015 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Autoportretas. 1967 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Autoportretas. 1967 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Jonukas“. 1972 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Jonukas“. 1972 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Po laidotuvių“ I–II. 2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Po laidotuvių“ I–II. 2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Birutė skaito Edgarą Po“. 1982 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Birutė skaito Edgarą Po“. 1982 m.
Rita Mikučionytė

Trys magiškos parodos

Trumpos dailės renginių apžvalgos

Gruodį ne tik blaškomės besirūpindami kalėdiniais sveikinimais, bet ir tikimės dvasinių stebuklų. Šventinės magijos pabandžiau paieškoti dailės parodose. Išsirinkau tris lietuvių menininkų kūrybos pristatymus, kurie mane pakerėjo nuotaikų įtaiga ir impulsyvia energija.

Pirmiausia sudomino Jono Valatkevičiaus kūrybos paroda „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“, o tiksliau, jos pavadinimas, jau kurį laiką esantis ir mano gyvenimo motto. Kita vertus, sausį Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose veikė jo paroda „Viskas bus gerai“ (abiejų parodų kuratorė – Monika Krikštopaitytė) – tuomet man taip pat atrodė...

Jonas Valatkevičius, „Let it be“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, „Let it be“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, „Love is aeroplane“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, „Love is aeroplane“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Rita Mikučionytė

Dienų rašteliai

Arvydo Šaltenio piešinių paroda „Paišau kaip gyvenu“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Suku ir suku ratus po Arvydo Šaltenio piešinių ekspoziciją... Pirmą kartą prabėgome kartu su autoriumi, laikančiu rankose savo tapybos albumą (sudarytoja ir teksto autorė Raminta Jurėnaitė, 2014 m. išleido Modernaus meno centras, dabar MO muziejus), ir Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos, kurioje jis kadaise dėstė, mokiniais.

Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Rita Mikučionytė

Užprogramuotos pasekmės

Paroda „Krepšelis ir kiti demonai“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Ten, kur pasirodo dar 2009 m. susibūrusi menininkų grupė „Iš reikalo“, visada tikimės aštraus kritiško ir ironiško žvilgsnio į socialines aktualijas. Šįkart grupės iniciatorės – Jurgita Jasinskaitė, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė ir Marta Vosyliūtė – surengė sukrečiančių paradoksų kupiną parodą „Krepšelis ir kiti demonai“, kurią vadinčiau pokalbiu su savo ir mūsų sąžine. Tad ką išgyvena menininkai, susidūrę su valstybės finansavimo politika, t.y. jos dalijamais krepšeliais?

Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Parodoje „Krepšelis ir kiti demonai“. J. Jasinskaitės nuotr.
Rita Mikučionytė

Eskizas kūrybos portretui

Pokalbis su juvelyre Kotryna Vaitekūnaite-Jonušiene

Nuo gegužės 6 d. „Ramybės“ galerijoje Palangoje veiks Kotrynos Vaitekūnaitės-Jonušienės juvelyrikos darbų paroda „Kūnokūnui“. Ta proga autorę kalbina dailėtyrininkė Rita Mikučionytė.

Kaip juvelyrika atsirado Tavo gyvenime? Baigei Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Juk galėjai rinktis, pavyzdžiui, tapybą kaip garsieji šeimos vyrai – senelis Povilas Ričardas Vaitiekūnas, tėtis Jonas Vaitekūnas ar dėdė Justinas Vaitiekūnas, arba tekstilę kaip močiutė Birutė Vaitiekūnienė?

Negalvojau apie tai, kad turėčiau ar neturėčiau rinktis kaip kas nors kitas. Tapybos, tekstilės mokiausi mokykloje, o juvelyrika galbūt kaip tik ir patraukė tuo, kad man buvo nauja, nepažįstama sritis.

Mintis studijuoti juvelyriką atsirado visiškai netyčia – niekada apie tai anksčiau nebuvau pagalvojusi, tiesiog pamačiau, kad VDA Telšių fakultete yra tokia bakalauro studijų programa... Mane sudomino tai, kad galėsiu kurti papuošalus, nors tuomet nelabai įsivaizdavau ir net nesidomėjau, kaip dirbama su metalu.

Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, Kaklo papuošalas iš kolekcijos „Ragai“. 2013 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, Kaklo papuošalas iš kolekcijos „Ragai“. 2013 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Žiedas“. 2012 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Žiedas“. 2012 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Žiedas“. 2012 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Žiedas“. 2012 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Žiedas“. 2016 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Žiedas“. 2016 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Žiedas“. 2016 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Žiedas“. 2016 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Auskaras“. 2016 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Auskaras“. 2016 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Auskaras“. 2016 m. E. Jonušo nuotr.
Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, „Auskaras“. 2016 m. E. Jonušo nuotr.
Rita Mikučionytė

Įtraukiančios patirtys

Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Ši paroda iki šiol mano galvoje brėžia tinklines struktūras, tad yra tarsi gaudyklė, kuri vis pagauna ir įtraukia apmąstyti daugybę sisteminių dalykų. Taigi iki šiol mintimis vis pabūnu „miesto gamtoje“...

Parodos ekspozicijoje išbandžiau du dažniausiai pasitaikančius savo ir svetimo miesto pažinimo būdus. Pirmiausia intuityviai basčiausi ir aklai klajojau nuo eksponato prie eksponato, išjausdama ir atrasdama vaizdus, o paskui gilindamasi į tekstines įžvalgas. Vėliau atvirkščiai – pradėjau kryptingai tyrinėti Vilniaus istoriją ir meninius projektus, eidama vaizdinių keliu pagal laikrodžio rodyklę, kuri praeities miesto takais ir keliais judėjo link dabarties.

Abu miesto tyrinėjimo būdai pastūmėjo atrasti pritrenkiančius, netikėtus vizualiuosius kodus, kurie integraliais, man nežinomų dėsnių principais skatindavo paraleliai „vartyti“ meninius vaizdus ir mokslines studijas. Taip „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ mane ne tik laikinai prisijaukino, bet ir ilgam įaugino savoje patyrimų erdvėje.

Manau, paroda gerokai pranoko vien Vilniaus situaciją, nes jos idėja yra daugiau suvokiama kaip bendro gyvenimo bet kuriame mieste universalija, todėl buvo prasminga pastudijuoti tokią konkrečiais moksliniais ir meniniais tyrimais paremtą ekosistemą. 

Ekspozcijos „Miesto gamta“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Ekspozcijos „Miesto gamta“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Julius von Bismarck, „Instead We Bent Wire“. 2017 m. Autoriaus nuos. V. Červiakov nuotr.
Julius von Bismarck, „Instead We Bent Wire“. 2017 m. Autoriaus nuos. V. Červiakov nuotr.
Pakui Hardware, „Dvejojanti ranka“, 2017 m. Autorių nuos. A. Vasilenko nuotr.
Pakui Hardware, „Dvejojanti ranka“, 2017 m. Autorių nuos. A. Vasilenko nuotr.
Vida Motiekaitytė, „Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos“
(Vilnius: Botanikos institutas). 2002 m. V. Červiakov nuotr.
Vida Motiekaitytė, „Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos“ (Vilnius: Botanikos institutas). 2002 m. V. Červiakov nuotr.
Dovilė Keršytė, Egidijus Rimkus, Justas Kažys, „Artimiausios ateities ir ilgalaikės klimato elementų projekcijos Lietuvos teritorijai“. 2015 m. V. Červiakov nuotr.
Dovilė Keršytė, Egidijus Rimkus, Justas Kažys, „Artimiausios ateities ir ilgalaikės klimato elementų projekcijos Lietuvos teritorijai“. 2015 m. V. Červiakov nuotr.
Dovilė Keršytė, Egidijus Rimkus, Justas Kažys, „Artimiausios ateities ir ilgalaikės klimato elementų projekcijos Lietuvos teritorijai“. 2015 m. V. Červiakov nuotr.
Dovilė Keršytė, Egidijus Rimkus, Justas Kažys, „Artimiausios ateities ir ilgalaikės klimato elementų projekcijos Lietuvos teritorijai“. 2015 m. V. Červiakov nuotr.
Kuai Shen, „Termotaksis“. Autoriaus nuos.  2017 m. V. Červiakov nuotr.
Kuai Shen, „Termotaksis“. Autoriaus nuos. 2017 m. V. Červiakov nuotr.
Kuai Shen, „Termotaksis“. Autoriaus nuos.  2017 m. V. Červiakov nuotr.
Kuai Shen, „Termotaksis“. Autoriaus nuos. 2017 m. V. Červiakov nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas