7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Valerijus Panasiukas

Valerijus Panasiukas

„Tačiau daugel pirmų bus paskutiniai ir daugel paskutinių – pirmi“

„Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ Vilniaus senajame teatre

„Hamletas“ – tai didžiulė visata ar bent jau tankiai apgyvendinta planeta. Daugiaamžė teatro praktika liudija, kad statytojų dėmesio centre, savaime aišku, atsiduria protagonistai, kurių pulso tvinksėjimas kupinas tragiškos įtampos. Todėl įprastai „priekyje žengiančiųjų“ šešėlyje lieka visi kiti personažai, autoriaus valia patenkantys į nuožmų įvykių verpetą. Jų likimai įdomūs tik tokiu mastu, kokiu dalyvauja pagrindinių herojų gyvenime. Jų likimo parabolės brėžiamos už sceninės erdvės ribų tik punktyru arba... nebrėžiamos visiškai.

Dmitrijus Denisiukas, Igoris Abramovičius ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Dmitrijus Denisiukas, Igoris Abramovičius ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Abramovičius ir Dmitrijus Denisiukas spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Abramovičius ir Dmitrijus Denisiukas spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Dmitrijus Denisiukas ir Igoris Abramovičius spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Dmitrijus Denisiukas ir Igoris Abramovičius spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Aliukonė-Mirošnikova ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Aliukonė-Mirošnikova ir Maksimas Tuchvatulinas spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Abramovičius spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Abramovičius spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Aliukonė-Mirošnikova spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Aliukonė-Mirošnikova spektaklyje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. D. Matvejevo nuotr.
Valerijus Panasiukas

Inovatyvus tradicionalizmas

Rimo Bičiūno paroda „Karštis“ Pylimo galerijoje

Oscaras Wilde’as tikėjo, kad menas nemėgdžioja gyvenimo, o gyvenimas imituoja meną. Tuo galėjome įsitikinti apsilankę „Karščio“ parodoje Pylimo galerijoje. Joje pristatyti pastarųjų trejų metų Rimo Bičiūno darbai sukuria tokio galingo karščio pojūtį, kad po to Vilniaus gatvės atrodo tarsi egzotiškų miestų erdvės, įkaitintos negailestingos saulės.

Rimas Bičiūnas, „Saulėlydis virš sodybos“. 2023 m.
Rimas Bičiūnas, „Saulėlydis virš sodybos“. 2023 m.
Rimas Bičiūnas, „Gražuolė ir kaliausė“. 2023 m.
Rimas Bičiūnas, „Gražuolė ir kaliausė“. 2023 m.
Rimas Bičiūnas, „Vasara mieste“. 2020 m.
Rimas Bičiūnas, „Vasara mieste“. 2020 m.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Valerijus Panasiukas

Tarp drąsos ir baimių

Dar kartą apie spektaklį „Tėtis“

Pasirodo, Jonui Vaitkui – Lietuvos nacionalinio scenos meno veteranui – būdinga jaunuoliška kūrybinė drąsa. Juk jis narsiai, nepaisydamas visų sugulusių į didingą piramidę ankstesnių interpretacijų, tarp jų ir 2020 m. ekranizacijos su spindulinguoju „Oskaro“ laureatu Anthony Hopkinsu, Vilniaus senojo teatro scenoje stato vieną dažniausiai per pastarąjį dešimtmetį į teatrų repertuarą įtraukiamų pjesių.

Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Metalnikova ir Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Metalnikova ir Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vladimiras Dorondovas, Vytautas Anužis ir Jelena Orlova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vladimiras Dorondovas, Vytautas Anužis ir Jelena Orlova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Valerijus Panasiukas

Pavojingi žaidimai ant istorijos bėgių

Mariaus Ivaškevičiaus ir Oskaro Koršunovo „Rusiškas romanas“

Jau ne vieną dešimtmetį filologai pasakoja tokį anekdotą. Neva Amerikoje į Vladimirą Nabokovą kreipėsi jo studentai, prašydami vesti seminarą, skirtą romanui... „Anna Karamazoff“. Šio iš tiesų neegzistuojančio kūrinio pavadinimas tapo XX a. kinematografo šedevro – Rustamo Chamdamovo filmo (1991 m.) – pavadinimu. Ir dar – savotišku užsieniečiams būdingų stereotipinių rusų romano suvokimų (pagal juos, kūrinio autorius yra „Tolstojevskis“) įkūnijimu.

Scena iš spektaklio „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko, Juliana Volodko ir Inga Jankauskaitė spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko, Juliana Volodko ir Inga Jankauskaitė spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Nelė Savičenko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Nelė Savičenko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Inga Jankauskaitė spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Inga Jankauskaitė spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Valerijus Panasiukas

Proto miegas pažadina diskotekos pabaisas, arba As you like it?

„Naktis prieš“ Vilniaus senajame teatre

Nikolajus Gogolis karste jau apsivertė. Pagal plačiai pasklidusią legendą, tai paaiškėjo, kai sovietmečiu buvo atliekama beprecedentė savo cinizmu rašytojo perlaidojimo procedūra. Ir todėl, jei jis būtų pamatęs paskutinę Vilniaus senojo teatro premjerą – spektaklį „Naktis prieš“, sukurtą jo kūrybos motyvais, tai...

Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis prieš“. D. Matvejevo nuotr.
Valerijus Panasiukas

Epochų ir kultūrų koliažai

Teatro dailininkės Julijos Skuratovos kūryba

Neeilinio Julijos Skuratovos talento mastą atskleidžia įvairios nūdienos Lietuvos taikomojo ir scenos meno sritys. Tačiau, nepaisant šioms sritims būdingos specifikos, visuose jos darbuose lengvai aptinkamas techninis ir prasmės požiūriu esminis ypatumas – koliažiškumas. Būtent jis kaip prioritetinis meninio mąstymo principas sėkmingai pabrėžia Skuratovos talentą bei tampa savotišku unikalaus ir tuo pat metu harmoningo menininkės pasaulio suvokimo garantu.

Scena iš spektaklio „Teiresijo krūtys“. K. Žičkytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Teiresijo krūtys“. K. Žičkytės nuotr.
Julijos Skuratovos parodos „Dvi juodos akys“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Julijos Skuratovos parodos „Dvi juodos akys“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Julijos Skuratovos parodos „Dvi juodos akys“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Julijos Skuratovos parodos „Dvi juodos akys“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Teiresijo krūtys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Teiresijo krūtys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Nedėkingųjų šokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Nedėkingųjų šokis“. D. Matvejevo nuotr.
Nora Petročenko ir Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Kučio nuotr.
Nora Petročenko ir Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Kučio nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Traktatas apie manekenus“. M. Cimoszuko nuotr.
Scena iš spektaklio „Traktatas apie manekenus“. M. Cimoszuko nuotr.