Šiuolaikiniame mene procesualumo idėja dažnai pasitelkiama kaip viena iš galimų strategijų, tačiau Onės Austėjos Maldonytės paroda „Desiccating“ ją išskleidžia kaip esminį kūrinio veikimo principą. „Editorial“ erdvėje pristatomas kūrybinis procesas nėra simboliškai imituojamas. Jis tiesiog vyksta. Lyg būtų sąmoningai atsisakyta galutinio kūrybinio rezultato logikos ir vietoj jos paleistas lėtas irimo mechanizmas.
Išmaterialintas, tačiau kartu paradoksaliai kūniškas ir apčiuopiamas objektas – toks pirmas įspūdis atėjus į Jaakovo Blumo parodą „Multivista“. Kauno paveikslų galerijos erdvėje kūriniai atsiskleidžia ne kaip vaizdai, bet kaip buvimo formos, veikiančios kūną ir jutimus. Blumui būdingas konstruktyvizmas čia įgauna psichodelinį posūkį. Geometrija tampa gyva, pulsuoja energija, o medžiagų ir kolorito kontrastai kuria intensyvią jutiminę erdvę, artimą opartui ir kinetiniam menui.
Jaakovas Blumas, „Multivisata“, parodos fragmentas. 2026 m. M. Mastavičiūtės nuotr.Jaakovas Blumas, „Multivisata“, parodos fragmentas. 2026 m. M. Mastavičiūtės nuotr.Jaakovas Blumas, „Multivisata“, parodos fragmentas. 2026 m. M. Mastavičiūtės nuotr.Jaakovas Blumas, „Multivisata“, parodos fragmentas. 2026 m. M. Mastavičiūtės nuotr.Jaakovas Blumas, „Multivisata“, parodos fragmentas. 2026 m. G. Keturakytės nuotr.Jaakovas Blumas, „Multivisata“, parodos fragmentas. 2026 m. G. Keturakytės nuotr.Jaakovas Blumas, „Multivisata“, parodos fragmentas. 2026 m. G. Keturakytės nuotr.Jaakovas Blumas, „Multivisata“, parodos fragmentas. 2026 m. G. Keturakytės nuotr.
Radvilų rūmų dailės muziejuje veikianti Oscaro Chano Yik Longo paroda „Jie visad žvelgia iš įsivaizduojamos aukštybės“ iš pradžių mane pasitiko kaip estetiškai įtaigus Rytų Azijos šiuolaikinio meno pristatymas. Į parodą ėjau turėdama gana įprastą lūkestį – pamatyti dar vieną profesionaliai parengtą ekspoziciją. Tačiau kuo ilgiau vaikščiojau salėse, tuo labiau tas pirminis įspūdis blėso.
Į Radvilų rūmų dailės muziejų šįkart ėjau su keistu vidiniu virpesiu, vis dar neatslūgusiu po lapkričio 21 d. kultūros protesto Vilniuje. Tą dieną minios žmonių susitelkė išreikšti nepasitenkinimo politiniais sprendimais, kurie šiandien formuoja kultūros ir politikos lauką.
Šiemet Lietuva mini 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, o jo įvaizdis tapo vienu ryškiausių šių metų kultūrinių reiškinių. Parodos, koncertai, diskusijos, net megzti portretai išplečia šio kūrėjo atminimą iki kultūrinio simbolio – tokio, kurio turinys pamažu užleidžia vietą pačiam reprezentavimo faktui.
Kamilė Krasauskaitė, „Ją jie ten pamatė“. „Pamėklių giesmės“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Mocevičiūtės nuotr.MIRA, „Mythoplaxy“. „Pamėklių giesmės“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Mocevičiūtės nuotr.Jonas Motiejus Meškauskas, „Skliautas“. „Pamėklių giesmės“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Mocevičiūtės nuotr.Jonas Motiejus Meškauskas, „Skliautas“. „Pamėklių giesmės“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Mocevičiūtės nuotr.Onė Austėja Maldonytė, „Įterpti“. „Pamėklių giesmės“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Mocevičiūtės nuotr.Hyeji Nam, „Manshin“. „Pamėklių giesmės“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Mocevičiūtės nuotr.Hyeji Nam, „Manshin“. „Pamėklių giesmės“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Mocevičiūtės nuotr.Runurunu (Yasuyoshi Kawabe), „Dead Figure“. „Pamėklių giesmės“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Ribos tarp tikrovės ir iliuzijos, šviesos ir tamsos pasitinka Akvilės Anglickaitės parodoje „Kismas rymo“, šiuo metu veikiančioje Radvilų rūmų dailės muziejaus erdvėse. Čia regos ribos tarsi nusitrina ir atsiveria nauji suvokimo horizontai. Eksponuojamose fotografijose ir videoinstaliacijose menininkė naudoja neįprastus, kartais techniškai netobulus raiškos būdus: dėmesys tarsi tyčia nukreipiamas į iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus objektus – augalų fragmentus ar šviesoje nušvitusius kontūrus.
Vaikystėje neragautas pyragaitis vilioja saldumu. Bet pirmas kąsnis išduoda klastą – cukrus burnoje ima kelti šleikštulį, o kūnas nejučiomis įtraukiamas į nepageidaujamą virškinimo procesą. Panašus prieštaringas pojūtis apima lankantis parodoje „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“.
Filomena Ušinskaitė, vaikų kavinės „Pasaka“ vitražai. „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Valasevičiūtės nuotr.„Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Valasevičiūtės nuotr.„Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Valasevičiūtės nuotr.„Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Valasevičiūtės nuotr.„Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Valasevičiūtės nuotr.„Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Valasevičiūtės nuotr.