Autorius: Jovita Ambrazaitytė
Jovita Ambrazaitytė
Kai Kitas lieka tamsoje
Miglės Markulytės paroda „Kito vardo akimis. (ne)būti“ Marcinkonyse
Marcinkonių kaimas dažniausiai asocijuojasi su žaluma ir pušynų tyla. Į šį idilišką vaizdinį įsiterpia ir „Verpėjų“ meno rezidencija, kurioje gamta tampa kūrybos erdve. Menininkų darbuose pažįstamas kraštovaizdis įgauna kitą pavidalą, kaip ir Miglės Markulytės parodoje „Kito vardo akimis. (ne)būti“, kuri vasarą veikė Marcinkonių stoties galerijoje. Nedidelėje buvusios geležinkelio stoties erdvėje buvo eksponuojamos analoginės gamtos fotografijos, papildytos autorės tekstais ir vaizdo įrašais.
Jovita Ambrazaitytė
Lelijos, kruvinos vestuvės ir slapti kodai
Apie parodas „Two Sides“, „Bodas de sangre“ ir „Pasakyk man savo vardą Sese“
Ruduo tik prasideda, bet vasaros kelionės po Lietuvą dar alsuoja gyvais įspūdžiais. Keliaujant po šalį buvo galima susidėlioti savotišką kultūrinį žemėlapį, kuriame tarp dvarų, buvusių fabrikų ir provincijos miestelių radosi ir meno taškų. Buvo smalsu pažiūrėti, kas vyksta už įprasto Vilniaus kultūrinio burbulo ribų. Ar provincija vis dar yra vieta, į kurią menas atvežamas? O gal ji pati gali pasiūlyti netikėtų kultūrinių įvykių?
Jovita Ambrazaitytė
Pabaigos atidėjimo praktikos
Onės Austėjos Maldonytės paroda „Desiccating“
Šiuolaikiniame mene procesualumo idėja dažnai pasitelkiama kaip viena iš galimų strategijų, tačiau Onės Austėjos Maldonytės paroda „Desiccating“ ją išskleidžia kaip esminį kūrinio veikimo principą. „Editorial“ erdvėje pristatomas kūrybinis procesas nėra simboliškai imituojamas. Jis tiesiog vyksta. Lyg būtų sąmoningai atsisakyta galutinio kūrybinio rezultato logikos ir vietoj jos paleistas lėtas irimo mechanizmas.
Jovita Ambrazaitytė
Kintanti forma ir tapatybė
Jaakovo Blumo paroda „Multivisata“ Kauno paveikslų galerijoje
Išmaterialintas, tačiau kartu paradoksaliai kūniškas ir apčiuopiamas objektas – toks pirmas įspūdis atėjus į Jaakovo Blumo parodą „Multivista“. Kauno paveikslų galerijos erdvėje kūriniai atsiskleidžia ne kaip vaizdai, bet kaip buvimo formos, veikiančios kūną ir jutimus. Blumui būdingas konstruktyvizmas čia įgauna psichodelinį posūkį. Geometrija tampa gyva, pulsuoja energija, o medžiagų ir kolorito kontrastai kuria intensyvią jutiminę erdvę, artimą opartui ir kinetiniam menui.
Jovita Ambrazaitytė
Žvilgsnis, niekada nebuvęs neutralus
Oscaro Chano Yik Longo paroda „Jie visad žvelgia iš įsivaizduojamos aukštybės“ Radvilų rūmų dailės muziejuje
Radvilų rūmų dailės muziejuje veikianti Oscaro Chano Yik Longo paroda „Jie visad žvelgia iš įsivaizduojamos aukštybės“ iš pradžių mane pasitiko kaip estetiškai įtaigus Rytų Azijos šiuolaikinio meno pristatymas. Į parodą ėjau turėdama gana įprastą lūkestį – pamatyti dar vieną profesionaliai parengtą ekspoziciją. Tačiau kuo ilgiau vaikščiojau salėse, tuo labiau tas pirminis įspūdis blėso.
Jovita Ambrazaitytė
Protesto anatomija: menas kaip ginklas
Apie parodas „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ bei „Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės. Ginklai ir slėptuvės“ Radvilų rūmų dailės muziejuje
Į Radvilų rūmų dailės muziejų šįkart ėjau su keistu vidiniu virpesiu, vis dar neatslūgusiu po lapkričio 21 d. kultūros protesto Vilniuje. Tą dieną minios žmonių susitelkė išreikšti nepasitenkinimo politiniais sprendimais, kurie šiandien formuoja kultūros ir politikos lauką.
Jovita Ambrazaitytė
Refleksijos ir vizijos: Čiurlionio aktualizacija šiuolaikiniame mene
Paroda „Pamėklių giesmės“ Kauno paveikslų galerijoje
Šiemet Lietuva mini 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, o jo įvaizdis tapo vienu ryškiausių šių metų kultūrinių reiškinių. Parodos, koncertai, diskusijos, net megzti portretai išplečia šio kūrėjo atminimą iki kultūrinio simbolio – tokio, kurio turinys pamažu užleidžia vietą pačiam reprezentavimo faktui.
Jovita Ambrazaitytė
Už regimybės ribų
Akvilės Anglickaitės paroda „Kismas rymo“
Ribos tarp tikrovės ir iliuzijos, šviesos ir tamsos pasitinka Akvilės Anglickaitės parodoje „Kismas rymo“, šiuo metu veikiančioje Radvilų rūmų dailės muziejaus erdvėse. Čia regos ribos tarsi nusitrina ir atsiveria nauji suvokimo horizontai. Eksponuojamose fotografijose ir videoinstaliacijose menininkė naudoja neįprastus, kartais techniškai netobulus raiškos būdus: dėmesys tarsi tyčia nukreipiamas į iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus objektus – augalų fragmentus ar šviesoje nušvitusius kontūrus.
Jovita Ambrazaitytė
Cukruje mirkytos žaizdos – vaikystės mitų dekonstrukcija
Paroda „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“
Vaikystėje neragautas pyragaitis vilioja saldumu. Bet pirmas kąsnis išduoda klastą – cukrus burnoje ima kelti šleikštulį, o kūnas nejučiomis įtraukiamas į nepageidaujamą virškinimo procesą. Panašus prieštaringas pojūtis apima lankantis parodoje „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“.
