Prieš 111 metų Juozas Naujalis įsteigė Vargonininkų mokyklą ir draugiją (1911), šiais metais minime Kauno muzikos mokykloje Naujalio įsteigtos vargonų klasės (1922) šimtmetį. Abi reikšmingos sukaktys – gera proga pakalbinti aktyviausius Lietuvos vargonininkus. Šį kartą kalbiname jaunosios kartos atstovę Karoliną Juodelytę – tarptautinių konkursų laureatę, aktyviai koncertuojančią atlikėją ir Šv. Pauliaus parapijos Berlyne (Vokietija) kantorę.

Vis dažniau, atrodytų, nelauktai viename koncerte skamba Baltijos kraštų muzika, bet ne ta pramoginė, kai negali atskirti, kam kas priklauso, bet ta, kuri išauga iš tautinio identiteto, atpažįstamų savitų estetinių požymių. Taip proginiai koncertai tampa labai įspūdingais kultūriniais ženklais. Kovo 11-ajai surengtas Šv. Kristoforo orkestro koncertas Ukrainos karo fone staiga tapo ypatingai reikšmingas: skirtas Nepriklausomybės atkūrimo šventei, jis nusidažė Ukrainos spalvomis.

Po viso šventinės dienos – Vasario 16-osios – šurmulio šiemet Nacionalinėje filharmonijoje ir vėl vyko iškilmingas koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, „Begalinis skrydis“. Kaip jau įprasta, renginyje skambėjo išskirtinai lietuviški akordai. Griežė Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas), dainavo Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas).

Kaip vizualiai perteikti muziką? Tikriausiai aiškiausias atsakymas į šį klausimą – natos, penklinė, partitūra. Tačiau „Prospekto“ galerijoje vykstančioje grupinėje parodoje „Garso ir tylos autografai“ menininkai (Antonas Lukoszevieze, Kristijonas Nenartavičius, Lukas Atas ir Gytis Skudžinskas) atsisako praktiškiausio, įprasto muzikos dėmenų (ar, greičiau, techniško muzikos dėmens) vaizdavimo. Parodoje bandoma per vizualiojo meno prizmę užfiksuoti muziką jungiant jos patyrimo ir kūrimo procesus.

Gruodžio 2 d. rečitalyje turėjome išgirsti konkurso Klivlande nugalėtoją ispaną Martíną García García. Tačiau pianistas į Vilnių atvykti negalėjo, tad festivalio publika susipažino su kitu šio konkurso laureatu, antrąją premiją pelniusiu kroatu Lovre Marušićiumi. Norintiems būtinai išgirsti ispanų pianistą siūlau susirasti internete šių metų XVIII F. Chopino konkurso įrašus. García García jame dalyvavo ir pelnė trečiąją premiją.

Pristatydama festivalį „Paryžietiški vakarai Vilniuje“ jo meno vadovė Mūza Rubackytė išsakė svarbią savo misijos kryptį – pristatyti jaunus, talentingus menininkus. Jie nėra išrašyti jokioje mega pasaulio skelbimų lentoje. Kaip geras, imlus, kritiškas ir įžvelgiantis perspektyvą impresarijus, M. Rubackytė seka pasaulyje vykstančius konkursus, kviečiama į jų žiuri, pati rengia meistriškumo kursus ir patiems ryškiausiems jauniems menininkams teikia savąją premiją – kvietimą koncertuoti Vilniuje. Lapkričio 23 d. įvykęs koncertas patikina, kad misija neginčytinai vykdoma.

Ar kada nors anksčiau žmonės domėjosi tokia sena muzika, kokia domisi dabar? Galima įsivaizduoti Viduramžių kompozitorių, studijuojantį mokytojų kūrybą, kad šio bei to išmoktų. Kūrinius, sukurtus prieš vieną, du, gal tris dešimtmečius. O XX a. atsitiko kai kas nepaprasta. Į muzikų (atlikėjų, kompozitorių ir muzikologų) domėjimosi lauką pateko kūriniai, skambėję prieš kelis ir net keliolika amžių. Pakilo ir iki šiol tik auga senosios muzikos atradimo banga, kurios viena stipriausių srovių yra šio pokalbio herojus – prancūzų dainininkas ir kompozitorius Dominique’as Vellard’as. Jo vadovaujamas senosios muzikos ansamblis „Gilles Binchois“ įrašė pusšimtį muzikos albumų, o 2017 metais už nuopelnus senajai muzikai jam buvo suteiktas Prancūzijos Respublikos Garbės legiono riterio vardas.      

Lapkričio viduryje buvo išleistos konkurso „Vox Juventutis 2020“ nugalėtojų, tarp kurių ir Luko Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“), natos. „Vox Juventutis“ – tai chorinių kūrinių konkursas, o geriausius jų finaliniame koncerte atlieka Vaclovo Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“. Ta proga nusprendžiau pasikalbėti su vienu iš konkurso laureatų Luku Butkumi (deja, tik nuotoliniu būdu) apie konkursą, chorinę muziką ir kompozitoriaus kasdienybę pandemijos akivaizdoje.

Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II asmenybė ypatingai svarbi Lietuvai. Popiežių ir Lietuvą siejo nuoširdi draugystė, o prieš atvykdamas į mūsų šalį popiežius stengėsi pramokti lietuvių kalbos. Jo vizitas 1993 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos politiniame, religiniame ir kultūriniame gyvenime. Chorui „Polifonija“ teko laimė sutikti pontifiką dar prieš jo vizitą, vėliau giedoti jį sutinkant mūsų šalyje. Šiais metais minime šv. Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines. Šiai progai paminėti choras „Polifonija“ skiria paskaitų-koncertų ciklą „Muzika popiežiaus kelyje“ (rugsėjo 12 d. Kražiuose, 19 d. Šiauliuose, 20 d. Pakruojyje), apie kurį kalbamės su muzikologe Danute Kalavinskaite ir choro meno vadovu Linu Balandžiu.

Vietoj Vilniaus festivalio Nacionalinėje filharmonijoje skambanti keturių koncertų „Vilniaus festivalio mozaika“ pristato kiek pakoreguotas, tačiau svarias programas. Birželio 15 d. filharmonijos salėje vyko Gedulo ir vilties dienai skirtas koncertas „Tikėjimas ir viltis. Vähi, Kancheli, Vasks“.