7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Gražina Montvidaitė

Gražina Montvidaitė

Senovinės giesmės skamba naujai projekte „Kantičkos lietuviškos“

Giesmėmis sutinka, giesmėmis ir palydi – toks būdavo lietuvio kelias per gyvenimą. Giesmes lietuviai giedojo dar pagoniškais laikais, o krikščionybei įsitvirtinant, bažnytinės giedojimo tradicijos susidūrė ir susipynė su liaudiškomis šaknimis. Tokia pynė nuo Lietuvos krikšto sukosi per penkis šimtus metų kol mūsų laikams atnešė kantičkinį dainavimą.

Gražina Montvidaitė

Chorinė muzika sklinda virtualiai

Projekto „Virtuali Polifonija“ apžvalga

Po trumpos vasariškos pauzės grįžome į karantininę dienotvarkę, todėl koncertinėms įstaigoms teko arba užsidaryti, arba ieškoti, kaip prisitaikyti. Vienas iš būdų – virtualūs kultūriniai renginiai. Gausiame jų sraute išsiskyrė koncertų ir seminarų ciklas „Virtuali Polifonija“, nes pasiūlė ne tik koncertus publikai, bet ir kvalifikacijos kėlimo seminarus profesionalams.

Choras „Polifonija“ ir Pavelas Giunteris
Choras „Polifonija“ ir Pavelas Giunteris
Gintautas Venislovas
Gintautas Venislovas
Lauryno Vakario Lopo seminaras
Lauryno Vakario Lopo seminaras
Linas Balandis ir Monika Sokaitė
Linas Balandis ir Monika Sokaitė
Linas Balandis ir Zita Bružaitė
Linas Balandis ir Zita Bružaitė
Monikos Sokaitės „Salve Samogitia“
Monikos Sokaitės „Salve Samogitia“
Virtualus seminaras. Choras „Polifonija“
Virtualus seminaras. Choras „Polifonija“
Virtualus seminaras. Laurynas Vakaris Lopas ir Linas Balandis
Virtualus seminaras. Laurynas Vakaris Lopas ir Linas Balandis
Gražina Montvidaitė

Artumo poreikis

Diskusija ir spektaklis „Nothing Hurts“ festivalyje „Medūza“

Vasaros pabaigoje pirmojo Šiaulių medijų ir performansų festivalio „Medūza“ organizatoriai teatrui paskyrė du renginius. Rugpjūtį Šiaulių dailės galerijoje vyko diskusija „Nepriklausomas teatras Lietuvoje: Artūro Areimos teatro atvejis“ bei spektaklis „Nothing Hurts“.

Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Nothing Hurts“. I. Slonksnytės nuotr.
Monika Poderytė, Artūras Areima ir Inga Sanakojevaitė diskusijoje „Nepriklausomas teatras Lietuvoje: Artūro Areimos teatro atvejis“. I. Slonksnytės nuotr.
Monika Poderytė, Artūras Areima ir Inga Sanakojevaitė diskusijoje „Nepriklausomas teatras Lietuvoje: Artūro Areimos teatro atvejis“. I. Slonksnytės nuotr.
Nomeda Šatkauskienė diskusijoje „Nepriklausomas teatras Lietuvoje: Artūro Areimos teatro atvejis“. I. Slonksnytės nuotr.
Nomeda Šatkauskienė diskusijoje „Nepriklausomas teatras Lietuvoje: Artūro Areimos teatro atvejis“. I. Slonksnytės nuotr.
Diskusija „Nepriklausomas teatras Lietuvoje: Artūro Areimos teatro atvejis“. I. Slonksnytės nuotr.
Diskusija „Nepriklausomas teatras Lietuvoje: Artūro Areimos teatro atvejis“. I. Slonksnytės nuotr.
Gražina Montvidaitė

Jono Pauliaus II šimtmečio minėjimas su „Polifonija“

Pokalbis su muzikologe Danute Kalavinskaite ir choro meno vadovu Linu Balandžiu

Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II asmenybė ypatingai svarbi Lietuvai. Popiežių ir Lietuvą siejo nuoširdi draugystė, o prieš atvykdamas į mūsų šalį popiežius stengėsi pramokti lietuvių kalbos. Jo vizitas 1993 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos politiniame, religiniame ir kultūriniame gyvenime. Chorui „Polifonija“ teko laimė sutikti pontifiką dar prieš jo vizitą, vėliau giedoti jį sutinkant mūsų šalyje. Šiais metais minime šv. Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines. Šiai progai paminėti choras „Polifonija“ skiria paskaitų-koncertų ciklą „Muzika popiežiaus kelyje“ (rugsėjo 12 d. Kražiuose, 19 d. Šiauliuose, 20 d. Pakruojyje), apie kurį kalbamės su muzikologe Danute Kalavinskaite ir choro meno vadovu Linu Balandžiu.

Choras „Polifonija“ Vatikane 1992 m. Choro archyvo nuotr.
Choras „Polifonija“ Vatikane 1992 m. Choro archyvo nuotr.
Choras „Polifonija“. Dirigentas Linas Balandis. A. Lavickienės nuotr.
Choras „Polifonija“. Dirigentas Linas Balandis. A. Lavickienės nuotr.
Linas Balandis ir Danutė Kalavinskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Linas Balandis ir Danutė Kalavinskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Gražina Montvidaitė

Tytuvėnų vasaros festivalio apžvalga

Orams vėstant ir rudenėjant norisi prisiminti malonias vasaros akimirkas, susumuoti kiek spėta knygų perskaityti, kiek braškių suvalgyta, koncertų aplankyta. Vasarą muzikinių festivalių Lietuvoje gausu – kiekvieną savaitgalį koncertų ir renginių pasiūla didžiulė, o jų konkurencija su sodo ir daržo darbais kartais pralaimi nelygioje kovoje. Tad paskaičiuokime.

 

Kasmet Šiaurės Lietuvoje praūžiančiame tarptautiniame Tytuvėnų vasaros festivalyje pristatyta vienuolika koncertų šešiuose miestuose ir miesteliuose. Dažniausiai koncertų programoms pasirinkta barokinė, klasicistinė ar romantizmo laikotarpio muzika. Tai geriausiai klausytojų pažįstama, jau puikiai žinomų ir girdėtų kompozitorių kūryba. Vos du, trys koncertai skirti praėjusio šimtmečio ar artimesnei mūsų laikams muzikai.

Tytuvėnų vasaros festivalyje. Organizatorių nuotr.
Tytuvėnų vasaros festivalyje. Organizatorių nuotr.
Tytuvėnų vasaros festivalyje. Organizatorių nuotr.
Tytuvėnų vasaros festivalyje. Organizatorių nuotr.
Tytuvėnų vasaros festivalyje. Organizatorių nuotr.
Tytuvėnų vasaros festivalyje. Organizatorių nuotr.
Gražina Montvidaitė

Vargonų ir obojaus meistrų koncertas Kauno Įgulos bažnyčioje

Pažaislio muzikos festivalio koncertą „Muzika dviem“ atliko du garsūs atlikėjai: vargonininkas Virginijus Barkauskas ir obojininkas Robertas Beinaris. Šios pavardės klausytojams reiškia aukštą instrumento valdymo meistriškumą ir muzikavimo meną.

Robertas Beinaris. Autorės nuotr.
Robertas Beinaris. Autorės nuotr.
Koncerto Kauno  Įgulos bažnyčioje finalas. Autorės nuotr.
Koncerto Kauno Įgulos bažnyčioje finalas. Autorės nuotr.
Gražina Montvidaitė

Vargonų ir obojaus meistrų koncertas Kauno Įgulos bažnyčioje

Pažaislio muzikos festivalio koncertą „Muzika dviem“ atliko du garsūs atlikėjai: vargonininkas Virginijus Barkauskas ir obojininkas Robertas Beinaris. Šios pavardės klausytojams reiškia aukštą instrumento valdymo meistriškumą ir muzikavimo meną.

Robertas Beinaris. Autorės nuotr.
Robertas Beinaris. Autorės nuotr.
Koncerto Kauno  Įgulos bažnyčioje finalas. Autorės nuotr.
Koncerto Kauno Įgulos bažnyčioje finalas. Autorės nuotr.
Gražina Montvidaitė

Organizatorių žvilgsnis į Tytuvėnų vasaros festivalį

Pokalbis su festivalio direktoriumi Justu Šerveniku ir meno vadovu Robertu Šerveniku

Kiekvieną birželį Šiaurės Lietuvoje pradeda skambėti galingi klasikinės muzikos garsai, jau šešioliktą kartą priviliojantys klausytojus iš visos Lietuvos. Tytuvėnų vasaros festivalis, ugdydamas mėgavimosi muzika įgūdį, lankytojams įskiepija ir kultūrinio turizmo geną – aplankius koncertus susipažįstama su architektūra, regiono ypatybėmis ir pasisemiama kelionių po gimtąją šalį džiaugsmo. Festivalį publika jau yra pamėgusi, tačiau kaip vyksta jo organizavimas, planavimas – visa tai, kas koncertų lankytojams lieka nematoma? Apie tai kalbamės su festivalio direktoriumi Justu Šerveniku ir meno vadovu Robertu Šerveniku.

Lina Dambrauskaitė, Laurynas Lapė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. Organizatorių nuotr.
Lina Dambrauskaitė, Laurynas Lapė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. Organizatorių nuotr.
Justas Šervenikas ir Petras Geniušas. Organizatorių nuotr.
Justas Šervenikas ir Petras Geniušas. Organizatorių nuotr.
Roman Kim, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. Č. Gudausko nuotr.
Roman Kim, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. Č. Gudausko nuotr.
Klezmerių koncertas. Č. Gudausko nuotr.
Klezmerių koncertas. Č. Gudausko nuotr.
Gražina Montvidaitė

„Susijunkit, milijonai“

Festivalio „Resurrexit“ pabaigos koncertas

Savaitę po šv. Velykų Šiauliai trisdešimt septintą kartą skambėjo klasikinės muzikos garsais, skelbiančiais prisikėlimą. Kai vis dažniau menas ir kultūra stengiasi šokiruoti, išmušti iš vėžių, gera žinoti, kad yra stabilių dalykų, kaip kasmetinė klasikinės muzikos šventė – festivalis „Resurrexit“. Renginys įpareigojantis, bet organizatoriai vis turi paslėptų kozirių, kurių kasmet ištraukia bent po kelis.

 Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Organizatorių nuotr.
 Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Organizatorių nuotr.
 Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Viktorija Miškūnaitė, Tomas Ambrozaitis, Juozas Domarkas. Organizatorių nuotr.
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Viktorija Miškūnaitė, Tomas Ambrozaitis, Juozas Domarkas. Organizatorių nuotr.
Gražina Montvidaitė

Istorinės Amerikos muzikos klostės

Paskutinis žvilgsnis į festivalio „Prototype“ renginius Niujorke

Iškilus klausimams dėl identiteto dažniausiai kreipiamas dėmesys į istoriją ir ieškoma, kas labiausiai apibrėžia tikrąjį savitumą. Kalbant apie „amerikietiškumą“, identiteto klausimas ir šiandien lieka atviras. Bandydami jį spręsti, du kūrybiniai kolektyvai sukūrė oratorijas „Ar esu gimęs“ („Am I Born“) ir „Svajonės apie Naująjį pasaulį“ („Dreams of the New World“), reflektuojančias amerikietiškumo idėją bei lokalesnį – niujorkiečio – identiteto klausimą. Kūriniai sausį buvo pristatyti septintajame „Prototype“ festivalyje.

Francis Guy, „Žiemos scena Brukline“ (iš Bruklino muziejaus)
Francis Guy, „Žiemos scena Brukline“ (iš Bruklino muziejaus)
Renginio akimirka koplyčioje. G. Montvidaites nuotr.
Renginio akimirka koplyčioje. G. Montvidaites nuotr.
Šv. Pauliaus koplyčia Manhetene. G. Montvidaitės nuotr.
Šv. Pauliaus koplyčia Manhetene. G. Montvidaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas