7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Gražina Montvidaitė

Gražina Montvidaitė

Kai įtaigumas įsismelkia į odą

Kamerinės operos „4:48 Psichozė“ festivalyje „Prototype“ Niujorke įspūdžiai

Šiuolaikinės operos ir muzikinio teatro festivalis „Prototype“, trinantis ir brėžiantis naujas ribas šiems žanrams apibūdinti, vyksta kasmet Niujorke pirmas porą sausio savaičių. Šiais metais jau septintas, festivalis žinovų nebestebina programos įvairumu, džiugina kokybe – pristatoma dvylika operos, muzikinio teatro, koncertų tipo ar tarpžanrinių darbų. Tarp šiųmečio festivalio nagrinėjamų temų: paveldo suvokimas, trauminės patirtys, psichinė šeimos sveikata, giminės istorija ir žmonių tarpusavio susietumas, netikėtai paneigiantis vienišumą.

Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Gražina Montvidaitė

Nesibaigiantis laukimas

Festivalis „Resurrexit“ ir jo pabaigos koncertas

Šiais metais kovo 28 – balandžio 8 d. Šiauliuose ir jo regione vykęs velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“ grįžo į nuosaikesnę, tradiciškesnę kryptį, nesistengta nustebinti žiūrovo ypatingomis naujovėmis, tačiau džiugino kokybe.

 

Festivalio organizatoriai – Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“ – nepamiršo ir regiono muzikos mylėtojų. Koncertai surengti Pakruojo sinagogoje ir Žagarės dvaro rūmuose. Šiauliuose, tradiciškai, klausytojai rinkosi erdviose miesto bažnyčiose – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, taip pat organizatorių „namuose“ – kamerinėje salėje „Polifonija“. Į klasikinės muzikos daugiau nei savaitės trukmės maratoną klausytojus viliojo stipriausi Lietuvos kolektyvai ir atlikėjai (tokie kaip „Musica humana“, valstybinis choras „Vilnius“, Neda Malūnavičiūtė su Olegu Ditkovskiu ar pilną kamerinę salę surinkusi Nijolė Narmontaitė, vaidinusi tragikomediją „Meistriškumo pamoka“). Vienas koncertas, prisidedant prie Baltijos šalių valstybingumo šimtmečio minėjimo, surengtas šiai progai paminėti, tačiau draugystė ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis atsiskleidė dar du vakarus grožintis solistų iš Estijos atliekamomis arijomis ir perkusininko iš Latvijos pagrotais kūriniais. Klausytojai dar kartą galėjo įsitikinti, kad muzika – tai emocijų ir energijų menas, kuriam nebūtinas žodžių ar muzikinio rašto supratimas, kad pavyktų pajausti jos esmę.

V. Ptašinskienės-Skėrytės ir I. Kiškarienės nuotr.
V. Ptašinskienės-Skėrytės ir I. Kiškarienės nuotr.
V. Ptašinskienės-Skėrytės ir I. Kiškarienės nuotr.
V. Ptašinskienės-Skėrytės ir I. Kiškarienės nuotr.
V. Ptašinskienės-Skėrytės ir I. Kiškarienės nuotr.
V. Ptašinskienės-Skėrytės ir I. Kiškarienės nuotr.
V. Ptašinskienės-Skėrytės ir I. Kiškarienės nuotr.
V. Ptašinskienės-Skėrytės ir I. Kiškarienės nuotr.
Gražina Montvidaitė

Vaizduotės žaidimai ant betono

Pasaulinę kultūros dieną norisi švęsti kultūringai. Akis įnirtingai dairosi renginių, kol iš lūpų išsiveržia entuziastingas voilà! Valstybinis Šiaulių dramos teatras Mažosios salės erdvę patikėjo neįprasto žanro pasirodymui – muzikos, šokio ir vaizdo spektakliui „beTono“. Vien toks aprašymas suintriguoja, o kojos pačios nuneša į teatrą visa valanda per anksti.

Muzikos, šokio ir vaizdo spektaklis „beTono", organizatorių nuotrauka
Muzikos, šokio ir vaizdo spektaklis „beTono", organizatorių nuotrauka
Gražina Montvidaitė

Nors ir naujas, tačiau senas spektaklis

Spektaklis „Visu greičiu atgal“ (rež. Arvydas Lebeliūnas) – apie dviejų pusamžių seserų kelionę ieškant tėvo kapo, mirus jų mylimai mamytei. Nuo to prasideda ramios ir visą gyvenimą gebančios valdytis, nieko sau neleisti Anetės ir vilioklės dramatiškosios Bernadetės pašėlęs nuotykis po Amjeno apylinkes šniukštinėjant kiekvienas aptiktas kapines. Iš pažiūros tai turėtų būti liūdna istorija, persmelkta gedulo ir nostalgijos. Tačiau pasakojama komiškai, į gyvenimą žvelgiant paprastai, džiaugiantis kiekviena akimirka kaip nepakartojama.

„Visu greičiu atgal", nuotr. S. Jankausko
„Visu greičiu atgal", nuotr. S. Jankausko
Gražina Montvidaitė

Pasikartojančios korektūros klaidos

Žavus ir viliojantis bohemiškas XX a. pradžios Paryžius pasitinka žiūrovą šokiais, absentu „apšilimui“ ir juodai balta estetika. Linksmybės apsuka galvą bei priverčia pamiršti gyvenimo sunkumus. Tokia nuotaika prasideda Liūnės Janušytės romanas „Korektūros klaida“ (1938 m.), nuo to atsispiria bei istoriją ima pasakoti ir režisierė Agnė Dilytė.

„Korektūros klaida“, nuotr. iš Kauno miesto kamerinio teatro archyvo
„Korektūros klaida“, nuotr. iš Kauno miesto kamerinio teatro archyvo
„Korektūros klaida“, nuotr. iš Kauno miesto kamerinio teatro archyvo
„Korektūros klaida“, nuotr. iš Kauno miesto kamerinio teatro archyvo
„Korektūros klaida“, nuotr. iš Kauno miesto kamerinio teatro archyvo
„Korektūros klaida“, nuotr. iš Kauno miesto kamerinio teatro archyvo
Gražina Montvidaitė

Jaunojo kūrėjo vietos paieškos Lietuvos teatro lauke. II dalis

Teatras neįsivaizduojamas be vieno pagrindinio elemento – aktoriaus. Gerai žinomi aktoriai žiūrovų mėgstami, o jei ir ne, tai bent jau atpažįstami ir matomi. Tačiau įdomu panagrinėti, kokia jaunųjų aktorių situacija, su kokiomis problemomis susiduria jie ir kaip šiems tapti matomiems, išgirstiems, suprastiems? Juk tai yra jų darbo esmė.

Gražina Montvidaitė

Vidinė nuodėmių išpažintis

Gruodžio pirmosiomis dienomis susimąstyti ir išgirsti vėl kvietė erdvinė opera tamsoje „Confessions“, grįsta septynių mirtinų nuodėmių tema. Susirinkusieji patirti šį kūrinį prieš ateidami turėjo nusiteikti, kad tai nebus tradicinė opera, o greičiau intervencijos į asmeninę erdvę tolerancijos išbandymas. Publikos reakcijos po šio išpažinčių seanso rodė, kad sąžinės inspekcija ir apsivalymas įvyko. Tačiau jo sėkmės įvertinimas – jau individualus dalykas.

Gražina Montvidaitė

Jaunojo kūrėjo vietos paieškos Lietuvos teatro lauke. I dalis

Kartas nuo karto pasigirsta jaunųjų kūrėjų, menininkų skundų, kad jie nežino, ką veikti baigus studijas, kur ieškoti darbo. Kultūros sektoriaus tokia specifika, kad kultūros profesionalas atsidaręs Darbo biržos tinklalapį, greičiausiai daug aktualių pasiūlymų neras. Būnant toje terpėje darosi smalsu, o kur visgi eiti su savo idėjomis, genealiais projektais jaunam, dar nespėjusiam pasižymėti ar jau vieną kitą žinomesnį darbą į savo gyvenimo aprašymą įrašiusiam dramaturgui ar teatro režisieriui.

Gražina Montvidaitė

Ibseno atspindžiai veidrodžių upėje

Koks kūrėjo ir jo kūrinio santykis? Ar modelis, pagal kurį kuriamas meno kūrinys yra jo bendrasavininkas, dalininkas ar tik priemonė menininko tikslui pasiekti? Kiek žmogaus aistrų ir norų lieka menininko viduje, kai jis kuria meną? Tokius klausimus sukelia naujasis Monikos Klimaitės režisuotas spektaklis, teatrinio sezono pradžią paminėti žiūrovus sukvietęs į Nacionalinio Kauno dramos teatro Ilgąją salę.

„Kai mes mirę nubusim“, nuotr. D. Stankevičiaus
„Kai mes mirę nubusim“, nuotr. D. Stankevičiaus
„Kai mes mirę nubusim“, nuotr. D. Stankevičiaus
„Kai mes mirę nubusim“, nuotr. D. Stankevičiaus
Gražina Montvidaitė

Istorija, kaip Timonas nerado laisvės

Nuo seniausių laikų žmonės troško laisvės ir bandė ją išsikovoti, kėlė filosofines diskusijas, kaip ją pasiekti. Šiuolaikinis žmogus vis dar ieško atsakymo į klausimą, kas yra laisvė, ir ar ji apskritai įmanoma. Viena iš tokių ieškančiųjų yra režisierė Kamilė Gudmonaitė. Statydama savo baigiamąjį, jau ketvirtąjį, režisūros studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje spektaklį „Timonas“, ji iš visų šioje dramoje užkoduotų problemų daugiausia dėmesio skyrė būtent laisvės temai.

„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
„Timonas", nuotr. Dmitrij Matvejev, LNDT archyvas
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas