Autorius: Aleksandra Pister

Aleksandra Pister

Vilniuje, šalies kultūros ir mokslo renginių sostinėje, dažnai atsitinka nebūtų dalykų. Tai ypač mėgstama pabrėžti renginių viešinimo kampanijų metu. Žodžiai „Lietuvoje pirmą kartą koncertuos“, „vyks premjera“, „debiutuos“, „pirmą kartą mūsų šalyje rengiamas“, „dar nematytas“, „išskirtinis“ ar „vienintelis“ dažnai šmėžuoja kultūros įvykių anonsuose.

Aleksandra Pister

Muzikos meistriškumo kursus rinkitės atsakingai. Skamba rimtai? Taip, tai rimta. Vos kelias dienas truksiantys susitikimai gali pakeisti karjeros kryptį. Taip nutiko jauniems senosios muzikos profesionalams, ansamblio „Acacia“ nariams: Emilei Ribokaitei (sopranas), Indrei Kučinskaitei (kornetas), Vojtěchui Jaklui (barokinis smuikas), Filipui Hrubý (klavesinas, basso continuo). Šiandien praeities muzika – jų profesinis pasirinkimas. Ansamblio muzikai tobulina senosios muzikos atlikimo įgūdžius garsioje senosios muzikos akademijoje, groja solo ir įvairios sudėties ansambliuose visoje Europoje bei turi daugiau ambicingų planų. Lapkričio 23–24 d. edukacinio Šv. Cecilijos festivalio kvietimu jie ves senosios muzikos meistriškumo kursus, dalinsis žiniomis su savo bendraamžiais. Tad jokio kartų skirtumo ar pamokslavimo, tik profesionali ir geranoriška mentorystė.

Aleksandra Pister

Ar kada nors anksčiau žmonės domėjosi tokia sena muzika, kokia domisi dabar? Galima įsivaizduoti Viduramžių kompozitorių, studijuojantį mokytojų kūrybą, kad šio bei to išmoktų. Kūrinius, sukurtus prieš vieną, du, gal tris dešimtmečius. O XX a. atsitiko kai kas nepaprasta. Į muzikų (atlikėjų, kompozitorių ir muzikologų) domėjimosi lauką pateko kūriniai, skambėję prieš kelis ir net keliolika amžių. Pakilo ir iki šiol tik auga senosios muzikos atradimo banga, kurios viena stipriausių srovių yra šio pokalbio herojus – prancūzų dainininkas ir kompozitorius Dominique’as Vellard’as. Jo vadovaujamas senosios muzikos ansamblis „Gilles Binchois“ įrašė pusšimtį muzikos albumų, o 2017 metais už nuopelnus senajai muzikai jam buvo suteiktas Prancūzijos Respublikos Garbės legiono riterio vardas.      

Aleksandra Pister

Drąsa, kūrybiškumas, intuicija – tai šiųmečio vaikams ir jaunimui skirto Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio vertybių tiesė. Vienuoliktą kartą Valdovų rūmuose organizuojamo festivalio sumanytojai dalyvius pasitinka su kruopščiai parinktu edukaciniu turiniu. Jį ruošia užsienio ir Lietuvos muzikos profesionalai, tarp kurių – ne tik pasaulyje pripažinti atlikėjai, bet ir gabūs mokytojai. Juos vertina prestižinės aukštosios muzikos mokyklos, meistriškumo kursų organizatoriai, iš anksto pasiruošę mokinių antplūdžiui. Tokį vyksmą stebi Šv. Cecilijos festivalis; paskelbus festivalio programą į vaikams ir jaunimui skirtus renginius veržiasi net muzikos profesionalai. Lapkričio 20 – gruodžio 11 dienomis sostinėje vyksiančiuose edukaciniuose renginiuose kūrybiškumą lavins ištikimi bei nauji festivalio dalyviai.   

Aleksandra Pister

Lietuviška Antonio Vivaldi operos „Orlando furioso“ premjera

Paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas (gruodžio 21–22 d.) visko matę sostinės klausytojai turėjo progą apsilankyti premjeroje. Antonio Vivaldi opera „Orlando furioso“ Lietuvoje dar nebuvo atlikta, tad VšĮ „Artis opera“ siūlomas pastatymas žadino smalsumą. Nors šios baroko operos veiksmas vyko istorinėse erdvėse – Valdovų rūmuose, buvo aišku, kad garbanotų perukų tikėtis visgi neverta.

Aleksandra Pister

Baroko operos teatras pristatė G.F. Händelio operą „Semelė“

Kai 2014 metais susibūrė Baroko operos teatras (meno vadovas Viktoras Gerasimovas), minčių buvo įvairių. Pirmiausia džiugino, kad teatras žada statyti baroko operas, Lietuvos scenose rodomas tik kaip pavieniai projektai. Atrodė, laimės visi – klausytojai ir atlikėjai, trupė užpildys iki tol beveik tuščią koncertinę nišą. Tačiau teatras neturėjo nei patalpų (neturi ir dabar), nei baroko instrumentų kopijų. Tik vienas kitas orkestro muzikantas ar dainininkas turėjo bent kiek patirties senosios muzikos scenoje. Tąkart atrodė, kad trupės ambicijos iš tiesų didelės, bet amunicija nepamatuotai maža.

Sausio 26-ąją Rusų dramos teatre publikai trupė pristatė ketvirtąją premjerą – Georgo Friedricho Händelio operą-oratoriją „Semelė“. Tai – iki šiol sėkmingiausias Baroko operos teatro projektas. Operoje kartu derėjo taurus režisieriaus Viliaus Malinausko meninis matymas, gražus atlikimas (orkestro vadovas Juozas Mantas Jauniškis), stilizuoti antikinio ir barokinio braižo kostiumai (autorė Jolanta Rimkutė), savita scenografija (Kristina Kasparavičienė) ir choreografija (Erika Vizbaraitė), šviesos (Darius Malinauskas).

Aleksandra Pister

Festivalyje „Banchetto musicale“ skambėjo muzika trims Anglijos valdovėms

Karališka muzika turi magijos... Kaip ir daugelis kitų aristokratų gyvenimo atributų, tebekeliantys karštligišką susidomėjimą daliai modernaus pasaulio visuomenės. Įstabu, kokį galingą poveikį įgauna įvykiai, vietos, objektai, buities reikmenys (stalo įrankiai, rašymo priemonės, drabužiai, avalynė, žaislai ir t.t.), palytėti karališkos giminės. Ne išimtis – muzika, o ypač karališkųjų epochų repertuaras. Ar nenuskamba kūriniai kažkaip ypatingai, galvojant apie tai, kad kadaise jų klausėsi Jos Didenybė?

Į šiuos saldžius spąstus galbūt pakliuvo klausytojai, atėję į Valdovų rūmuose vykusius senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ koncertus – „Dvi Habsburgų moterys – Elžbieta ir Kotryna“ (rugsėjo 9 d.) ir „Dieve, sergėk Karalienę“ (rugsėjo 21 d.), kuriame skambėjo muzika trims Anglijos valdovėms. Lietuvos ir Lenkijos karalienėms dedikuotą programą parengė choras ir konsortas „Brevis“ (vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas), britiškąją choras „Brevis“ atliko su ansambliu „Contrasto armonico“ (projekto vadovas Marco Vitale, Italija, Lenkija).

Aleksandra Pister

„Canto fiorito“ atliko Johanno Valentino Mederio „Pasijas pagal Matą“

Pirmąjį šeštadienį po Kristaus prisikėlimo šventės (balandžio 2-ąją) Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje skambėjo Johanno Valentino Mederio sakralinė oratorija „Pasijos pagal Matą“. Kūrinį atlikęs senosios muzikos ansamblis „Canto fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) klausytojams suteikė progą apmąstyti kaskart gluminančią žmonijos žiaurumo istoriją. Nors pastarojo kūrinio atlikimas būtų pritikęs Didžiosios savaitės koncertiniam laikotarpiui, margoje Vilniaus koncertų panoramoje tai buvo vienas iš kelių gavėnios ir šv. Velykų laikotarpiui skirtų koncertų. O gaila. Nes prasmingiausias laikas nuskambėti velykiniam repertuarui ateis tik kitais metais.

Koncertas atspindėjo ansamblio „Canto fiorito“ pasirinktą muzikinės veiklos viziją. Atlikėjai nesirenka „patikrintų“ muzikos kūrinių, nemasina klausytojų žėrinčio virtuoziškumo baroku. Ši kūrybinė komanda klausytojams siūlo mažiau žinomų kūrinių programas ir kaskart suranda sąsajų su mūsų kultūriniu regionu, kas atrodo prasminga ir ne visuomet paprasta. Tokia mintis, atrodo, buvo „išsakyta“ ir pastaruoju koncertu. Ar plačiai žinoma, kad vokiečių kilmės kompozitorius Mederis gyveno ir kūrė Baltijos regione? Mums nesvetimos yra jo gyvenimo ir kūrybos stotelės: Ryga, Talinas, Gdanskas, Karaliaučius. (Labai trokštant, bendros XVII a. kultūrinės erdvės kūriniu galima laikyti jo instrumentinę sonatą „Lenkų elgeta“). Mederio Pasijų atlikimas tą vakarą akivaizdžiai parodė, kad šis kūrinys mums – gera alternatyva „didžiųjų“ autorių opusams.

Aleksandra Pister

Nauja kompaktinė plokštelė „Giovanni Battista Cocciola. „Deus, Deus meus“