7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aleksandra Pister

Aleksandra Pister

Plikas ir įsiutęs

Lietuviška Antonio Vivaldi operos „Orlando furioso“ premjera

Paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas (gruodžio 21–22 d.) visko matę sostinės klausytojai turėjo progą apsilankyti premjeroje. Antonio Vivaldi opera „Orlando furioso“ Lietuvoje dar nebuvo atlikta, tad VšĮ „Artis opera“ siūlomas pastatymas žadino smalsumą. Nors šios baroko operos veiksmas vyko istorinėse erdvėse – Valdovų rūmuose, buvo aišku, kad garbanotų perukų tikėtis visgi neverta.

Jomantė Šležaitė (Alčina). D. Pu nuotr.
Jomantė Šležaitė (Alčina). D. Pu nuotr.
Jomantė Šležaitė (Alčina). D. Pu nuotr.
Jomantė Šležaitė (Alčina). D. Pu nuotr.
Gunta Gelgotė (Andželika). D. Pu nuotr.
Gunta Gelgotė (Andželika). D. Pu nuotr.
Stein Skjervold (Astolfas) ir Jomantė Šležaitė (Alčina). D. Pu nuotr.
Stein Skjervold (Astolfas) ir Jomantė Šležaitė (Alčina). D. Pu nuotr.
Stein Skjervold (Astolfas) ir Jomantė Šležaitė (Alčina). D. Pu nuotr.
Stein Skjervold (Astolfas) ir Jomantė Šležaitė (Alčina). D. Pu nuotr.
Stein Skjervold (Astolfas) ir Gunta Gelgotė (Andželika). D. Pu nuotr.
Stein Skjervold (Astolfas) ir Gunta Gelgotė (Andželika). D. Pu nuotr.
Stein Skjervold (Astolfas). D. Pu nuotr.
Stein Skjervold (Astolfas). D. Pu nuotr.
Rūta Vosyliūtė (Bradamantė) ir Stein Skjervold (Astolfas). D. Pu nuotr.
Rūta Vosyliūtė (Bradamantė) ir Stein Skjervold (Astolfas). D. Pu nuotr.
Aleksandra Pister

Vien malonumai

Baroko operos teatras pristatė G.F. Händelio operą „Semelė“

Kai 2014 metais susibūrė Baroko operos teatras (meno vadovas Viktoras Gerasimovas), minčių buvo įvairių. Pirmiausia džiugino, kad teatras žada statyti baroko operas, Lietuvos scenose rodomas tik kaip pavieniai projektai. Atrodė, laimės visi – klausytojai ir atlikėjai, trupė užpildys iki tol beveik tuščią koncertinę nišą. Tačiau teatras neturėjo nei patalpų (neturi ir dabar), nei baroko instrumentų kopijų. Tik vienas kitas orkestro muzikantas ar dainininkas turėjo bent kiek patirties senosios muzikos scenoje. Tąkart atrodė, kad trupės ambicijos iš tiesų didelės, bet amunicija nepamatuotai maža.

 

Sausio 26-ąją Rusų dramos teatre publikai trupė pristatė ketvirtąją premjerą – Georgo Friedricho Händelio operą-oratoriją „Semelė“. Tai – iki šiol sėkmingiausias Baroko operos teatro projektas. Operoje kartu derėjo taurus režisieriaus Viliaus Malinausko meninis matymas, gražus atlikimas (orkestro vadovas Juozas Mantas Jauniškis), stilizuoti antikinio ir barokinio braižo kostiumai (autorė Jolanta Rimkutė), savita scenografija (Kristina Kasparavičienė) ir choreografija (Erika Vizbaraitė), šviesos (Darius Malinauskas).

Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.
Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Semelė) ir Rūta Vosyliūtė (Ina). J. Pūkio nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Semelė) ir Rūta Vosyliūtė (Ina). J. Pūkio nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Semelė). J. Pūkio nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Semelė). J. Pūkio nuotr.
Tadas Girininkas (Kadmas ir Somnas), Aistė Pilibavičiūtė (Iridė), Vilija Mikštaitė (Junona). J. Pūkio nuotr. 

 J. Pūkio nuotr.
Tadas Girininkas (Kadmas ir Somnas), Aistė Pilibavičiūtė (Iridė), Vilija Mikštaitė (Junona). J. Pūkio nuotr. J. Pūkio nuotr.
Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.
Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.
Aleksandra Pister

Dieve, sergėk Karalienę

Festivalyje „Banchetto musicale“ skambėjo muzika trims Anglijos valdovėms

Karališka muzika turi magijos... Kaip ir daugelis kitų aristokratų gyvenimo atributų, tebekeliantys karštligišką susidomėjimą daliai modernaus pasaulio visuomenės. Įstabu, kokį galingą poveikį įgauna įvykiai, vietos, objektai, buities reikmenys (stalo įrankiai, rašymo priemonės, drabužiai, avalynė, žaislai ir t.t.), palytėti karališkos giminės. Ne išimtis – muzika, o ypač karališkųjų epochų repertuaras. Ar nenuskamba kūriniai kažkaip ypatingai, galvojant apie tai, kad kadaise jų klausėsi Jos Didenybė?

 

Į šiuos saldžius spąstus galbūt pakliuvo klausytojai, atėję į Valdovų rūmuose vykusius senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ koncertus – „Dvi Habsburgų moterys – Elžbieta ir Kotryna“ (rugsėjo 9 d.) ir „Dieve, sergėk Karalienę“ (rugsėjo 21 d.), kuriame skambėjo muzika trims Anglijos valdovėms. Lietuvos ir Lenkijos karalienėms dedikuotą programą parengė choras ir konsortas „Brevis“ (vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas), britiškąją choras „Brevis“ atliko su ansambliu „Contrasto armonico“ (projekto vadovas Marco Vitale, Italija, Lenkija).

Koncerto „Dvi Habsburgų moterys – Elžbieta ir Kotryna“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Koncerto „Dvi Habsburgų moterys – Elžbieta ir Kotryna“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Koncerto „Dvi Habsburgų moterys – Elžbieta ir Kotryna“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Koncerto „Dvi Habsburgų moterys – Elžbieta ir Kotryna“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Koncerto „Dieve, saugok Karalienę“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Koncerto „Dieve, saugok Karalienę“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Koncerto „Dieve, saugok Karalienę“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Koncerto „Dieve, saugok Karalienę“ akimirka. V. Abramausko nuotr.
Aleksandra Pister

Patirti istoriją

„Canto fiorito“ atliko Johanno Valentino Mederio „Pasijas pagal Matą“

Pirmąjį šeštadienį po Kristaus prisikėlimo šventės (balandžio 2-ąją) Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje skambėjo Johanno Valentino Mederio sakralinė oratorija „Pasijos pagal Matą“. Kūrinį atlikęs senosios muzikos ansamblis „Canto fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) klausytojams suteikė progą apmąstyti kaskart gluminančią žmonijos žiaurumo istoriją. Nors pastarojo kūrinio atlikimas būtų pritikęs Didžiosios savaitės koncertiniam laikotarpiui, margoje Vilniaus koncertų panoramoje tai buvo vienas iš kelių gavėnios ir šv. Velykų laikotarpiui skirtų koncertų. O gaila. Nes prasmingiausias laikas nuskambėti velykiniam repertuarui ateis tik kitais metais.

 

Koncertas atspindėjo ansamblio „Canto fiorito“ pasirinktą muzikinės veiklos viziją. Atlikėjai nesirenka „patikrintų“ muzikos kūrinių, nemasina klausytojų žėrinčio virtuoziškumo baroku. Ši kūrybinė komanda klausytojams siūlo mažiau žinomų kūrinių programas ir kaskart suranda sąsajų su mūsų kultūriniu regionu, kas atrodo prasminga ir ne visuomet paprasta. Tokia mintis, atrodo, buvo „išsakyta“ ir pastaruoju koncertu. Ar plačiai žinoma, kad vokiečių kilmės kompozitorius Mederis gyveno ir kūrė Baltijos regione? Mums nesvetimos yra jo gyvenimo ir kūrybos stotelės: Ryga, Talinas, Gdanskas, Karaliaučius. (Labai trokštant, bendros XVII a. kultūrinės erdvės kūriniu galima laikyti jo instrumentinę sonatą „Lenkų elgeta“). Mederio Pasijų atlikimas tą vakarą akivaizdžiai parodė, kad šis kūrinys mums – gera alternatyva „didžiųjų“ autorių opusams.

Ansamblis „Canto fiorito“ repetuoja Šv. Ignoto bažnyčioje
Ansamblis „Canto fiorito“ repetuoja Šv. Ignoto bažnyčioje
Aleksandra Pister

(Ne)žinoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzika

Nauja kompaktinė plokštelė „Giovanni Battista Cocciola. „Deus, Deus meus“

Klasikinės muzikos garso įrašų rinkoje kasmet pasirodo naujų kompaktinių plokštelių. Ne kiekvienas toks produktas pristato turinio ar interpretacijos požiūriu kažką kokybiškai naujo, tačiau skųstis neverta, nes visi jie turi išliekamąją vertę ir (kada nors) suranda savo auditoriją. Garso įrašų kompanija „Semplice“ 2015-ųjų pradžioje melomanams iš tiesų pasiūlė naujieną – kompaktinę plokštelę „Giovanni Battista Cocciola. „Deus, Deus meus“. Tai Lietuvoje lig šiol itin retai skambėjusios LDK kompozitoriaus G.B. Cocciolos sakralinių kūrinių rinktinė, o kartu ir debiutinė senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) plokštelė. Tiesa, jos turinys gali atrodyti retas tik šiandienos klausytojams, mat prieš daugiau nei tris šimtmečius italo kūryba plačiai skambėjo visoje LDK teritorijoje.
 
Kas buvo Cocciola? Kas jį siejo su Lietuva? Kodėl italo kūryba atspindi senąjį Lietuvos muzikos paveldą? Kaip skamba koncertinėse erdvėse beveik neatliekami (kodėl?) kompozitoriaus kūriniai? Tokios ar panašios impresijos tikėtinos, mat ligi šiol labai stinga platesnio LDK muzikos istorijos viešinimo, personalijų pristatymo, dažniau atliekamų epochos kūrinių. Ši kompaktinė plokštelė leis platesnei kultūrinei visuomenei sužinoti ar prisiminti, pavyzdžiui, kad XVII a. pradžioje Cocciola tarnavo kapelmeisteriu Leono Sapiegos dvare, čia kūrė muziką ir vadovavo per dvidešimties atlikėjų kapelai (išsamiau buklete rašo muzikologė Jūratė Trilupaitienė); apmąstyti istorinį faktą, jog Renesanso ir baroko laikais Lietuvoje vykusi aukšto meistriškumo italų menininkų „invazija“ turėjo didelės įtakos šalies kultūros pakilimui, europietiškumui, o drauge kūrė Lietuvos muzikos istoriją, pagaliau išgirsti tikrą barokinio Vilniaus sakralinės muzikos skambesį.

Ansamblis „Canto Fiorito“
Ansamblis „Canto Fiorito“