7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Lukrecija Stonkutė

Lukrecija Stonkutė

Siekiu to nepasiekiamo horizonto

Pokalbis su pianiste Ala Bendoraitiene

Spalio mėnesį pianistė, koncertmeisterė, pedagogė Ala Bendoraitienė šventė gražią 60-mečio sukaktį. Šia proga su pianiste kalbamės apie gyvenimiškas ir profesines patirtis, ryškiausius sceninius įvykius, pianistinio meno klodus ir sankirtas.

Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokiniais. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokiniais. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokinėmis. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokinėmis. A. Jankauskienės nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Pučiamųjų vasaros spalvos

Prisiminus Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertą su kompozitoriumi ir trimitininku Linu Rupšlaukiu

1924 metai. Manoma, kad tuokart Šilutėje radosi pirmosios dabartinio Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro užuomazgos. Sklinda kalbos, kad kolektyvo nariai plaukė Nemunu, laivu, prieš srovę į Kauną. Tačiau oficialiai orkestro istorija skaičiuojama nuo 1935-ųjų, kai Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, Kaune, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, buvo įkurtas profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras. Pirmuoju kolektyvo vadovu ir dirigentu tapo Julius Radžiūnas, o 1937 m. orkestrui diriguoti pakviestas lietuviškų maršų kūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Bronius Jonušas.

Linas Rupšlaukis ir Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. A. Maniušio nuotr.
Linas Rupšlaukis ir Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. A. Maniušio nuotr.
Linas Rupšlaukis. A. Maniušio nuotr.
Linas Rupšlaukis. A. Maniušio nuotr.
Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ir Varėnos kultūros centro mišrus choras. A. Maniušio nuotr.
Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ir Varėnos kultūros centro mišrus choras. A. Maniušio nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Obojininkas su ypatingu energijos užtaisu

LMTA 90-mečiui. Pokalbis su Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju profesoriumi dr. Robertu Beinariu

Obojus – sudėtingiausias instrumentas, įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą, – taip pokalbį pradėjo žinomas obojininkas prof. dr. Robertas Beinaris. Jis – vietoje nenustygstantis atlikėjas, grojęs solo su visais Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais; bene dešimties festivalių, konkursų, čempionatų įkūrėjas, kamerinio ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas; pedagogas, skaičiuojantis jau 25-erius kūrybinės veiklos metus, parengęs kelias dešimtis obojininkų. Kaip tiek daug muzikos, veiklumo ir užsispyrimo telpa viename žmoguje, ir mėginsime išsiaiškinti.

Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris ir jaunoji obojininkų karta. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris ir jaunoji obojininkų karta. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris, Modestas Jankūnas, Virginijus Barkauskas, Kristupas Kačionas ir Jungtinis orkestras
Robertas Beinaris, Modestas Jankūnas, Virginijus Barkauskas, Kristupas Kačionas ir Jungtinis orkestras
Robertas Beinaris su atlikėjais po koncerto „Disnėjaus“ filmų muzika“. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris su atlikėjais po koncerto „Disnėjaus“ filmų muzika“. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris spektaklyje „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris spektaklyje „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir operos „Neringa“ statytojai bei atlikėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir operos „Neringa“ statytojai bei atlikėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Antazavės dvaro festivalyje – violončelininkės Žanos Miniotaitės koncertas

Birželio 17 d., Antazavės dvare vyko II tarptautinis Antazavės dvaro vasaros festivalio (meno vadovė Zita Lukošiūnienė) atidarymo koncertas. Jame solinę programą „Violončelės muzikos perlai“ pristatė viena ryškiausių jaunosios kartos violončelininkių Žana Miniotaitė, kuriai fortepijonu pritarė jos tėtis, kompozitorius Viktoras Miniotas. Festivalio atidarymo renginys ypatingas tuo, kad greta muzikos, žiūrovai turėjo galimybę gėrėtis Ž. Miniotaitės tapybos darbų paroda. Koncertą vedė aktorė bei režisierė Virginija Kochanskytė. Įdomu, kad vos prieš kelis metus toks renginys Antazavės dvare būtų vargiai įmanomas, tad norisi pristatyti dalį dvaro istorijos vingių.

Žana Miniotaitė ir Virginija Kochanskytė. L. Stonkutės nuotr.
Žana Miniotaitė ir Virginija Kochanskytė. L. Stonkutės nuotr.
Žana Miniotaitė ir Viktoras Miniotas. L. Stonkutės nuotr.
Žana Miniotaitė ir Viktoras Miniotas. L. Stonkutės nuotr.
Žana Miniotaitė, „Pasakos prieš miegą“. 2021 m. L. Stonkutės nuotr.
Žana Miniotaitė, „Pasakos prieš miegą“. 2021 m. L. Stonkutės nuotr.
Atkurtas Antazavės dvaras. L. Stonkutės nuotr.
Atkurtas Antazavės dvaras. L. Stonkutės nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Gaude Maria Virgo

Grigališkojo choralo kompaktinės plokštelės pristatymo koncertas

Atvelykio sekmadienį, balandžio 24 d., Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje vyko grigališkojo choralo koncertas. Jo metu Vilniaus arkikatedros bazilikos choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Dainius Juozėnas) ir dirigentas Michałas Sławeckis (Lenkija) pristatė kompaktinę plokštelę „Gaude Maria Virgo“ („Džiūgauk, Mergele Marija“).

„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. G. Pranckūno nuotr.
Beata Baublinskienė ir „Schola Gregoriana Vilnensis“. G. Pranckūno nuotr.
Beata Baublinskienė ir „Schola Gregoriana Vilnensis“. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. G. Pranckūno nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Stasio Vainiūno konkurse (II)

Kamerinių ansamblių finalininkų apžvalga

Kovo 26 – balandžio 2 dienomis Vilniuje vyko IX tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas. Kamerinių ansamblių kategorija sulaukė didžiulio jaunųjų muzikantų dėmesio – net 19 dalyvių iš JAV, Kanados, Ekvadoro, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Estijos, Rumunijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Japonijos. Varžėsi 13 duetų ir penki trio. Deja, šių metų konkurse nesulaukėme nė vieno styginių kvarteto ar kvinteto.

„Trio Bohémo“. „Kilimas Arts“ nuotr.
„Trio Bohémo“. „Kilimas Arts“ nuotr.
„Duo Arborescence“. „Kilimas Arts“ nuotr.
„Duo Arborescence“. „Kilimas Arts“ nuotr.
„De Beauvoir Piano Trio“. „Kilimas Arts“ nuotr.
„De Beauvoir Piano Trio“. „Kilimas Arts“ nuotr.
„Duo Sarasvathi-Nowak“. „Kilimas Arts“ nuotr.
„Duo Sarasvathi-Nowak“. „Kilimas Arts“ nuotr.
Julija Ivanovaitė, Paulius Anderssonas, žiuri rarys Petras Kunca. „Kilimas Arts“ nuotr.
Julija Ivanovaitė, Paulius Anderssonas, žiuri rarys Petras Kunca. „Kilimas Arts“ nuotr.
„Meta Piano Trio“. „Kilimas Arts“ nuotr.
„Meta Piano Trio“. „Kilimas Arts“ nuotr.
Duetas „DuoArte“. „Kilimas Arts“ nuotr.
Duetas „DuoArte“. „Kilimas Arts“ nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Bundantį pavasarį pasitikime su muzika

Balandžio mėnesį fortepijono ir kamerinės muzikos mylėtojai kviečiami net į septynis renginius „Organum“ koncertų salėje. Koncertuose išvysime ir jaunosios kartos, ir tarptautinį pripažinimą pelniusius meistrus soliniuose amplua bei muzikuojančius kameriniuose ansambliuse. Publikai bus dovanojami klasikinės muzikos šedevrai, džiazo melodijų, harmonijų ir improvizacijos viražai, aistra pulsuojantys argentinietiški ritmai, vyks net dviejų muzikinių albumų pristatymai.

„Grand Trio“. Organizatorių nuotr.
„Grand Trio“. Organizatorių nuotr.
Dmitrijus Golovanovas. Organizatorių nuotr.
Dmitrijus Golovanovas. Organizatorių nuotr.
Julija Sadaunykaitė. Organizatorių nuotr.
Julija Sadaunykaitė. Organizatorių nuotr.
Ansamblis „Paleasis“. J. Šopos nuotr.
Ansamblis „Paleasis“. J. Šopos nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Vargonai – mano instrumentas

Pokalbis su vargonininke Karolina Juodelyte

Prieš 111 metų Juozas Naujalis įsteigė Vargonininkų mokyklą ir draugiją (1911), šiais metais minime Kauno muzikos mokykloje Naujalio įsteigtos vargonų klasės (1922) šimtmetį. Abi reikšmingos sukaktys – gera proga pakalbinti aktyviausius Lietuvos vargonininkus. Šį kartą kalbiname jaunosios kartos atstovę Karoliną Juodelytę – tarptautinių konkursų laureatę, aktyviai koncertuojančią atlikėją ir Šv. Pauliaus parapijos Berlyne (Vokietija) kantorę.

Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Gydęs sielą

In memoriam ilgamečiam Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkui, pedagogui, vargonų intonuotojui Bernardui Vasiliauskui (1938 04 28–2022 02 21)

„Bernardo aistra vargonams ir muzikai yra visas jo gyvenimas, jo stichija, pašaukimas ir gyvenimo būdas būti šiame pasaulyje. Jis neatsiejamas lygybės ženklas tarp muzikos ir instrumento, tiltas, sujungiantis klausytoją ir garsą, žemę ir dangų, žmogų ir Kūrėją“, – prieš penkerius metus rašė Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonas, Nacionalinės vargonininkų asociacijos valdybos narys kun. Ričardas Doveika. Vasario 21 d. Bernardo Vasiliausko netekome... Liko ne tik vargonų – kuriais grota, kurie restauruoti, globoti – didingo gausmo aidas. Liko žmogiškas menininko, atsidavusio muzikai, pėdsakas.

Bernardas Vasiliauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Bernardas Vasiliauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Bernardas Vasiliauskas restauruojant Tytuvėnų vargonus. Asmeninio archyvo nuotr.
Bernardas Vasiliauskas restauruojant Tytuvėnų vargonus. Asmeninio archyvo nuotr.
Bernardas Vasiliauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Bernardas Vasiliauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Prancūziški garsovaizdžiai

Lietuvos ir Prancūzijos jaunųjų talentų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Prancūzų institutas Lietuvoje savo interneto svetainėje paskelbė džiugią informaciją – 2022 m. sausio 1 d. prasidėjo pusmetį truksiantis Prancūzijos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Ta proga Institutas, Prancūzijos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos nacionalinė filharmonija suvienijo kūrybines jėgas ir filharmonijoje sausio 16 d. surengė koncertą „Prancūziški garsovaizdžiai“.

Prancūzų styginių kvarteto „Möbius“ nariai ir Rugilė Juknevčiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Prancūzų styginių kvarteto „Möbius“ nariai ir Rugilė Juknevčiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Katinskaitė, Amelija Lapinskaitė, Jonas Vozbutas, Rugilė Juknevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Katinskaitė, Amelija Lapinskaitė, Jonas Vozbutas, Rugilė Juknevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Liepa Jurgutavičiūtė ir Rugilė Juknevičiūtė._D. Matvejevo nuotr.
Liepa Jurgutavičiūtė ir Rugilė Juknevičiūtė._D. Matvejevo nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė ir Jonas Vozbutas. D. Matvejevo nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė ir Jonas Vozbutas. D. Matvejevo nuotr.
Rokas Makštutis ir Mantas Lizzi. D. Matvejevo nuotr.
Rokas Makštutis ir Mantas Lizzi. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Katinskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Katinskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Pierre’o Thilloy kūrinio „Eglės legenda“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Pierre’o Thilloy kūrinio „Eglės legenda“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Eva Bugakova ir Nora Straukaitė. D. Matvejevo nuotr.
Eva Bugakova ir Nora Straukaitė. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas