7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Lukrecija Stonkutė

Lukrecija Stonkutė

Tarp klasikos ir gyvos dabarties

Trio „Kaskados“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Yra tokių koncertų, kurie baigiasi su paskutiniu akordu. Ir yra tokių, kurie dar lieka skambėti atmintyje. Ne vien atskiromis temomis ar ryškesniais epizodais, bet bendra nuotaika, menine laikysena, ypatingu atlikėjų ir muzikos santykiu. Toks buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje kovo 22-osios popietę įvykęs fortepijoninio trio „Kaskados“ koncertas „Žingsniai per epochas“. Jame skambėjo Ludwigo van Beethoveno, Vykinto Baltako ir Bedřicho Smetanos muzika. Tačiau svarbiausia šiame vakare buvo ne vien programa, o tai, kaip skirtingų epochų kūriniai susijungė į vieną nenutrūkstančią muzikinę tėkmę.

Rusnė Mataitytė, Albina Šikšniūtė, Edmundas Kulikauskas. A. Radvilaitės nuotr.
Rusnė Mataitytė, Albina Šikšniūtė, Edmundas Kulikauskas. A. Radvilaitės nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Daug žadantis rytdienos horizontas

Choro „Vilnius“ 55-mečio koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Valstybiniam chorui „Vilnius“ 55-eri metai nėra tik faktas. Tai reikšmingas laikotarpis, žymintis kolektyvinę brandą, sukauptą patirtį, susiformavusią pagarbą scenai, kūriniui, klausytojui ir vienas kitam. Jubiliejinis choro koncertas, vykęs sausio 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, buvo ne vien šventė, bet ir savotiškas pareiškimas, ką šis choras laiko esminiais savo identiteto ženklais: nuo klasikinės sakralinės miniatiūros, šiuolaikinės kantatos iki lietuviškos poemos ir šviesaus, džiaziniais intarpais praturtinto finalo. Vakaro atlikėjai taip pat atitiko šventei keliamą „svorio“ kriterijų: choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas, vadovas Deividas Staponkus), Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas), sopranas Asta Krikščiūnaitė, pianistas Vincenzo De Martino bei dirigentai Artūras Dambrauskas ir Giedrius Pavilionis.

Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė, LKO, choras „Vilnius“, dirigentas Giedrius Pavilionis. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė, LKO, choras „Vilnius“, dirigentas Giedrius Pavilionis. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė, Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“, dir. Giedrius Pavilionis. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė, Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“, dir. Giedrius Pavilionis. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė, Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“, dir. Giedrius Pavilionis. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė, Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“, dir. Giedrius Pavilionis. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, LKO, Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, LKO, Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Valstybinio choro „Vilnius“ 55-metis: tarp misijos ir meninės laisvės

Valstybinio choro „Vilnius“ istorija prasideda 1970-aisiais, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje (LASS) subrendo idėja suburti profesionalų kolektyvą iš itin muzikalių bendruomenės narių. Tai nebuvo vien meninė iniciatyva. Choras nuo pat pradžių suvoktas kaip socialinis-kultūrinis junginys, kuriame lygiomis dalimis dainuotų neregių ir silpnaregių bendruomenės atstovai bei regintieji. Ši lygybės ir bendrystės idėja tapo kertine choro tapatybės atrama, leidusia kolektyvui augti ne tik kaip muzikinei institucijai, bet ir kaip simbolinei visuomenės brandos išraiškai.

Valstybinis choras „Vilnius“. Kolektyvo archyvo nuotr.
Valstybinis choras „Vilnius“. Kolektyvo archyvo nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Vaclovo Augustino „Mišios už mirusius (Requiem)“ skambės laisvės gynėjams atminti

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, 19 val., Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios skliautuose dar kartą suskambės kompozitoriaus ir choro dirigento Vaclovo Augustino „Mišios už mirusius (Requiem)“ chorui a cappella. Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas) kviečia į išskirtinį koncertą, skirtą sausio 13-osios įvykių 35-mečiui ir žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti. Tai bus vakaras, kuriame persipins asmeninė ir kolektyvinė atmintis. „Requiem“, gimęs iš asmeninių netekčių skausmo ir ilgesio, įsirašys ir į platesnį Lietuvos laisvės istorijos kontekstą.

Choras „Vilnius“. Kolektyvo archyvo nuotr.
Choras „Vilnius“. Kolektyvo archyvo nuotr.
Vaclovas Augustinas. P. Žižliausko nuotr.
Vaclovas Augustinas. P. Žižliausko nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Kai atmintis tampa gyva muzika

Premjera: Vaclovo Augustino „Mišios už mirusius (Requiem)“

XV tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis, 2011 m. gimęs iš Valstybinio choro „Vilnius“ ir Brolių dominikonų iniciatyvos, šiemet vyksta nuo rugsėjo 6 iki spalio 26 dienos. Muzika skamba (-ės) ne tik Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo, bet ir Šv. Juozapo (Pilaitėje), Šv. Kazimiero bažnyčiose, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bei regionuose.

Artūras Dambrauskas, choras „Vilnius“, koncerto solistai, Vaclovas Augustinas. K. Polubinskos nuotr.
Artūras Dambrauskas, choras „Vilnius“, koncerto solistai, Vaclovas Augustinas. K. Polubinskos nuotr.
Artūras Dambrauskas. K. Polubinskos nuotr.
Artūras Dambrauskas. K. Polubinskos nuotr.
Vincenzo De Martino. K. Polubinskos nuotr.
Vincenzo De Martino. K. Polubinskos nuotr.
Choras „Vilnius“. K. Polubinskos nuotr.
Choras „Vilnius“. K. Polubinskos nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Kai mostas tampa muzika

Tarptautinis Jono Aleksos jaunųjų choro dirigentų konkursas

Kovo 8–9 dienomis Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje vykęs trečiasis Tarptautinis Jono Aleksos jaunųjų choro dirigentų konkursas – ne tik gražus pagarbos ženklas maestro atminimui, bet ir drąsus postūmis jauniesiems dirigentams žengti kūrybos keliu. Jonas Aleksa glaudžiai susijęs su M.K. Čiurlionio menų mokykla – buvo vienas pirmųjų absolventų, čia formavosi jo muzikinės pažiūros, prasidėjo sėkminga dirigento karjera. Tad minimas renginys lygintinas su simbolinėmis durimis į pasaulį, kuriame rankos mostas tampa kalba, o žvilgsnis – muzikiniu impulsu.

Konkurso laureatai ir komisijos nariai. D. Vasiliauskaitės-Jucienės nuotr.
Konkurso laureatai ir komisijos nariai. D. Vasiliauskaitės-Jucienės nuotr.
Konkurso laureatai ir komisijos nariai. D. Vasiliauskaitės-Jucienės nuotr.
Konkurso laureatai ir komisijos nariai. D. Vasiliauskaitės-Jucienės nuotr.
Jonas Aleksa. M. Raškovskio nuotr.
Jonas Aleksa. M. Raškovskio nuotr.
Jonas Aleksa. Organizatorių nuotr.
Jonas Aleksa. Organizatorių nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Kelionė savęs ir tikėjimo link

XIV tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio pradžios koncertas su Zitos Bružaitės kūrinio premjera

Rugsėjo 14-ąją Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) bažnyčioje įvyko pasaulinė Zitos Bružaitės kūrinio „Buen Camino!“ („Gero kelio!“) premjera, atidariusi XIV Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalį. Naujos muzikinės kelionės pradžią klausytojams atvėrė Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) su įspūdinga atlikėjų komanda: Čiurlionio kvartetu, sopranu Gunta Gelgote, bosu Žygimantu Galiniu, obojininku Robertu Beinariu, fliugelhornininku Giedriumi Labanausku, perkusininku Tomu Kulikausku bei pianistu (šįkart vargonininku) Vincenzo De Martino.

Koncerto akimirka. J. Auškelio nuotr.
Koncerto akimirka. J. Auškelio nuotr.
Koncerto akimirka. J. Auškelio nuotr.
Koncerto akimirka. J. Auškelio nuotr.
Dirigentas Artūras Dambrauskas. J. Auškelio nuotr.
Dirigentas Artūras Dambrauskas. J. Auškelio nuotr.
Kompozitorė Zita Bružaitė. J. Auškelio nuotr.
Kompozitorė Zita Bružaitė. J. Auškelio nuotr.
Kompozitorė Zita Bružaitė, Robertas Beinaris, Artūras Dambrauskas ir premjeros atlikėjai. A. Radvilaitės nuotr.
Kompozitorė Zita Bružaitė, Robertas Beinaris, Artūras Dambrauskas ir premjeros atlikėjai. A. Radvilaitės nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Siekiu to nepasiekiamo horizonto

Pokalbis su pianiste Ala Bendoraitiene

Spalio mėnesį pianistė, koncertmeisterė, pedagogė Ala Bendoraitienė šventė gražią 60-mečio sukaktį. Šia proga su pianiste kalbamės apie gyvenimiškas ir profesines patirtis, ryškiausius sceninius įvykius, pianistinio meno klodus ir sankirtas.

Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokiniais. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokiniais. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokinėmis. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokinėmis. A. Jankauskienės nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Pučiamųjų vasaros spalvos

Prisiminus Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertą su kompozitoriumi ir trimitininku Linu Rupšlaukiu

1924 metai. Manoma, kad tuokart Šilutėje radosi pirmosios dabartinio Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro užuomazgos. Sklinda kalbos, kad kolektyvo nariai plaukė Nemunu, laivu, prieš srovę į Kauną. Tačiau oficialiai orkestro istorija skaičiuojama nuo 1935-ųjų, kai Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, Kaune, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, buvo įkurtas profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras. Pirmuoju kolektyvo vadovu ir dirigentu tapo Julius Radžiūnas, o 1937 m. orkestrui diriguoti pakviestas lietuviškų maršų kūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Bronius Jonušas.

Linas Rupšlaukis ir Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. A. Maniušio nuotr.
Linas Rupšlaukis ir Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. A. Maniušio nuotr.
Linas Rupšlaukis. A. Maniušio nuotr.
Linas Rupšlaukis. A. Maniušio nuotr.
Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ir Varėnos kultūros centro mišrus choras. A. Maniušio nuotr.
Policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ir Varėnos kultūros centro mišrus choras. A. Maniušio nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Obojininkas su ypatingu energijos užtaisu

LMTA 90-mečiui. Pokalbis su Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju profesoriumi dr. Robertu Beinariu

Obojus – sudėtingiausias instrumentas, įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą, – taip pokalbį pradėjo žinomas obojininkas prof. dr. Robertas Beinaris. Jis – vietoje nenustygstantis atlikėjas, grojęs solo su visais Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais; bene dešimties festivalių, konkursų, čempionatų įkūrėjas, kamerinio ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas; pedagogas, skaičiuojantis jau 25-erius kūrybinės veiklos metus, parengęs kelias dešimtis obojininkų. Kaip tiek daug muzikos, veiklumo ir užsispyrimo telpa viename žmoguje, ir mėginsime išsiaiškinti.

Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris ir jaunoji obojininkų karta. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris ir jaunoji obojininkų karta. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris, Modestas Jankūnas, Virginijus Barkauskas, Kristupas Kačionas ir Jungtinis orkestras
Robertas Beinaris, Modestas Jankūnas, Virginijus Barkauskas, Kristupas Kačionas ir Jungtinis orkestras
Robertas Beinaris su atlikėjais po koncerto „Disnėjaus“ filmų muzika“. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris su atlikėjais po koncerto „Disnėjaus“ filmų muzika“. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris spektaklyje „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris spektaklyje „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir operos „Neringa“ statytojai bei atlikėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir operos „Neringa“ statytojai bei atlikėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas