Autorius: Donatas Katkus
Donatas Katkus
Talentų blykstelėjimas
Pamąstymai klausantis Petro Vyšniausko ir Tomo Kutavičiaus kompaktinės plokštelės „Neskaityti laiškai“
Kas yra talentas? Ar tai varžytuvės, lenktynės – kas geresnis? Be abejo, kad tai žmogaus sugebėjimai tam tikroje srityje, bet kuo jie matuojami? Kieno verdiktas lemia? Ar aplinkos žmonių veikla, ar logiškai nenusakomos kažkieno patirtys, ar socialiniai bei politiniai argumentai? Nenusakomas skonis, įgavęs sprendimo teisę. Bet, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Tai klausimai, kasdien iškylantys kultūroje ir meno sprendimuose.
Donatas Katkus
Laikytis europinių meno vertybių
Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro gimtadienis su Dominique’u de Williencourt’u
Kas veikia kultūroje ir kas yra kažkodėl nepastebima? Pastebimi savieji, pro dėmesį prateka svetimieji. Gal todėl savoje tėvynėje taip kaunamasi dėl garbės ir pripažinimo, dėl vietos menininkų kalnelyje Antakalnyje... Nors, žinia, kultūra yra gyviesiems – tai jų vidinės nuostatos ir supanti būtis, reali tikrovė. Bet kodėl taip kovojama, kad savųjų pripažinimas ateitų iš svetimųjų?
Donatas Katkus
Tarp anų laikų ir dabarties
Pasamprotavimai iš naujametinio dienoraščio
Man aštuoniasdešimt treji metai. Įstojau į Lietuvos konservatoriją 1960-aisiais, tai yra gyvenau to laiko Lietuvos kultūrinėje apsuptyje. Be jokių socialinių horizontų, to meto kultūros realybė buvo reali, nekeičiama, amžinai provinciali, lyg suakmenėjusi. Vienintelė perspektyvos galimybė atsirėmė tik į asmeninę patirtį, tik į savo darbą ir sugebėjimus.
Donatas Katkus
In memoriam Rimantui Gučui
(1942 08 22–2026 01 10)
Staiga, netikėtai iš mūsų pasitraukė Rimantas Gučas. Dar gruodžio pabaigoje viešėjo pas mus namuose – gyvybingas, žaismingas, o dabar rašau jo nekrologą. Skaudu ir nejauku...
Donatas Katkus
Tikrieji talentai
Įspūdžiai iš Šv. Kristoforo orkestro ir soluojančių muzikantų koncerto
Popsas Lietuvoje užgožė tikrus muzikos talentus. Jie neįžiūrimi, jie atrodo neturintys vertės. Žiniasklaidos priemonių verslas, komercinės televizijos lenktyniauja įžūliausioje bet kokio popreiškinio propagandoje. O kultūra vis tiek gyvena savo gyvenimą. Regis, tylumoje, marginalinėse paraštėse ji natūraliai atrenka tikrus meno talentus. Ir jeigu vis dar norime nurodyti, kur yra tautinis identitetas, kas atpažįsta mus pasaulyje kaip kažką savita, – tai yra būtent ta ne popsinė kultūros tradicija. Mūsų talentingųjų jėga.
Donatas Katkus
In memoriam Reinbertui Eversui
(1949–2022)
Spalio mėnesio pabaigoje mirė Reinbertas Eversas – vokiečių gitaristas, gitaros profesorius. Bendravau, gal geriau sakyti – broliavausi, su juo daugiau nei 20 metų. Jis buvo jaunesnis už mane. Valingesnis už mane. Jo savęs matymo žvilgsnis buvo aiškesnis nei mano. Niekas nebūtų manęs įtikinęs, kad jis pasitrauks iš šio pasaulio anksčiau nei aš. Jis buvo tikras, valingas, čia esantis. Reinberto gyvenimas, jo veikla užstojo jį patį. Bet dabar niekas netrukdo įsižiūrėti į tą žmogų – į tokį, kokio iki tol neįsivaizdavau, koks jis buvo iš tikrųjų.
Donatas Katkus
Ir Lietuvai, ir Ukrainai
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas Kovo 11-osios proga
Vis dažniau, atrodytų, nelauktai viename koncerte skamba Baltijos kraštų muzika, bet ne ta pramoginė, kai negali atskirti, kam kas priklauso, bet ta, kuri išauga iš tautinio identiteto, atpažįstamų savitų estetinių požymių. Taip proginiai koncertai tampa labai įspūdingais kultūriniais ženklais. Kovo 11-ajai surengtas Šv. Kristoforo orkestro koncertas Ukrainos karo fone staiga tapo ypatingai reikšmingas: skirtas Nepriklausomybės atkūrimo šventei, jis nusidažė Ukrainos spalvomis.
Donatas Katkus
In memoriam Romanui Armonui
(1939 11 18–2021 09 29)
Šį rudenį, rugsėjo 29-ąją, mirė vienas įtakingiausių dabarties violončelės pedagogų Romanas Armonas. Pasitraukė ištisa muzikinės pedagogikos epocha. Netikėtai, nes iki paskutinės dienos R. Armonas dirbo su savo mokiniais. Sąžiningiausiai, kaip daug dešimtmečių iki tol. Žmogus, kuriam mokiniai buvo svarbiausias gyvenimo objektas ir tikslas.
Donatas Katkus
Atgimę kvartetai
Pirmoji Vilniaus kvarteto įgrotų Jurgio Karnavičiaus styginių kvartetų Nr. 1 ir Nr. 2 kompaktinė plokštelė („Ondine“, 2021)
Vilniaus kvartetas ryškiai ir solidžiai patvirtino naujos jo dalyvių kartos kultūrinius siekius – pirmą kartą įrašė visus keturis Jurgio Karnavičiaus styginių kvartetus. Neseniai pasirodė dviejų pirmųjų kvartetų kompaktinė plokštelė, ją išleido garsi Suomijos įrašų leidykla „Ondine“. Tai neeilinis įvykis ne tik dėl projekto solidumo.
Donatas Katkus
Scenos ir istorijos gilumoje
Andrius Vaišnys. Gražinos Ručytės pianissimo: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais. Vilnius, Vaga, 2019.
Pas mus retai pasirodo knygos apie žymių politikų žmonas, o dar rečiau, kai tų žmonų profesija ir veikla turi didelę, savarankišką vertę. Todėl patraukė Andriaus Vaišnio knyga keistu pavadinimu „Gražinos Ručytės pianissimo“. Tylus G. Ručytės gyvenimas? Pianistės, kuri scenoje praleido tiek metų? Kuri nuolat buvo matoma šalia garsiausio Lietuvos politiko Vytauto Landsbergio? Tačiau knyga kalba ką kita. Ne pianissimo, ne tyliausiai, o ryškiai ir prasmingai joje atskleistas talentingo ir intelektualaus žmogaus gyvenimas. Knygoje išryškėja keli stambūs motyvai: iš autentiškų G. Ručytės prisiminimų išausti jos dramatiškos ir nepaprastai kūrybingos biografijos faktai; knygos autoriaus bandymai tam gyvenimui surasti politinius kontekstus; jos draugai, šeima; meninė veikla, koncertai, žymių muzikų atsiliepimai apie pianistės meną.
