Gedulo ir vilties diena žymi ypač skaudžią datą – 1941 m. birželio 14-ąją Sovietų Sąjunga pradėjo masinius trėmus į Sibirą. Šimtams tūkstančių žmonių – tai sudaužyti gyvenimai, mirtys, badas bei milžiniška trauminė patirtis net ir vėlesnėms kartoms. Gedulo ir vilties diena kasmet priverčia susimąstyti, kaip stipriai tai paveikė asmeninę šeimos istoriją bei mūsų tautos ir regiono visuomenę. Šiandien, visai čia pat, rusų sukeltas karas Ukrainoje atgaivina šią kolektyvinę atmintį. Tačiau būtent tos iš kartos į kartą perduodamos tautų, šeimų ir individų patirtys suteikia jautrumo ir stiprybės nesuvokiamo žiaurumo akivaizdoje.

Ne paslaptis, kad šiuolaikinės chorinės muzikos gerbėjams birželio pradžia asocijuojasi ne tik su laukta vasaros pradžia, bet ir su kasmet rengiamu baigiamuoju jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkurso „Vox Juventutis“ koncertu. Šiemet jis jau septynioliktas ir atrodo, kad tai tik solidi šio perspektyvaus konkurso gyvavimo pradžia: žvelgiant į birželio 10 d. susirinkusią publiką sausakimšoje Šv. Kotrynos bažnyčioje buvo akivaizdu, kad konkursas ne tik nepraranda populiarumo, bet ir pritraukia vis naujų klausytojų.

Tuskulėnų memoriale tęsėsi festivalio „Muzika Vilniui“ kompozitorių pasirodymai, įgarsinant sostinės erdves. Dabar Vokietijoje gyvenanti ukrainiečių kompozitorė Anna Koršun birželio 3 d. savo kūriniui pasirinko Tuskulėnų memorialą, kitą kūrinį birželio 4 d. pristatė Rotušėje.

Gegužę buvo tęsiamas festivalio „Muzika erdvėje“ projektas „Muzika Vilniui“. Intrigavo trečiojo kviestinio kompozitoriaus Ivano Fedele sumanymas sukurti muziką, įkvėptą minimalizmo ir optinės dailės atstovo Kazio Varnelio kūrybos. Gegužės 25–27 d. Varnelio namuose-muziejuje ir Vilniaus rotušėje įvyko italų kompozitoriaus pasaulinė premjera „Varnelis Variations“ fortepijonui ir elektronikai, skambėjo „X-Tension 3“ (2019), „Immagini da Escher (2005), „Nachtmusik“ fortepijonui (2008) ir „Maja“ (1999) – muzika perpasakota Giuliano Corti poema apie mitologinę nimfą sopranui ir instrumentiniam ansambliui.

Iki liepos 6 d. tęsis gegužės 6 d. prasidėjęs Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtas įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ (organizuoja kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklas) renginių ciklas „Muzika Vilniui“. Apie pasaulines premjeras, net septynis kompozitorius iš skirtingų šalių ir sostinės skambesio galimybes kalbiname renginių ciklą „Muzika Vilniui“ organizuojančio Lietuvos ansamblių tinklo vadovą, kompozitorių ir dirigentą Vykintą Baltaką.

Šv. Jonų bažnyčioje prasidėjo vienas įdomiausių projektų, skirtų Vilniaus 700 metų jubiliejui. Prieš gerą pusmetį Vilniuje viešėję įvairių šalių kompozitoriai pasirinko erdves, kuriose nauji kūriniai nuskambės pirmą kartą. Drauge su kūrinius atliksiančiu Lietuvos ansamblių tinklu („LENsemble Vilnius“, vadovas Vykintas Baltakas) projekto „Muzika Vilniui“ organizaciniais reikalais rūpinasi „Meno genas“ (vadovas Matas Drukteinis) bei Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ (vadovė Inga Romanovskienė).

Balandžio 23 d. Briuselio menų centro „Bozar“ Henry Le Bœufo koncertų salėje įvyko festivalio „Les Nuits Botanique“ atidarymo koncertas.

Daugelio ypač laukta dovana Vilniaus 700 metų jubiliejaus, taip pat ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kovo 10 d. nuskambėjo Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerto programoje – Gedimino Gelgoto kūriniai, o neilgą vakarą vainikavo pasaulinė premjera: šio kompozitoriaus ir rašytojos, Vilniaus garbės pilietės Kristinos Sabaliauskaitės kūrinys „Vilniaus sarabanda“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Modestas Pitrėnas), Naujų idėjų kameriniam orkestrui NIKO, Vilniaus miesto savivaldybės chorui „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas) tą vakarą artistiškai dirigavo pats kūrinių autorius ir NIKO vadovas Gediminas Gelgotas, dar ir skambinęs fortepijonu, įterpęs savo balso partiją ir vos ne šokęs. Pagalvojau, kad kiekviename savo kūrybos koncerte jis tarsi leidžia klausytojui rinktis, ar tokia intensyvi autoriaus raiška scenoje žavi, ar erzina.

Sausio 27 d. Wolfgangui Amadeus Mozartui būtų sukakę 267 metai. Tą dieną Kauno filharmonijoje, o sausio 28 d. Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje publika buvo pakviesta patirti „Mozarto muzikos efektą“. Scenoje kartu su Lietuvos kameriniu orkestru pasirodė dirigentas Martynas Stakionis, solistai Ieva Pranskutė (smuikas) ir Mislavas Brajkovićius (violončelė, Kroatija), kurie atliko tris šio Vienos klasiko opusus: Adagio ir Fugą c-moll styginiams, Sinfonia concertante smuikui, altui ir orkestrui Es-dur (Mislavo Brajkovićiaus adaptacija violončelei) bei Simfoniją Nr. 36 C-dur (dar vadinamą „Linco“). Tarsi lietuvių dovana Mozartui gimtadienio proga nuskambėjo Juliaus Juzeliūno Poema-koncertas styginių orkestrui.

Birželio 4-ąją Nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo Vilniaus festivalis, šįsyk skelbiantis: „Muzika kuria pasaulį“. Puikus pavadinimas, apimantis skirtingus pasaulius ir epochas, įvairaus amžiaus menininkus ir jų atliekamą muziką. Smagu matyti, kad koncertų organizatoriai greta nenuspėjamumu intriguojančių užsienio svečių (pasaulinę šlovę pelnęs baritonas Thomas Hampsonas ne tik dainuos, bet ir diriguos!) visada kviečia tėvynėje laukiamus ryškius mūsų atlikėjus.