Neseniai mus palikęs Jonas Trinkūnas (1939–2014) daugumai yra pirmiausiai žinomas kaip lietuviškos pagonybės kultūros skleidėjas ir Lietuvos Romuvos krivis. Daugelis tikriausiai nustebtų išgirdę, kad pirmoji krivio profesija buvo susijusi su viena racionaliausių mokslo krypčių – matematine lingvistika. Esu tikra, kad Trinkūno biografija praturtins ne vieną XX a. Lietuvos istorijos studiją. Čia tiesiog norėčiau priminti apie vieną šio ypatingo žmogaus gyvenimo epizodą, kuris, retrospektyviai žvelgiant, pažymėjo Trinkūno apsisprendimą pasukti technomokslinei modernybei alternatyviu keliu.
![]() | ![]() |
Vasario 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Barikados“ premjera. Tai jaunų menininkų kūrinys bandant suprasti, kaip kalbėti apie 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje. Spektaklio kūrėjai – dramaturgai Goda Dapšytė, Jānis Balodis, režisierius Valteris Sīlis ir dailininkė Ieva Kauliņa, – susipažino Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro kartu su kitų šalių partneriais surengto tarptautinio Baltijos ir Šiaurės šalių jaunųjų menininkų seminaro „BaNd“ renginiuose. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvietė juos bendradarbiauti įgyvendinant jų kūrybinį sumanymą. Kalbamės su būsimo spektaklio autoriais.
![]() |
Ne vienas „Ryga – Europos kultūros sostinė 2014“ renginys pirmiausia skirtas įprasminti išskirtinius Latvijos meno kūrinius. Šiuo požiūriu ypač aktuali pasirodė nedidelė paroda Latvijos dailės akademijoje, žadanti atskleisti šių dienų kūrėjų požiūrį į „Kultūros kanoną“. Dar 2007 metais inicijuotas projektas „Latvijos kultūros kanonas“ (http://kulturaskanons.lv/en/1/) šiandien tapo internete prieinamu 99 kultūros vertybių sąrašu, kuriame pristatomi iškiliausi, pasididžiavimo verti latvių liaudies kūrybos, vizualiojo meno, scenos meno, muzikos, literatūros, architektūros ir dizaino, kino darbai. Apie „Kultūros kanoną“ ir kūrybinę laboratoriją, surengtą Latvijos dailės akademijoje, kalbamės su tapytoju, Tapybos katedros vedėju docentu Andriu Vītoliņiu.
Sekmadienio rytą savo namuose Niujorke rastas negyvas vienas geriausių ir talentingiausių savo kartos amerikiečių aktorių Philipas Seymouras Hoffmanas. Mirties priežastis – greičiausiai narkotikų perdozavimas. Aktoriui buvo 46-eri.
![]() | ![]() | ![]() |
Sausio 31 d. mirė vienas svarbiausių vengrų kino kūrėjų – režisierius ir scenaristas Miklósas Jancsó. Pasak jo kolegos ir amžininko Istvano Szabó, Jancsó „kine išreiškė vengrų tautos dvasią ir jos istorinį likimą.“
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
„Didžiulis išplėstas dviejų valandų eilėraštis, o muzika yra jo kraujas“, – taip režisierius Gintaras Varnas apibūdina Onutės Narbutaitės operą „Kornetas“ pagal Rainerio Maria Rilke’s ir kitų autorių tekstus. Pripažintas dramos teatro meistras ir patyręs operų inscenizuotojas (net du iš pelnytų apdovanojimų yra „Auksiniai scenos kryžiai“ už operų režisūrą) O. Narbutaitės „Kornetą“ stato Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Naujo veikalo premjera numatyta vasario 21 ir 22 dienomis.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Mažai kas žino, kad Alfredas Hitchcockas kūrė filmą apie nacių koncentracijos lagerius, bet niekad jo neparodė. Netrukus filmas pasirodys ekranuose. Britų armijos kino grupė filmavo Bergeno-Belseno koncentracijos stovyklos išlaisvinimą 1945-aisiais. Operatoriai juokavo, kad pirmasis medžiagą pamatęs Hitchcockas buvo pasibaisėjęs tuo, ką pamatė. Siaubo kino karaliumi vadintas režisierius po peržiūros buvo toks sukrėstas, kad savaitę nesirodė garsiojoje „Pinewood“ studijoje.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() |
Aleksejaus Balabanovo „Brolis“ (TV1, vasario 3 d. 21 val.) – iš tų retų filmų, kurie įamžina laiko kaitą. Iš tų, kurie tikrai nusipelnė būti vadinami kultiniais. 1997-aisiais pasirodęs ekranuose, „Brolis“ sukėlė didžiules diskusijas, buvo kaltintas rusišku šovinizmu, bet pelnė nuoširdžią žiūrovų meilę.
![]() | ![]() | ![]() |
Nuo 2012 m. pradžios Vilniuje, Žvėryne, ėmė veikti menininko Žilvino Landzbergo ir menotyrininkės Ūlos Tornau inicijuota ir prižiūrima projektų erdvė „Malonioji 6“. Šių metų sausio mėnesį ją perima Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS).
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |