7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Šabasevičienė

Daiva Šabasevičienė

Pokalbis su naujo spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ dramaturgais

Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) jaunieji kūrėjai rengia premjerą „Nežinoma žemė. Šalčia“, kurios dėmesys sutelktas į Šalčininkų regiono bendruomenę. Premjera Šalčininkuose įvyks kovo 16 d., Vilniuje, LNDT Mažojoje salėje – kovo 22 d. Spektaklio dramaturgai  – Eglė Vitkutė ir Andrius Jevsejevas, režisierius – Jonas Tertelis, dailininkė – Paulė Bocullaitė, kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, vaidina aktoriai Gailė Butvilaitė, Airida Gudaitė, Laurynas Jurgelis, Miglė Polikevičiūtė, Oskar Vygonovski.

Daiva Šabasevičienė kalbasi su būsimo spektaklio dramaturgais Egle Vitkute ir Andriumi Jevsejevu.

 

Kokia turėtų būti dokumentinio teatro dramaturgija?

Eglė Vitkutė. Aktuali, reaktyvi, gyva, lanksti.

Eglė Vitkutė kartu su Andriumi Jevsejevu kuria spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ dramaturgiją.
Eglė Vitkutė kartu su Andriumi Jevsejevu kuria spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ dramaturgiją.
Andrius Jevsejevas kartu su Egle Vitkute kuria spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ dramaturgiją.
Andrius Jevsejevas kartu su Egle Vitkute kuria spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ dramaturgiją.
Daiva Šabasevičienė

Birutei Mar – garbingas apdovanojimas

Vasario 15 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorę ir režisierę Birutę Mar ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose.

Birutė Mar – šiuo pavardės trumpiniu aktorė, režisierė ir poetė B. Marcinkevičiūtė gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet pasauliniame teatro kontekste. Ją drąsiai galime vadinti lietuviškos monodramos lydere, ji nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, kur dažnai apdovanojama pagrindiniais prizais.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo aktorę ir režisierę Birutę Mar ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo aktorę ir režisierę Birutę Mar ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Asmeninio archyvo nuotr.
Spektaklis „Ledo vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklis „Ledo vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Greimas Vilniuje

Vasario 22 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre garsi prancūzų aktorė Dominique Frot pristatys spektaklį pagal Algirdo Juliaus Greimo tekstus „Netikėtumas slepiasi“. Laukdama susitikimo su Vilniaus žiūrovais Dominique Frot rašė: „Mane sujaudino pasiūlymas pratęsti tai, ką atradau susipažinusi su Greimo nueitu keliu ir gestais. Ir  galimybė tai padaryti Vilniuje. Vilnius – skambus žodis. Man sakė, kad  jo aidas girdėti mieste!“

Apie tai Daiva Šabasevičienė kalbasi su pagrindiniais šios viešnagės iniciatoriais – literatūrologais, literatūros kritikais, žinomais semiotikais Kęstučiu Nastopka ir Sauliumi Žuku.

Algirdas Julius Greimas apie 1985 m.
Algirdas Julius Greimas apie 1985 m.
Dominique Frot
Dominique Frot
Kęstutis Nastopka. Dž. Barysaitės nuotr.
Kęstutis Nastopka. Dž. Barysaitės nuotr.
Saulius Žukas
Saulius Žukas
Daiva Šabasevičienė

Turėjau bėgti, nes dirbau krikščionims

Kalbamės su spektaklio „Dreamland“ dalyviu Zabi Ahmadi

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvykusi „Dreamland“ premjera tapo ne mažiau įdomiu įvykiu nei prieš pusmetį sukurta „Žalia pievelė“. Spektaklio kūrėjai Mantas Jančiauskas, Rimantas Ribačiauskas ir Kristina Savickienė analizuoja, iš kur ir kodėl į Lietuvą atvyksta pabėgėliai ir imigrantai, kokiomis sąlygomis jie gyvena ir ar nori čia likti. Kaip jų akimis atrodo Lietuva? Kaip mūsų akimis atrodo visko kare netekę žmonės? Ar esame pasiruošę didesniems migracijos į šalį, o ne iš jos srautams? Ar įmanoma tam pasiruošti?

Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Įkaitusios teatro dulkės

Eimunto Nekrošiaus „Cinkas (Zn)“ pagal Svetlaną Aleksijevič

Eimuntas Nekrošius visą savo kūrybinį gyvenimą paskyrė visuomenės tyrimui. Jo laboratorijos mėgintuvėliuose analizuojama meno psichologija. Lietuvoje jam, neturėjusiam lygiaverčių partnerių, niekada nebuvo lengva. Nekrošiaus premjera „Cinkas (Zn)“ Jaunimo teatre, bendradarbiaujant su teatru „Meno fortas“, tapo svarbiu šiuolaikinės Lietuvos teatro sistemos elementu. Šis spektaklis, kaip ir cheminis elementas cinkas, svarbus skonio vystymui ir gebėjimui matyti tamsoje. Paradoksalu, bet „barokiškai“ tiršta Svetlanos Aleksijevič literatūrinė dokumentika ir nemažiau tirštas režisieriaus asociacijų laukas suformavo skaidrų paveikslą – mūsų ateities kroniką.

Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Adomas Juška ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Adomas Juška ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Spektaklis – tai dalis manęs“

Aktorės Nelės Savičenko jubiliejui

Aktorė Nelė Savičenko – tarytum čechoviška žuvėdra. Gimė Vilniuje, o gyvenimo vėjų gainiojama po studijų atsidūrė Klaipėdoje, vėliau vėl parskrido į gimtąjį miestą.

 

Baigusi mokyklą Nelė Savičenko iškart įstojo į Povilo Gaidžio vadovaujamą Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto aktorių kursą. 1980 m. pradėjo dirbti Klaipėdos dramos teatre, o nuo 2012 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupėje. Šiandien ji vaidina ir pagrindiniuose Oskaro Koršunovo teatro spektakliuose, dėsto Teatro ir muzikos akademijoje. Aktorės švelnumas, atidumas, empatiška natūra ypač vertinama negailestingame atšiauriame dramos teatro pasaulyje. Su spektakliais (dažniausiai O. Koršunovo teatro) keliaudama po įvairias šalis, ji sugeba išlikti susikaupusi, nuosekli, vykdyti visus kada nors užsibrėžtus įsipareigojimus.

Nelė Savičenko spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Oidipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Oidipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Lilijomas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Lilijomas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko
Nelė Savičenko
Daiva Šabasevičienė

Kai tenka bėgti į pasaulio kraštą

Apie spektaklį „Dreamland“ kalbamės su režisieriumi Mantu Jančiausku

Lapkričio 25 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks spektaklio „Dreamland“ premjera. Dramaturgai – Rimantas Ribačiauskas ir Kristina Savickienė, režisierius – Mantas Jančiauskas, dailininkė – Lauryna Liepaitė, kompozitorė – Agnė Matulevičiūtė, vaizdo projekcijų autorė – Aneta Bublytė, 3D animacijos autorius – Aivaras Ligeika.

Mantas Jančiauskas. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Jančiauskas. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Paukštiška laisvė kurti

Homage aktoriui Vytautui Paukštei

Lapkričio 4 d. 19 val. Klaipėdos dramos teatre įvyks vakaras, skirtas legendiniam aktoriui Vytautui Paukštei – „Homage aktoriui“ (Nusilenkimas aktoriui).

Vytautas Paukštė. V. Radzevičiaus nuotr.
Vytautas Paukštė. V. Radzevičiaus nuotr.
Vytautas Paukštė – Kučiumovas (A. Ostrovskio „Pasiutę pinigai“, rež. Tatjana Kalvelienė, 1972 m.)
Vytautas Paukštė – Kučiumovas (A. Ostrovskio „Pasiutę pinigai“, rež. Tatjana Kalvelienė, 1972 m.)
Vytautas Paukštė – Mindaugas (Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, rež. Povilas Gaidys, 1970 m.)
Vytautas Paukštė – Mindaugas (Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, rež. Povilas Gaidys, 1970 m.)
Vytautas Paukštė – Senis (A. Strindbergo „Šmėklų sonata“, rež. Gintaras Varnas, 2011 m.)
Vytautas Paukštė – Senis (A. Strindbergo „Šmėklų sonata“, rež. Gintaras Varnas, 2011 m.)
Vytautas Paukštė – Podkoliosinas (N. Gogolio „Vedybos“, rež Valdas Pranulis, 1998 m.)
Vytautas Paukštė – Podkoliosinas (N. Gogolio „Vedybos“, rež Valdas Pranulis, 1998 m.)
Daiva Šabasevičienė

Laisvė kaip religija

Kijevo teatras scenoje ir gatvėse

Sakoma, kad britų politikas, Nobelio taikos premijos laureatas Winstonas Churchillis Antrojo pasaulinio karo įkarštyje paprašytas „nukreipti“ kultūrai skirtus pinigus „svarbesnėms“ sritims pareiškė: „O tai dėl ko tada kovoti, jei ne dėl kultūros?“ Posovietinės šalys pirmiausia išsiskiria savo iškreiptu požiūriu į kultūrą. Ir tai tęsiasi jau pernelyg ilgai.

„Dostojevskio angelai“ Kijevo nacionaliniame dramos teatre
„Dostojevskio angelai“ Kijevo nacionaliniame dramos teatre
Birutės Mar. nuotr.
Birutės Mar. nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Kaip šiandien kalbama apie tiesą

Kalbamės su spektaklio „Lokis“ dramaturge Anka Herbut.

Rugsėjo pradžioje publikai bus pristatyta Nacionalinio dramos teatro premjera „Lokis“. Spektaklio režisierius – lenkų teatro menininkas Łukaszas Twarkowskis, pernai apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už Krystiano Lupos spektaklio „Didvyrių aikštė“ vaizdo projekcijas. Kūrinys gimsta įkvėptas Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrandʼo Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo bei kūrybos.
 

Anka Herbut (g. 1983 m.) – teatro ir judesio spektaklių dramaturgė, dailės ir teatro kritikė. Veikia meninės praktikos ir teorinės refleksijos paribiuose,  pirmiausia domisi naujosiomis medijomis, judesio dramaturgija ir šokiu bei kalbos performatyvumu. Bendradarbiavo su choreografais bei režisieriais Ula Sickle, Marta Ziółek, Iza Szostak, Ramona Nagabczyńska, Maria Stokłosa, Łukaszu Twarkowskiu, Kuba Kowalskiu ir Radeku Rychcikiu. Rašo straipsnius leidiniams „Dwutygodnik“, „BIUR“, „Monogram“. Priklauso Vroclavo tarpdalykinei grupei „Identity Problem Group“, bendradarbiauja su kolektyvu „Food Think Tank“. XIX Krzysztofo Mętrako jaunųjų kino kritikų konkurso Didžiojo prizo laureatė (2015 m.), „Lenkijos šokio platformos 2017“ vertinimo komisijos narė.

Anka Herbut, O. Sadowski nuotr.
Anka Herbut, O. Sadowski nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas