7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Šabasevičienė

Daiva Šabasevičienė

„Debesis kelnėse“ pandemijos akivaizdoje

Pokalbis su Kijeve įstrigusiu režisieriumi Jonu Vaitkumi

Tardamasi su režisieriumi Jonu Vaitkumi dėl pokalbio apie jo planus ir apie Kijeve Lesios Ukrainkos nacionaliniame akademiniame rusų dramos teatre kuriamą naują spektaklį, pagalvojau, kad jis ir pandemijos akivaizdoje pademonstravo režisūrinę išmonę, tik menininkui būdingą intuiciją – kaip reikia organizuoti darbą, nenutraukiant repeticijų periodo.

Jonas Vaitkus prie Lesios Ukrainkos nacionalinio akademinio rusų dramos teatro. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Vaitkus prie Lesios Ukrainkos nacionalinio akademinio rusų dramos teatro. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kijevas Jono Vaitkaus akimis. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Žuvėdra“ turi smirdėti arklių mėšlu

Pokalbis su Oskaru Koršunovu II

Žiūrint Tavo spektaklį pirmiausia ir apima jausmas, kad ypatingai atidžiai perskaitytas Čechovas.

O žiūrėdamas be galo daug rusiškų pastatymų, kurie yra labai paveikti pirmojo stanislavskiško pastatymo ir čechoviškos statymo tradicijos, Čechovo tiesiog nejauti, tik siaubingą nuobodulį, šimtus kartų kartojamas tas pačias, visiškai netikras intonacijas. Kad pajustum Čechovą, visų pirmą jį reikia perkelti į šią dieną, suteikti jam gyvų intonacijų. O kad tai įvyktų, pirmiausia reikia totalaus šoko, totalaus sugriuvimo. Ir, aišku, žiūrovas tą šoką patiria, kai pamato aktorius, kurie visiškai nevaidina, visiškai neslepia, kas jie tokie, kurie iš pradžių vieni kitus vadina vardais, iš scenos išeina į žiūrovų salę... Maskvoje net buvo prigijęs posakis „čaikakoršun“ („žuvėdravanagas“).

Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas), Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas), Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Liubšinas (Sorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Liubšinas (Sorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Treplevas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Treplevas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Žuvėdra“ turi smirdėti arklių mėšlu

Pokalbis su Oskaru Koršunovu

Lietuvoje labai retai analizuojami dramos kūriniai. Šiandien – unikali proga apie Antono Čechovo „Žuvėdrą“ pakalbėti su režisieriumi Oskaru Koršunovu. Čechovas kartu su Henriku Ibsenu yra pagrindiniai XX a. pradžios „naujosios dramos“ kūrėjai. Jie – tam tikras atskaitos taškas visoje dramaturgijoje. Tad kalbant apie paskiausią Koršunovo darbą – spektaklį „Žuvėdra“, kurio premjera įvyko 2020 m. vasario 28 d. Dailės teatre Maskvoje (MCHAT’e), įdomu išgirsti režisieriaus požiūrį ne tik į šią pjesę, bet ir visą šiuolaikinį teatrą.    

Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) ir Igoris Vernikas (Trigorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) ir Igoris Vernikas (Trigorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Trepliovas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Trepliovas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Dužnikovas (Dornas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje.
Stanislavas Dužnikovas (Dornas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Kas miega, tas nemyli

Adomo Juškos „Miego brolis“ Jaunimo teatre

Adomas Juška ant Eimunto Nekrošiaus pamėgtų kėdžių pasodina gražų žilstelėjusį vyrą, netrukus pridengia jį rupios drobės apklotu ir palieka stebėti beveik visą spektaklio „Miego brolis“ veiksmą. Manau, neatsitiktinai jaunasis režisierius atvirai kalbasi su savo pirmuoju režisūros mokytoju šviesaus atminimo Eimuntu Nekrošiumi. (Antrasis mokytojas, reikia tikėtis, bus pats gyvenimas.) Toks transcendentinis santykis atskleidžia šio jauno žmogaus išpažintį, atvirą norą dalintis tuo, kas skauda.

Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aurelijus Pocius, Džiugas Grinys, Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aurelijus Pocius, Džiugas Grinys, Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Revizorius iš Baltarusijos

Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro gastrolės Vilniuje

Sausio 19 d. Lietuvos rusų dramos teatre viešėjo Nacionalinis akademinis Jankos Kupalos teatras iš Minsko ir pristatė savo pastarųjų metų pasididžiavimą – Nikolajaus Gogolio „Revizorių“, kurį režisavo Nikolajus Piniginas. Jankos Kupalos teatras yra baltarusių teatro kultūros simbolis – šio teatro scenoje formavosi nacionalinės aktorinės mokyklos pagrindai. Tai seniausias Baltarusijos teatras, įkurtas 1920 metais.

Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Žmogus iš žuvies

Jaunimo teatro premjera

Pavadinimas nieko per daug nereiškia, o gal reiškia viską. Šiais laikais tai, kas vieniems atrodo svarbu, kitiems gali taip neatrodyti, tai, kas nujaučiama intuityviai, daugeliui gali būti tuščia vieta. 2016 m. peterburgietės Asios Vološinos (g. 1985) parašyta pjesė „Žmogus iš žuvies“ dažnai statoma Rusijoje, o 2018 m. tapo ypatingu teatriniu įvykiu: Maskvos dailės teatre ją pastatė Jurijus Butusovas (Rimo Tumino pakviestas, jis šiuo metu yra Jevgenijaus Vachtangovo teatro vyriausiasis režisierius).

Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Storpirštis spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Storpirštis spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Akimirka tiesos

Rimo Tumino „Lemtinga nata“ Vilniuje

Už tai, kad Rimas Tuminas į Lietuvą dažnai grįžta kartu su savo spektakliais, galime padėkoti vadybininkei Gretai Cholinai. Šias savo pareigas ji eina profesionaliai ir su meile. Kai Jevgenijaus Vachtangovo teatras iš Maskvos vieši Vilniuje, viskas būna perfekcionistiškai sužiūrėta, spaudos konferencijos surengtos aukščiausiu lygiu, atvežti meistrai visada kalba daug ir labai įdomiai. Tai, kad Tumino režisuota Didier Carono drama „Lemtinga nata“ atkeliavo į Lietuvą – ne atsitiktinumas, o nuoseklaus ir įtempto darbo išdava. Metų gale, kai visi su žiburiu ieško geriausių, Gretą Choliną galima būtų pavadinti geriausia Lietuvos vadybininke.

Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas