7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Šabasevičienė

Daiva Šabasevičienė

Įkaitusios teatro dulkės

Eimunto Nekrošiaus „Cinkas (Zn)“ pagal Svetlaną Aleksijevič

Eimuntas Nekrošius visą savo kūrybinį gyvenimą paskyrė visuomenės tyrimui. Jo laboratorijos mėgintuvėliuose analizuojama meno psichologija. Lietuvoje jam, neturėjusiam lygiaverčių partnerių, niekada nebuvo lengva. Nekrošiaus premjera „Cinkas (Zn)“ Jaunimo teatre, bendradarbiaujant su teatru „Meno fortas“, tapo svarbiu šiuolaikinės Lietuvos teatro sistemos elementu. Šis spektaklis, kaip ir cheminis elementas cinkas, svarbus skonio vystymui ir gebėjimui matyti tamsoje. Paradoksalu, bet „barokiškai“ tiršta Svetlanos Aleksijevič literatūrinė dokumentika ir nemažiau tirštas režisieriaus asociacijų laukas suformavo skaidrų paveikslą – mūsų ateities kroniką.

Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Adomas Juška ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Adomas Juška ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Spektaklis – tai dalis manęs“

Aktorės Nelės Savičenko jubiliejui

Aktorė Nelė Savičenko – tarytum čechoviška žuvėdra. Gimė Vilniuje, o gyvenimo vėjų gainiojama po studijų atsidūrė Klaipėdoje, vėliau vėl parskrido į gimtąjį miestą.

 

Baigusi mokyklą Nelė Savičenko iškart įstojo į Povilo Gaidžio vadovaujamą Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto aktorių kursą. 1980 m. pradėjo dirbti Klaipėdos dramos teatre, o nuo 2012 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupėje. Šiandien ji vaidina ir pagrindiniuose Oskaro Koršunovo teatro spektakliuose, dėsto Teatro ir muzikos akademijoje. Aktorės švelnumas, atidumas, empatiška natūra ypač vertinama negailestingame atšiauriame dramos teatro pasaulyje. Su spektakliais (dažniausiai O. Koršunovo teatro) keliaudama po įvairias šalis, ji sugeba išlikti susikaupusi, nuosekli, vykdyti visus kada nors užsibrėžtus įsipareigojimus.

Nelė Savičenko spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Tartiufas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Oidipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Oidipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Lilijomas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Lilijomas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko
Nelė Savičenko
Daiva Šabasevičienė

Kai tenka bėgti į pasaulio kraštą

Apie spektaklį „Dreamland“ kalbamės su režisieriumi Mantu Jančiausku

Lapkričio 25 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks spektaklio „Dreamland“ premjera. Dramaturgai – Rimantas Ribačiauskas ir Kristina Savickienė, režisierius – Mantas Jančiauskas, dailininkė – Lauryna Liepaitė, kompozitorė – Agnė Matulevičiūtė, vaizdo projekcijų autorė – Aneta Bublytė, 3D animacijos autorius – Aivaras Ligeika.

Mantas Jančiauskas. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Jančiauskas. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Paukštiška laisvė kurti

Homage aktoriui Vytautui Paukštei

Lapkričio 4 d. 19 val. Klaipėdos dramos teatre įvyks vakaras, skirtas legendiniam aktoriui Vytautui Paukštei – „Homage aktoriui“ (Nusilenkimas aktoriui).

Vytautas Paukštė. V. Radzevičiaus nuotr.
Vytautas Paukštė. V. Radzevičiaus nuotr.
Vytautas Paukštė – Kučiumovas (A. Ostrovskio „Pasiutę pinigai“, rež. Tatjana Kalvelienė, 1972 m.)
Vytautas Paukštė – Kučiumovas (A. Ostrovskio „Pasiutę pinigai“, rež. Tatjana Kalvelienė, 1972 m.)
Vytautas Paukštė – Mindaugas (Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, rež. Povilas Gaidys, 1970 m.)
Vytautas Paukštė – Mindaugas (Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, rež. Povilas Gaidys, 1970 m.)
Vytautas Paukštė – Senis (A. Strindbergo „Šmėklų sonata“, rež. Gintaras Varnas, 2011 m.)
Vytautas Paukštė – Senis (A. Strindbergo „Šmėklų sonata“, rež. Gintaras Varnas, 2011 m.)
Vytautas Paukštė – Podkoliosinas (N. Gogolio „Vedybos“, rež Valdas Pranulis, 1998 m.)
Vytautas Paukštė – Podkoliosinas (N. Gogolio „Vedybos“, rež Valdas Pranulis, 1998 m.)
Daiva Šabasevičienė

Laisvė kaip religija

Kijevo teatras scenoje ir gatvėse

Sakoma, kad britų politikas, Nobelio taikos premijos laureatas Winstonas Churchillis Antrojo pasaulinio karo įkarštyje paprašytas „nukreipti“ kultūrai skirtus pinigus „svarbesnėms“ sritims pareiškė: „O tai dėl ko tada kovoti, jei ne dėl kultūros?“ Posovietinės šalys pirmiausia išsiskiria savo iškreiptu požiūriu į kultūrą. Ir tai tęsiasi jau pernelyg ilgai.

„Dostojevskio angelai“ Kijevo nacionaliniame dramos teatre
„Dostojevskio angelai“ Kijevo nacionaliniame dramos teatre
Birutės Mar. nuotr.
Birutės Mar. nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Birutės Mar nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Kaip šiandien kalbama apie tiesą

Kalbamės su spektaklio „Lokis“ dramaturge Anka Herbut.

Rugsėjo pradžioje publikai bus pristatyta Nacionalinio dramos teatro premjera „Lokis“. Spektaklio režisierius – lenkų teatro menininkas Łukaszas Twarkowskis, pernai apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už Krystiano Lupos spektaklio „Didvyrių aikštė“ vaizdo projekcijas. Kūrinys gimsta įkvėptas Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrandʼo Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo bei kūrybos.
 

Anka Herbut (g. 1983 m.) – teatro ir judesio spektaklių dramaturgė, dailės ir teatro kritikė. Veikia meninės praktikos ir teorinės refleksijos paribiuose,  pirmiausia domisi naujosiomis medijomis, judesio dramaturgija ir šokiu bei kalbos performatyvumu. Bendradarbiavo su choreografais bei režisieriais Ula Sickle, Marta Ziółek, Iza Szostak, Ramona Nagabczyńska, Maria Stokłosa, Łukaszu Twarkowskiu, Kuba Kowalskiu ir Radeku Rychcikiu. Rašo straipsnius leidiniams „Dwutygodnik“, „BIUR“, „Monogram“. Priklauso Vroclavo tarpdalykinei grupei „Identity Problem Group“, bendradarbiauja su kolektyvu „Food Think Tank“. XIX Krzysztofo Mętrako jaunųjų kino kritikų konkurso Didžiojo prizo laureatė (2015 m.), „Lenkijos šokio platformos 2017“ vertinimo komisijos narė.

Anka Herbut, O. Sadowski nuotr.
Anka Herbut, O. Sadowski nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Mokinių patirtys

Kalbamės su dramaturgu Augustu Sireikiu

Jaunas rašytojas Augustas Sireikis gimė 1993 m. Vilniuje, augo Šiauliuose, 2012–2016 m. Vilniaus universitete studijavo filosofiją ir lietuvių literatūrą. Nuo 2011 m. kultūros periodikoje publikuoja apsakymus, publicistinius straipsnius, esė. 2016 m. dalyvavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamame naujosios dramaturgijos festivalyje „Versmė“, kur pristatė pjesę „Aktų salė“.

Augustas Sireikis. I. Kuzminskytės nuotr.
Augustas Sireikis. I. Kuzminskytės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Debesys iš galvos krenta

Aktorės Dalios Michelevičiūtės jubiliejus

Nedaug kam šiais laikais debesys krenta iš galvos. Ypač žiauriame teatro pasaulyje. Dar ne taip seniai Lietuvos nacionaliniame teatre buvo trys mūzos – Dalia Michelevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Eglė Mikulionytė. Lyg nuo Stanislovo Kuzmos skulptūrinio frontono nužengusios į sceną, jos simbolizavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro dievybes. Mikulionytė ne savo noru priversta glaustis Kauno dramos teatre. Mūzų „ansamblis“ suiro, bet nė viena iš jų savo statuso neprarado.

Nors jubiliejai persekioja kiekvieną iš mūsų, kartais nesinori į juos numoti ranka. Balandžio 17 d. Dalia Michelevičiūtė minės savo penkiasdešimtmetį, taip pat šįmet yra jos dvidešimt penkerių metų kūrybinės veiklos sukaktis – 1992 m. ji pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre. Dabar toks laikas, kai teatre bandoma išrasti „senus“ dviračius, visa tai apipinant naujomis teorijomis. Michelevičiūtė niekada nieko nesistengia išrasti, ji yra klasikinio tipo aktorė, kviečiama į pačius įvairiausius spektaklius. Pagrindinis jos profesinis bruožas – universalumas.

Dalia Michelevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Michelevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
„Laikas ir kambarys“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Laikas ir kambarys“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Stotis N mieste“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Stotis N mieste“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Moterų dainos“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Moterų dainos“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Trys seserys“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Trys seserys“. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Moters portretas“. D. Matvejevo nuotr.
„Moters portretas“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Aktoriai medžioja „Lokį“

Po pirmojo repeticijų etapo kalbamės apie būsimą Łukaszo Twarkowskio spektaklį

Lenkų teatro režisierius Łukaszas Twarkowskis, pernai apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už Krystiano Lupos spektakliui „Didvyrių aikštė“ sukurtas vaizdo projekcijas, neseniai baigė pirmąjį spektaklio „Lokis“ pagal Prospero Mérimée (1803–1870) novelę apie XIX a. Žemaitiją repeticijų etapą. Nacionalinio dramos teatro Studijoje įvyko atviras būsimo spektaklio pristatymas, kurį galima vertinti kaip savarankišką meno kūrinį. Apie gimstantį spektaklį, kurio premjera bus kitą sezoną, kalbamės su aktoriais.

Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
Gyčio Ivanausko eskizas
„Lokio“ repeticijoje
„Lokio“ repeticijoje
„Lokio“ repeticijoje
„Lokio“ repeticijoje
Daiva Šabasevičienė

Lėlės žaidžia su Molièreʼu

Poznanės animacijos teatro gastrolės Vilniaus teatre „Lėlė“

Kovo 3 d. Vilniaus teatre „Lėlė“ įvyko Poznanės animacijos teatro spektaklis jaunimui ir suaugusiems „Molièreʼas“ („Moljeras“). Iš pradžių atrodė, kad tai puikus edukacinis, jaunąjį žiūrovą auklėjantis darbas, bet kūrėjai, bandę sujungti įvairias teatro rūšis, o tiksliau, tik prisiliesti prie jų, visas savo galias sutelkė į juodosios komedijos žanrą ir spektaklis virto daugiau koncertu nei visaverčiu meno kūriniu.

 

Vitalijaus Mazūro suformuota teatro „Lėlė“ aura dar ilgai neleis toje pačioje scenoje laisvai kvėpuoti šiuolaikiniams, kad ir kaip gausiai pasaulyje apdovanotiems menininkams. Kol kas nieko meniškesnio už Mazūrą šioje scenoje neteko regėti. Todėl garsus australų menininkas Nevilleʼis Tranteras, šiuo metu kuriantis Olandijoje, o „Molièreʼą“ pastatęs Poznanėje, mūsų scenoje pasirodė kaip įdomus, savitas kūrėjas, tačiau jo unikalumas išryškėjo tik punktyrine linija.

J. Wittchen nuotr.
J. Wittchen nuotr.
J. Wittchen nuotr.
J. Wittchen nuotr.
J. Wittchen nuotr.
J. Wittchen nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas