7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Šabasevičienė

Daiva Šabasevičienė

Balkonas su vaizdu į mus

Erico Lacascade’o „Balkonas“ Jaunimo teatre

„Balkonas“ – tai, ko reikia šiandieninei Lietuvai. Tai net ne spektaklis eksperimentas, o teatro kūrinys, savita meno, o tai reiškia ir psichologine, kalba fiksuojantis tas būsenas, kurios būdingos ne tik mažoms bendruomenėms, bet ir pasauliui apskritai.

Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Matas Dirginčius ir Kristina Andrejauskaitė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Matas Dirginčius ir Kristina Andrejauskaitė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dainius Gavenonis spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dainius Gavenonis spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Danutė Kuodytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Danutė Kuodytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Ką skelbia Tryliktas apaštalas?

Jono Vaitkaus spektaklis Lietuvos rusų dramos teatre

„Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ – pirmoji Lietuvos rusų dramos teatro naujojo sezono premjera. Kritikai turėtų spektaklius žiūrėti, tuo labiau apie juos rašyti, po kelintos premjeros, pristatyti juos visuomenei tik po kurio laiko. Pirmiausia dėl to, kad didžiuosiuose spektakliuose dažnai vaidina dvi trys sudėtys, tad dažnai geri, o kartais ir geresni už pirmuosius aktoriai, vaidinę trečiame ar ketvirtame spektaklyje, profesionalioje spaudoje lieka net nepaminėti. Todėl kartais „žurnalistinio“ pobūdžio pašnekesiai apie „režisūrinį teatrą“ remiasi ne pamatinėmis šio termino prasmėmis, o tuo, kad nematę visų atlikėjų rašantieji apsiriboja bendromis įžvalgomis apie vieno ar kito režisieriaus darbus.

Telmanas Ragimovas, Valentinas Novopolskis ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Telmanas Ragimovas, Valentinas Novopolskis ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Evelina Fokina-Vosylienė ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Evelina Fokina-Vosylienė ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Anžela Bizunovič spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Anžela Bizunovič spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Galbūt surasim Dievo kelią...

Meno ir gyvenimo sombras

Nacionalinis Kauno dramos teatras jubiliejinius 100-uosius metus pradėjo simboline premjera „Sombras“ („Šešėliai“). Tai režisieriaus Gintaro Varno kūrybos kvintesencija, kurios turinį sudaro kelios pjesės – Federico García Lorcos „Pjesė be pavadinimo“ ir „Sombras“, Luigi Pirandello „Šeši personažai ieško autoriaus“, taip pat įvairūs tekstai iš Lorcos, Antonino Artaud, Salvadoro Dalí kūrybos.

Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Lizdas išskridusiam paukščiui

„12 gramų į šiaurę“ Vilniaus mažajame teatre

Vilniaus mažasis teatras pabandė išsivaduoti iš savo tradicijų, į repertuarą priimdamas eksperimentinį, o gal greičiau klubinį spektaklį „12 gramų į šiaurę“. Pamažu Lietuvos teatrai praranda savo tapatybę. Dramaturgas ir režisierius Aleksandras Špilevojus ir šio spektaklio aktorius Paulius Markevičius Mažajame teatre – „kaip čia buvę“, nors abu atkeliavę iš visai kitų teritorijų. Tokie laikai. Plastikinių palmių vazonai – populiariausia pastarųjų metų dekoracija. Muzika – taip pat: nesvarbu, kaip ją pavadinsi, ji „sukasi“ per teatrus ratu. Mažojo teatro spektaklyje ji ir nauja, ir tūkstantį kartų girdėta.

Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius ir Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius ir Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Jan Grabski. Stanisław Ignacy Witkiewicz ir Janina Turowska. Improvizacija „Dusseldorfo pabaisa“. 1932 m. Stefan Okolowicz rinkinys.
Jan Grabski. Stanisław Ignacy Witkiewicz ir Janina Turowska. Improvizacija „Dusseldorfo pabaisa“. 1932 m. Stefan Okolowicz rinkinys.
Daiva Šabasevičienė

Teatras, pasiekiantis širdį

„Senojo Vilniaus ikonos“ Gražinos Mareckaitės jubiliejui

Gyvename tokiais laikais, kai dažno žmogaus gyvenimas baigiasi vos užtrenkus namų duris. Bet, ačiūdie, yra žmonių, kurie prikelia tai, kas svarbu visai tautai.

 

Balandžio 25 d. teatrologė ir dramaturgė Gražina Mareckaitė tyliai atšventė aštuoniasdešimtmetį. O po kelių dienų teatras „Arbatvakariai“ surengė tokią dvasinę puotą, kad sunku buvo patikėti, jog tai įmanoma. Aktorė Eglė Tulevičiūtė ir scenografas Kristijonas Siparis, šio teatro įkūrėjai, prieš kelerius metus pastebėję Mareckaitės knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“, pagal esė apie Vilnių ir jo žmones sukūrė net keturis spektaklius. O Mareckaitės jubiliejui, kaip galima buvo suprasti, skyrė vieną iš jų – spektaklį „Senojo Vilniaus ikonos“. Tai spektaklis, „kvėpuojantis“ begale įdomiausių atradimų, asociacijų, detalių, menančių ne tik Gražinos, bet ir kiekvieno vilniečio gyvenimą.

Kristijonas Siparis ir Virginija Kuklytė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Kristijonas Siparis ir Virginija Kuklytė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Eglė Tulevičiūtė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Eglė Tulevičiūtė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Virginija Kuklytė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Virginija Kuklytė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Kristijonas Siparis spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Kristijonas Siparis spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Sveikinimai Gražinai Mareckaitei. Autorės nuotr.
Sveikinimai Gražinai Mareckaitei. Autorės nuotr.
„Senojo Vilniaus ikonos“. Autorės nuotr.
„Senojo Vilniaus ikonos“. Autorės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Į kūrybos švyturį. Aktoriui Arūnui Vozbutui – 50

Arūnas Vozbutas priklauso tiems aktoriams kurie sudaro teatro trupės šerdį. Yra aktoriai lyderiai, yra ir statistai, o yra ir tie, be kurių negalėtų įvykti daugelis spektaklių. Vienas iš jų ir yra Arūnas Vozbutas, kuriam balandžio 25 dieną sukanka 50 metų.

Arūnas Vozbutas. LNDT nuotr.
Arūnas Vozbutas. LNDT nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas