7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Šabasevičienė

Daiva Šabasevičienė

„Visuomenės priešas“ – pabaiga ir pradžia

Šį ketvirtadienį, birželio 21 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras parodys paskutinį šio sezono spektaklį – Henriko Ibseno „Visuomenės priešas“, kurį režisavo Jonas Vaitkus. Kartu tai bus paskutinis spektaklis prieš pradedant šio teatro rekonstrukciją, kuri truks iki 2020-ųjų. Per du metus bus rekonstruotas teatro fojė ir perstatyta Mažoji salė. 

Dainius Gavenonis spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis spektaklyje „Visuomenės priešas“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Apie laimės diktatūrą

Interviu su Mantu Jančiausku ir Goda Palekaite

Tu kalbi apie pasaulį, bet aš klausausi, klausausi ir vis tiek nieko negirdžiu. Kur dingo pasaulis? Ką mes tokio padarėme? – ar pasirinkome jį ir paspaudėm klavišą? – mmm? Ar ištrynėme jį per klaidą?

 

Birželio 14 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys paskutinę šio sezono premjerą – garsaus britų dramaturgo Martino Crimpo dramą „Laimės respublikoje“. Pjesę iš anglų kalbos išvertė Marius Burokas, spektaklio režisierius – Mantas Jančiauskas, scenografė – Goda Palekaitė, kostiumų dailininkė – Dovilė Gudačiauskaitė, kompozitorius – Dominykas Digimas, vaizdo projekcijų autorė – Aneta Bublytė, choreografė – Erika Vizbaraitė. Spektaklyje vaidina Jolanta Dapkūnaitė, Gediminas Girdvainis, Algirdas Gradauskas, Darius Gumauskas, Žygimantė Jakštaitė, Aldona Janušauskaitė, Rytis Saladžius, Rasa Samuolytė, Adelė Šuminskaitė. Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio režisieriumi Mantu Jančiausku ir scenografe Goda Palekaite.

Spektaklio „Laimės respublikoje“ režisierius Mantas Jančiauskas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Laimės respublikoje“ režisierius Mantas Jančiauskas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Laimės respublikoje“ Godos Palekaitės scenografijos eskizas.
Spektaklio „Laimės respublikoje“ Godos Palekaitės scenografijos eskizas.
Spektaklio „Laimės respublikoje“ Godos Palekaitės scenografijos eskizas.
Spektaklio „Laimės respublikoje“ Godos Palekaitės scenografijos eskizas.
Spektaklio „Laimės respublikoje“ Godos Palekaitės scenografijos eskizas.
Spektaklio „Laimės respublikoje“ Godos Palekaitės scenografijos eskizas.
Daiva Šabasevičienė

Didysis „Voiceko“ liūdesys – pauzėse

Interviu su režisieriumi Antanu Obcarsku

Šį savaitgalį, birželio 1, 2 dienomis, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Voicekas“ premjera. Spektaklio koncepcijos autorius ir režisierius Antanas Obcarskas su dramaturgu Laurynu Adomaičiu naujam gyvenimui prikėlė vokiečių rašytojo Georgo Büchnerio (1813–1837) kūrinius ir susiejo juos su tyčine, pasaulį sukrėtusia Andreas Lubitzo sukelta katastrofa. Pasak režisieriaus, Büchnerio kūrybos bruožai ir amžinai likęs jaunas žvilgsnis į neteisybę yra didžiausias įkvėpimas mąstant apie Voiceką kaip idėją. Daiva Šabasevičienė kalbina spektaklio režisierių Antaną Obcarską.

Spektaklio „Voicekas“ koncepcijos autorius ir režisierius Antanas Obcarskas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Voicekas“ koncepcijos autorius ir režisierius Antanas Obcarskas. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Voicekas“ repeticija. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Voicekas“ repeticija. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Tarptautinį teatro festivalį „Kontakt“ Torunėje pradėjo LNDT „Lokis“

Gegužės 19 d. Torunėje prasidėjo Tarptautinis teatro festivalis „Kontakt“. Pačią pirmąją dieną vieno svarbiausių ir giliausias tradicijas turinčių šiuolaikinio teatro forumų Lenkijoje žiūrovai turėjo progą pamatyti Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį „Lokis“, pelniusį daugiausia „Auksinių scenos kryžių“ už 2017 metais sukurtus teatro darbus. Garbingiausiais Lietuvos teatro apdovanojimais pasipuošė Lukaszas Twarkowskis (už režisūrą), Airida Gintautaitė (už Marie Trintignant vaidmenį), Vainius Sodeika (už Luckaus ir Wittenbacho II vaidmenis) ir vaizdo projekcijų kūrėjas Jakubas Lechas (už vaizdo projekcijas).

Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Voiceko“ dramaturgas L. Adomaitis apie vidutinybių dramą

Laurynas Adomaitis – debiutuojantis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Voicekas“ dramaturgas. Vaikinas šiuo metu taip pat rašo filosofijos disertaciją prestižiniame Italijos Scuola Normale Superiore universitete Pizoje ir atlieka ilgalaikę stažuotę Ecole Normale Supérieure universitete Paryžiuje. Laurynas yra žinomas kaip fundamentalių filosofinių kūrinių vertėjas, filosofas bei daugybės kultūrinių ir mokslinių publikacijų autorius.

Spektaklio „Voicekas“ dramaturgas Laurynas Adomaitis. Asmeninio archyvo nuotr.
Spektaklio „Voicekas“ dramaturgas Laurynas Adomaitis. Asmeninio archyvo nuotr.
Spektaklio „Voicekas“ repeticija. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Voicekas“ repeticija. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Masalskio teatro kelionės

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio „Mūsų miestelis“ gastrolės Vilniuje

Gegužės 5 d. į Vilniaus miestelį atvažiavo Klaipėdos miestelio teatras ir atvežė XX a. pradžios JAV miestelio istoriją, kuri taip ir vadinasi: „Mūsų miestelis“. Šio spektaklio tarpinė stotelė – dar vienas miestelis – Kaunas, mielai savo globon priėmęs Klaipėdos jaunimo teatrą. Šių metų sausio 4 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvykusi Thorntono Wilderio „Mūsų miestelio“ premjera tapo dviejų teatrų įvykiu.

Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Valentinas Masalskis spektaklyje „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Valentinas Masalskis spektaklyje „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų miestelis“. KJT archyvo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Ar būna dviračių su trimis ratais?

Gegužės 24, 25 ir 26 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ premjera. Anot pjesės autoriaus, šiuolaikinio vokiečių dramaturgo Carsteno Brandau, tai „gabalėlis teatro VISIEMS nuo 4 metų“. Spektaklio režisierė – Giedrė Kriaučionytė, scenografas – Vladas Suncovas, kostiumų dailininkas – Antanas Dubra, kompozitorė Karolina Kapustaitė, spektaklyje vaidins  aktoriai Jovita Jankelaitytė, Marius Čižauskas ir Kirilas Glušajevas. Apie būsimą spektaklį teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio kūrėjais.

Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ Antano Dubros kostiumų eskizai.
Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ Antano Dubros kostiumų eskizai.
Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ Vlado Suncovo scenografijos eskizas.
Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ Vlado Suncovo scenografijos eskizas.
Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ režisierė Giedrė Kriaučionytė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ režisierė Giedrė Kriaučionytė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ kostiumų dailininkas Antanas Dubra. Asmeninio archyvo nuotr.
Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ kostiumų dailininkas Antanas Dubra. Asmeninio archyvo nuotr.
Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ scenografas Vladas Suncovas. Asmeninio archyvo nuotr.
Spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ scenografas Vladas Suncovas. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Kad mums lemties būtų leista

Apie Rimo Tumino spektaklio „Edipas karalius“ gastroles

Rimo Tumino „Edipas“ keliauja po pasaulį ir ieško savo tikrojo likimo. 1998 m. gruodžio 19 d. „Edipas karalius“, kurį režisavo Tuminas, tapo pirmuoju didelės formos draminiu kūriniu po to, kai tų pačių metų rugpjūčio 3 d. Lietuvos valstybiniam akademiniam dramos teatrui buvo suteiktas Lietuvos nacionalinio dramos teatro vardas.

Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš 1998 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš 1998 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Edipas karalius“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

LNDT aktoriai apie „Boriso Godunovo“ gastroles Lvove

Prieš porą dienų dalis Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės grįžo iš gastrolių Ukrainoje, kur kovo 16 d. Lvove, Marijos Zankoveckos nacionaliniame dramos teatre, suvaidino Eimunto Nekrošiaus spektaklį – Aleksandro Puškino „Borisą Godunovą“. Dėl įtemptos padėties Ukrainoje jokios valstybinės institucijos negalėjo remti šių gastrolių, todėl teko rinkti privačias lėšas, kad nors kiek galėtų prisidėti prie didelės trupės ir sudėtingo spektaklio atvežimo į šalį ir būtent į tą miestą, kuris laikomas Ukrainos nepriklausomybės šaukliu.

Apie šią išskirtinę kelionę įspūdžiais dalinasi keli šio spektaklio aktoriai.

Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Šalčia Jono Tertelio akimis

Lietuvos nacionalinio dramos teatro jaunieji kūrėjai rengia premjerą „Nežinoma žemė. Šalčia“, kurios dėmesys sutelktas į Šalčininkų rajono bendruomenę. Spektaklio premjera pirmiausiai įvyks Šalčininkų kultūros centre (kovo 16 d.), o po to – Vilniuje (kovo 22, 23 d.). Daiva Šabasevičienė kalbina spektaklio koncepcijos autorių ir režisierių Joną Tertelį. Kodėl šalčininkiečiai važiuodami į Vilnių sako: „Važiuojam į Lietuvą“, ką vietiniai žino apie faktą, kad pas kunigą Povilą Hrinaškevičių 1821 m. viešėjęs Adomas Mickevičius Šalčininkų kapinėse stebėjo Vėlinių apeigas, o vėliau jas aprašė savo garsiojoje dramoje, kokiais principais su tikromis žmonių istorijomis dirba aktoriai ir kokių prietarų turi šalčininkiečiai?

 

Apklausa apie Šalčininkus, kurią LNDT rinkodaros skyrius surengė tarp vilniečių, atspindėjo Lietuvai charakteringą situaciją: niekas nieko nežino, o gal ir žinoti nenori. Iš tuščio į kiaurą beria savo „pamąstymus“, ir laimi tie, kurie „išlaužia“ ką nors juokingo. Pavyzdžiui, „ten turėtų klestėti kontrabanda, nes miestelis – Lietuvos pasienyje“, ar panašiai. Ką Jūs žinojote apie Šalčininkus, kol Lietuvos nacionalinis dramos teatras nepasiūlė šios temos? Ir ką žinote šiandien, kai teko paanalizuoti įvairias aplinkybes iš vidaus?

Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ kūrybinė komanda. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ kūrybinė komanda. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktoriai Oskar Vygonovski ir Airida Gudaitė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktoriai Oskar Vygonovski ir Airida Gudaitė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorius Laurynas Jurgelis. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorius Laurynas Jurgelis. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorė Gailė Butvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorė Gailė Butvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorė Miglė Polikevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Aktorė Miglė Polikevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Režisierius Jonas Tertelis D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ repeticija. Režisierius Jonas Tertelis D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas