7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Šabasevičienė

Daiva Šabasevičienė

Kas miega, tas nemyli

Adomo Juškos „Miego brolis“ Jaunimo teatre

Adomas Juška ant Eimunto Nekrošiaus pamėgtų kėdžių pasodina gražų žilstelėjusį vyrą, netrukus pridengia jį rupios drobės apklotu ir palieka stebėti beveik visą spektaklio „Miego brolis“ veiksmą. Manau, neatsitiktinai jaunasis režisierius atvirai kalbasi su savo pirmuoju režisūros mokytoju šviesaus atminimo Eimuntu Nekrošiumi. (Antrasis mokytojas, reikia tikėtis, bus pats gyvenimas.) Toks transcendentinis santykis atskleidžia šio jauno žmogaus išpažintį, atvirą norą dalintis tuo, kas skauda.

Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aurelijus Pocius, Džiugas Grinys, Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aurelijus Pocius, Džiugas Grinys, Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Revizorius iš Baltarusijos

Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro gastrolės Vilniuje

Sausio 19 d. Lietuvos rusų dramos teatre viešėjo Nacionalinis akademinis Jankos Kupalos teatras iš Minsko ir pristatė savo pastarųjų metų pasididžiavimą – Nikolajaus Gogolio „Revizorių“, kurį režisavo Nikolajus Piniginas. Jankos Kupalos teatras yra baltarusių teatro kultūros simbolis – šio teatro scenoje formavosi nacionalinės aktorinės mokyklos pagrindai. Tai seniausias Baltarusijos teatras, įkurtas 1920 metais.

Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Žmogus iš žuvies

Jaunimo teatro premjera

Pavadinimas nieko per daug nereiškia, o gal reiškia viską. Šiais laikais tai, kas vieniems atrodo svarbu, kitiems gali taip neatrodyti, tai, kas nujaučiama intuityviai, daugeliui gali būti tuščia vieta. 2016 m. peterburgietės Asios Vološinos (g. 1985) parašyta pjesė „Žmogus iš žuvies“ dažnai statoma Rusijoje, o 2018 m. tapo ypatingu teatriniu įvykiu: Maskvos dailės teatre ją pastatė Jurijus Butusovas (Rimo Tumino pakviestas, jis šiuo metu yra Jevgenijaus Vachtangovo teatro vyriausiasis režisierius).

Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Storpirštis spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Storpirštis spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Akimirka tiesos

Rimo Tumino „Lemtinga nata“ Vilniuje

Už tai, kad Rimas Tuminas į Lietuvą dažnai grįžta kartu su savo spektakliais, galime padėkoti vadybininkei Gretai Cholinai. Šias savo pareigas ji eina profesionaliai ir su meile. Kai Jevgenijaus Vachtangovo teatras iš Maskvos vieši Vilniuje, viskas būna perfekcionistiškai sužiūrėta, spaudos konferencijos surengtos aukščiausiu lygiu, atvežti meistrai visada kalba daug ir labai įdomiai. Tai, kad Tumino režisuota Didier Carono drama „Lemtinga nata“ atkeliavo į Lietuvą – ne atsitiktinumas, o nuoseklaus ir įtempto darbo išdava. Metų gale, kai visi su žiburiu ieško geriausių, Gretą Choliną galima būtų pavadinti geriausia Lietuvos vadybininke.

Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Aleksejus Guskovas ir Genadijus Chazanovas spektaklyje „Lemtinga nata“. M. Siruso nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Teatrą sukurti gali tik menininkas

Pokalbis su Marina Davydova

Marina Davydova – teatro asmenybė, žinoma visame pasaulyje. Tai ne tik garsi teatro kritikė, žurnalo „Teatr“ redaktorė, bet ir Tarptautinio teatro festivalio NET (Naujasis Europos teatras) meno vadovė, šiuo metu statanti spektaklius, dalyvaujanti įvairių festivalių komisijose. Šių metų pradžioje vilniečiai matė Berlyne 2017 m. sukurtą jos darbą „Amžinoji Rusija“, o jos spektaklį „Checkpoint Woodstock“ kartu su „HAU Hebbel am Ufer“ teatru Berlyne ir Gogolio centru Maskvoje prodiusavo Lietuvos nacionalinis dramos teatras, lietuviška jo premjera įvyko šių metų lapkričio 22 dieną.

 

Kaip tik šiuo metu abiejose Rusijos sostinėse – Maskvoje ir Sankt Peterburge – vyksta XXI NET festivalis. Lapkričio 13 – gruodžio 16 d. pristatoma dešimt spektaklių iš įvairių pasaulio šalių, jie rodomi šešiose reikšmingose teatro scenose po kelis kartus, juos pamatys penki tūkstančiai žiūrovų, įvyks viena pasaulinė premjera.

 

Nors Davydova sunkiai pagaunama net tada, kai būna netoliese, ji maloniai sutiko pasidalinti mintimis su „7 meno dienų“ skaitytojais.

Marina Davydova. S. Michailovos-Ostonen nuotr.
Marina Davydova. S. Michailovos-Ostonen nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas