Amerikiečių dramaturgija garsėja šeimos gyvenimo melą vaizduojančiomis pjesėmis. Neatsitiktinai ir Tracy Lettso drama „Rugpjūtis Oseidžo grafystėje“ sulaukė Pullitzerio premijos ir triumfo Brodvėjaus scenoje. Brodvėjaus šlove apdovanoti dramaturgai ne kartą gelbėjo kinematografininkus. Taip atsitiko ir šį kartą.
![]() |
![]() | ![]() | ![]() |
Sausio viduryje „Menų spaustuvėje“ vėl šurmuliavo tarptautinis festivalis „Kitoks teatras vaikams“. Ketvirtus metus organizuojamas renginys žiūrovus dar kartą pakvietė į multimedijos technologijų, šokio, lėlių ir objektų teatro prisodrintų spektaklių fiestą, edukacines dirbtuves, susitikimus su kūrėjais. Nors poros paskutinių spektaklių nepavyko pamatyti, atrodo, festivalis praėjo gana sėkmingai ir pristatė keletą spektaklių, atskleidusių intriguojančius šiandienio teatro vaikams ir jaunimui ieškojimus.
![]() | ![]() |
Georgas Friedrichas Händelis ir Wolfgangas Amadeus Mozartas – šių kompozitorių muzikos klausytis einame tada, kai pajuntame grožio ir tauraus paprastumo poreikį, kai pavargstame nuo kasdienių įtampų, nesibaigiančių stresų, blogų naujienų per televiziją ar internete; kai, anot I a. graikų–žydų mąstytojo Filono Aleksandriečio, „išsiderina vidinių balsų kombinacija“ ir norisi atkurti dvasinę pusiausvyrą. Tokia amžinybės harmonija alsuojanti muzika, kad atkurtų ir subalansuotų, negali skambėti bet kaip. Ji turi būti atliekama taip pat puikiai.
![]() | ![]() | ![]() |
Įvairiausios beprotybės kas dieną aplanko daugybę namų. Ten, kur žmonės bendrauja, kur esama kaimynų, meilės nuotykių ar šeimyninių konfliktų, visuomet yra iš ko pasijuokti. Ne veltui ši mintis skamba ganėtinai banaliai – ji ir yra banali. Juk, tiesiai šnekant, dažniausiai tai visai ne beprotybės, o paprasčiausi buities nuotykiai. Istorijos apie juos, kaip ir anekdotai, labai praverčia tam, kuris moka jas pasakoti ir leidžia laisvalaikį su ne itin pažįstamais žmonėmis. Na, o jeigu tokios istorijos per intymios, o kompanijoje ne paaugliai, tuomet jos labiau tinkamos kinui ar teatrui, t. y. anonimiškesniam pasakotojui ir anonimiškesnei auditorijai.
![]() |
Mane piešinys žavi tuo, kaip koncentruota forma įmanoma perteikti savo požiūrį į tikrovę. Tiek laisvas vienu gestu išsakytas pasakojimas, tiek smulkiais štrichais modeliuota istorija dažnai patraukia dėmesį kaip nepakartojamos akimirkos, minties išraiška, siekianti tiesioginio sąlyčio su asmeniniais išgyvenimais.
Vilniaus gatvėse karaliaujant sniegui, teatro „Lėlė“ scenoje, snaigių ir šešėlių apsuptyje, tirpsta paskutiniosios repeticijos ir Nijolės Indriūnaitės „Sniego karalienė“ pagal Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvus virsta premjera. Paskutiniajam repeticijų periodui artėjant link pabaigos, netikėtai ir Lietuvoje prasidėjo žiema. Spektaklio kūrėjai juokauja, jog tai pati Sniego karalienė veržiasi iš pasakos į sceną, o iš pastarosios – į gatves.
Lietuvoje tęsiasi prancūzų kino dienos. Praėjusį savaitgalį Vilniuje viešėjo ir su žiūrovais susitiko Otaras Joselianis, kurio filmų retrospektyva papuošė „Žiemos ekranų“ programą. Pateikiame režisieriaus mintis, užrašytas spaudos konferencijoje, kuri šeštadienį vyko „Skalvijoje“.
![]() | ![]() |
Režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“ dalyvauja sausio 18–26 d. Los Andžele vykstančiame 15-ajame Skandinavijos šalių kino festivalyje.
Nuo 1977 m. Kanų festivalio programos direktoriumi , o nuo 2001-ųjų – festivalio prezidentu rinktą kino kritiką 83-ejų Gilles’į Jacobą pakeis sausio 14 d. Tarptautinių kino festivalių Prancūzijos asociacijos administracijos tarybos (ją sudaro 28 nariai, atstovaujantys vyriausybei, kultūros, užsienio reikalų ministerijoms, Senatui, prodiuserių, platintojų, įvairioms autorių asociacijos, profsąjungoms) paskirtas 68-erių Pierre’as Lescure’as. Jacobą taryba paskyrė Kanų kino festivalio garbės prezidentu.
![]() | ![]() |