7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Autorius: Birutė Pankūnaitė

Birutė Pankūnaitė

Rūtos Katiliūtės tapybos paroda „Ūkas“

Vaizduojančios abstrakcijos

Rūta Katiliūtė, kaip ir Constantinas Brâncușis, mano, kad pati abstrakčiausia forma yra ir pati realiausia, nes realybė – tai ne išorinis pavidalas, o daiktų esmė. Kažką esminio perteikti vien imituojant išorinį paviršių neįmanoma. Panašiai mąstė ir Pietas Mondrianas, ėjęs nuo natūros motyvo ir jo išskaidymo iki abstrakcijos. Todėl Rūta renkasi redukavimą – nuo tikroviškų formų, kurios tėra išorės kopijos, eidama link kuo paprastesnių, pastovesnių, nekasdieniškų. Gali būti, kad šis kelias nuveda į neapčiuopiamus ūkus, miglas, miražus, kažką vos nuspėjamo. Tai nėra dekoratyvu. Tai nėra ir kažkas simboliško.

Rūta Katiliūtė, „Kompozicija“. 2015 m. 165 x 130 cm
Rūta Katiliūtė, „Kompozicija“. 2015 m. 165 x 130 cm
Birutė Pankūnaitė

Adomo Matuliausko paroda „Vilniaus miesto ženklai“

 

Istorijos įženklinimas dabartyje

 

Grafiko Adomo Matuliausko darbus nedažnai išvysi parodose – didžiausią kūrybinio laiko dalį yra pasiglemžusi knygų grafika, solidžiais tomais nugulusi knygynų, viešų bei privačių bibliotekų lentynose ir džiuginanti daugiausiai akademinės bendruomenės estetinius receptorius. Tačiau Adomas randa laiko ir laisvajai kūrybai. Parodoje eksponuojamose nespalvotose miniatiūrose skleidžiasi retai dabar sutinkamas neoromantizmas: žavimasi praeitimi ir gamta, vadovaujamasi stipriomis emocijomis, o ne protu, aukštinama didvyrių drama, epiškumas ir vaizduotė nugali buitiškumo tendencijas ir kt.

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Birutė Pankūnaitė

Ar meno pasaulis tėra sandėris?

Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis apie šiuolaikinio meno mugę „Art Vilnius ’15“

Pažiūrėkime, kaip vis dėlto tas meno pasaulis funkcionuoja. Manai, jis iki šiol puikiausiai veikė ir be mugės, ar ne? Ar tai buvo normali, ar iškreipta situacija? Ar funkcionavimas buvo natūralus, ar primestas galių iš šalies? Gal į lietuvišką meno pasaulį įsikomponavus mugei jis įgyja savo natūralią raišką? Ir atsiranda reiškinys, kuris užpildo ir užbaigia meno pasaulio funkcionavimo pilnatvę. Ją sudaro dailininkas, kūrinys, auditorija, menotyrininkai, leidiniai, rėmėjai arba pirkėjai – mugė čia sudėtinė dalis. O jei dar pažiūrėtume iš toliau, tai paaiškėtų, kad meno pasaulis ir yra vien didelė mugė ir niekada kitaip nebuvo. Tai tik pardavimo-pirkimo sandėris, funkcionuojantis tūkstančius metų. Užsakymo, pirkimo, derybų procesas. Šią mugę turime tik šeštus metus, taip mažais žingsneliais grįždami į tikrąjį meno pasaulio apibrėžimą ir realybę. Juk turėjome visiškai nenormalią situaciją, kurioje rinka buvo išstumta, ideologizuota, primesta. Natūralių santykių tarp rinkos dalyvių (užsakovo, pirkėjo, rėmėjo ir menininko) nebuvo.

Danas Aleksa, „Privatus laikas“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Privatus laikas“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Tauras Kensminas, „Trianguliacija“. 2015 m.
Tauras Kensminas, „Trianguliacija“. 2015 m.
Andrius Erminas, „Mutacijos“. 2015 m.
Andrius Erminas, „Mutacijos“. 2015 m.
Nikita Shalennyi, instaliacija „Sibiras“. 2015 m. Geriausia „Art Vilnius’15“ instaliacija.
Nikita Shalennyi, instaliacija „Sibiras“. 2015 m. Geriausia „Art Vilnius’15“ instaliacija.
Ievgen Petrov, „Vilkai“. 2014 m. Galerija „TSEKH“. Geriausia „Art Vilnius’15“ užsienio galerija.
Ievgen Petrov, „Vilkai“. 2014 m. Galerija „TSEKH“. Geriausia „Art Vilnius’15“ užsienio galerija.
Remigijus Treigys, „Namas su stulpu (geltonas)“. 2015 m. „Prospekto“ galerija. Geriausia „Art Vilnius’15“ Lietuvos galerija.
Remigijus Treigys, „Namas su stulpu (geltonas)“. 2015 m. „Prospekto“ galerija. Geriausia „Art Vilnius’15“ Lietuvos galerija.
Petras Lincevičius, „Namukas laikui / Ryto nebus“, fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr. Galerija „Titanikas“. Geriausias „Art Vilnius’15“ jaunasis menininkas.
Petras Lincevičius, „Namukas laikui / Ryto nebus“, fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr. Galerija „Titanikas“. Geriausias „Art Vilnius’15“ jaunasis menininkas.
Laima Oržekauskienė, „Dedikacija tėvui. Vilniaus m. ligoninė. Palata Nr. 1“. 2012 - 2013 m. Galerija „ART-CART“. Geriausia „Art Vilnius’15“ menininkė.
Laima Oržekauskienė, „Dedikacija tėvui. Vilniaus m. ligoninė. Palata Nr. 1“. 2012 - 2013 m. Galerija „ART-CART“. Geriausia „Art Vilnius’15“ menininkė.
Birutė Pankūnaitė

Pokalbis nepatogia tema

Aurelijos Maknytės paroda „Tėvų kambarys“ galerijoje „Artifex“

VDA tekstilės galerijoje-dirbtuvėse „Artifex“ nuo kovo 17 iki balandžio 4 d. eksponuojamas Aurelijos Maknytės projektas „Tėvų kambarys“. Nors autorė jau yra mūsų šiuolaikinio meno senbuvė, tai jos pirmoji personalinė paroda. Joje kalbama visuotinai nepatogia tėvų tema, ją pateikiant tiek nepažįstamų žmonių gyvenimo liudijimais, tiek labai asmeniškais pačios autorės tėvų objektais. Dailės kritikė Birutė Pankūnaitė užduoda keletą klausimų menininkei.

Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Aurelija Maknytė, parodos „Tėvų kambarys“ fragmentas. 2015 m. Autorės nuotr.
Birutė Pankūnaitė

Kai veda ranka

Pokalbis su menininke Kristina Inčiūraite apie parodą „Bevardė valanda“

Jono Meko vizualiųjų menų centre veikiančios parodos autorė bando susieti moterų bendruomenę (LGBT bendruomenės krepšinio komandos nares), kinematografinę erdvę ir pastatą, kuriame vyksta projektas. Šią „bevardę valandą“ keičiasi kino filmo herojės likimas (projekte replikuojama kriminalinė drama „Atsiprašau, jūs skambinate ne tuo numeriu“ („Sorry, Wrong Number“, 1948, rež. Anatole Litvak) bei naujai interpretuojamos Yvonne Rainer plaštakos koordinatės (atsigręžiama į avangardinį filmą „Rankos judesys“ („Hand Movie“, 1966). Šiuolaikinio meno projektas „Bevardė valanda“ yra vienas iš sudėtinių Vytauto Didžiojo universiteto įgyvendinamo meninio ir mokslinio projekto „Nematomos bendruomenės“ (2013–2014) dalių.

Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Bevardė valanda“ ekspozicijos fragmentas. E. Levin nuotr.
Birutė Pankūnaitė

„Malonioji 6“: istorija ir tęsinio pradžia

Pokalbis su buvusiais projektų erdvės šeimininkais Ūla Tornau ir Žilvinu Landzbergu

Nuo 2012 m. pradžios Vilniuje, Žvėryne, ėmė veikti menininko Žilvino Landzbergo ir menotyrininkės Ūlos Tornau inicijuota ir prižiūrima projektų erdvė „Malonioji 6“. Šių metų sausio mėnesį ją perima Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS).

„Malonioji 6“. P. Karpo nuotr.
„Malonioji 6“. P. Karpo nuotr.
Mindaugo Šnipo ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Mindaugo Šnipo ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Mindaugo Šnipo ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Mindaugo Šnipo ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Juhos Pekkos Matiaso Laakkoneno ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Juhos Pekkos Matiaso Laakkoneno ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Juhos Pekkos Matiaso Laakkoneno ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Juhos Pekkos Matiaso Laakkoneno ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Antano Šnaro ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Antano Šnaro ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Raulio Kellerio ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Raulio Kellerio ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Axelio Linderholmo ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Axelio Linderholmo ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Birutė Pankūnaitė

Vaikų ir suaugusiųjų auklėjimas

Apie renginių seriją „Burnelė“ Šiuolaikinio meno centre

Vaikas įeina į kambarį. Ant stalo guli virtuvinė mentelė. Vaikas ją pastebi ir prieina arčiau – jam maga mentelę paliesti, ji traukia, nes jis – paprastas vaikas. Paima mentelę, nelabai žinodamas, ką su ja veikti. Akimirką dvejoja, o vėliau natūraliai ima žaisti. Būtent šis neryžtingumo mirksnis yra esminis vaikui priimant sprendimą.

Aarono Schusterio pokalbis su Davidu Bernsteinu
Aarono Schusterio pokalbis su Davidu Bernsteinu
Kadras iš „Kritikos sesijos”. Filmavo E. Doškus
Kadras iš „Kritikos sesijos”. Filmavo E. Doškus
Iš renginio „Karaokė policija: priešpriešų žaidimas”
Iš renginio „Karaokė policija: priešpriešų žaidimas”
Iš renginio „Karaokė policija: priešpriešų žaidimas”
Iš renginio „Karaokė policija: priešpriešų žaidimas”
Birutė Pankūnaitė

Ką slepia terminai

LTMKS paroda „Tarpdiscipliniškumo kapinynuos(?)“ Jono Meko vizualiųjų menų centre

 

Tapatybė – tai savęs suvokimas aplinkoje, santykio su kitais nustatymas, lemiantis elgesį ir sprendimus. Kaip mentaliteto sritis ji yra ne tik mąstymo ir jutimo formos, bet ir konkretaus kultūrinio darinio reikšmių sritis konkrečiu metu. Tapatybės kategorija itin aktualizuojasi ir yra aptariama tada, kai vyksta permainos, kai neaišku, kas vyksta – esant neapibrėžtai būklei. O kai situacija stabilizuojasi ir yra įvardijama, ji kaip mat virsta neveiksminga banalybe. Kiekviena tapatybė siekia įsitvirtinti remdamasi autentiškumo įrodymais, kurie užtikrina teisę egzistuoti. Kadangi vienintelė „istorinė tiesa“ neįmanoma, tapatybės, kaip ir istorijos, konkuruoja tarpusavyje ir siekia pripažinimo kurdamos savitus pasakojimus (Stuart Hall). Zygmuntas Baumanas tapatybę vadina modernizmo išradimu – tam tikrų taisyklių reglamentuojamu realybės fragmentu. Laikais „po modernizmo“ ji pasmerkta kaitai.

 

Ignas Krunglevičius, „Stack or pile“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Ignas Krunglevičius, „Stack or pile“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Dainius Liškevičius, „Pieta“, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Dainius Liškevičius, „Pieta“, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Danas Aleksa, „Irracionalus veiksmas“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Danas Aleksa, „Irracionalus veiksmas“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr. J. Lapienio nuotr.
Marija Šnipaitė, „Lankytojas“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Marija Šnipaitė, „Lankytojas“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Jurga Barilaitė, videodarbo „8“ fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Jurga Barilaitė, videodarbo „8“ fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Birutė Pankūnaitė

Nenaudingumo nauda

Galvojant apie Katarzynos Józefowicz parodą Modernaus meno centre

 

Primityvių tautų gyvenimą studijavusius antropologus visad stebino tai, kaip detaliai jos perprasdavo savo žinioje turimus gamtos turtus. Šiuolaikiniam žmogui atrodo logiška, kad čiabuvis labai gerai žinojo, tarkim, stambiąją gyvūniją, nes ji – to žmogaus prasimaitinimo šaltinis ir todėl pažįstama jam geriau nei profesionaliam šių dienų zoologui. Tačiau kaip paaiškinti tai, kad laukinis skrupulingai tyrinėjo bei sistemino ir smulkiausias gyvūnijos rūšis, kurios akivaizdžios naudos jam neteikė? Mokslininkų požiūriu, tai iš esmės skiriasi nuo šių dienų komercinės pasaulio sandaros principų, kai susitelkiama į tą akimirką finansiškai naudingus dalykus, juos negailestingai eksploatuojant, ir visiškai nepaisoma visų kitų. Antropologai daro išvadą, kad aplinkinis gyvūnų ir augalų pasaulis čiabuvį domino ne dėl naudos motyvo. Vertas dėmesio ir naudingas jis tapo tik po to, kai buvo nuodugniai pažintas.

Lenkų menininkė Katarzyna Józefowicz (g. 1959) savo darbams kurti naudoja popieriaus atliekas – senus žurnalus, laikraščius, lankstinukus ir reklamines brošiūras – visą kol kas dar gyvą spausdinto informacinio srauto balastą, kuris, atlikęs savo pirminę funkciją, su retomis išimtimis paprastai patiria žiaurią žūtį ir keliauja į žydrąjį konteinerį arba krosnį. Tiesa, jis dar gali prisidėti ir prie gyvenamųjų ar darbo interjerų puošybos subkultūros, tik neilgam, nes yra nepatvarus ir trumpalaikis. Menininkės sumanymas paprastas kaip vaikystės žaidimai ir kartu reikalauja nepaprastos kantrybės ir kruopštumo. Katarzyna iškerpa atspausdintus žodžius, žmonių nuotraukas ir atsargiai suklijuoja juos į naują daiktą – kilimą, staltiesę, voratinklį. Jos „Juodai baltas kilimas“ (2001–2003, 12 metrų, eksponuojamas fragmentas, kurta 3 metus) – tai milžiniškas ant gofruoto kartono pagrindo priklijuotų garsenybių ir nežinomų žmonių mažučių portretų rinkinys, ištisinė bevardė minia.

 

Katarzyna Józefowicz, „Juodai baltas kilimas“. 2001–2003 m.
Katarzyna Józefowicz, „Juodai baltas kilimas“. 2001–2003 m.
Katarzyna Józefowicz, „Juodai baltas kilimas“. 2001–2003 m.
Katarzyna Józefowicz, „Juodai baltas kilimas“. 2001–2003 m.
Katarzyna Józefowicz, „Juodai baltas kilimas“. 2001–2003 m.
Katarzyna Józefowicz, „Juodai baltas kilimas“. 2001–2003 m.
Katarzyna Józefowicz, „Juodai baltas kilimas“. 2001–2003 m.
Katarzyna Józefowicz, „Juodai baltas kilimas“. 2001–2003 m.
Katarzyna Józefowicz, „Meilė“. 2011 m.
Katarzyna Józefowicz, „Meilė“. 2011 m.
Katarzyna Józefowicz, „Meilė“. 2011 m.
Katarzyna Józefowicz, „Meilė“. 2011 m.
Katarzyna Józefowicz, „Meilė“. 2011 m.
Katarzyna Józefowicz, „Meilė“. 2011 m.
Katarzyna Józefowicz, „Staltiesė“. 2011–2012 m.
Katarzyna Józefowicz, „Staltiesė“. 2011–2012 m.