Įspūdžiai iš kelių kamerinės muzikos su klarnetu koncertų Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
„Pamatinis klausimas yra tas, ką gali ir turi patsai žmogus daryti, jeib jame augimo gaivalas galingai apsireikštų?“ – klausė Vydūnas. „Tvirtinti harmoniją ir didinti dvasios šviesą“, – pats atsakė. Pradėti nuo savęs – tokia mintis lindėjo galvoje besiklausant skirtingo amžiaus ir tautų klarnetininkų bei jų partnerių. Lapkričio 3 d. vyko muzikinių „Lietuviškų ir belgiškų peizažų“ popietė. Čiurlionio kvarteto svečias – Belgijos klarnetininkas Eddy Vanoosthuyse. Lietuvos draugas, daug bendravęs su Lietuvos kameriniu, Lietuvos kariuomenės orkestrais, profesoriumi Sauliumi Sondeckiu. Su Vilniaus kvartetu įrašęs ypač vertingus Wolfgango Amadeus Mozarto ir Johanneso Brahmso kvintetus. Šis faktas nuvilnijo visame pasaulyje.
Festivaliui „Iš arti“ pasibaigus
Įdomius dalykus norisi žvalgyti iš labai arti. Ne tik įdomius, bet ir aktualius. Lapkričio 16–22 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykęs tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ kvietė klausytis aktualios muzikos. Kasmet lapkričio mėnesį Kaune vykstantis renginys šiais metais pristatė įdomią programą, kurioje reikšmingą vietą užėmė šiuolaikinė lietuvių kūryba, o ją profesionaliai įgyvendino ir Lietuvos, ir svečių šalių atlikėjai.







Pokalbis su pianiste Guoda Gedvilaite
Šių metų Vilniaus fortepijono muzikos festivalis skirtas pianistės ir kompozitorės Claros Schumann 200-osioms gimimo metinėms. Renginiais stengiamasi Lietuvos publikai plačiau pristatyti šios menininkės kūrybą, jos įtaką XIX a. ir vėlesnių epochų muzikos raidai. Pastaraisiais metais Jūs intensyviai domitės Claros Schumann gyvenimu ir kūryba, atliekate visus jos kūrinius ir vedate seminarus. Sumanėte kamerinės muzikos koncertų ciklą „Claros Schumann salonas“, kuriame klausytojai tarsi patenka į XIX a. – žinomų muzikos genijų epochą. Šio ciklo renginiai sulaukė didelio pasisekimo Lietuvoje ir Vokietijoje. Kas paskatino Jus pasinerti būtent į Claros pasaulį?





Dar keletas minčių apie pasibaigusį konkursą
Turbūt nėra konkurso, kuriame vertinimo komisijos ir klausytojų nuomonės sutaptų. Tad gal paakintas puikiai šiemet transliuoto Piotro Čaikovskio konkurso ir galimybės iki šiol (taigi, po gero pusmečio) klausytis vieno ar kito jo dalyvio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio konkurso pianistų pasirodymus irgi nusprendžiau sekti neišeidamas iš namų. Viskam aplinkui kintant, net senatvė nebepajėgia žmogaus nuo pasaulio atskirti taip, kaip per šimtmečius ji tą daryti buvo įpratusi.
Eduardo Balsio 100-mečio metų kulminacija – operos „Kelionė į Tilžę“ premjera
Operos „Kelionė į Tilžę“ premjera buvo ypač laukiama kaip Eduardo Balsio 100-mečio renginių svarbiausia intriga. Dauguma Balsio įvairių žanrų kūrinių atlikėjų prisimenami ne tik sukakčių proga, „Eglė – žalčių karalienė“ (1965) – daugiausia pastatymų sulaukęs nacionalinis baletas, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969) irgi nuskamba gyvai dažniau nei kompozitoriaus jubiliejiniai minėjimai.







Mintys po Ūlos Ulijonos Žebriūnaitės, Povilo Jaramino ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerto
Gerokai praretėjusias koncertuojančių altininkų gretas pastaraisiais metais papildo bene vienintelė Ūla Ulijona Žebriūnaitė. Nors ji Lietuvos salėse pasirodo gana retai, jos koncertai ilgam apsigyvena atmintyje. Puikiausiai prisimenu prieš trejus metus Nacionalinėje filharmonijoje vykusį Ū. Žebriūnaitės koncertą, kuriame ji meistriškai grojo Nino Rotos melodijas iš italų legendinių kino meistrų Federico Fellini, Luchino Visconti filmų.
Įspūdžiai iš Vilniaus fortepijono festivalio pradžios koncertų
Lapkričio 23 d., po atnaujinimo darbų, Lietuvos nacionalinė filharmonija atvėrė duris naujam koncertų sezonui, parengusi ir informatyvius, rafinuotai gražius katalogus tiek rudens ir 2020 m. pavasario koncertams, tiek Šeštajam Vilniaus fortepijono festivaliui „Moters meilė ir gyvenimas“, įkurtam ir vadovaujamam Nacionalinės premijos laureatės Mūzos Rubackytės. Atgaivintoje filharmonijoje sklandė šventinė nuotaika ir dėl ypatingo Vilniaus fortepijono festivalio pradžios koncerto „Namų pašventinimas“. Grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas ), dirigavo italų dirigentas Renato Balsadonna, solistė – daugybę apdovanojimų už svarbų vaidmenį Lietuvos įvaizdžio sklaidai Prancūzijoje ir visame pasaulyje pelniusi profesorė Mūza Rubackytė.








Mintys po pasibaigusio VIII tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso
Esu girdėjusi, kad pirmo konkurso, dar ne tarptautinio, pirmosios premijos laureatą Augustiną Maceiną jo profesorė Aldona Dvarionienė užrakindavo savo kambaryje, kad jokie pašaliniai dalykai netrukdytų pasirengti konkursui. Šiandien tokį rūpestį ir motinišką globą sunku įsivaizduoti.








Mintys po VIII Tarptautinio M.K. Čiurlionio vargonininkų konkurso
Daugiau nei 50 metų skaičiuojantis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas atspindi Lietuvos fortepijono ir vargonų atlikimo mokyklų pasiekimus ne tik savoje šalyje, bet ir pasauliniame kontekste. Kuo šis, VIII tarptautinis M.K. Čiurlionio vargonininkų konkursas buvo išskirtinis? Visų pirma dalyvių iš viso pasaulio gausa ir itin aukštu jų pasirengimo lygiu. Dvidešimt du vargonininkai iš JAV, D. Britanijos, Rusijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Italijos, Austrijos, Čekijos, Belgijos, Vengrijos bylojo apie bendrą koncertinio vargonavimo meistriškumo kilimą ir koncertuojančio vargonininko populiarumą akademinės muzikos pasaulyje.
Giedriaus Kuprevičiaus operos įspūdžiai
Lapkričio 15 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo rodoma Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Tai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gastrolinis spektaklis, skirtas kompozitoriaus 75-mečiui. Beje, 2019-ieji Lietuvos muzikos kultūrai – turtingi jubiliejų: Juozo Naujalio 150-metis, Eduardo Balsio 100-metis, na ir Giedriaus Kuprevičiaus 75-metis!







