Įspūdžiai iš Vilniaus fortepijono festivalio pradžios koncertų
Lapkričio 23 d., po atnaujinimo darbų, Lietuvos nacionalinė filharmonija atvėrė duris naujam koncertų sezonui, parengusi ir informatyvius, rafinuotai gražius katalogus tiek rudens ir 2020 m. pavasario koncertams, tiek Šeštajam Vilniaus fortepijono festivaliui „Moters meilė ir gyvenimas“, įkurtam ir vadovaujamam Nacionalinės premijos laureatės Mūzos Rubackytės. Atgaivintoje filharmonijoje sklandė šventinė nuotaika ir dėl ypatingo Vilniaus fortepijono festivalio pradžios koncerto „Namų pašventinimas“. Grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas ), dirigavo italų dirigentas Renato Balsadonna, solistė – daugybę apdovanojimų už svarbų vaidmenį Lietuvos įvaizdžio sklaidai Prancūzijoje ir visame pasaulyje pelniusi profesorė Mūza Rubackytė.
Savo dešimtmetį švenčiantis, kas dveji metai vykstantis festivalis šiemet skiriamas pianistės ir kompozitorės Claros Schumann gimimo 200-osioms metinėms. „Pagerbdami vieną iškiliausių moterų pianisčių ir kompozitorių, pagerbiame ir ją įkvėpusius bei jos įkvėptus genialius šią moterį mylėjusius vyrus – Robertą Schumanną ir Johannesą Brahmsą bei daug kitų iškilių romantizmo epochos asmenybių. Taip pat šį festivalį dedikuoju Anapilin išėjusiai savo mylimai Mamai Taïsai Teresei Gomolickaitei-Rubackienei, savo tetai Irenai Gomolickaitei, močiutei Marijai Gomolickienei – moterims, įkvėpusioms mano gyvenimo temą“, – sakė M. Rubackytė. Melomanai buvo pamaloninti ir naujausia pianistės kompaktine plokštele „Melancolia“, joje skamba ne tik M. Rubackytės, bet ir jos gyvenimo moterų atliekami kūriniai.
Pirmoje pradžios koncerto dalyje pakilią, šventišką publikos nuotaiką atitiko Ludwigo van Beethoveno uvertiūra „Namų pašventinimas“, op. 124, ir Roberto Schumanno Simfonija Nr. 4 d-moll, op. 120. Keturių skirtingų dalių (atliekamų be pertraukos) simfonija, lyginant su kompozitoriaus fortepijoniniu palikimu, yra labiau klasikinė, jos ritmika ir harmonija paprastesnės, melodija aiškesnė. Tačiau šį kartą nuolat pasikartojančios temos buvo traktuojamos visiškai analogiškai, be jokių dinamikos pokyčių ar spalvų, tad simfonija kiek prailgo. Net lyriniuose epizoduose pasigedau išraiškos, polėkio. Dėl pabrėžtinai stangraus ritminio piešinio su tarsi muzikos judėjimą stabdančiomis maršo ritmo atramomis bei neišraiškinga dramaturgine plėtote abu kūriniai supanašėjo. Dalykiškas teksto perteikimas, pučiamųjų instrumentų dominavimas styginių atžvilgiu ir daug triukšmingo skambesio vis dėlto labai patiko gausiai susirinkusiems puošniems klausytojams, kurių keletas net sušuko bravo po pirmos simfonijos dalies.
Po pertraukos kiek lanksčiau buvo traktuotas Johanneso Brahmso Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 d-moll, op. 15. Rašydamas šį kūrinį kompozitorius tarėsi su Clara, reagavo į jos pastabas. Prieš orkestruodamas opusą, dar parengė versiją dviem fortepijonams. M. Rubackytei šis opusas savaip brangus: kaip minėjo spaudos konferencijoje, kadaise jos mama, baigdama konservatoriją, atliko būtent šį koncertą. Patyrusi pianistė M. Rubackytė, turinti platų ir sudėtingą repertuarą (apie 40 koncertinių programų ir 40 koncertų su orkestru), kaip visada, skambino virtuoziškai, su jai būdingu ryžtu, energija, pasitelkdama ir išraiškingus kūno judesius, ir, beje, įspūdingo grožio koncertinę suknelę. Tik gaila, kad orkestras kartais goždavo trapius, greitus pasažus, todėl aiškiausiai fortepijonas girdėjosi pianistės solo epizoduose.
Publikai reikalaujant bisų, maestra paprastai, meistriškai paskambino Franzo Schuberto–Ferenco Liszto „Tu mano ramybė“. Žaviai, artistiškai M. Rubackytei dėkojo ir scenoje jos bisą išklausęs dirigentas R. Balsadonna.
***
Maloniai nuteikė lapkričio 24 d. filharmonijos Didžiojoje salėje vykęs dieninis koncertas visai šeimai „Maestra ir jaunieji talentai“, į kurį gausiausiai susirinko jaunos šeimos su vaikučiais (buvo net ant rankų laikomų kūdikių, kurie kartkartėmis pravirkdavo). Su Valstybiniu Vilniaus kvartetu (Dalia Kuznecovaitė, Artūras Šilalė, Girdutis Jakaitis ir Augustinas Vasiliauskas) koncerto pabaigoje skambino pati maestra M. Rubackytė. Koncerte pasirodė jaunieji atlikėjai – Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ stipendininkai, nuoširdžiomis emocijomis praturtinę kūrinių interpretacijas. Renginį nuotaikingai vedusi muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli sumaniai pakvietė maestrą vaikučiams paaiškinti šio renginio idėją. Profesorė M. Rubackytė labai maloniai papasakojo apie devynmetės Claros Wieck (ateityje – Schumann) ir paauglio Roberto Schumanno susitikimą, draugystę, besimezgančią meilę, muzikinius Roberto laiškus Clarai ir kitus įdomius dalykus.
Koncertą pradėjo jauniausia dalyvė, smuikininkė Liepa Jurgutavičiūtė, sėkmingai dalyvavusi daugiau kaip 14 konkursų, įvairiausiuose festivaliuose ir meistriškumo kursuose. 2016 m. jai suteiktas Jaunosios Šiaulių miesto šviesuolės vardas. Už aktyvią koncertinę veiklą ir Šiaulių miesto garsinimą Šv. Kazimiero ordinas ją apdovanojo sidabrine „Angelo globėjo“ statulėle. Šiuo metu ji yra Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos prof. Rusnės Mataitytės smuiko klasės mokinė. Subtiliai akompanuojant kvartetui Liepa jautriai pagriežė Jules’io Massenet „Meditaciją“ iš operos „Tais“. Įtaigi buvo jos atliekamo kūrinio dramatiška kulminacija.
Gana ilgame 4 dalių Bernhardo Henriko Crusello Divertismente C-dur, op. 9, šauniai greitus pasažus obojumi išgrojo daugelio tarptautinių konkursų laureatas Pijus Paškevičius – Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos prof. Roberto Beinario obojaus klasės auklėtinis.
Dešimties pirmųjų vietų ir trijų Grand Prix tarptautiniuose konkursuose laimėtojo Roko Makštučio klarneto garsai darniai susiliejo su kvartetu atliekant Andantino iš Johanneso Brahmso Kvinteto klarnetui ir styginių kvartetui h-moll, op. 115. Jaunasis talentas mokosi Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje, mokytojo Vitaliaus Žemaičio klarneto klasėje.
Į sceną įžengusį pianistą Simoną Pošką Vilniaus kvarteto nariai sutiko pakilę nuo kėdžių. Jautriai muziką traktuojantis Simonas yra laimėjęs ne vieną Grand Prix, jam buvo suteiktos vardinės stipendijos ir kvietimai dalyvauti tarptautinėse pianistų akademijose Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė jį įvertino Mažuoju Šv. Kristoforo apdovanojimu. S. Poška mokosi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, mokytojos Eglės Jurkevičiūtės-Navickienės fortepijono klasėje, yra globojamas M. Rubackytės. Simonas profesionaliai, grakščiai, ansambliškai darniai interpretavo Schumanno Scherzo iš Fortepijoninio kvinteto Es-dur, op. 44. Skaidrūs ir greiti fortepijono pasažai skriejo sinchroniškai su lengvučiais virtuoziniais kvarteto atitikmenimis.
Kitokią nuotaiką išgirdome smuikininkės Ugnės Katinskaitės su kvartetu pagriežtame Brahmso Scherzo. Muzika buvo sodresnė, dramatiškesnė, ją vykusiai perteikė jaunoji atlikėja –13-os tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė bei specialiųjų prizų laimėtoja. Ugnė mokosi M.K. Čiurlionio menų mokykloje, prof. R. Mataitytės klasėje, bei „Accademia Perosi“ Italijoje, pas prof. Pavelą Bermaną.
M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojo Domo Jakšto auklėtinę violončelininkę Rugilę Juknevičiūtę kvartetas vėl sutiko stovėdamas. Rugilė įvertinta įvairiais apdovanojimais, pelniusi pirmas vietas tarptautiniuose konkursuose Paryžiuje ir Poznanėje. Jautriai ir subtiliai su kvarteto švelniu pritarimu Rugilės atlikta Gabrielio Fauré Elegija, op. 24, sujaudino ir sužavėjo.
Ryškiai koncertą užbaigė audringi Brahmso Scherzo skambesiai iš Fortepijoninio kvinteto f-moll, op. 34, kūrinį meistriškai efektingai traktavo pati M. Rubackytė ir Valstybinis Vilniaus kvartetas, per visą koncertą patikimai talkinęs ir jauniesiems talentams, ir maestrai.