7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Edmundas Gedgaudas

Edmundas Gedgaudas

Luko Geniušo pianistinės įžvalgos

Mintys po LVSO ir Luko Geniušo koncerto

Antrasis koncertas fortepijonui ir orkestrui... Johanneso Brahmso didingojo kūrinio laukiau tarsi šventės – juk labai retai turime progą gyvai išgirsti šį koncerto ir simfonijos žanrus sujungusį opusą. O dar ir pirmaeilis pianistas, kurio evoliuciją galime stebėti ir vis naujai stebėtis. Pastaruoju metu Lukas Geniušas Vilniuje dažniau koncertuodavo „Vaidilos“ salėje, kurios privalumus didina ir iš „Organum“ fortepijonų salono parūpintas „Bösendorfer“ firmos koncertinis fortepijonas, ir geriausia Vilniuje akustika.

Lukas Geniušas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Pašaukimo galia

Mintys po Daumanto Kirilausko kompaktinės plokštelės pristatymo

Balandžio 10-osios vakaras nedidelėje modernaus fortepijonų ir pianinų salono „Organum“ salėje. Jo šeimininkas Dainius Sverdiolas pasakoja, kad šios dienos rytą firma „Bösendorfer“ dar neturėjo Lietuvai atstovaujančio pianisto, bet vidurdienį interneto žinutė jau skelbė, kad juo tapo Daumantas Kirilauskas. Jis, tęsdamas Beethoveno sonatų fortepijonui įrašus, pristato naują „Bösendorfer“ firmos fortepijonu „Organum“ salėje įrašytą kompaktinę plokštelę „Pathétique“ (2018, garso režisierius Arūnas Zujus). Į tuo pačiu instrumentu skambinamas porą sonatų iš naujosios CD įterpiamas pokalbis su Vytaute Markeliūniene. Daumantas sako jau gyvenąs tolesniu savo veiklos etapu, tad ši kompaktinė plokštelė jam jau praeitis. Kadangi ne sykį teko iš paties pianisto išgirsti apie tai, kad „jau viskas“, daugiau nebeįrašinėsiąs ir nekoncertuosiąs, buvo malonu iš jo lūpų sužinoti apie vis dėlto egzistuojančią ir tolesnę jo įrašų perspektyvą.

Daumanto Kirilausko CD viršelis
Daumanto Kirilausko CD viršelis
Daumanto Kirilausko CD pristatymas. E. Korienės nuotr.
Daumanto Kirilausko CD pristatymas. E. Korienės nuotr.
Daumanto Kirilausko CD pristatymas. D. Minioto nuotr.
Daumanto Kirilausko CD pristatymas. D. Minioto nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Vytautė Markeliūnienė. E. Korienės nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Vytautė Markeliūnienė. E. Korienės nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Stangrus popierius ir kitos tradicijos

Kelios koncertų lankytojo mintys

Hannelore Gerlach – mūsų pažįstama muzikologė iš Berlyno, draugavusi su nepamirštamąja Ona Narbutiene. Gerai fotografuodama, ji senokai kaupia Italijos ir Vilniaus vaizdus, o juos gretindama nustebina ne vieną. Tad nereikia aiškinti ją turint itin skvarbų žvilgsnį ir ne menkesnį smalsumą.

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Jūrų žvaigždė

Mintys po Onutės Narbutaitės „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ atlikimo Sausio 13-ąją LNOBT

Kai nebe pirmą kartą susitinkame su iškiliu meno kūriniu, dažnokai patiriame daugiau atradimų ar įžvalgų, negu jų suteikia pirmoji pažintis. Ir tai būna ne vien anksčiau nepastebėtos detalės – pakartotiniai susitikimai mums leidžia naudotis svarbesne ir tik tikram menui būdinga, nuolat atsinaujinančia galimybe po pertraukų jį kitaip išgirsti, pamatyti, suvokti.

Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Petras Bingelis. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Petras Bingelis. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Edmundas Gedgaudas

In memoriam Krzysztofui Drobai

(1946 07 25–2017 11 10)

Sėkmingai baigęs Fryderyko Chopino licėjaus Krokuvoje fortepijono klasę, tame pačiame mieste pasirinko muzikos teorijos studijas. Įgijęs diplomą 1971 m., nuo 1972 m. dirbo dabartinėje Krokuvos muzikos akademijoje, kompozitoriams ir teoretikams dėstydamas XX a. muzikos istoriją ir literatūrą. Nuo 1975-ųjų įsitraukė į savo sumanytus festivalius Stalovoje Volioje, Baranove, Sandomire, kur reikšmingai dalyvaudavo ir jo pakviesti muzikai iš Lietuvos. Nuo 1989 m. inspiruojančiai triūsė lenkų ir lietuvių muzikologų konferencijose, buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narys, Gedimino ordino kavalierius, pelnė įvairių pagarbos ir dėkingumo ženklų Lenkijoje ir kitur.

Krzysztofas Droba, filmo apie Raimundą Katilių įrašas. Vilnius, 2003 m.
Krzysztofas Droba, filmo apie Raimundą Katilių įrašas. Vilnius, 2003 m.
Krzysztofas Droba, Rima Mikėnaitė, Osvaldas Balakauskas, Vilnius, 1990 m.
Krzysztofas Droba, Rima Mikėnaitė, Osvaldas Balakauskas, Vilnius, 1990 m.
Pirmoji viešnagė Lietuvoje – iš dešinės Krzysztofas Droba, Jūratė Burokaitė, Igoris Dybakas. Lietuvos kompozitorių sąjunga, 1981 m.
Pirmoji viešnagė Lietuvoje – iš dešinės Krzysztofas Droba, Jūratė Burokaitė, Igoris Dybakas. Lietuvos kompozitorių sąjunga, 1981 m.
Bronius Kutavičius, Rūta Stanevičiūtė, Krzysztofas Droba operos „Lokys“ premjeroje. LNOBT, 2000 m.
Bronius Kutavičius, Rūta Stanevičiūtė, Krzysztofas Droba operos „Lokys“ premjeroje. LNOBT, 2000 m.
Ona Narbutienė ir Krzysztofas Droba, Vilnius, 2003 m.
Ona Narbutienė ir Krzysztofas Droba, Vilnius, 2003 m.
Onutė Narbutaitė ir Krzysztofas Droba, Vilnius, 2003 m.
Onutė Narbutaitė ir Krzysztofas Droba, Vilnius, 2003 m.
Krzysztofas Droba ir Vytautas Landsbergis, XI lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija Vilniuje, 2010 m.
Krzysztofas Droba ir Vytautas Landsbergis, XI lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija Vilniuje, 2010 m.
Edmundas Gedgaudas

Laivelis vandenyne

Luko Geniušo rečitalis „Vaidilos“ teatre

Edmundui Baltrimui nepatiko, kai jo teiginiui, kad vertinant muzikos interpretaciją mintyse būtina ją lyginti su kitomis, nepritariau primindamas Johanno Wolfgango Goethe’s žodžius: „Wer den Dichter will verstehen...“ (pažodžiui, „Tas suprast poetą gali...“), ir toliau apie tai, kad poetą pažinsi tik įžengęs į jo pasaulį.

Lukas Geniušas „Vaidilos“ teatre. A. Žukovo nuotr.
Lukas Geniušas „Vaidilos“ teatre. A. Žukovo nuotr.
Lukas Geniušas „Vaidilos“ teatre. A. Žukovo nuotr.
Lukas Geniušas „Vaidilos“ teatre. A. Žukovo nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Išlaisvinančios žinios

Pianisto Rudolfo Buchbinderio pasiklausius

Pernai Rudolfas Buchbinderis šventė septyniasdešimtąjį gimtadienį, o Zubinas Mehta „suapvalino“ savo aštuoniasdešimtuką. Neeilinį vakarą buvo įrašyti abu Johanneso Brahmso fortepijono koncertai, o bemat išleistų kompaktinių plokštelių komentare rašoma, jog abiejų didmeisterių – pianisto ir dirigento – klausytojas patiria išskirtinį nuotykį (interpretacija esanti nutrūktgalviškai jaunatviška), prie kurio džiugiai prisijungia ir puikusis Vienos filharmonijos simfoninis orkestras.

 

R. Buchbinderio, išgarsinto ir vis tebegarsinamo Austrijos pianistų reprezentanto, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje klausėmės birželio 15 dieną Vilniaus festivalyje. Belaukdamas koncerto internetu pasiklausiau įrašų, pasiskaičiau tekstų. Galintiems kokybiškai pasiklausyti youtube, labai rekomenduoju Richardo Strausso Burleską fortepijonui ir orkestrui d-moll. Pacituosiu kelias pokalbių su R. Buchbinderiu ištraukas.

Rudolf Buchbinder. D. Matvejevo nuotr.
Rudolf Buchbinder. D. Matvejevo nuotr.
Rudolf Buchbinder. D. Matvejevo nuotr.
Rudolf Buchbinder. D. Matvejevo nuotr.
Rudolf Buchbinder. D. Matvejevo nuotr.
Rudolf Buchbinder. D. Matvejevo nuotr.
Rudolf Buchbinder. D. Matvejevo nuotr.
Rudolf Buchbinder. D. Matvejevo nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Viduržiemiai

Pravoslaviškos muzikinės impresijos

M.K. Čiurlionio mokykloje su ponia Eliniene kadaise buvome kolegos. Dažnai pasikalbėdavome, ir visos ekspresyvios intonacijos atgyja prisimenant jos žodžius, pasakytus Maskvoje mirus Aleksandrui Goldenveizeriui: „Tu supranti, Gedgaudas? Нет – ты понимаеш? Das war eine bedeutende Persönlichkeit! Tai asmenybė... Это личность!“ Dar būdamas mokinukas girdėjau sausoką rečitalį (tada jis buvo apytikriai 75-erių) Kaune, J. Gruodžio mokyklos salėje. Po koncerto su tuometine mano fortepijono mokytoja Elena Okulič-Kazariniene nuėjome į artistų kambarį padėkoti, susitikti. Garbusis muzikas profesoriavo Maskvos konservatorijoje, o prieš tai ir Filharmonijos mokykloje, kurią dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą baigė kaunietė Jelena Sokolskaja, vėliau ištekėjusi už Eugenijaus Okulič-Kazarino. Goldenveizeris buvo Levo Tolstojaus draugas, nevalgė mėsos, jam kūrinių yra paskyrę Rachmaninovas ir Medtneris, o ir jis pats parašė tris operas bei nemažai kitokios muzikos.

 

Prabėgęs laikas mano mintyse gretina ir Heinricho Neuhauso rečitalį – ten pat, tik gal jau kitais metais. Vėsioje salėje jis skambino mūvėdamas žalsvą dešinės rankos pirštinę, neuždengiančią pirštų galiukų. Po koncerto ir su juo susitikome, tada pasisakė turįs jau visai gerai skambinantį sūnų Stanislavą, pažadėjo jį pas mus „atsiųsti“, kad patys tuo įsitikintume. Tai tas pats „Stasikas“, kuris, tėvui 1964-aisiais mirus, vadovavo Aldonos Dvarionaitės studijoms, pradėtoms pas Heinrichą Neuhausą.

„Kasdienybė“. E. Gedgaudo nuotr.
„Kasdienybė“. E. Gedgaudo nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Skirtingos bendrybės

Kelios paskutinio metų vakaro mintys

Franzo Kafkos apsakymo „Bado meistras“ („Ein Hungerkünstler“) herojus gyveno laikais, kai ilgą laiką narve badaujantį žmogų už pinigus galėdavo stebėti publika. Ji vargu ar pagalvodavo apie tai, kad badavimui atsidavęs asmuo tą priima kaip natūralų dalyką, be kurio jo gyvenimas netektų prasmės. Taip šiuo ironišku tekstu teigiama, jog meno adresatui sunku arba ir neįmanoma suvokti kūrybai atsidavusio žmogaus tikrųjų dingsčių.

 

Kažkurioje „Bado meistrui“ (spektakliui pagal bene paskutinį Franzo Kafkos apsakymą) skirtoje recenzijoje perskaičiau, jog jį pažiūrėjus norisi galvoti apie daug dalykų, kurie su juo lyg ir nesusiję. „Vakarienė paruošta!“ Negi jau? Kaip tos dienos trumpėja... Pone Bulgakovai, girdėjot? Dar vakar grįždamas namo šitaip ir panašiai fantazuodamas stebėjausi Viktorijos Kuodytės gebėjimu tapti ir „bado meistru“, ir prieš tris dienas mano trečią kartą žiūrėtos (eisiu ir ketvirtą) „Didvyrių aikštės“ Ana – tokiais tarsi viskuo skirtingais personažais. Dabar, gal įspūdžiams praeities link pakrutėjus, tariuosi apčiuopęs Anos ir Meistro bendrą bruožą – tvirtybę, kurios nesuvaidinsi, nors tai (irgi anot recenzijos) tik aktorės virtuoziškumas, rodantis skirtingas jos artistinių galių apraiškas. O gal, pagalvojau, dar ir žodžius pranokstančių dialogų su Krystianu Lupa ir Eimuntu Nekrošiumi atgarsius?

„Vaidilos teatro“ salė
„Vaidilos teatro“ salė
Ūla Ulijona Žebriūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Ūla Ulijona Žebriūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Aibės prasmių šalyje

Mintys pasiklausius Andriaus Žlabio ir Valstybinio simfoninio orkestro koncerto bei Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijonų dueto

Vėlyvą 1952-ųjų rudenį pirmą kartą mačiau, kaip Monika Mironaitė tapo jaunute Friedricho Schillerio dramos „Klasta ir meilė“ heroje Luiza Miler. Tarp laiko pablukintų didžios aktorės sukurto personažo kontūrų tarsi dešimtmečių nepaliestus tebegirdžiu du paskutinio veiksmo žodžius, ramiai ištartus katarsio apimtos salės tyloje: „Limonadas geras...“ Tapdavo aišku, jog Luiza ir jos mylimasis Ferdinandas šios tylos palaiminti jau žengia į slėpiningąją tamsą.

 

Panašiose gilaus slėnio sutemose pasigirsta ir tylutėlis Césaro Francko choralas (ciklas fortepijonui „Preliudas, choralas ir fuga“), vedantis priešingon pusėn – aukštyn, į šviesą. Ženk nesidairydamas! Šį Aldonos Lipčiūtės interpretuojamą kūrinį išgirdau „Klastos ir meilės“ įspūdžių fone, mintyse suartindamas dvi išskirtinai kūrybingas menininkes – aktorę ir pianistę. Kitokių „Klastos ir meilės“ spektaklių nebežiūrėjau, nors progų būdavo. O išgirdęs Francko ciklą prisimindavau per „Bajorų gūžtos“ pertrauką nugirstus į grimo kambarį skubančios Monikos tylius žodžius pačiai sau: „viskas ne taip, viskas ne taip...“ (tame spektaklyje pianinu skambindavau trumpus intarpus).

Andrius Žlabys. V. Ščiavinsko nuotr.
Andrius Žlabys. V. Ščiavinsko nuotr.
Andrius Žlabys ir Valstybinis simfoninis orkestras. V. Ščiavinsko nuotr.
Andrius Žlabys ir Valstybinis simfoninis orkestras. V. Ščiavinsko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas