Autorius: Edmundas Gedgaudas
Edmundas Gedgaudas
Pasakojimai jautriai klausai
Giedrės Kaukaitės knygą „Mano Eldoradas“ (Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pasitikus
Neseniai pasirodė ilgai laukta Giedrės Kaukaitės prisiminimų knyga „Mano Eldoradas“. Jos turinį taikliai nusako mažytė paantraštė – „...apie aną ir šį laiką...“ Nepaprastai gyvu, įtraukiančiu, literatūriškai talentingu stiliumi dainininkė knygoje pasakoja ne tik apie savo gyvenimo vingius ir itin turtingą sceninę patirtį, bet atskleidžia ir meno pasaulio kontekstus, dalijasi šiandien aktualiais pamąstymais, pateikia intriguojančius sutiktų menininkų mini portretus.
Edmundas Gedgaudas
In memoriam Nelson Freire (1944 10 18–2021 11 01)
Kaip mums šiandien derėtų prisiminti didelę netektį? Kadangi galime youtube pasiklausyti šį pasaulį palikusio iškilaus brazilų pianisto Nelsono Freire’s palyginti nesenų įrašų, tad tegul kiekvienas apie netekties mastą sprendžia kad ir susiradęs 1998 metais Nacionalinėje Vašingtono meno galerijoje įrašytą Nelsono Freire’s solinį koncertą: Recital (National Gallery of Art, 1998) (nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=bTCwUWBXvPo).
Edmundas Gedgaudas
Siuvinėjant ar interpretuojant
Mintys išklausius XVIII Tarptautinį Fryderyko Chopino konkursą Varšuvoje
Fryderyk Chopin... Tokia didžiojo lenkų kompozitoriaus pavardė. Netoli Vilniaus geležinkelio stoties esanti Šopeno gatvė driekiasi per žinomam Vilniaus aludariui Wilhelmui Szopenui (Šopenui) priklausiusius žemės sklypus, tad XIX amžiui besibaigiant ten nutiestą naująją gatvę imta vadinti jo vardu, o 1899 m. šis pavadinimas buvo įteisintas. Tęsdamas pavardžių rašybos temą, paminėsiu ką tik Varšuvoje pasibaigusį Fryderyko Chopino konkursą, kur vyravo hieroglifais rašantys rytiečiai – transkribuoti jų pavardes būna sudėtingiau, negu šiaip pažvelgus atrodytų. Tačiau ir kirilicos raidyną naudojantys rusai, kurių pavardes mes buvom įpratę savaip užrašinėti, dabar jas rašo angliškai, tad aš tik po kelių dienų suvokiau, jog konkurso dalyvis Khozyainov paprasčiausiai yra Choziajnovas. Lenkas gal pasakytų „co kraj, to obyczaj“ („kiekvienam krašte savi papročiai“).
Edmundas Gedgaudas
MKČ aidas
Dar keletas minčių apie pasibaigusį konkursą
Turbūt nėra konkurso, kuriame vertinimo komisijos ir klausytojų nuomonės sutaptų. Tad gal paakintas puikiai šiemet transliuoto Piotro Čaikovskio konkurso ir galimybės iki šiol (taigi, po gero pusmečio) klausytis vieno ar kito jo dalyvio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio konkurso pianistų pasirodymus irgi nusprendžiau sekti neišeidamas iš namų. Viskam aplinkui kintant, net senatvė nebepajėgia žmogaus nuo pasaulio atskirti taip, kaip per šimtmečius ji tą daryti buvo įpratusi.
Edmundas Gedgaudas
Apie šį bei tą
Kai visuomenė rinko, kokiu akcentu papildyti Lukiškių aikštę, buvau už Andriaus Labašausko pasiūlytą projektą. Jis man patiko, kol nepamačiau realizuoto jo maketo fragmento. Ir maždaug tada internete aptikau architekto Audriaus Ambraso siūlomo galingo obelisko Aukų gatvėje vizualizaciją. Ji taip iš karto paveikė mano vaizduotę, kad dabar, kai Lukiškių aikštė pagaliau sėkmingai sutvarkyta, mintyse matau tą didingą, su aikšte bendraujantį statinį Aukų gatvėje.
Edmundas Gedgaudas
„Juodoji ranka?“
Replika pabandžius klausytis koncerto transliacijos
Maloniai prisimenu Muzikos ir teatro akademijos salėje praėjusį sezoną įvykusį koncertą, kur Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius fortepijonui išgirdome sugrupuotus pagal drąsią Rimanto Janeliausko viziją. Gilių įžvalgų nestokojo ir profesoriaus Jurgio Karnavičiaus interpretacijos, tad nudžiugau televizijos programose aptikęs žinutę, kad liepos 20 dieną galėsiu dar kartą to didžiulio koncerto, pavadinto „Čiurlionis kitaip“, pasiklausyti. Deja... Jau pirmieji įrašo garsai skatino galvoti, kad subtilų pianistą kažkas pasodino ne prie gero „Steinway & Sons“ instrumento, o privertė muzikuoti nuo kažkokios palėpės nukeltu kledaru. Prisiminiau prieš keletą metų „Vaidilos“ salėje girdėtą žavų Andriaus Žlabio koncertą, kurį mūsų nacionalinės televizijos garsų specialistai irgi pavertė apmaudžia karikatūra.
Edmundas Gedgaudas
Luko Geniušo pianistinės įžvalgos
Mintys po LVSO ir Luko Geniušo koncerto
Antrasis koncertas fortepijonui ir orkestrui... Johanneso Brahmso didingojo kūrinio laukiau tarsi šventės – juk labai retai turime progą gyvai išgirsti šį koncerto ir simfonijos žanrus sujungusį opusą. O dar ir pirmaeilis pianistas, kurio evoliuciją galime stebėti ir vis naujai stebėtis. Pastaruoju metu Lukas Geniušas Vilniuje dažniau koncertuodavo „Vaidilos“ salėje, kurios privalumus didina ir iš „Organum“ fortepijonų salono parūpintas „Bösendorfer“ firmos koncertinis fortepijonas, ir geriausia Vilniuje akustika.
Edmundas Gedgaudas
Pašaukimo galia
Mintys po Daumanto Kirilausko kompaktinės plokštelės pristatymo
Balandžio 10-osios vakaras nedidelėje modernaus fortepijonų ir pianinų salono „Organum“ salėje. Jo šeimininkas Dainius Sverdiolas pasakoja, kad šios dienos rytą firma „Bösendorfer“ dar neturėjo Lietuvai atstovaujančio pianisto, bet vidurdienį interneto žinutė jau skelbė, kad juo tapo Daumantas Kirilauskas. Jis, tęsdamas Beethoveno sonatų fortepijonui įrašus, pristato naują „Bösendorfer“ firmos fortepijonu „Organum“ salėje įrašytą kompaktinę plokštelę „Pathétique“ (2018, garso režisierius Arūnas Zujus). Į tuo pačiu instrumentu skambinamas porą sonatų iš naujosios CD įterpiamas pokalbis su Vytaute Markeliūniene. Daumantas sako jau gyvenąs tolesniu savo veiklos etapu, tad ši kompaktinė plokštelė jam jau praeitis. Kadangi ne sykį teko iš paties pianisto išgirsti apie tai, kad „jau viskas“, daugiau nebeįrašinėsiąs ir nekoncertuosiąs, buvo malonu iš jo lūpų sužinoti apie vis dėlto egzistuojančią ir tolesnę jo įrašų perspektyvą.
Edmundas Gedgaudas
Stangrus popierius ir kitos tradicijos
Kelios koncertų lankytojo mintys
Hannelore Gerlach – mūsų pažįstama muzikologė iš Berlyno, draugavusi su nepamirštamąja Ona Narbutiene. Gerai fotografuodama, ji senokai kaupia Italijos ir Vilniaus vaizdus, o juos gretindama nustebina ne vieną. Tad nereikia aiškinti ją turint itin skvarbų žvilgsnį ir ne menkesnį smalsumą.
Edmundas Gedgaudas
Jūrų žvaigždė
Mintys po Onutės Narbutaitės „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ atlikimo Sausio 13-ąją LNOBT
Kai nebe pirmą kartą susitinkame su iškiliu meno kūriniu, dažnokai patiriame daugiau atradimų ar įžvalgų, negu jų suteikia pirmoji pažintis. Ir tai būna ne vien anksčiau nepastebėtos detalės – pakartotiniai susitikimai mums leidžia naudotis svarbesne ir tik tikram menui būdinga, nuolat atsinaujinančia galimybe po pertraukų jį kitaip išgirsti, pamatyti, suvokti.
