Muzika

Brigita Jurkonytė

Miuziklo vaikams „Sidabrinis Ežerinis“ premjera Nacionalinėje filharmonijoje

Gražiausios metų šventės neretai priverčia susimąstyti apie artimiems žmonėms skiriamo laiko tikrumą ir nuoširdumą. Tėvų dėmesys ir laikas savo vaikams – tai pati tyriausia Kalėdų dovana. Bet ar ši dovana neturėtų būti įteikiama kasdien? Opų tėvų ir vaikų bendravimo klausimą kelia ir Vaidos Striaupaitės-Beinarienės miuziklas „Sidabrinis Ežerinis“, sukurtas Aldonos Liobytės stilizuotos lietuvių pasakos „Ežerinis“ motyvais. Miuziklo premjera įvyko gruodžio 15 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.

Donatas Katkus

Andrius Vaišnys. Gražinos Ručytės pianissimo: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais. Vilnius, Vaga, 2019. 

Pas mus retai pasirodo knygos apie žymių politikų žmonas, o dar rečiau, kai tų žmonų profesija ir veikla turi didelę, savarankišką vertę. Todėl patraukė Andriaus Vaišnio knyga keistu pavadinimu „Gražinos Ručytės pianissimo“. Tylus G. Ručytės gyvenimas? Pianistės, kuri scenoje praleido tiek metų? Kuri nuolat buvo matoma šalia garsiausio Lietuvos politiko Vytauto Landsbergio? Tačiau knyga kalba ką kita. Ne pianissimo, ne tyliausiai, o ryškiai ir prasmingai joje atskleistas talentingo ir intelektualaus žmogaus gyvenimas. Knygoje išryškėja keli stambūs motyvai: iš autentiškų G. Ručytės prisiminimų išausti jos dramatiškos ir nepaprastai kūrybingos biografijos faktai; knygos autoriaus bandymai tam gyvenimui surasti politinius kontekstus; jos draugai, šeima; meninė veikla, koncertai, žymių muzikų atsiliepimai apie pianistės meną.

Algirdas Klova

Išskirtinio metų pabaigos koncerto atgarsiai

Pirmą kartą Gidoną Kremerį išgirdau, kai man dar nebuvo nė dvidešimties. Juodu su Tatjana Grindenko koncertavo Kauno filharmonijoje dar būdami konservatorijos aspirantai. Jau tada jų muzikavimas man paliko didžiulį įspūdį. Vėliau sekiau šio muziko kūrybos kelią, pirkdavau jo įrašus, daug klausiausi jo atliekamos muzikos. Svajojau vėl jį išgirsti gyvai. Ir štai sužinojau, kad gruodžio 15-ąją G. Kremeris grieš Mieczysławo Weinbergo kūrinius Paliesiaus dvare. Po koncerto man netgi pavyko pabendrauti su maestro ir gauti jo autografą.

Svarbiausi 2019-ųjų muzikiniai įvykiai

Savo vertinimais jokių euristinių galių neatskleisime. Tačiau nuomonė formuoja kolektyvinę atmintį, kurioje konkreti laiko atkarpa įgauna savitą, istoriškai reikšmingą reljefą. Vienas ženklų – aktyvus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro įsiveržimas į Lietuvos kultūros erdvę.

Algirdas Klova

Giedriaus Kuprevičiaus kūryba Nacionalinės filharmonijos koncertuose

Nacionalinės ir Vyriausybės premijų laureatas, apdovanotas „Auksinio scenos kryžiaus“ padėkos premija už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už filantropinę veiklą, pirmasis akademikas kompozitorius Lietuvoje Giedrius Kuprevičius šiemet švenčia 75 metų jubiliejų. Kūrėjas ne kartą minėjo, kad jam labai pasisekė: jubiliejų jis švenčia kartu su Juozu Naujaliu ir Eduardu Balsiu. Vienam 150, kitam 100 metų. Abu svarbūs Kuprevičiaus gyvenime: pas pirmojo dukrą Sofiją Naujalytę-Didenkienę teko mokytis skambinti fortepijonu, antrasis išmokė kūrybos ir instrumentuotės amato.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys išklausius Bacho Mišias h-moll

Johanno Sebastiano Bacho Mišias h-moll gruodžio 13 d. Kongresų rūmuose atliko Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vad. Petras Bingelis), solistai Lina Dambrauskaitė, Simona Liamo, Milda Tubelytė, Edgaras Davidovičius ir Tadas Girininkas. Prisilietimas prie šio genialaus kūrinio kiekvienam atlikėjui yra iššūkis.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdžiai iš paskutinių Vilniaus fortepijono festivalio koncertų Nacionalinėje filharmonijoje

Kopiantis link kulminacijos Vilniaus fortepijono festivalis gruodžio 3 d. Nacionalinėje filharmonijoje pakvietė į „Dvigubą rečitalį“. Skambino 2018 m. tarptautinių konkursų nugalėtojai – Théo Fouchenneret (Prancūzija), pelnęs I premiją konkurse Ženevoje, ir Antonas Yashkinas (Rusija), F. Liszto konkurso Veimare nugalėtojas.

24-erių prancūzas T. Fouchenneret yra pasižymėjęs ir kamerinės muzikos srityje – 2013 m. tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Lione kaip Messiaeno trio narys (su smuikininku Davidu Petrliku ir violončelininku Volodia van Keulenu) iškovojo pirmąją premiją ir pelnė penkis specialiuosius prizus. Pastaruoju metu trio yra Singerio Polignaco fondo Paryžiuje rezidentas. Pianistas kviečiamas į tarptautinius muzikos festivalius Prancūzijoje ir Šveicarijoje, kelios kompanijos yra išleidusios ne vieną jo atliekamos kamerinės muzikos įrašą.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Įspūdžiai iš Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ ir svečių koncerto Kauno filharmonijoje

Pirmasis sniegas Kaune sutapo su nuostabiu koncertu, kuriame įspūdingą programą pateikė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, žymus prancūzų trombonininkas Jacques’as Mauger, solistė Marija Arutiunova ir dirigentas iš Slovėnijos Simonas Perčičius. Pilnoje Kauno filharmonijos salėje lapkričio 30 d. klausytojai gavo pusantro amžiaus Europą ir JAV apimančios muzikos dozę.

Jau esu prisipažinusi, kad labai mėgstu pučiamųjų orkestro skambesį, jų spalvų gausą, galimybes ir patį instrumentų grožį. Šį koncertą praturtino tikriausiai visų klausytojų džiaugsmui scenos priekyje sėdinčios Joanos Daunytės arfos skambesys. O mušamųjų grupė buvo tiesiog „atominė“.

Elvina Baužaitė

Pokalbis su fagotininku Andriumi Puplauskiu

Andrius Puplauskis – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fagotų grupės koncertmeisteris, Šv. Kristupo medinių pučiamųjų kvinteto ir kamerinio ansamblio „AR’s Musica“ narys. Jo muzikinės raiškos amplitudė itin plati: nuo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų. Kalbamės su fagotininku Andriumi Puplauskiu apie variacijas, kai medinis instrumentas pripildo erdvę unikalaus skambesio garsų ir nuneša kažkur toli, kur visa valdo muzika.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Jánoso Balázso, Nikitos Mndoyantso rečitaliai ir „Dixit Dominus“ Nacionalinėje filharmonijoje

Tiesiog pritrenkiantį įspūdį paliko lapkričio 26 d. vykęs vengro Jánoso Balázso rečitalis „Romantika vengriškai“, jo savitos, tobulos kūrinių traktuotės. Kokia paslaptis glūdi Vengrijoje, kad čia gimsta tokie neįtikėtinais talentais apdovanoti pianistai kaip Ferencas Lisztas, György Cziffra, J. Balázsas?..