Autorius: Aldona Eleonora Radvilaitė

Aldona Eleonora Radvilaitė

Rečitalio įspūdžiai

Nors šiais metais per Jonines, kaip įprasta Lietuvoje, pliaupė lietus, į nuostabų Paliesiaus dvarą, kur dar ir siautėjo stiprokas vėjas, susirinko gausybė melomanų, norinčių pasiklausyti mūsų mylimo pianisto Andriaus Žlabio. Šįkart jis interpretavo sudėtingus Johanno Sebastiano Bacho kūrinius.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdžiai iš paskutinių tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“ koncertų

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje balandžio 8 d. koncertą surengė LMTA profesorės Virginijos Survilaitės absolventė Liana Dolgopolova, šiuo metu besitobulinanti Princo Klauso konservatorijoje Groningene (Nyderlandai). Jai talkino taip pat studentė dainininkė Fausta Balčaitytė (sopranas). Sakralinės muzikos valandą tyru tyliu ir išraiškingu giedojimu užbaigė Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“, jam profesionaliai dirigavo jo meno vadovė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdžiai iš įpusėjusio tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kovo 20 d. nuskambėjo pirmasis Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamo XX tarptautinio muzikos festivalio „Sugrįžimai“ koncertas. Per kovo–gegužės mėnesius bus surengti 23 koncertai, dalyvaus 24 užsienyje gyvenantys Lietuvos muzikai, 12 jų kolegų užsieniečių, jiems talkins 115 Lietuvos atlikėjų.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Paskutinių Penktojo Vilniaus fortepijono festivalio „Pakeleiviai“ koncertų įspūdžiai

Skirtingo amžiaus pakeleiviai lapkričio 19 d. Nacionalinėje filharmonijoje, koncerte „Trys pianistų kartos: pedagogai ir jų auklėtiniai“ skambino variacijų forma sukurtus kūrinius. Programa jungė įvairią stilistiką: pradedant Johanno Sebastiano Bacho Invencijomis (penkiolikos skirtingų tonacijų, tempų ar charakterių pjesių cikle galima įžvelgti tam tikras kompozicijos meno variacijas) ir baigiant šiuolaikinio rusų kompozitoriaus Nikolajaus Kapustino džiazo stiliumi sukomponuotomis Variacijomis, op. 41. Labiausiai patyrusi šio vakaro pianistė – Ilana Vered iš Izraelio, nuo trylikos metų pradėjusi ryškią virtuozės karjerą, jau penkiolikos aukščiausiais įvertinimais baigusi Paryžiaus konservatoriją, vėliau Niujorko Juilliardo mokyklą. I. Vered koncertuoja ir kaip solistė, ir su daugybe pasaulio orkestrų, ir kaip kamerinės muzikos atlikėja, dalyvauja vasaros muzikos festivaliuose, yra įrašiusi daugybę kompaktinių plokštelių. Pianistė veda meistriškumo kursus, yra kelių muzikos festivalių įkūrėja. Vienas iš jos auklėtinių – Sasha Starcevichius – Jeilio universiteto (JAV) muzikos meno daktaras, kelių JAV ir Kanados universitetų profesorius. Koncerte jis atstovavo vidurinei kartai. Jauniausią vakaro atlikėją – Tristaną Teo (Kanada) – globoja I. Vered, o pirmasis jo fortepijono mokytojas buvo S. Starcevichius. Pianistas studijuoja Niujorko Juilliardo mokykloje pas žymų pedagogą Jerome’ą Lowenthalį.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Tęsiasi Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis „Pakeleiviai“. Koncertų įspūdžiai

Dvigubame jaunųjų talentų rečitalyje (lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje) pasitvirtino įžvalga, jog kad ir kur gabūs jaunuoliai bebrandintų muzikos atlikimo meną, kur bevyktų studijos ar tobulinimasis įvairiose pasaulio šalyse, galutinį rezultatą nulemia gimtosios šalies mentalitetas, tradicijos, įvairūs specifiniai veiksniai, net kalbos ypatybės. Tą vakarą savo požiūrį į atliekamus kūrinius pateikė daugelio įvairių tarptautinių konkursų laureatai – 2003 m. Klivlando konkurso nugalėtojas japonas Kotaro Fukuma ir 2016 m. UNISA konkurso Pretorijoje nugalėtojas bei 2017 m. A. Rubinšteino konkurso Tel Avive antros premijos laureatas rumunas Danielas Ciobanu. Kuo panašūs šie jaunuoliai? Abu – virtuozai, abu – trapios išvaizdos. Programos pasirinkimas bei kūrinių traktuotės – visiškai skirtingos.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Penktojo Vilniaus fortepijono festivalio pradžios koncertų įspūdžiai

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje lapkričio 11-ąją prasidėjo Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis. Sumani, kūrybinga jo meno vadovė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Mūza Rubackytė įdomiai ir atsakingai renkasi atlikėjus iš viso pasaulio, suteikdama galimybę pasireikšti ir neseniai sėkmingai tarptautiniuose konkursuose pasirodžiusiems jaunuoliams, ir priminti brandžias patyrusių meistrų interpretacijas. Nuo 2009-ųjų rengiamuose festivaliuose jau įvyko 38 koncertai, juose dalyvavo 70 atlikėjų (tarp jų – 43 pianistai) iš 25 šalių. Kiekviename festivalyje M. Rubackytė pasiūlo gvildenti kokią nors temą, o atlikėjai kompozitorių pasirinkimu bei savitomis jų kūrinių traktuotėmis stengiasi kuo tiksliau ir įtaigiau atskleisti festivalio idėją. Be to, ir kiekvienam koncertui suteikiamas prasmingas pavadinimas.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Valstybinio Vilniaus kvarteto ir Andriaus Žlabio koncertas nacionalinėje filharmonijoje

Pakili, kūrybinga nuotaika vyravo spalio 25-osios vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Valstybinio Vilniaus kvarteto ir pianisto Andriaus Žlabio koncerte.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Festivaliui „Sugrįžimai“ pasibaigus

Į ilgą festivalio koncertų juostą buvo įausti netikėtai originalūs raštai. Balandžio 11 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje grojo bene vienintelis Lietuvoje alto ir akordeono duetas „Tutto a Dio“, susikūręs 2012 metais. Jį sudaro Lozanos (Šveicarija) muzikos akademijoje studijuojanti altininkė Greta Staponkutė ir kelių tarptautinių akordeono konkursų nugalėtojas Augustinas Rakauskas. Dueto dalyviai grojo ir solo, naujai ir prasmingai nuskambėjo lietuvių autorių kūriniai bei keli vertingi XIX a. opusai.

Balandžio 13 d. muzikavęs kitas duetas paliko keistoką įspūdį. Londone gyvenanti saksofonininkė Rusnė Mikiškaitė, studijuodama Karališkajame muzikos koledže, pradėjo koncertuoti su Indonezijoje gimusia pianiste Imma Setiadi. Jų programoje ryškiausią įspūdį paliko gražus ir prasmingas Jurgio Juozapaičio kūrinys „Mintis“, kurio melodijos vingius lanksčiai traktavo Rusnė, deja, blankokai pritariant fortepijonui. Ypač didelis asmenybių skirtumas buvo juntamas įspūdingos Césaro Francko Sonatos A-dur, aranžuotos saksofonui ir fortepijonui, traktuotėje. Dažnai pasitaiko, kai ryškūs solistai bendradarbiauja su įvairaus emocinio plano pianistais, galbūt siekdami išryškinti įdomius savo individualumo bruožus, tačiau profesionalumo prasme partneris turėtų prilygti.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Mintys po kelių festivalio „Sugrįžimai“ koncertų

Dvidešimtpenkmetį švenčiančio Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamas 19-asis tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ – tarsi kruopščiai, darbščiomis rankomis audžiama spalvinga lietuviška ornamentuota juosta, į kurią įpinamos ir kitų šalių, ryškesnių ar blankesnių atspalvių gijos. Gražiai išleistame buklete skaitome, jog šių metų festivalyje, kuris vyksta kovo 22 – gegužės 14 d., dalyvauja 16 užsienyje gyvenančių Lietuvos muzikų, 11 jų kolegų užsieniečių, o festivalio geografija prasiplėtė naujomis šalimis – Indonezija, Izraeliu ir Kroatija.

Stasio Vainiūno namuose kovo 22 d. festivalį pradėjo klavesinininkė bei pedagogė iš JAV Rūta Žemaitytė-Bloomfield, pateikusi pluoštą Bernardo de Bury ir Johanno Kuhnau kūrinių. Viešnią sveikino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedros docentas Gediminas Kviklys bei Lietuvos klavesinininkė Vaiva Eidukaitytė-Storastienė, atlikusi ir du Josepho-Nicolas-Pancrace Royer kūrinius. Pasak „Sugrįžimų“ meninio konsultanto ir tekstų redaktoriaus Vaclovo Juodpusio, džiugu buvo susipažinti su įspūdinga, dar negirdėta muzika, kurią virtuoziškai ir įtaigiai traktavo muzikos meno daktarės laipsnį Klemonto universitete Kalifornijoje įgijusi R. Žemaitytė-Bloomfield. Kovo 24 d. LMTA Didžiojoje salėje sėkmingai savo meistriškumą demonstravo ir fortepijoninis duetas iš Šveicarijos: Gabrielė Lelytė, šiuo metu studijuojanti Ciuricho menų universitete, bei jos profesorius, visame pasaulyje koncertuojantis atlikėjas Karlas-Andreas Kolly, publikos dėmesiui pateikę sudėtingą įvairių stilių repertuarą.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Išskirtinis Aleksandro Rammo ir Dariaus Mažinto koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Retą progą per vieną koncertą išgirsti visas penkias Ludwigo van Beethoveno Sonatas violončelei ir fortepijonui turėjome kovo 12 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, o kovo 15 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje. Griežė lietuviškų šaknų turintis violončelininkas iš Rusijos Aleksandras Rammas ir puikiai mūsų klausytojams žinomas Darius Mažintas. Tokio sudėtingo uždavinio atlikėjai imasi retai. Reikia labai mėgti šio didžio kompozitoriaus kūrybą, pasitikėti savo profesionalumu, kad pavyktų perteikti giluminius šios šimtmečiais nutolusios muzikos klodus, įveikus techniškai sudėtingus virtuozinius tekstus, įtikinti klausytojus kompozitoriaus sumanymų vertybėmis. Beethovenas sonatas kūrė per tris savo gyvenimo tarpsnius – 1796, 1808 ir 1815 metais. Kompozitorius, dar ir pianistas, savo sonatose fortepijonui su violončele daug dėmesio skyrė komplikuotai fortepijono partijai, kurioje yra įpinta daugybė greitų pasažų. Juos reikia ne tik profesionaliai įveikti, bet ir sugebėti įprasminti. Be to, skambinant dideliu šiuolaikišku fortepijonu, būtina subtiliai koncentruoti dėmesį į trapaus instrumento – violončelės – garso išgavimo galimybes, neuždengti savo skambesiu net ir palyginti švelnaus kiekvieno instrumento originalaus tembro. Svarbus ir dviejų labai skirtingų muziką skleidžiančių aparatų ansambliškas suderinamumas (fortepijono dangtis buvo visiškai pakeltas). Beje, Vilniuje girdėjau gražų Kremonos meistro Gabriele’s Jebrano Yakoubo (g. 1978 m. Sankt Peterburge) pagamintos violončelės skambesį.